- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-283-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10544-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Argva“, V. D., V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Argva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Argva“, V. D. ir V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo iš atsakovų UAB „Argva“, V. D. ir V. V. solidariai priteisti 12 564,98 Lt nuostolių bei 2 113,89 Lt papildomų išlaidų, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Argva“ 2007-10-09 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-100060, pagal kurią ieškovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Argva“ reikalingą turtą bei perdavė finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal lizingo sutartį. Iš lizingo sutarties kylančių UAB „Argva“ prievolių vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo būdas. 2007-10-18 ieškovas ir atsakovai V. V. bei V. D. sudarė laidavimo sutartis Nr. K2007-100060. Pasirašydami laidavimo sutartis atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei klientas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Ieškovas 2009-07-27 raštu Nr. 02-3368 informavo atsakovą UAB „Argva“ kad iki 2009-08-03 nepadengus skolos, visos finansinio lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009-08-04. UAB „Argva“ savo prievolių tinkamai nevykdė ir lizingo sutartis 2009-08-04 buvo nutraukta. Ieškovas kreipėsi į atsakovus V. D. ir V. V. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovai per ieškovo nurodytą terminą savo prievolių neįvykdė. Realizavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą, AB „SEB lizingas“ patyrė nuostolį, kurį tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal lizingo sutarties nuostatas UAB „Argva“ privalo atlyginti AB „SEB lizingas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų UAB „Argva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 12564,98 Lt nuostolių iš turto realizavimo, 2113,89 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-07-13 iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 440 Lt žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Argva“ tinkamai nevykdė įsipareigojimo mokėti mokėjimų grafike-sąskaitoje numatytų eilinių mėnesinių mokėjimų, todėl lizingo davėjas 2009-07-27 raštu įspėjo atsakovą (b. l. 27-28), kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo iki 2009-08-03, nuo 2009-08-04 nutraukia lizingo sutartis ir per 3 darbo dienas reikalauja pristatyti turtą lizingo davėjui. Sutarties nutraukimo metu likutinė turto vertė buvo 55785,66 Lt (b. l. 7). Turtas buvo paimtas 2010-07-12 ir 2010-08-06 realizuotas už 34711 Lt be PVM (b. l. 7, 34), be to ieškovas patyrė 2113,89 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto paėmimu ir jo realizavimu (694,22 Lt tarpininkavimo paslaugos parduodant turtą, b. l. 35, 80, 1239,67 Lt už turto suradimą ir pristatymą, b. l. 36-37, 81, 180 Lt už tarpininkavimo paslaugas atsiimant turtą ir plovimo paslaugas, b. l. 38). Sutarties 18.6.4 punkte įtvirtinta nuostata iš esmės analogiška įstatyminiam reglamentavimui, įtvirtintam CK 6.574 straipsnyje, ir numato, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurie jį atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs. Todėl atsakovas UAB „Argva“ privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro neišmokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realizavimo kainos skirtumas (12564,98 Lt) ir 2113,89 Lt papildomos išlaidos, susiję su turto paėmimu ir jo realizavimu.
Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl 2007-10-09 finansinio lizingo sutarties Nr. K2007-100060 atnaujinimo tarp šalių vyko derybos (CPK 178 straipsnis). Antra vertus, nėra įrodymų, kad šios derybos būtų pasiekę rezultatą ir sutarties galiojimas būtų atstatytas. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-620-560/2011 nekelia ginčo dėl lizingo sutarties Nr. K2007-100060 atnaujinimo, todėl aplinkybė, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-11-11 nutartimi civ. byloje Nr. 2-1318/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-05-14 nutartį ir uždraudė lizingo bendrovei išreikalauti turtą iš ieškovo, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai dėl lizingo bendrovės nuostolių priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytus argumentus, kad ieškovas, prieš parduodamas turtą, jo neįvertino, nepasiūlė išpirkti, tačiau šie argumentai nėra pakankami išvadai, kad ieškovas, parduodamas turtą, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai, atmetė. Atsakovas dar nuo 2009-07-27 buvo informuotas apie lizingo sutarties nutraukimą, prievolę grąžinti turtą. Atsakovas, būdamas sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu, turėjo galimybę išpirkti turtą už jo likutinę vertę, pasiūlyti savo pirkėją lizinguojamam turtui, tačiau nepateikia įrodymų, kad atliko šiuos veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus dėl būtinumo stabdyti nagrinėjamą bylą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-6035-101/2011, nes bylos gali būti išnagrinėtos atskirai. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, pastarojoje byloje UAB „Argva“ pareiškė ieškinį lizingo bendrovei ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ dėl žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 61541,18 Lt žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovai išsivežė lizinguojamą turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Argva“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
1) atsakovo UAB „Argva“ atstovas advokatas O. B. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes advokatas buvo užimtas kitoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir išnagrinėjo bylą iš esmės, tuo pažeisdamas atsakovo teisę turėti byloje atstovą;
2) ieškovas neinformavo atsakovo apie parduodamą turtą, nesiūlė jam šio turto išsipirkti, kaip numato CK 6.574 str., neįvertino turto vertinimo įmonėje;
3) pirmosios instancijos teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-423-262/2012;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad bylos sustabdymui dėl iškeltos civilinės bylos Nr. 2A-423-262/2012 nėra pagrindo, nes bylų dalykas yra skirtingas ir nagrinėjamos skirtingos aplinkybės. Atsakovas neginčijo, kad jis nevykdė savų prievolių pagal lizingo sutartį ir neginčijo sutarties tuo pagrindu nutraukimo teisėtumo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad parduoto lizinguoto turto kaina būtų buvusi nepagrįsta ar neprotinga. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą bylos išnagrinėjimui iš esmės. Atsakovo atstovas nedalyvavo procesinių dokumentų rengime, nepateikė jokių prašymų dėl galimai reikšmingų bylos aplinkybių, todėl atsakovo atstovo dalyvavimas nagrinėjant bylą iš esmės būtų buvęs tik formalus ir nebūtų pakeitęs atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Pagal CPK 246 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Nagrinėjamoje byloje nepateiktas atsakovo UAB „Argva“ susitarimas su advokatu O. B., atsakovo argumentai dėl nurodomų aplinkybių atsikertant į ieškovo reikalavimus išdėstyti procesiniuose dokumentuose, rengiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, advokatas pateiktame prašyme atidėti paskirtą teismo posėdį nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepareiškė jokių prašymų dėl galimai reikšmingų įrodymų išreikalavimo ir pan., Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, atmestinas apelianto argumentas, kad advokato neatvykimo priežastis pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti svarbiomis ir atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio nuostatomis, bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str.), teisėtai bei pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės paskirtame teismo posėdyje, nedalyvaujant advokatui O. B..
Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-423-262/2012. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-379-262/2013 (ankstesnių metų Nr. 2A-423-262/2012), išnagrinėjusi ieškovo UAB „Argva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Argva“ ieškinį atsakovams AB „SEB lizingas“, UAB „Turto rizikos sprendimai“ dėl žalos atlyginimo, nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą. Todėl apeliacinio skundo nagrinėjimo momentui apelianto motyvai dėl privalomų bylos sustabdymo pagrindų, yra nebeaktualūs, kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
CK 6.574 straipsnis nustato, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Nagrinėjamu atveju lizingo sutartis buvo nutraukta ir sutarties dalykas, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, buvo jam grąžintas CK 6.574 straipsnio ir Finansinio lizingo sutarties 19 punkto nuostatų pagrindu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas dar nuo 2009-07-27 buvo informuotas apie lizingo sutarties nutraukimą, prievolę grąžinti turtą. Todėl nuo šios datos atsakovas privalėjo suvokti sutarties neįvykdymo pasekmes ir atitinkamai turėjo galimybę ieškovo nustatytu terminu sumokėti pradelstus įsiskolinimus ir priskaičiuotus delspinigius, tačiau to nepadarė. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką. Po sutarties nutraukimo ir lizinguoto daikto grąžinimo jo savininkui –ieškovui, nei įstatymas, nei šalių pasirašyta sutartis nenumato pareigos lizingo davėjui dar kartą siūlyti skolininkui išsipirkti turtą, todėl apelianto argumentas, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie parduodamą turtą ir nepasiūlė atsakovui jo išsipirkti, atmestinas kaip neteisėtas. Apelianto argumentas, kad parduodamas turtas nebuvo įvertintas, taip pat nesudaro pagrindo ieškovo veiksmus vertinti neteisėtais, nes norminiuose aktuose ar šalių pasirašytoje sutartyje nenumatyta lizingo davėjo pareiga atlikti turto vertinimą prieš realizuojant sugrąžintą turtą, o apeliantas jokių ieškovo nesąžiningumą įrodančių duomenų nepateikė, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo, kokia, jo nuomone, buvo pagrįsta ir protinga turto rinkos kaina.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.