- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-580-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00370-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- G. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4864-1086/2022 pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ (toliau – ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. A. (toliau – ir atsakovo) 2 000 Eur skolą, 816,67 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 32 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu buvo sudariusi susitarimą dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo, pagal kurį šalys susitarė, jog ieškovė parduos naftos produktus, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovės priimti ir atsiskaityti sąskaitose faktūrose nustatytomis sąlygomis. Ieškovė atsakovui 2021 m. perdavė naftos produktus, už kuriuos atsakovas liko skolingas. Išrašytoje sąskaitoje faktūroje yra nustatyta, kad pirkėjas privalo jas apmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas, o jei pirkėjas sąskaitą apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 proc. dydžio mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Nepaisant to, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas jo nepadengė, todėl pagrindinės skolos dydis liko 2 000 Eur ir 816,67 Eur paskaičiuotų palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. balandžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 816,67 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 816,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo, 532 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis (tiek kompensacinėmis, tiek procesinėmis). Nurodė, kad PVM sąskaitą faktūrą negali būti pripažįstama rašytiniu šalių susitarimu dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų skaičiavimo, o ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo raštu susitarę dėl palūkanų skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo už prekes terminus, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų priteisimo preliminariu sprendimu privalėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, mano, kad ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis (5 proc. dydžio mėnesines palūkanos arba 60 proc. dydžio metinės palūkanos) yra neprotingai didelis, atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti, todėl vien šiuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų privalėjo būti atmestas, arba teismui nenustačius pagrindų šį reikalavimą atmesti, palūkanų dydis privalėjo būti mažinamas.
5. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 816,67 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 816,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 732 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. liepos 21 d. papildomu sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo papildomai priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad byloje pateikta ieškovės parengta ir atsakovo pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija SOK Nr. 0356339 patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovui naftos produkciją už 2 850 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už jam parduotą naftos produkciją PVM sąskaitoje faktūroje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prekių gavimą PVM sąskaitoje faktūroje patvirtino savo parašu, tačiau atsakovas už naftos produktus su ieškove neatsiskaitė. Be to, atsakovas, pasirašydamas asmeniškai, tokiu būdu patvirtino, jog jam yra žinomos prekių tiekimo sąlygos bei jo įsipareigojimų apimtis dėl prekių kainos, mokėjimo terminų ir palūkanų skaičiavimo. Šalių paaiškinimais nustatyta ir šalys to neginčija, jog atsakovas atliko dalinį PVM sąskaitos faktūros mokėjimą, 2022 m. sausio 3 d. sumokėdamas 500 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. – 350 Eur, todėl likusi neapmokėta suma sudaro 2 000 Eur.
8. Teismas vertino, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįvykdė pilnai savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas taip pat sutinka su prašoma priteisti 2 000 Eur suma. Todėl teismas nurodė, kad dėl reikalavimo priteisti šią sumą plačiau nepasisako. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nesutinka su priteistų sutartinių palūkanų dydžiu ir prašo ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti.
9. Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros teismas nustatė, kad pirkėjas privalo sąskaitas faktūras apmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas, o jeigu pirkėjas jas apmoka vėliau negu nurodyta, kartu sumoka pardavėjui 5 proc. mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Šių sąlygų priimtinumą atsakovas patvirtino savo parašu sąskaitoje faktūroje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarta su ieškove sumokėti už prekes per ilgesnį laikotarpį nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais terminais. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto termino pabaigos. Iš šalių paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad atsakovas atliko dalinius mokėjimus, tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų reiškęs prieštaravimus raštu ar žodžiu dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų palūkanų ar jų dydžio.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas, asmeniškai pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino, jog jam yra žinomos naftos produkcijos tiekimo sąlygos bei mokėjimo terminai. Tokį susitarimą atsakovas sudarė laisva valia ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs derėtis ar keisti tokio susitarimo sąlygas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo (galėjo) įvertinti tokio susitarimo nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sandorio nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, atsižvelgiant į sulygtų netesybų dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokią, jam nepalankaus turinio PVM sąskaitą faktūrą ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų arba susitarti su kitu tiekėju, kuris galbūt būtų pasiūlęs atsakovui palankesnes sandorio sąlygas. Vien tai, kad atsakovas PVM sąskaitas faktūras pasirašė nesiderėjęs, savaime nereiškia, kad jis buvo verčiamas jas pasirašyti būtent tokiomis sąlygomis ar sandorį sudarė ne laisva valia. Sutikdamas pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą atitinkamomis sąlygomis, pirkėjas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti sutartines palūkanas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku ir kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Dėl nurodyto teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimu nustatytų palūkanų (netesybų) dydis nėra akivaizdžiai neprotingas.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas teigė, jog iš ieškovės pusės PVM sąskaita faktūra pasirašyta ne įmonės vadovo, o sandėlininko ir vairuotojo, o ieškovės vadovas pats nėra patvirtinęs PVM sąskaitos faktūros, kas reiškia, jog ir jis pats tokio susitarimo nėra sudaręs, tačiau teismas su tokia atsakovo atstovo pozicija nesutiko, nes nors ir PVM sąskaitą faktūrą pasirašė sandėlininkas ir vairuotojas, ji pasirašyta ir išrašyta juridinio asmens, kaip pardavėjo, vardu. Vien tai, jog sąskaita išrašyta ne paties juridinio asmens vadovo, o jo darbuotojo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nesitarė dėl pirkimo – pardavimo sąlygų, kainų tiekimo ir atsiskaitymo terminų, palūkanų skaičiavimu su juridiniu asmeniu, nes atsakovas prekes iš juridinio asmens priėmė, pats pasirašė PVM sąskaitą faktūrą bei dalinai už gautą prekę apmokėjo ir jokių prieštaravimų po to nereiškė.
12. Teismas nurodė, kad šalys nesusitarė dėl procesinių palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 816,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
13. Teismas nustatė, kad ieškovė po preliminaraus spendimo priėmimo patyrė 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už paruoštą atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus. Atsakovas po preliminaraus spendimo priėmimo patytė 871,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už paruoštus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei atstovės atstovavimo teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo preliminariame sprendime nėra pagrindo keisti dėl keičiamo procesinių palūkanų skaičiavimo. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, papildomai iš atsakovo priteistina 200 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų po preliminaraus sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Priimdamas papildomą sprendimą, teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, galutiniame sprendime yra neišspręstas pilnai šių išlaidų atlyginimo klausimas, todėl ieškovei iš atsakovo papildomai priteisė 200 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje dėl 816,67 Eur palūkanų ir 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismas nepagrįstai sprendė, jog sąskaita faktūra yra tapati sutarčiai ir išimtinai tik jos pagrindu nepagrįstai nustatė šalių susitarimą dėl mokėjimo įvykdymo terminų ir susitarimo dėl netesybų egzistavimą. Sąskaitoje faktūroje atsakovas parašu patvirtino ne sutarties sudarymo, o prekių gavimo faktą. Iš to akivaizdu, kad nei viena šalis nėra sudariusi rašytinės sutarties dėl netesybų.
17. Pažymi, kad ieškovė pagal šios įmonės nuostatus yra atstovaujama vienasmenio valdymo organo vadovo G. V.. Nuostatuose įtvirtinta, kad vadovo kompetencija nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu. Tačiau iš ieškovės pusės PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta atstovaujančio organo – įmonės vadovo, o tik sandėlininkės ir prekes atgabenusio vairuotojo.
18. Atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė iki ieškinio pareiškimo teismui ir pati nelaikė egzistuojant susitarimą dėl netesybų. Ieškovės poziciją dėl egzistuojančio susitarimo mokėti 5 proc. mėnesio palūkanų dydžio netesybas ir atsiskaitymą per 5 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo (2021 m. rugpjūčio 11 d.) griauna ir tai, jog dėl dalies atsiskaitymo, t. y. 850 Eur sumos, kuri buvo sumokėta per du kartus 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. vasario 24 d., net neskaičiavo jokių palūkanų. Kas reiškia, kad terminas tarp šalių atsiskaityti net nebuvo suėjęs dar ir po 3-5 mėnesių nuo sąskaitos faktūros išrašymo, o atsakovas mokėjo pagal išgales, kas įrodo tikrąjį susitarimą tarp šalių – viso mokėjimo įvykdymą iš šių metų (2022 m.) derliaus, kadangi atsakovui dyzelinas buvo reikalingas ūkyje derliui (grūdų) gauti ir jį pardavus atsiskaityti su pardavėju.
19. Mano reikšminga esant ir tai, kad ieškovė atsakovui niekada nereiškė pretenzijų, reikalavimo, raginimo atsiskaityti. Lygiai taip pat nereiškė pretenzijų ir dėl 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. vasario 24 d. įvykdytų 500 Eur ir 350 Eur mokėjimų, kurie, pagal reiškiamą ieškinį ir jei ieškovė būtų nuosekli, taip pat turėtų reikšti atsakovo įvykdytą pradelsimą, tačiau pradelsimo nereiškė, kas tik įrodo, jog egzistavo kitoks susitarimas, nei nurodo ieškovė ieškiniu sąskaitos faktūros pagrindu. Tad ieškovė nereiškia pretenzijų dėl nesavalaikio šių sumų mokėjimo, taip pat ir ieškiniu nereikalauja 5 proc. mėnesio palūkanų mokėjimo dėl šių sumų, kas tik įrodo, jog bent jau iki 2022 m. vasario 24 d. terminas atsakovui atsiskaityti tikrai nebuvo suėjęs.
20. Akcentuoja, kad ieškovės reikalaujamos netesybos ir procesinės palūkanos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kadangi 60 proc. dydžio metinių palūkanų dydis nėra adekvatus logikai, verslo praktikai ar teismų praktikai.
Atsiliepimas
21. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas – ginčo šalys raštu susitarė ne tik dėl atsiskaitymo terminų, bet ir dėl padidintų palūkanų taikymo. PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Šalys laisvos pačios susitarti, kokiais papildomais tikslais, nei mokesčių apskaičiavimas, naudos šį dokumentą. Teisės aktuose nėra jokio draudimo šiuo aspektu. Mano, kad civilinėje byloje negali būti ginčo, kad šalys raštu įformino prekių (naftos produktų) tiekimo atsakovui sąlygas (prekių kiekį, pobūdį, kainą, atsiskaitymo terminą, jo nesilaikymo teisines pasekmes ir t. t.), įrašydamos jas į atsakovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. šalys susitarė PVM sąskaitą faktūrą naudoti papildomiems tarpusavyje laisva valia suderintiems tikslams. Šalys užsakymo pateikimo metu aptarė ir susiderėjo dėl visų prekių tiekimo sąlygų (kiekis, kaina, pristatymo terminai, atsiskaitymo terminai ir jų pažeidimo sąlygos), kurios ir buvo įrašytos į PVM sąskaitą faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. A. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkintas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovo, be kita ko, priteistos visos ieškovės apskaičiuotos 816,67 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. .Byloje nustatyta, kad ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ pardavė atsakovui A. A. naftos produkciją už 2 850 Eur sumą (su PVM), pateikė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SOK Nr. 0356339, kuri patvirtina sandėlininkės ir vairuotojo parašais. Joje nurodyta, kad sąskaita faktūra turi būti apmokėti per 5 dienas, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks atsiskaitymo terminas; pirkėjas, apmokėdamas sąskaitą faktūrą vėliau negu nurodyta, kartu sumoka pardavėjui 5 proc. mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Atsakovas savo parašu pasirašė eilutėje „prekes (-ę) gavau“ ir atliko dalinį minėtos PVM sąskaitos faktūros mokėjimą, 2022 m. sausio 3 d. sumokėdamas 500 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. – 350 Eur, todėl likusi neapmokėta PVM sąskaitos faktūros suma – 2 000 Eur. Atsakovas sutiko su prašoma priteisti 2 000 Eur suma, tačiau nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis (tiek kompensacinėmis, tiek procesinėmis), motyvuodamas tuo, kad šalys raštu nebuvo susitarę dėl palūkanų skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo už prekes terminus, ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis (5 proc. dydžio mėnesines palūkanos arba 60 proc. dydžio metinės palūkanos) yra neprotingai didelis, atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti, ir prašė ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti arba palūkanų dydį sumažinti.
26. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 816,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį, kuria priteistos ieškovės naudai iš atsakovo 816,67 Eur kompensacinės palūkanos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nesutinka tik su priteistų sutartinių palūkanų dydžiu, taip pat konstatavo, kad atsakovas, asmeniškai pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino, jog jam yra žinomos naftos produkcijos tiekimo sąlygos bei mokėjimo terminai, tokį susitarimą atsakovas sudarė laisva valia ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs derėtis ar keisti tokio susitarimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutikdamas pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą atitinkamomis sąlygomis, atsakovas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti sutartines palūkanas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku ir kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės, nenustatyta, jog atsakovas būtų reiškęs prieštaravimus raštu ar žodžiu dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų palūkanų ar jų dydžio. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą teismo sprendimą kvestionuoja sutarčių sudarymo ir aiškinimo aspektu.
Dėl ieškovės teisės į palūkanų sumokėjimą
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas atskleidžiant šalių tikrąjį susitarimo turinį, todėl nepagrįstai išimtinai tik sąskaitos faktūros pagrindu nustatė šalių susitarimą dėl mokėjimo įvykdymo terminų ir susitarimo dėl netesybų egzistavimą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė iki ieškinio pareiškimo teismui ir pati nelaikė egzistuojant susitarimą dėl netesybų. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovės reikalaujamos netesybos ir procesinės palūkanos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kadangi 60 proc. dydžio metinių palūkanų dydis nėra adekvatus logikai, verslo ar teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams.
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). CK nenumatyta jokių šios taisyklės išimčių.
29. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Iš jų matyti, kad sutarties esmė – tai šalių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti jų civilinius teisinius santykius, o tai reiškia, kad svarbiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
30. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003, 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.).
31. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes, PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė susitarimą dėl netesybų egzistavimo įrodinėjo vieninteliu įrodymu – jos pačios parengta ir atsakovo parašu patvirtinta bei iš dalies apmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. 0356339. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis vien ja negalima vienareikšmiškai tvirtinti buvus abiejų šalių valios sutapimui dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų netesybų mokėjimo, praleidus atsiskaitymo už prekes terminą. Atsakovas aiškina, kad parašu jis patvirtino prekių gavimo faktą, o ne susitarimą dėl netesybų, dėl ko tartasi nebuvo. Pažymėtina, kad toks aiškinimas faktiškai atitinka ir įstatymu numatytą sąskaitų faktūrų paskirtį. Byloje nėra jokių kitų duomenų (elektroninio susirašinėjimo, atsiskaitymų (skolų) suderinimo aktų, pranešimų atsakovui dėl skolos bei palūkanų apmokėjimo ir pan.), leidžiančių padaryti išvadą, kad šalys užsakymo pateikimo metu aptarė ir susiderėjo dėl visų prekių tiekimo sąlygų, tarp jų ir dėl atsiskaitymo termino bei jo pažeidimo sąlygos, kurios buvo įrašytos į PVM sąskaitą faktūrą.
33. Sprendžiant, ar buvo susitarta dėl netesybų, atsižvelgtina ir į šalių elgesį sutarties vykdymo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas vertino tik tą aplinkybę, kad atsakovas, priimdamas prekes, pats pasirašė PVM sąskaitą faktūrą bei dalinai už gautą prekę apmokėjo ir jokių prieštaravimų po to nereiškė. Tačiau šiuo atveju reikšminga yra ir tai, jog ir pati ieškovė nereiškė atsakovui pretenzijų ir griežtai nereikalavo laikytis apmokėjimo termino. Nors PVM sąskaitoje faktūroje ieškovė nurodė jos apmokėjimo terminą, tačiau atsakovas atliko dalinius mokėjimus praėjus atitinkamai beveik penkiems ir šešiems mėnesiams po PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto termino, ieškovė šiuos mokėjimus įskaitė pagrindinei skolai dengti, palūkanų neskaičiavo ir nereikalavo jas sumokėti iki ieškinio padavimo dienos. Duomenų, leidžiančių padaryti priešingas išvadas, byloje nebuvo pateikta. Toks abiejų šalių elgesys rodo, jog susiklostę atsiskaitymo terminai atitiko abiejų šalių valią, ieškovė sutiko su faktiškai susiklosčiusiais atsiskaitymo terminais, tokia padėtis ją tenkino ir ji neketino taikyti atsakovui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų termino praleidimo pasekmių. Todėl, nesant byloje kitų rašytinių įrodymų, be PVM sąskaitoje faktūroje esančio įrašo apie netesybas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad susitarimas dėl netesybų buvo ar atsakovas, PVM sąskaitoje faktūroje parašu patvirtinęs prekių gavimą, akceptavo ir šią sąlygą. Atsakovui gera valia nesutinkant mokėti palūkanas negali būti taikomos rašytinės sutarties pasekmės (CPK 177, 185 straipsniai, CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 816,67 Eur palūkanų, nepagrįstai vertino, kad atsakovas nesutiko tik su priteistų palūkanų dydžiu, taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisykles.
34. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų neatitinkančio priteistų procesinių palūkanų dydžio. Atsakovas neginčija, kad pas ieškovę naftos produktus įsigijo kaip ūkininkas verslo poreikiams tenkinti. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Būtent tokio dydžio, o ne apeliaciniame skunde nurodytas 60 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė iš atsakovo. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio šių palūkanų dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, galutiniu sprendimu priteisdamas ieškovei iš atsakovo 816,67 Eur kompensacinių palūkanų, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir aiškinimą, tinkamai neįvertino teisingam šio reikalavimo išsprendimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovo priteista 816,67 Eur kompensacinių palūkanų, panaikinti. Padarytų išvadų pagrindu keistina ir galutinio sprendimo dalis dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą sumažinant nuo 2 816,67 Eur iki 2 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
37. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 900 Eur (500 Eur už ieškinio surašymą, 200 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus surašymą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) ir 32 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (435,60 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, prieštaravimų rengimą bei teikimą teismui ir 435,60 Eur pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Bylos šalių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus iš dalies (67 proc.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 624,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės priteistinas 287,50 Eur šių išlaidų atlyginimas. Atlikus įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 336,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
39. Byloje susidarė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, todėl iš bylos šalių nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
40. Tiek atsakovas, tiek ieškovė prašė priteisti jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus jų dydį patvirtinančius įrodymus, tačiau bylos šalys prašymų su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, paduodama apeliacinį skundą, už reikalavimą panaikinti galutinio sprendimo dalį, kurią priteistos 816,67 Eur kompensacinės palūkanos, sumokėjo 18 Eur žyminį mokestį. Kadangi šis apeliacinio skundo reikalavimas tenkinamas pilna apimtimi, atsakovui iš ieškovės priteistinas visos dėl apeliacinio skundo padavimo patirtos žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos (CPK 79 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą pakeisti, panaikinant galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ naudai iš atsakovo A. A. priteistos 816,67 Eur kompensacinės palūkanos, sumažinant bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, nuo 2 816,67 Eur iki 2 000 Eur, taip pat sumažinant priteistą bendrą 932 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 336,94 Eur.
Kitą galutinio sprendimo ir papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.