Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-4864-1086/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e2-4864-1086/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4864-1086/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00370-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 3.2.6.10; 3.4.1.11.4.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,

dalyvaujant ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ atstovui advokatui G. M., atsakovo A. A. atstovei advokatei J. I.,

nedalyvaujant atsakovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 2000 Eur skolą, 816,67 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 32 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Ieškovas ieškinį grindė susitarimu tarp ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ir atsakovo A. A. dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo, pagal kurį ieškovas atsakovui 2021 m. perdavė naftos produktus, už kuriuos atsakovas liko skolingas. Sudarydamos sandorį, šalys susitarė, jog ieškovas parduos naftos produktus, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovo priimti ir apmokėti sąskaitoje faktūroje nustatytomis sąlygomis. Išrašytose sąskaitose faktūrose yra nustatyta, kad pirkėjas privalo jas apmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas, o jei pirkėjas sąskaitą apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsipareigojimą padengė iš dalies, todėl pagrindinės skolos dydis liko 2000 Eur ir 816,67 Eur paskaičiuotų palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. balandžio 21 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimus ir nurodė atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

4. Atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. pateikė prieštaravimus dėl 2022 m. balandžio 21 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriame prašė: 1) 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį atmesti dalyje dėl 816,67 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 proc. dydžio mėnesinių procesinių palūkanų priteisimo; 2) priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu ir preliminariu sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka su dalimi dėl palūkanų (tiek kompensacinių, tiek procesinių) priteisimo. Nors ieškovas teigia, jog atsakovas pasirašė 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOK Nr. (duomenys neskelbtini) bei tokiu būdu patvirtino, jog jam yra priimtina sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo, tačiau prie ieškinio pridėta PVM sąskaitą-faktūrą nėra pasirašyta atsakovo, tad ieškovo teiginys, jog atsakovas, pasirašydamas 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, patvirtino, jog jam yra priimtina sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo yra neteisingas. Atsakovas PVM sąskaitą-faktūrą gavo kartu su prekėmis (dyzelinu), tad šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo, ar jų dydžio, mokėjimo už prekes termino niekada nebuvo. Pažymėjo, jog minėta PVM sąskaitą-faktūrą serija negali būti pripažįstama rašytiniu šalių susitarimu dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų skaičiavimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų priteisimo nepagrįstas. Be to, ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis (5 proc. dydžio mėnesines palūkanos arba 60 proc. dydžio metinės palūkanos) yra neprotingai didelis, atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl laikytinas nepagrįstu arba privalo būti mažinamas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas 2022 m. birželio 16 d. pateiktuose rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog neneigia, jog prekes už 2850 Eur pagal 2021-08-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo ir prekių gavimo faktą patvirtino savo parašu, tačiau susitarimas dėl delspinigių nebuvo sudarytas abiejų šalių. Iš ieškovo pusės PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta ne įmonės vadovo, o sandėlininko ir vairuotojo, o atsakovas parašu patvirtino ne sutarties sudarymo faktą, o prekių gavimo. Ieškovas pats nėra patvirtinęs PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog ir jis pats tokio susitarimo nėra sudaręs.

6. 2022 m. kovo 24 d. teisme gautas ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodyta, jog ieškovas su pateiktais atsakovo prieštaravimais nesutinka ir prašo 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas po preliminaraus sprendimo priėmimo. Pažymėjo, jog šalys raštu įformino prekių tiekimo atsakovui sąlygas (prekių kiekį, pobūdį, kainą, atsiskaitymo terminą, jo nesilaikymo teisines pasekmes ir t.t.) įrašydamos jas į atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas šias sąskaitas priėmė, įtraukė į buhalterinę apskaitą ir per daugiau nei pusę metų nuo įvykusio prekių tiekimo nė karto nepareiškė ieškovui, kad sutartos sąlygos jam yra nepriimtinos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas atliko dalinį PVM sąskaitos faktūros mokėjimą 2022 m. sausio 3 d. sumokėdamas 500 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. - 350 Eur sumas, tačiau jokių prieštaravimų dėl palūkanų dydžio nei žodžiu, nei raštu nereiškė, todėl šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina tarp šalių egzistavus susitarimą dėl padidintų, o ne įstatyminių palūkanų taikymo.

Atsiliepimas

7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus bei prašė 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad neginčija naftos produkto gavimo fakto ir paskaičiuotos sumos bei likusios nesumokėtos skolos dalies. Pažymėjo, nors atsiliepime nurodė, jog atsakovas nėra savo parašu patvirtinęs PVM sąskaitos- faktūros, tačiau vėliau patikslino ir pripažįsta, jog atsakovas PVM sąskaitą – faktūrą yra pasirašęs. Teismo prašo pakeisti preliminarų sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo arba sumažinti palūkanų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies ir preliminarus sprendimas pakeistas.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje pateikta ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ parengta ir atsakovo A. A. pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija SOK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovui naftos produkciją už 2850 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už jam parduotą naftos produkciją PVM sąskaitoje faktūroje nustatyta tvarka ir terminais. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta per 5 dienas, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o jeigu pirkėjas ją apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo. Atsakovas prekių gavimą patvirtino savo parašu PVM sąskaitose faktūrose, tačiau atsakovas už naftos produktus ieškovui neatsiskaitė. Be to, atsakovas pasirašydamas asmeniškai, tokiu būdu patvirtino, jog jam yra žinomos prekių tiekimo sąlygos bei jo įsipareigojimų apimtis dėl prekių kainos, mokėjimo terminų ir palūkanų skaičiavimo. Šalių paaiškinimais nustatyta ir šalys to neginčija, jog atsakovas atliko dalinį 2021 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija SOK Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimą, 2022 m. sausio 3 d. sumokėdamas 500 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. – 350 Eur, todėl likusi neapmokėta PVM sąskaitos faktūros suma – 2000 Eur.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, numatytus CK 6.256 straipsnio 1 dalyje, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

11. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįvykdė pilnai savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas taip pat sutinka su prašoma priteisti 2000 Eur suma, todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl skolos 2000 Eur dydžio, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako. Tačiau nesutinka su priteistų sutartinių palūkanų dydžiu ir prašo ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pirkėjas privalo sąskaitas faktūras apmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas, o jeigu pirkėjas jas apmoka vėliau negu nurodyta, kartu sumoka pardavėjui 5 % mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Šių sąlygų priimtinumą atsakovas patvirtino savo parašu sąskaitose faktūrose. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarta su ieškovu sumokėti už prekes per ilgesnį laikotarpį nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo. Atsižvelgiant į tai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais terminais. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto termino pabaigos. Be to, kaip matyti iš šalių paaiškinimų atsakovas atliko dalinius mokėjimus: 2022 m. sausio 3 d. sumokėdamas 500 Eur, o 2022 m. vasario 24 d. – 350 Eur, tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų reiškęs prieštaravimus raštu ar žodžiu dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų palūkanų ar jų dydžio.

12. Kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė su atsakovu susitarė, jog PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos per 5 dienas, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o jeigu pirkėjas ją apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo. Pastebėtina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74 punktas).

13. Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

14. Atsakovas, asmeniškai pasirašydamas ant PVM sąskaitų faktūrų, patvirtino, jog jam yra žinomos naftos produkcijos tiekimo sąlygos bei mokėjimo terminai. Tokį susitarimą atsakovas sudarė laisva valia ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs derėtis ar keisti tokio susitarimo sąlygas.

15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo (galėjo) įvertinti tokio susitarimo nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sandorio nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, atsižvelgiant į sulygtų netesybų dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokią, jam nepalankaus turinio PVM sąskaitą faktūrą ir, kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų arba susitarti su kitu tiekėju, kuris galbūt būtų pasiūlęs atsakovui palankesnes sandorio sąlygas. Vien tai, kad atsakovas PVM sąskaitas faktūras pasirašė nesiderėjęs, savaime nereiškia, kad jis buvo verčiamas jas pasirašyti būtent tokiomis sąlygomis ar sandorį sudarė ne laisva valia. Sutikdamas pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą atitinkamomis sąlygomis, pirkėjas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti sutartines palūkanas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku ir kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.

17. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimu nustatytų palūkanų (netesybų) dydis nėra akivaizdžiai neprotingas.

18. Nors atsakovas teigė, jog iš ieškovo pusės PVM sąskaita faktūra pasirašyta ne įmonės vadovo, o sandėlininko ir vairuotojo, o ieškovas pats nėra patvirtinęs PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog ir jis pats tokio susitarimo nėra sudaręs, tačiau teismas su tokia atsakovo atstovo pozicija nesutinka, nes nors ir PVM sąskaitą faktūrą pasirašė sandėlininkas ir vairuotojas, tačiau pažymėtina, jog ji pasirašyta ir išrašyta juridinio asmens G. V. įmonės „Šoklys“ kaip pardavėjo vardu. Vien tai, jog sąskaita išrašyta ne paties juridinio asmens vadovo, o jo darbuotojo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nesitarė dėl pirkimo – pardavimo sąlygų, kainų tiekimo ir atsiskaitymo terminų, palūkanų skaičiavimu su juridiniu asmeniu, nes atsakovas kaip ir minėta anksčiau prekes iš juridinio asmens priėmė, pats pasirašė PVM sąskaitą faktūrą bei dalinai už gautą prekę apmokėjo ir jokių prieštaravimų po to nereiškė.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

19. Atsakovas teigia, kad ieškovo prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis (5 proc. dydžio mėnesines palūkanos arba 60 proc. dydžio metinės palūkanos) yra neprotingai didelis, atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl laikytinas nepagrįstu arba privalo būti mažinamas.

20. Teismas pažymi, kad palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kaip jau minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje) ir kompensuojamai funkcijai atlikti nustatytos palūkanos. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

21. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl pagrindinės prievolės įvykdymo (skolos su mokėjimo palūkanomis priteisimo) ir dėl neįvykdymo atsiradusių teisinių pasekmių. Ieškinio pareiškimas teismui reikalaujant priteisti tiek pagrindinę skolą, tiek pagrindinės prievolės neįvykdymo teisines pasekmes, iš esmės šalių sutartį nutraukia. Nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, numato procesinių palūkanų mokėjimą, kurios taip pat atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, šios palūkanos turi būti protingos, atitikti sąžiningumo principus neleidžiančius lupikauti. CK 6.37 straipsnyje numatytas procesinių palūkanų dydis atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

23. Kaip jau minėta anksčiau sprendime, kad šalys susitarė dėl 5 procentų per mėnesį palūkanų už laikotarpį iki atsiskaitymo dienos, atliekančių mokėjimo funkciją ir nesusitarė dėl procesinių palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą pakeistą kasacinio teismo praktiką, palūkanos atliekančių mokėjimo funkciją priteisiamos iki ieškinio priėmimo dienos (bylos iškėlimo teisme dienos), o nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos kompensavimo funkciją atliekančios procesinės palūkanos.

24. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir pakeičia Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų skaičiavimo, priteisiant ieškovui G. V. įmonei „Šoklys“ iš atsakovo A. A. 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2816,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ po preliminaraus spendimo priėmimo patyrė 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už paruoštą atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus. Atsakovas A. A. po preliminaraus spendimo priėmimo patytė 871,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už paruoštus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei atstovės atstovavimo teismo posėdyje.

26. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo preliminariame sprendime nėra pagrindo keisti dėl keičiamo procesinių palūkanų skaičiavimo. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, papildomai iš atsakovo priteistina 200 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų po preliminaraus sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. balandžio 21 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 816,67 Eur (aštuonių šimtų šešiolikos eurų šešiasdešimt septynių euro centų) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2816,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 732 Eur (septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidas Steckys