Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovei Ž. K. ir trečiajam asmeniui R. R., kurie yra ir nepilnametės R. R. įstatyminiai atstovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. K., R. R. ir V. K., trečiajam asmeniui R. R., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Ž. K. su ieškiniu sutinka iš dalies – neginčija, jog yra skolinga ieškovei už buto nuomą, sutinka su skolos dydžiu. Kitą ieškinio dalį prašo atmesti, nes jos įsiskolinimas atsirado dėl to, kad dėl savo amžiaus ji neranda darbo. Atsitiktinio uždarbio nepakako pragyvenimui ir visiems mokesčiams sumokėti. Bylos nagrinėjimo metu sumokėjo nuomos mokesčio dalį kiek išgalėjo. Likusį įsiskolinimą sumokės, nes rado darbą užsienyje. Prašo nenutraukti nuomos sutarties ir neiškeldinti jos su nepilnamete besilaukiančia kūdikio dukra. Kūdikis turi gimti šių metų spalio mėnesį. Dukros R. R. gyvenamoji vieta deklaruota su tėvu R. R., kai šis ketino stoti į eilę butui gauti, tačiau R. R. nuo gimimo gyvena su ja ginčo bute. Deklaruotu adresu nepilnametė R. R. negalės gyventi, nes 2 kambarių mažame bute gyvena senyvo amžiaus ligoti žmonės. Ginčo butas taip pat nėra didelis, tačiau yra trijų kambarių. Ginčo bute gyvenantis jos brolis V. K. prie buto išlaikymo prisideda retkarčiais, jis turi problemų su alkoholiu. Prašo neiškeldinti jos su dukra iš buto, nes su besilaukiančia nepilnamete dukra taps benamėmis, neturės kur gyventi. Skolas ieškovei ji sumokės per 24 mėnesius, jai padės sumokėti ir nepilnametės dukros R. R. tėvas trečiasis asmuo R. R..

Trečiasis asmuo R. R. sutinka su ieškiniu dalyje dėl skolos priteisimo. Jo nepilnametė, o šiuo metu besilaukianti, dukra R. R. visą laiką nuo gimimo gyvena su savo mama atsakove Ž. K.. Dukros gyvenamoji vieta deklaruota jo gyvenamojoje vietoje, kai jis ketino stoti į eilę butui gauti, tačiau nebuvo įtrauktas, o dukros gyvenamosios vietos deklaravimas taip ir liko. Iškeldinta iš ginčo buto jo nepilnametė dukra neturės kur gyventi, nes deklaruotu adresu jo mamai priklausančiame 2 kambarių bute be jo paties gyvena jo mama ir močiutė, kurios yra senyvo amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų. Be to, bet kuriuo metu iš prieglaudos į tą butą gali grįžti gyventi mamos brolis. Prašo duoti laiko atsakovams sumokėti skolas už nuomą ir komunalinius mokesčius, o jis prisidės prie skolų sumokėjimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškinys dėl skolos už nuomos priteisimą pagrįstas, tačiau teismo posėdyje paaiškėjo, jog nepilnametė R. R., kurią siekiama iškeldinti iš buto, laukiasi kūdikio. Jeigu teismas nuspręstų tenkini ieškinį, prašo atidėti sprendimo vykdymą bent jau iki nepilnametės R. R. pilnametystės. Dėl būsimo kūdikio priežiūros ar globos negali nieko konkretaus pasakyti kol vaikas negimė, o variantų tokiu atveju gali būti įvairių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 6). 2010 m. lapkričio 18 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta su atsakove Ž. K., minėtas butas išnuomotas atsakovams Ž. K., jos dukrai R. R. ir broliui V. K. (b. l. 7–9). Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai Ž. K. ir V. K., o be jų bute gyvena nepilnametė atsakovės Ž. K. dukra R. R., kurios gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 13, 46, 106). Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiojo asmens R. R. mamai V. R. (b. l. 88, 100, 104, 105). Iš 2017 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medicininio pažymėjimo matyti, kad nepilnametė atsakovė R. R. laukiasi kūdikio, gimdymas numatomas 2017 m. spalio 18 d. (b. l. 134).

Iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinės matyti, kad ginčo buto nuomos mokesčio skola laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. yra 1 381,69 Eur (b. l. 14–16). Ginčo buto nuomos įsiskolinimas didėja, nes atsakovų mokėjimai nepadengia priskaičiuojamų mokesčių (b. l. 73, 84, 98–99, 111–112, 114). Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad už ginčo butui teikiamas paslaugas skolos AB „LESTO“ nėra, tačiau yra įsiskolinimai UAB „Kauno vandenys“ iki 2015 m. liepos 29 d. – 545,68 Eur bei AB „Kauno energija“ iki 2015 m. rugsėjo 30 d. – 9 818,71 Eur, o pastaroji kreditorė kreipėsi į teismą dėl 2 316,08 Eur skolos priteisimo iš atsakovės Ž. K. (b. l. 17–19, 131–133). 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. spalio 13 d. priminimais ieškovė ragino atsakovę Ž. K. apmokėti įsiskolinimą už buto nuomą (b. l. 11, 12). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Ž. K. sumokėjo 1 244,76 Eur nuomos mokesčio, o tokia suma iš jos buvo priteista 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19126-587/2013 (b. l. 111–113).

Kaip matyti, šioje byloje visi reikalavimai kildinami iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kuri nėra socialinis būstas, nuomos teisinių santykių.

Dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą.

Šiuo atveju rašytinės sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės Ž. K. yra susiklostę sutartiniai savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Nuomos mokestį (buto nuompinigius) nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1, 2 dalys). 2010 m. lapkričio 18 ieškovės ir atsakovės Ž. K. sudarytoje sutartyje (5.6. punktas) atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (b. l. 8). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, taip pat fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis). Atsakovas V. K. nėra sudaręs su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu, tačiau jis yra pagrindinės nuomininkės atsakovės Ž. K. šeimos narys (brolis), faktiškai gyvenantis ginčo bute, todėl ir jis turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei yra atsakingas už šios pareigos tinkamą vykdymą (CK 6.589 straipsnis). Nepilnametę R. R. privalo išlaikyti bei mokėti jai tenkančius mokesčius jos tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar sutartį, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovai Ž. K. ir V. K. tinkamai nevykdo prievolės nustatyta tvarka mokėti ieškovei nuomos mokestį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš šių atsakovų nuomos mokesčio skolą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovų Ž. ir V. K. solidariai priteistina ieškovei 1 381,69 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (CK 6.2, 6.6, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200 straipsnis, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys, 6.589 straipsnis, 2001 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 472 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (už patalpų nuomą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) bei Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (už patalpų nuomą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), todėl ieškovei iš atsakovų Ž. ir V. K. solidariai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Taip pat ieškovė prašo nutraukti su atsakove Ž. K. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti visus atsakovus iš ginčo buto su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes atsakovai nemoka nuomos mokesčio, nededa pastangų likviduoti įsiskolinimą. Prašomų iškeldinti atsakovų tarpe yra ir nepilnametė R. R..

Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas bei šalių sudaryta gyvenamosios patalpos sutartis, kuri gali būti keičiama ar nutraukta įstatyme ir sutartyje nustatytais pagrindais. Nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius (ar pagal sutartį ilgesnį laiką) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis, 2010 m. lapkričio 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktas 12.4.). Sprendžiant reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, atsižvelgtina į tai, kad žmogaus teisė į būsto neliečiamybę ginama, o būsto praradimas yra griežčiausia ir radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Dėl šios priežasties turi būti tiriamas tokio reikalavimo proporcingumas padarytam pažeidimui bei siekiamam teisėtam tikslui, pagrįstumas ir atitikimas socialiniam poreikiui (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Sprendžiant dėl iškeldinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, įvertinama nuomininko kaltė dėl sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu bei nustatoma šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010, Nr. 3K-3-125-421/2015). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Įstatymu Nr. I-983, numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Kiekvienam vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas). Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Vaikui turi būti sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tokių sąlygų buvimą turi užtikrinti ne tik vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai, bet ir valstybės bei vietos savivaldos institucijos (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai pažeidžia minėtos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.5., 5.6. punktus, nes už ginčo buto nuomą reguliariai nemoka nuomos mokesčio, turi nemažus įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Atsakovai neneigia savo prievolės laiku mokėti mokesčius pažeidimo, neginčija šios prievolės apimties ir sutinka padengti visą susidariusį įsiskolinimą. Iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų suvestinių matyti, jog tuo metu nors nereguliariai ir tik dalinai atsakovai mokėjo nuomos mokestį, be to mokestis buvo dengiamas Socialinės paramos skyriaus išmokomis (b. l. 81, 111–112). Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovė Ž. K. sumokėjo 1 244,76 Eur už ginčo buto nuomą, o tai beveik prilygsta šioje byloje reikalaujamam priteisti skolos dydžiui (b. l. 113). Nors sumokėta suma buvo padengta anksčiau iš atsakovės Ž. K. priteista nuomos mokesčio skola, tačiau tai rodo atsakovų pastangas mažinti įsiskolinimą ieškovei. Atsakovės Ž. K. teigimu skolų ieškovei ir komunalinių paslaugų teikėjams susidarymą sąlygojo nuo jos valios nepriklausančios priežastys – sunki finansinė padėtis dėl negaunamo darbo pagal turimą keramikės specialybę ir kito darbo, nes darbdaviai nori tik jaunų žmonių, o jos nepriima dėl amžiaus. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažymų apie atsakovų įdarbinimus matyti, kad atsakovas V. K. 2015 m. tris mėnesius dirbo pagal verslo liudijimą, o daugiau duomenų apie jo įdarbinimus nėra (b. l. 33, 82). Duomenų apie atsakovės Ž. K. darbą nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio VSDFV neturi, tačiau nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio įvairiais laikotarpiais ji buvo registruota darbo biržoje (b. l. 34, 74, 79–81, 83). Kitų įrodymų apie atsakovų pastangas įsidarbinti arba priešingai – nedirbti ir vesti asocialų gyvenimo būdą byloje nėra, todėl nepaneigta, jog atsakovų skolos susidarymui turėjo įtakos ir objektyvios priežastys. Nors atsakovė Ž. K. nurodė savo brolio atsakovo V. K. turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau mokesčius turi mokėti abu atsakovai, todėl negalima padaryti išvados, jog būtent nurodyta aplinkybė yra atsakovų skolų ieškovei ar kitiems komunalinių paslaugų teikėjams priežastis.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai ginčo bute teisėtai gyvena 27–30 metų, gyvena nuolat, o tai rodo jau susiformavusius jų ryšius su minėta gyvenamąja vieta (b. l. 10). Byloje nėra pateikta ir duomenų ar įrodymų apie atsakovų Ž. ir V. K. turimą kitą gyvenamąją vietą, kur jie galėtų apsigyventi, iškeldinus juos iš ginčo buto. Nepilnametė R. R., kuri šiuo metu laukiasi kūdikio, yra deklaruota jos močiutei V. R. nuosavybės teise priklausančiame 43,93 kv. m ploto 2 kambarių bute, kuriame be R. R. yra deklaruoti dar 3 suaugę asmenys (b. l. 85, 88, 100–101, 104, 105). Trečiojo asmens R. R. teigimu tame bute gyvena jis, jo mama ir senelė, turinti rimtų sveikatos problemų. Be to, bet kuriuo metu į tą butą gali grįžti gyventi ir šiuo metu prieglaudoje gyvenantis jo mamos brolis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtame bute yra deklaruota trečiojo asmens R. R. senelė G. Ž., kuri yra neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 85–87, 102–105). Įvertinus tai kas nurodyta, darytina išvada, jog nepilnametei R. R. bute, kuriame ji yra deklaruota, nebūtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, o juolab, jai laukiantis greitai turinčio gimti kūdikio (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismas pripažįsta, kad sutarčių turi būti laikomasi. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ne tik pripažino savo pareigą mokėti mokesčius, bet iš dalies ją vykdė – bylos nagrinėjimo metu sumokėdami ženklią sumą nuomos mokesčio įsiskolinimui dengti, nepilnamečio vaiko sudėtingą situaciją – laukiasi kūdikio, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo su atsakove Ž. K. ir visų atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkinimas būtų neproporcingas atsakovų padarytam pažeidimui ir per griežta teisinė priemonė, kuri sukeltų neigiamus padarinius ne tik pilnamečiams atsakovams, bet ir nepilnametei atsakovei R. R., šiuo metu dar ir besilaukiančiai greitai gimsiančio kūdikio. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinio reikalavimai dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir visų atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, netenkintini, kaip šiuo metu neatitinkantys protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 1.5, 6.611 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013 ir kt.).

Tačiau tuo pačiu atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad, atsakovams nemažinant susidariusio įsiskolinimo, toliau nemokant buto nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, ieškovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl skolos išdėstymo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, tai išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku.

Atsakovė Ž. K. prašo priteistiną ieškovei skolos sumą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Šį prašymą ji grindžia prasta finansine padėtimi – neturi darbo ir pajamų, tačiau jau yra susiradusi darbą užsienyje. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prieštaravimų dėl šio prašymo nenurodė. Sprendžiant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą – abiejų šalių interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Kaip matyti bylos nagrinėjimo metu atsakovė stengėsi sumažinti savo įsiskolinimą ieškovei, tačiau sumokėta suma buvo padengta anksčiau priteista iš atsakovės skola. Šiuo atveju atsakovė Ž. K. nurodė galėsianti sumokėti skolą, tačiau reikia laiko uždirbti pinigus. Be to, padėti sumokėti atsakovų skolą nurodė padėsiantis ir atsakovės R. R. tėvas trečiasis asmuo R. R., nes rugsėjo mėnesį baigs mokėti savo turimus įsiskolinimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju teisinga, protinga bei sąžininga leisti atsakovams priteisiamą iš jų skolos sumą ir procesines palūkanas sumokėti dalimis, tačiau ne per 24 mėnesius, bet per 12 mėnesių laikotarpį. Laikytina, kad toks laikotarpis išlaikys abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovė Ž. K. turi ne tik pati išgyventi, bet ir išlaikyti nepilnametę besilaukiančią dukrą. Tačiau atsakovai turi stengtis kuo greičiau sumokėti turimą skolą, nes ji atsirado prieš 2–4 metus (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi skola ir procesinės palūkanos iš atsakovų V. ir Ž. K. priteisiama solidariai, tai prašymas dėl skolos išdėstymo tenkinamas jų abiejų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, iš atsakovų V. ir Ž. K. priteisiamos ieškovei 1 381,69 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, kurių dydis galutinai paaiškės sumokėjus skolą, išieškojimas išdėstytinas sekančiai: atsakovai įpareigotini nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovei 11 mėnesių po 116,00 Eur, o 12-ą mėnesį – 105,69 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 177, 178, 185, 284 straipsniai).

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų V. K. ir Ž. K. – lygiomis dalimis 41,00 Eur žyminis mokestis valstybei, tai yra iš kiekvieno jų po 20,50 Eur; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, a. s. Nr. LT444010042500010078, AB DNB banke, banko kodas 40100) 1 381,69 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 69 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolą išieškant į Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) sąskaitą Nr. LT664010042500324544, AB DNB bankas, banko kodas 40100, o palūkanas į Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) sąskaitą Nr. LT444010042500010078, AB DNB bankas, banko kodas 40100.

Šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: įpareigoti atsakovę Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovą V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti ieškovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319) 11 (vienuolika) mėnesių po 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų), o 12-ą (dvyliktą) mėnesį – 105,69 Eur (vieną šimtą penkis eurus 69 ct) ir 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.Priteisti iš atsakovės Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.