Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-785-340/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
2S-785-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42518-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-785-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42518-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2; 3.3.2.4; 3.5.1.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo ši areštavo skolininko gaunamas lėšas Pravieniškių pataisos namuose, ir kuriuo yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais, jog antstolio veiksmai nuskaičiuoti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija LR nustatyto MMA, yra neteisėti. Nurodė, kad šiuo atveju antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo išieškomos iš skolininko lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Antstolė I. B. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir persiuntė su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme nurodė, kad nustatė, jog skolininkas R. S. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl 2016-03-23 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-11-15 antstolė gavo skolininko skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje. Antstolė nesutiko su skundu, kadangi įkalinimo įstaigos sąskaitoje areštuotos lėšos nepriskirtinos prie LR CPK 739 str. priskirtinų lėšų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėjo, kad skolininko skunde nurodytoje LAT nutartyje, kasacinis teismas pateikė išaiškinimą dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų, o šiuo atveju skolininko faktinė situacija skiriasi, kadangi išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taip pat antstolė pažymėjo, kad skolininko skundas yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo R. S. 2016-11-15 pateikto skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkino.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu skolininkas savo skunde neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo (nenurodė jokio patvarkymo datos), tačiau iš skundo turinio galima daryti tikėtiną išvadą, jog skolininkas nesutinka su antstolio veiksmais, atliktais 2016-03-23, priėmus patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininko skundas antstolės kontoroje gautas 2016-11-15, tokiu būdu skundžiami antstolio veiksmai, kurie buvo atlikti praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo jų atlikimo, todėl yra praleistas ne tik 20 dienų terminas, tačiau ir naikinamasis 90 dienų terminas, numatytas CPK 512 str. ir jis negali būti atnaujintas. Be to pažymėjo, kad skolininkas šiuo skundu neprašo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė teismui priežasčių, dėl ko jį praleido. Visgi, teismas pažymėjo, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų kada skolininkas sužinojo apie šiuos antstolio atliktus veiksmus ir kada skolininkui tiksliai buvo įteikti minėti antstolio priimti procesiniai vykdymo proceso dokumentai, todėl teismas pasisakė dėl skundžiamų antstolio veiksmų ir jų teisėtumo ar neteisėtumo. Pažymėjo, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Teismo nuomone, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų LAT praktika. Teismas konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pareiškėjas nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma, neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo išnagrinėti skundą iš esmės ir tenkinti jį, nes įstatymai reglamentuoja pareiškėjo galimybę naudotis asmenine sąskaita iki 1 MMA per mėnesį; leisti naudotis sąskaita pagal teisinį reguliavimą, aptartą Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 pažymoje Nr. 4D-2012/1.Antstolė I. B. pateikė atsiliepimą į apelianto skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

11.1.Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja sąrašą;

11.2.Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas;

11.3.Nutartyje, kuria remiasi pareiškėjas, LAT pateikė išaiškinimą dėl išieškojimo tvarkos iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. S. skundas dėl antstolės I. B. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad I. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.11.-4723-754/2013 dėl 159,29 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK VPS naudai. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą geranoriškai, tačiau, vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas geranoriškai antstolės raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2013-07-29 antstolės patvarkymu buvo areštuotos visos skolininkui priklausančios sąskaitos Lietuvos kredito įstaigose, tačiau jokių įplaukų iš minėtų sąskaitų nebuvo. Vėliau antstolė nustatė, kad skolininkas R. S. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl 2016-03-23 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-11-15 skolininkas pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymus dėl lėšų išieškojimo (arešto) iš jo asmeninės sąskaitos, esančios Pravieniškių pataisų namuose, taip pat grąžinti išieškotas lėšas. Antstolė I. B. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir persiuntė su vykdomąja byla teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo R. S. 2016-11-15 pateikto skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismas konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pareiškėjas R. S. atskirajame skunde nurodė, kad įstatymai reglamentuoja pareiškėjo galimybę naudotis asmenine sąskaita iki 1 MMA per mėnesį bei prašė leisti naudotis sąskaita pagal teisinį reguliavimą, aptartą Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 pažymoje Nr. 4D-2012/1.Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Minėtą aplinkybę pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog byloje iš esmės kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, jog skolininko lėšos įkalinimo įstaigos sąskaitoje turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, o išieškojimas į minėtas pajamas gali būti nukreipiamas priimant patvarkymą ir nurodant atliekamų išskaitų dydžius. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė