- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 2-13918-790/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10544-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Argva“, V. D., V. V.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Nerijui Šmitui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Argva“, V. D. ir V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo iš atsakovų UAB „Argva“, V. D. ir V. V. solidariai priteisti 12 564,98 Lt nuostolių bei 2 113,89 Lt papildomų išlaidų, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Argva“ 2007-10-09 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-100060, pagal kurią ieškovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Argva“ reikalingą turtą bei perdavė finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal lizingo sutartį. Iš lizingo sutarties kylančių UAB „Argva“ prievolių vykdymo užtikrinimui buvo pasirinktas laidavimo būdas. 2007-10-18 ieškovas ir atsakovai V. V. bei V. D. sudarė laidavimo sutartis Nr. K2007-100060. Pasirašydami laidavimo sutartis atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei klientas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Ieškovas 2009-07-27 raštu Nr. 02-3368 informavo atsakovą UAB „Argva“ kad iki 2009-08-03 nepadengus skolos, visos finansinio lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009-08-04. UAB „Argva“ savo prievolių tinkamai nevykdė ir lizingo sutartis 2009-08-04 buvo nutraukta. Ieškovas kreipėsi į atsakovus V. D. ir V. V. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovai per ieškovo nurodytą terminą savo prievolių neįvykdė. Realizavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą, AB „SEB lizingas“ patyrė nuostolį, kurį tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal lizingo sutarties nuostatas UAB „Argva“ privalo atlyginti AB „SEB lizingas“. Lizingo sutartyje nustatyta, kad klientas privalo atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurie AB „SEB lizingas“ atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas sutartį būtų tinkamai vykdęs. Realizavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą AB „SEB lizingas“ patyrė 12 564,98 Lt nuostolių iš turto realizavimo ir 2 113,89 Lt papildomų išlaidų. Nurodytas nuostolis iš atsiimto turto realizavimo buvo paskaičiuotas iš likusios neišmokėtos lizinguoto turto vertės be PVM. Tvirtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, Civilinio kodekso nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių, todėl ieškovo ir atsakovų pasirašytos laidavimo sutartys yra galiojančios ir nepasibaigusios. Teigia, kad atsakovų dvejonės dėl ieškovo pateiktų įrodymų bei patirtų nuostolių yra visiškai nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Argva“ prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas ieškinyje nenurodo kitų šiai bylai svarbių aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad 2007 m. tarp ieškovo ir UAB „Argva“ buvo sudarytos 7 finansinio lizingo sutartys. Susiklosčius nepalankiai verslo situacijai transporto paslaugų rinkoje ir sutrikus atsiskaitymams, tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartis pakeitimo. Ieškovas derybų metu nereikalavo iš atsakovo, jog šis grąžintų lizinguojamą turtą, taigi ieškovas sutiko, kad lizingo sutartys yra galiojančios ir deramasi tik dėl sutarčių pakeitimo. Negalima teigti, kad 2009-07-27 ieškovui įteiktas raštas Nr. 02-3368 nutraukia finansinio lizingo sutartis. Atsakovas nurodo, kad jis 2010-04-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl finansinio lizingo sutarčių pakeitimo ir neteisėto sutarčių nutraukimo, vienas iš UAB „Argva“ prašymų buvo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones AB „SEB lizingas“ atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2010-05-14 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „SEB lizingas“ atžvilgiu. 2010-07-12 UAB „Turto rizikos sprendimai“, vykdydami UAB „SEB VB Lizingas“ nurodymus, iš anksto nepranešę UAB „Argva“ bei žinodami, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra apskųsta Lietuvos Apeliaciniam teismui, prievarta išsivežė iš UAB „Argva“ teritorijos lizinguojamą puspriekabę Schmitz Cargobull, valst. Nr. BZ 836 ir joje esančius UAB „Argva“ nuosavybės teise priklausančius daiktus. Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-11-11 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-05-14 nutartį, nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „SEB VB Lizingas“ iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo reikalauti lizinguojamo turto iš ieškovo UAB „Argva“, paliekant UAB „Argva“ teisę naudoti ir valdyti turtą pagal jo paskirtį, numatytą sudarytose lizingo sutartyse. 2010-12-06 atsakovas kreipėsi į ieškovą su reikalavimu grąžinti prievarta paimtą turtą – puspriekabę Schmitz Cargobull, valst. Nr. BZ 836. Teigia, kad ieškovas 2010-12-09 nurodė, jog paimto turto grąžinti neturi galimybių, nes turtas yra perleistas tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie parduodamą turtą, nesiūlė turto išpirkti. Nėra duomenų, kad ieškovas, prieš parduodamas turtą, jį būtų įvertinęs.
Atsakovai V. D. ir V. V. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Argva“ yra pelningai dirbanti įmonė, kuri turi nemažai turto ir tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimas bus patenkintas, ieškiniu reikalaujamą pinigų sumą sumokės UAB „Argva“. Laikant, kad lizingo sutartys yra nutrauktos 2009-08-04, ieškovas turėjo su ieškiniu į teismą dėl išieškojimo iš laiduotojų asmeninių lėšų kreiptis iki 2009-11-04, bet to nepadarė. Nagrinėjant bylą svarbu nustatyti, ar ieškovas tinkamai elgėsi vykdydamas finansinio lizingo sutartį ir ar finansinio lizingo sutartis buvo tinkamai nutraukta. Kelia įtarimų ieškovo pateiktos UAB „Ardovitės“ ir UAB „TRS“ PVM sąskaitos-faktūros, kurios neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstos papildomais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė puspriekabės Schmitz Cargobull, valst. Nr. BZ 836 vertinimo ekspertizės, kas yra būtina parduodant ginčijamą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Tarp ieškovo ir UAB „Argva“ 2007-10-09 sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-100060, pagal kurią ieškovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Argva“ reikalingą turtą „Shmitz Cargobull SCS 24/L-13.62E“ bei perdavė finansinės nuomos pagrindu naudotis lizingo gavėjui (b. l. 8-17). Pagal sutarties 3.1, 3.3, 8.1.3 punktus lizingo gavėjas įsipareigojo ieškovui laiku mokėti mokėjimus, vadovaujantis mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytomis sąlygomis. Pagal sutarties 18.1.3 punktą ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, jei lizingo gavėjas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių jam tenkančių mokėjimų. Pagal sutarties 18.6.4 punktą nutraukus sutartį lizingo gavėjas privalo grąžinti turtą ir atlyginti ieškovo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs.
Nustatyta, kad atsakovas UAB „Argva“ tinkamai nevykdė įsipareigojimo mokėti mokėjimų grafike-sąskaitoje numatytų eilinių mėnesinių mokėjimų, todėl lizingo davėjas 2009-07-27 raštu įspėjo atsakovą (b. l. 27-28), kad nepadengus pradelsto įsiskolinimo iki 2009-08-03, nuo 2009-08-04 nutraukia lizingo sutartis ir per 3 darbo dienas reikalauja pristatyti turtą lizingo davėjui.
Sutarties nutraukimo metu likutinė turto vertė buvo 55785,66 Lt (b. l. 7). Turtas buvo paimtas 2010-07-12 ir 2010-08-06 realizuotas už 34711 Lt be PVM (b. l. 7, 34), be to ieškovas patyrė 2113,89 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto paėmimu ir jo realizavimu (694,22 Lt tarpininkavimo paslaugos parduodant turtą, b. l. 35, 80, 1239,67 Lt už turto suradimą ir pristatymą, b. l. 36-37, 81, 180 Lt už tarpininkavimo paslaugas atsiimant turtą ir plovimo paslaugas, b. l. 38).
Sutarties 18.6.4 punkte įtvirtinta nuostata iš esmės analogiška įstatyminiam reglamentavimui, įtvirtintam CK 6.574 straipsnyje, ir numato, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurie jį atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs. Todėl atsakovas UAB „Argva“ privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro neišmokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realizavimo kainos skirtumas (12564,98 Lt) ir 2113,89 Lt papildomos išlaidos, susiję su turto paėmimu ir jo realizavimu.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikia argumentus, kad tarp šalių vyko derybos dėl lizingo sutarčių galiojimo ir jų pakeitimo, ieškovas derybų metu nereikalavo grąžinti turto, sutiko, kad lizingo sutartys yra galiojančios, todėl negalima teigti, kad 2009-07-27 raštas nutraukia finansinio lizingo sutartis. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti. 2009-07-27 raštu ieškovas nutraukė lizingo sutartį, o kitaip vertinti šio rašto nėra faktinio pagrindo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų tinkamai įvykęs ieškovo reikalavimą nustatytu terminu sumokėti pradelstus mokėjimus. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų apie šalių civilinius ginčus matyti, kad sutarties nutraukimo teisėtumas nėra nei ginčijamas, nei nuginčytas. Tai reiškia, kad atsakovas neginčija fakto, kad pats iš esmės pažeidė sutartį ir dėl to ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl 2007-10-09 finansinio lizingo sutarties Nr. K2007-100060 atnaujinimo tarp šalių vyko derybos (CPK 178 straipsnis). Antra vertus, nėra įrodymų, kad šios derybos būtų pasiekę rezultatą ir sutarties galiojimas būtų atstatytas. Pagal lizingo sutarties 18.13 punktą sutarties šalims susitarus, sutarties galiojimas gali būti atstatytas atskiru raštišku sutarties šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikia į bylą raštiško šalių susitarimo atstatyti sutarties galiojimą. Tai, kad nebuvo abipusiai suderintos valios tęsti lizingo sutartį, įrodo faktiniai šalių veiksmai, t. y. netinkamas atsakovo prievolių vykdymas, ieškovo veiksmai, kuriais jis atsiėmė turtą ir jį realizavo. Pažymėtina, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-620-560/2011 nekelia ginčo dėl lizingo sutarties Nr. K2007-100060 atnaujinimo, todėl aplinkybė, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-11-11 nutartimi civ. byloje Nr. 2-1318/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-05-14 nutartį ir uždraudė lizingo bendrovei išreikalauti turtą iš ieškovo, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai dėl lizingo bendrovės nuostolių priteisimo.
CK 6.574 straipsnio nuostata suteikia teisę lizingo davėjui į nuostolių, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti, atlyginimą. Ieškovui pateikus duomenis apie jo realiai patirtą nuostolį ir galiojant bendrai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijai, pareiga įrodyti, kad ieškovas, parduodamas turtą, nesielgė sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, ir dėl to negali reikalauti iš atsakovo nurodyto kainų skirtumo, tenka savo atsikirtimą šia aplinkybe grindžiančiam atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo argumentus, kad ieškovas, prieš parduodamas turtą, jo neįvertino, nepasiūlė išpirkti, tačiau šie argumentai nėra pakankami išvadai, kad ieškovas, parduodamas turtą, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai. Atsakovas dar nuo 2009-07-27 buvo informuotas apie lizingo sutarties nutraukimą, prievolę grąžinti turtą. Atsakovas, būdamas sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu, turėjo galimybę išpirkti turtą už jo likutinę vertę, pasiūlyti savo pirkėją lizinguojamam turtui, tačiau nepateikia įrodymų, kad atliko šiuos veiksmus. Ieškovas nėra suinteresuotas turto parduoti mažesne, nei rinkos kaina. Atsakovas nepateikia jokių ieškovo nesąžiningumą įrodančių duomenų, neįrodinėja, kokia, jo nuomone, buvo pagrįsta ir protinga turto rinkos kaina. Atsakovas remiasi CK 6.574 straipsniu, tačiau jame neįtvirtinta jokių teisės normų dėl lizingo davėjo pareigos atlikti turto vertinimą prieš realizuojant sugrąžintą turtą.
Galiausiai, atsakovas nurodo, kad nagrinėjamą bylą būtina stabdyti dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-6035-101/2011. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, pastarojoje byloje UAB „Argva“ pareiškė ieškinį lizingo bendrovei ir UAB „Turto rizikos sprendimai“ dėl žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 61541,18 Lt žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovai išsivežė lizinguojamą turtą. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, dėl ko bylos negali būti išnagrinėtos atskirai. Atsakovas nurodo tik argumentą, kad bylos susiję su tuo pačiu objektu, tačiau šalių tarpusavio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, nors ir grindžiami tos pačios sutarties vykdymo aplinkybėmis, gali būti išnagrinėti atskirai, nes tarp jų nėra prejudicinio ar įrodomojo ryšio.
Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atsakovo UAB „Argva“ atžvilgiu tenkintinas.
2007-10-18 ieškovas ir atsakovai V. V. bei V. D. sudarė laidavimo sutartis Nr. K2007-100060 (b. l. 21-26). Pasirašydami laidavimo sutartis atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jei klientas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Sutarčių 6.2 punkte numatyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Laidavimo sutarčių 3.1 punkte numatyta, kad laiduotojai įsipareigoja sumokėti lizingo bendrovei visas lizingo gavėjo pagal lizingo sutartį nesumokėtas sumas per 2 savaites nuo lizingo bendrovės raštiško pranešimo apie tai, kad lizingo gavėjas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, išsiuntimo dienos. Laiduotojai 2009-08-04 raštu buvo informuoti apie susidariusias skolas pagal lizingo sutartį (b. l. 29, 30), o 2011-04-22 lizingo bendrovė išsiuntė raštišką pranešimą laiduotojams su reikalavimu iki 2011-05-06 sumokėti nuostolių atlyginimą (b. l. 32-33). Duomenų, kad laiduotojai įvykdė savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis ir įvykdė UAB „Argva“ prievoles, nėra, todėl ieškinys atsakovų V. V. ir V. D. atžvilgiu taip pat tenkintinas ir nuostoliai priteistini iš lizingo gavėjo ir laiduotojų solidariai.
Atsakovų argumentai, kad lizingo sutartis nutraukta 2009-08-04, todėl pagal CK 6.88 straipsnį kreditorius turėjo pareikšti laiduotojams ieškinį per 3 mėn., nepagrįsti. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma negali būti taikoma, nes laidavimo sutartyse numatyta, kad jos galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Kasacinis teismas yra pateikęs CK 6.88 straipsnio aiškinimą, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, Teismų praktika 32). Pagal kasacinio teismo praktiką, šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl neterminuoto laidavimo ir yra nurodyta, kad laidavimas galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo.
CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos.
Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 440 Lt žyminis mokestis (b. l. 6). Iš atsakovų valstybės naudai išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos mažesnės, nei minimalus pritestinas dydis, nustatytas teisės aktuose (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“, juridinio asmens kodas 123051535, solidariai iš atsakovų UAB „Argva“, juridinio asmens kodas 157013783, V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 12564,98 Lt nuostolių iš turto realizavimo, 2113,89 Lt papildomų išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-07-13 iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 440 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.