Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-635/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. M1-246-1111/2024Nutartis · 2024-10-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-30Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-488-404/2025Nutartis · 2025-08-04Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
1A-23-635/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40153-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jazbutienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
Civilinis ieškovas
(Duomenys neskelbtini)
Advokatai
Irmantas Motužis, Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-635/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40153-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.14.9.3; 2.4.6.6.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant V. D.,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės V. M., jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria pripažinta, jog V. M. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys V. M. dėl 281,57 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartimi pripažinta, kad V. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 14.18 val. vežamas (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu „VW Kombi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, sėdėdamas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, tyčia kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į laikino sulaikymo patalpos duris, lubas, šviestuvų laikiklius ir tokiu būdu tyčia sugadino automobilio „VW Kombi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lubas ir 2 vnt. lubų šviestuvų laikiklius ir padarė (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 281,57 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės, V. M. gynėjas advokatas I. Motužis (toliau – ir apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti V. M. dėl galimo jo gydymosi ambulatoriškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Advokatas skunde nurodo, jog stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje V. M. buvo paskirtas remiantis pakankamai senais ir galimai nebeaktualiais duomenimis - 2024 m. sausio 30 d. – vasario 29 d. ekspertizės aktu ir ekspertės L. Š. teisme duotais paaiškinimais dėl šio ekspertizės akto. Advokato vertinimu, apylinkės teismas paskirdamas griežtą, su asmens laisvės suvaržymu susijusią priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, neatsižvelgė į tai, kad ekspertizė buvo atlikta praktiškai prieš 8 mėnesius iki skundžiamos nutarties priėmimo, o teisme apklausiama ekspertė L. Š. paaiškino, kad po ekspertizės atlikimo su V. M. nebendravo ir situacija dėl tolimesnio jo (V. M.) galimo gydymosi ambulatorinėmis sąlygomis jai nėra žinoma.

2.2. Pažymi, kad minėtame ekspertizės akte nurodyta, jog V. M. gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisme. Advokato manymu, byloje nesant duomenų apie tai, kad jo ginamasis V. M. negali dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme, apylinkės teismas aiškindamasis aplinkybes, reikšmingas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimui, turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 399 straipsnio 2 dalimi ir reikalauti, kad V. M. būtų pristatytas į teisiamąjį posėdį.

2.3. Mano, kad apylinkės teisme neišsiaiškinus aplinkybių apie V. M. sveikatos būklę po ekspertizės atlikimo ir remiantis senais duomenimis apie jo sveikatos būklę, nepagrįstai buvo priimtas sprendimas V. M. skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės, V. M. ir jo gynėjas advokatas A. Lekstutis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – V. M. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo išvados, jog V. M., būdamas nepakaltinamas, padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą uždraustą veiką. Advokatas nesutinka su jo ginamajam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), prašo ją pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą visų pirma būtina pažymėti, kad priimdamas nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, teismas, be kita ko, turi išspręsti klausimą, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šį klausimą teismas išsprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, patikrinusi skundžiamą nutartį, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog V. M. įvykdė įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir tinkamai ją kvalifikavo, tačiau skundžiama nutartimi nepagrįstai paskyrė netinkamą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), todėl skundžiama nutartis keistina (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 98 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose yra išdėstytos priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, o šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyti kriterijai, kuriems esant yra skiriama konkreti priverčiamoji medicinos priemonė. Pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti.

9. Nors byloje nėra ginčo, kad V. M. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra netikslinga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis: jomis nesiekiama nubausti asmens už padarytą pavojingą veiką; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas neužtraukia teistumo ir kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių; jos skiriamos nenurodant termino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2022).

10. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens hospitalizavimo psichiatrijos įstaigoje turi atitikti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, kurie užtikrina veiksmingas procesines garantijas nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: pirma, psichikos liga turi būti aiški, tai yra tikslų psichikos sutrikimą turi nustatyti kompetentinga institucija pagal objektyvią medicininę ekspertizę; antra, psichikos sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį hospitalizavimą; trečia, priverstinio hospitalizavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012-07-31; D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018-06-26). EŽTT jurisprudencijoje taip pat formuojami procesiniai reikalavimai teismo sprendimui dėl priverstinio gydymo: skiriant priverstinį gydymą, turi būti vertinama esama sveikatos būklė, turi būti motyvuojama, kodėl nebūtina skirti naujos ekspertizės galbūt pasikeitusiai psichikos būklei įvertinti (jei pateikiamas toks prašymas ir nurodomi nauji duomenys); teismas turėtų motyvuoti būtinybę skirti priverstinį gydymą; teismas turėtų motyvuoti, kodėl neskiriamos švelnesnės priemonės nei stacionarus priverstinis gydymas (D.R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018-06-26). Kasacinio teismo praktikoje pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; padarytos pavojingos veikos pobūdis; pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).

11. Be to, pagal EŽTT praktiką, psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės ir priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012-07-31). Taigi, sprendžiant dėl pavojaus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, būtina įvertinti ir tai, kad stacionarus priverstinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje pagal savo pobūdį yra viena griežčiausių priemonių. Tuo tarpu psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, taigi, jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl „labai svarių priežasčių“ (A. K. prieš Vengriją, Nr. 38832/06, § 42, 2010-05-20; Zagidulina prieš Rusiją, peticijos Nr. 11737/06, § 53, 2013-05-02; D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018-06-25). Todėl, nusprendžiant dėl stacionaraus gydymo, svarbu ir tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-697/2021, 2K-121-976/2021). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad V. M. yra būtinas psichinės būklės stebėjimas ir priverstinis gydymas. Teismo taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės iš esmės susijusios su asmens ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionariniu stebėjimu bendro/sustiprinto/griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare (BK 98 straipsnio 2 dalis). Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies V. M. parinkimo klausimą, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2024 m. sausio 30 d. – vasario 29 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo ekspertės paaiškinimus teisiamajame posėdyje bei kitus bylos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis, nutarė, kad yra pagrindas V. M. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), nenustatant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Nurodė, kad jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

14. Kaip matyti 2024 m. sausio 30 d. – vasario 29 d. ekspertizės akte nurodyta, jog yra žinoma, kad V. M. daug metų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vartoja pastoviai. Iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) stacionarą, kur jo būsena vertinta kaip (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) būklė su (duomenys neskelbtini) bei nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas. Gydymo eigoje būklė greitai pagėrėjo, išrašytas (duomenys neskelbtini), koregavus būseną. V. M. jam inkriminuojamos veikos metu konstatuojama: ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklė su (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) būsenos V. M. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tyrimo metu V. M. nustatoma diagnozė: ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant (duomenys neskelbtini), rezidualinis arba vėlai atsirandantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sutrikimas, lengvas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimas), dėl (duomenys neskelbtini) būsenos V. M. gali šiuo metu suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad dėl tuometinio (duomenys neskelbtini) sutrikimo tiriamojo prisiminimai apie byloje nagrinėjamą įvykį yra tik fragmentiški, netikslūs. V. M. tiek inkriminuojamos veikos padarymo metu, tiek tyrimo metu nustatoma papildoma diagnozė: ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sutrikimas vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sindromas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad V. M. šiuo metu stebimi rezidualiniai (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimo bei (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymiai, tiriamasis visiškai nekritiškas savo būsenai bei (duomenys neskelbtini) vartojimo atžvilgiu, toliau išliekant (duomenys neskelbtini) vartojimui, kas apsunkina ambulatorinio gydymosi režimo laikymąsi, V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini).

15. Ekspertė L. Š. 2024-10-01 apklausiama teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino ekspertizės aktą ir paaiškino, kad V. M. veika buvo pakankamai pavojinga aplinkiniams, jei jis toliau vartoja (duomenys neskelbtini) šis pavojingumas išlieka, todėl V. M. turėtų būti skiriamas stacionarinis gydymas (Duomenys neskelbtini). Be to, V. M. (duomenys neskelbtini) vartoja kasdien, gydymo režimo jis nesilaiko, ambulatoriškai nesilanko, todėl ambulatorinėmis sąlygomis užtikrinti pagalbos tokiam asmeniui neįmanoma. Ekspertė taip pat paaiškino, kad ekspertizė atliekama iš ekspertui pateiktų duomenų. Tuo atveju, jei turima duomenų, jog asmuo gydosi, kad jo būklė pagerėjusi, jis nebevartoja (duomenys neskelbtini), tai turi vertinti teismas.

16. Apklausiama teisme liudytoja S. T. parodė, kad V. M. pažįsta iš darbinės padėties, dažnai pas jį lankydavosi dėl jo probacijos. V. M. buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti (duomenys neskelbtini). V. M. policijoje yra žinomas asmuo, kuris mėgsta pažeidinėti įstatymus. 2023-09-26 po pietų buvo gautas pranešimas, kad reikia pagalbos ugniagesiams, nes asmuo trukdo gesinti gaisrą. Tuo metu ji dirbo su kolega T. G. ir nuvykus į vietą pastebėjo kieme V. M. einantį link jų automobilio su kirviu rankoje. Abu su kolega išlipo iš automobilio, kolega šaukė V. M. padėti kirvį. Kol ji apibėgo automobilį, jos kolega G. jau buvo V. M. paguldęs ant žemės ir kirvį atėmęs. Mėgino V. M. nuraminti, uždėti antrankius. Uždėti antrankius buvo labai sunku, nes V. M. priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Surakinus už nugaros antrankiais, V. M. patalpino į automobilio sulaikymo patalpą. Ten V. M. vis spardėsi, muistėsi, su juo pabendravus, šiek tiek nusiramino. V. M. sakė, kad jam veržia antrankiai, tuomet antrankius atlaisvino. V. M. buvo paaiškinta, kad važiuos į policijos komisariatą. Atrodė viskas gerai, bet važiuojant iš patalpos pasigirdo garsai. Buvo bandyta su juo bendrauti ir gražiuoju ir negražiuoju, kad liautųsi spardyti į lempas su kojų pirštais ir smarkiai daužyti savo galvą. Pati matė kaip atsigulęs V. M. su kojomis daužė plastmasę viršuje ir su nykščiu bandė išimti ten esančias lempas, o su galva daužė grotas. Kai pavargo, nebeturėjo jėgų, tik tada liovėsi. Akivaizdžiai matėsi, kad V. M. blogai, jis į nieką neragavo, todėl su kolega nusprendė vežti jį į ligoninę. Dar prašė kitų kolegų pagalbos, kad padėtų jį nuvesti į skyrių. Būnant ligoninėje buvo nuspręsta jį iš karto vežti į (Duomenys neskelbtini) ligoninę. Policijos automobilyje buvo padaryti apgadinimai: V. M. su kojų pirštais išdaužė lempas. Dėl suskaldytos plastmasės pati nematė.

17. Iš tarnybinio pranešimo „Pagalba specialiosioms tarnyboms“ nustatyta, kad tyrėjui G. T. 2023-09-26 dirbant kartu su vyr. tyrėja S. T., 2023-09-26 14.18 val. iš (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikalingi policijos pareigūnai, šeimininkas neblaivus trukdo ugniagesiams užgesinti žolę. Pirminis pranešimas, kaimynas degina žolę, pradėjo eiti į pranešėjo pievą. Kaimynas nesutinka užgesinti. Pasitiks vietoje. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvažiuojant tarnybinių automobiliu „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodyto adreso kiemą, pastebėtas neadekvačiai besielgiantis asmuo, kuris ateinantis priešais juos, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo dešinėje rankoje nešėsi kirvį. Išlipus iš tarnybinio automobilio, aiškiai asmeniui balsu buvo nurodyta padėti kirvį, asmeniui besiartinančiam link jų, dar kartą buvo nurodyta padėti kirvį, asmuo nevykdė jų reikalavimo, panaudojus policijos kovinius veiksmus buvo pargriautas ant žemės, iš rankų buvo atimtas kirvis. V. M. aktyviais veiksmais priešinosi, dėl ko buvo uždėti spec. antrankiai. V. M. patalpintas į tarybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. V. M. toliau naudodamas kojas spardė tarnybinio automobilio patalpą, į jų reikalavimą nutraukti savo veiksmus, nereagavo. Įvykio vietoje buvęs pranešėjas J. V. paaiškino, kad važiuojant keliu pastebėjo, kad jo žemėje yra sukurtas laužas, dėl ko J. V. iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – ir PGT). Atvykusi PGT gesino degantį laužą. O atėjęs V. M., kuris uždegė laužą, PGT darbuotojams trukdė užgesinti degančią ugnį, dėl ko J. V. iškvietė policiją. Dėl V. M. veiksmų J. V. pareiškimo nerašė, iš PGT darbuotojų taip pat skundų negauta. Pristatant V. M. į (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą asmuo sulaikymo patalpose spardė tarnybinio automobilio stogą, sienas, su galvą daužė grotas. Dėl šių asmens veiksmų priimtas sprendimas apžiūrai V. M. pristatyti į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po (Duomenys neskelbtini) ligoninės apžiūros asmuo išvežtas į (Duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl girtumo nusistatymo V. M. tiek (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, tiek jiems prašant, girtumą nusistatyti atsisakė. Apžiūrint tarnybinį automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad asmenų sulaikymo patalpoje yra apgadintos esančios lubos, sulaužyti šviestuvų laikikliai, kairėje pusėje ties lubomis esančia patalpų stebėjimo kamera yra skilimas. Ant grindų matoma V. M. nešiotos apykojės plastikinė dalis. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atiduota jiems V. M. pilkos spalvos apykojė, kuri buvo sugadintu korpusu ir perlaužta per pusę. Apie probuojamą V. M. informuota (Duomenys neskelbtini) probacija (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas kūno kamera (G. T. S. T.).

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neužtikrino V. M. dalyvavimo teisiamajame posėdyje, neišklausė jo paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės akte nurodyta, kad V. M. gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisme. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti minėtus trūkumus bei užtikrinti V. M. teisę duoti paaiškinimus, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir išklausė V. M. paaiškinimų. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. M. nurodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų dėl patirtų traumų, sužalojimų. Turėjo (duomenys neskelbtini) traumą. (Duomenys neskelbtini) nevartoja visiškai. Būna galvos svaigimai. Jį buvo partrenkusi mašina, buvo pasuktas petys. Jis vartoja vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas. Pas šeimos gydytoją buvo praeitą mėnesį. Lankėsi pas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą pas (duomenys neskelbtini) lankėsi praeitą mėnesį. Jam buvo paskirti vaistai. (Duomenys neskelbtini) paskirti vaistai padėjo. Vaistus reikia vartoti kiekvieną dieną. Jis gyvena su sugyventine, dirba. Jo sugyventinė buvo reanimacijoje antrą kartą. Jis dirba seniūnijoje (duomenys neskelbtini) darbus už gaunamą pašalpą, taip pat dirba atsitiktinius darbus. Šiuo metu jo sugyventinė serga. Jam atmušė inkstus, kai jį vežė policininkai. Jis policijos automobilyje sėdėjo. Jam policijos pareigūnai užlaužė rankas, sudavė, uždėjo antrankius ir jį stūmė. Pas gydytoją jam nustatė inkstų sumušimą, jis geria vaistus. Jis (duomenys neskelbtini) nebevartoja. Jam paskyrus stacionarinį stebėjimą (Duomenys neskelbtini), jis negalės pasirūpinti savo sugyventine.

19. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – paskyrimo V. M. klausimą, anksčiau išdėstytų duomenų kontekste, svarbu įvertinti ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kurią padarė V. M., pobūdį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad V. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Jis (V. M.) tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y., vežamas (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, sėdėdamas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, tyčia kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į laikino sulaikymo patalpos duris, lubas, šviestuvų laikiklius ir tyčia sugadino automobilio „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lubas ir 2 vnt. lubų šviestuvų laikiklius. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė 281,57 Eur turtinę žalą (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios veikos rūšis bei pavojingumas yra įvertinti įstatymo leidėjo ir ji yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 10 straipsnis). Be to, iš tarnybinio pranešimo „Pagalba specialiosioms tarnyboms“ nustatyta, kad įvykio vietoje buvęs pranešėjas J. V. pareiškimo dėl V. M. veiksmų nerašė, PGT darbuotojai skundų taip pat nepateikė. Įvertinus šios veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, jokiu būdu nesumenkinant padarytos veikos pavojingumo, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. M. šiuo konkrečiu atveju kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau pačiam ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

20. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog svarbu įvertinti ir tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio V. M. buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) stacionarą, kur jo būsena vertinta kaip laikinas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) būklė su (duomenys neskelbtini) bei nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas. Gydymo eigoje būklė greitai pagėrėjo, išrašytas (duomenys neskelbtini), koregavus būseną. Vadinasi, apie 3 dienas taikomo stacionarinio gydymo pakako V. M. (duomenys neskelbtini) būklei stabilizuoti ir jo (duomenys neskelbtini) pašalinti. Kita vertus, ekspertė L. Š. nurodė, kad V. M. (duomenys neskelbtini) vartoja kasdien, gydymo režimo jis nesilaiko, ambulatoriškai nesilanko, todėl ambulatorinėmis sąlygomis užtikrinti pagalbos tokiam asmeniui neįmanoma. Vis tik, šiame kontekste pastebėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau V. M. būtų taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, t. y. jam net nebuvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl V. M. diagnozuoto (duomenys neskelbtini), kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, jį reikia priverstinai gydyti, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog šiuo metu jis yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, kad po aptariamos veikos padarymo V. M. būtų padaręs naują baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ar kitus teisės pažeidimus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog V. M. yra tiek pavojingas visuomenei ir kelia grėsmę kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, jog jį reikėtų priverstinai gydyti specializuotame stacionare.

22. Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog be kita ko, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, V. M. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sąlygas, t. y. vartojant (duomenys neskelbtini), nevartojant gydytojo paskirtų vaistų, nesilankant gydymo įstaigoje pagal suderintą grafiką ar nevykdant kitų gydytojų nurodymų, taip pat pablogėjus jo (duomenys neskelbtini) būklei ar išaugus jo pavojingumui, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo sąlygos iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų gali būti pakeistos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

23. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu V. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-10-15 nutartis keistina, V. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), pakeičiant į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartį.

V. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas