Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamos medicinos priemonės V. M., jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria pripažinta, jog V. M. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys V. M. dėl 281,57 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

7. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą visų pirma būtina pažymėti, kad priimdamas nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, teismas, be kita ko, turi išspręsti klausimą, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šį klausimą teismas išsprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, patikrinusi skundžiamą nutartį, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog V. M. įvykdė įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir tinkamai ją kvalifikavo, tačiau skundžiama nutartimi nepagrįstai paskyrė netinkamą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), todėl skundžiama nutartis keistina (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

11. Be to, pagal EŽTT praktiką, psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės ir priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012-07-31). Taigi, sprendžiant dėl pavojaus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, būtina įvertinti ir tai, kad stacionarus priverstinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje pagal savo pobūdį yra viena griežčiausių priemonių. Tuo tarpu psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, taigi, jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl „labai svarių priežasčių“ (A. K. prieš Vengriją, Nr. 38832/06, § 42, 2010-05-20; Zagidulina prieš Rusiją, peticijos Nr. 11737/06, § 53, 2013-05-02; D. R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 691/15, 2018-06-25). Todėl, nusprendžiant dėl stacionaraus gydymo, svarbu ir tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-697/2021, 2K-121-976/2021). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

16. Apklausiama teisme liudytoja S. T. parodė, kad V. M. pažįsta iš darbinės padėties, dažnai pas jį lankydavosi dėl jo probacijos. V. M. buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti (duomenys neskelbtini). V. M. policijoje yra žinomas asmuo, kuris mėgsta pažeidinėti įstatymus. 2023-09-26 po pietų buvo gautas pranešimas, kad reikia pagalbos ugniagesiams, nes asmuo trukdo gesinti gaisrą. Tuo metu ji dirbo su kolega T. G. ir nuvykus į vietą pastebėjo kieme V. M. einantį link jų automobilio su kirviu rankoje. Abu su kolega išlipo iš automobilio, kolega šaukė V. M. padėti kirvį. Kol ji apibėgo automobilį, jos kolega G. jau buvo V. M. paguldęs ant žemės ir kirvį atėmęs. Mėgino V. M. nuraminti, uždėti antrankius. Uždėti antrankius buvo labai sunku, nes V. M. priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Surakinus už nugaros antrankiais, V. M. patalpino į automobilio sulaikymo patalpą. Ten V. M. vis spardėsi, muistėsi, su juo pabendravus, šiek tiek nusiramino. V. M. sakė, kad jam veržia antrankiai, tuomet antrankius atlaisvino. V. M. buvo paaiškinta, kad važiuos į policijos komisariatą. Atrodė viskas gerai, bet važiuojant iš patalpos pasigirdo garsai. Buvo bandyta su juo bendrauti ir gražiuoju ir negražiuoju, kad liautųsi spardyti į lempas su kojų pirštais ir smarkiai daužyti savo galvą. Pati matė kaip atsigulęs V. M. su kojomis daužė plastmasę viršuje ir su nykščiu bandė išimti ten esančias lempas, o su galva daužė grotas. Kai pavargo, nebeturėjo jėgų, tik tada liovėsi. Akivaizdžiai matėsi, kad V. M. blogai, jis į nieką neragavo, todėl su kolega nusprendė vežti jį į ligoninę. Dar prašė kitų kolegų pagalbos, kad padėtų jį nuvesti į skyrių. Būnant ligoninėje buvo nuspręsta jį iš karto vežti į (Duomenys neskelbtini) ligoninę. Policijos automobilyje buvo padaryti apgadinimai: V. M. su kojų pirštais išdaužė lempas. Dėl suskaldytos plastmasės pati nematė.

17. Iš tarnybinio pranešimo „Pagalba specialiosioms tarnyboms“ nustatyta, kad tyrėjui G. T. 2023-09-26 dirbant kartu su vyr. tyrėja S. T., 2023-09-26 14.18 val. iš (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikalingi policijos pareigūnai, šeimininkas neblaivus trukdo ugniagesiams užgesinti žolę. Pirminis pranešimas, kaimynas degina žolę, pradėjo eiti į pranešėjo pievą. Kaimynas nesutinka užgesinti. Pasitiks vietoje. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvažiuojant tarnybinių automobiliu „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodyto adreso kiemą, pastebėtas neadekvačiai besielgiantis asmuo, kuris ateinantis priešais juos, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), asmuo dešinėje rankoje nešėsi kirvį. Išlipus iš tarnybinio automobilio, aiškiai asmeniui balsu buvo nurodyta padėti kirvį, asmeniui besiartinančiam link jų, dar kartą buvo nurodyta padėti kirvį, asmuo nevykdė jų reikalavimo, panaudojus policijos kovinius veiksmus buvo pargriautas ant žemės, iš rankų buvo atimtas kirvis. V. M. aktyviais veiksmais priešinosi, dėl ko buvo uždėti spec. antrankiai. V. M. patalpintas į tarybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. V. M. toliau naudodamas kojas spardė tarnybinio automobilio patalpą, į jų reikalavimą nutraukti savo veiksmus, nereagavo. Įvykio vietoje buvęs pranešėjas J. V. paaiškino, kad važiuojant keliu pastebėjo, kad jo žemėje yra sukurtas laužas, dėl ko J. V. iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – ir PGT). Atvykusi PGT gesino degantį laužą. O atėjęs V. M., kuris uždegė laužą, PGT darbuotojams trukdė užgesinti degančią ugnį, dėl ko J. V. iškvietė policiją. Dėl V. M. veiksmų J. V. pareiškimo nerašė, iš PGT darbuotojų taip pat skundų negauta. Pristatant V. M. į (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą asmuo sulaikymo patalpose spardė tarnybinio automobilio stogą, sienas, su galvą daužė grotas. Dėl šių asmens veiksmų priimtas sprendimas apžiūrai V. M. pristatyti į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po (Duomenys neskelbtini) ligoninės apžiūros asmuo išvežtas į (Duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl girtumo nusistatymo V. M. tiek (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, tiek jiems prašant, girtumą nusistatyti atsisakė. Apžiūrint tarnybinį automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad asmenų sulaikymo patalpoje yra apgadintos esančios lubos, sulaužyti šviestuvų laikikliai, kairėje pusėje ties lubomis esančia patalpų stebėjimo kamera yra skilimas. Ant grindų matoma V. M. nešiotos apykojės plastikinė dalis. (Duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atiduota jiems V. M. pilkos spalvos apykojė, kuri buvo sugadintu korpusu ir perlaužta per pusę. Apie probuojamą V. M. informuota (Duomenys neskelbtini) probacija (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas kūno kamera (G. T. S. T.).

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neužtikrino V. M. dalyvavimo teisiamajame posėdyje, neišklausė jo paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės akte nurodyta, kad V. M. gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir teisme. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti minėtus trūkumus bei užtikrinti V. M. teisę duoti paaiškinimus, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir išklausė V. M. paaiškinimų. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. M. nurodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų dėl patirtų traumų, sužalojimų. Turėjo (duomenys neskelbtini) traumą. (Duomenys neskelbtini) nevartoja visiškai. Būna galvos svaigimai. Jį buvo partrenkusi mašina, buvo pasuktas petys. Jis vartoja vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas. Pas šeimos gydytoją buvo praeitą mėnesį. Lankėsi pas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą pas (duomenys neskelbtini) lankėsi praeitą mėnesį. Jam buvo paskirti vaistai. (Duomenys neskelbtini) paskirti vaistai padėjo. Vaistus reikia vartoti kiekvieną dieną. Jis gyvena su sugyventine, dirba. Jo sugyventinė buvo reanimacijoje antrą kartą. Jis dirba seniūnijoje (duomenys neskelbtini) darbus už gaunamą pašalpą, taip pat dirba atsitiktinius darbus. Šiuo metu jo sugyventinė serga. Jam atmušė inkstus, kai jį vežė policininkai. Jis policijos automobilyje sėdėjo. Jam policijos pareigūnai užlaužė rankas, sudavė, uždėjo antrankius ir jį stūmė. Pas gydytoją jam nustatė inkstų sumušimą, jis geria vaistus. Jis (duomenys neskelbtini) nebevartoja. Jam paskyrus stacionarinį stebėjimą (Duomenys neskelbtini), jis negalės pasirūpinti savo sugyventine.

19. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – paskyrimo V. M. klausimą, anksčiau išdėstytų duomenų kontekste, svarbu įvertinti ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kurią padarė V. M., pobūdį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad V. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Jis (V. M.) tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y., vežamas (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, sėdėdamas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, tyčia kojomis spyrė nenustatytą kiekį smūgių į laikino sulaikymo patalpos duris, lubas, šviestuvų laikiklius ir tyčia sugadino automobilio „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lubas ir 2 vnt. lubų šviestuvų laikiklius. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė 281,57 Eur turtinę žalą (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios veikos rūšis bei pavojingumas yra įvertinti įstatymo leidėjo ir ji yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 10 straipsnis). Be to, iš tarnybinio pranešimo „Pagalba specialiosioms tarnyboms“ nustatyta, kad įvykio vietoje buvęs pranešėjas J. V. pareiškimo dėl V. M. veiksmų nerašė, PGT darbuotojai skundų taip pat nepateikė. Įvertinus šios veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, jokiu būdu nesumenkinant padarytos veikos pavojingumo, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. M. šiuo konkrečiu atveju kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau pačiam ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

20. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog svarbu įvertinti ir tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog iš karto po byloje nagrinėjamo įvykio V. M. buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) stacionarą, kur jo būsena vertinta kaip laikinas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) būklė su (duomenys neskelbtini) bei nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas. Gydymo eigoje būklė greitai pagėrėjo, išrašytas (duomenys neskelbtini), koregavus būseną. Vadinasi, apie 3 dienas taikomo stacionarinio gydymo pakako V. M. (duomenys neskelbtini) būklei stabilizuoti ir jo (duomenys neskelbtini) pašalinti. Kita vertus, ekspertė L. Š. nurodė, kad V. M. (duomenys neskelbtini) vartoja kasdien, gydymo režimo jis nesilaiko, ambulatoriškai nesilanko, todėl ambulatorinėmis sąlygomis užtikrinti pagalbos tokiam asmeniui neįmanoma. Vis tik, šiame kontekste pastebėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau V. M. būtų taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, t. y. jam net nebuvo taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl V. M. diagnozuoto (duomenys neskelbtini), kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, jį reikia priverstinai gydyti, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog šiuo metu jis yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, kad po aptariamos veikos padarymo V. M. būtų padaręs naują baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ar kitus teisės pažeidimus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog V. M. yra tiek pavojingas visuomenei ir kelia grėsmę kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, jog jį reikėtų priverstinai gydyti specializuotame stacionare.

22. Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 98 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog be kita ko, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, V. M. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sąlygas, t. y. vartojant (duomenys neskelbtini), nevartojant gydytojo paskirtų vaistų, nesilankant gydymo įstaigoje pagal suderintą grafiką ar nevykdant kitų gydytojų nurodymų, taip pat pablogėjus jo (duomenys neskelbtini) būklei ar išaugus jo pavojingumui, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo sąlygos iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų gali būti pakeistos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

23. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu V. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-10-15 nutartis keistina, V. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini), pakeičiant į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. M. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartį.

V. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (Duomenys neskelbtini) pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.