- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2291-1129/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05242-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- K. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2022 m. vasario 4 d., apie 13 val. pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia mažiausiai du kartus sudavė kumščiais K. D. į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pasmakrėje, taip sukėlė nukentėjusiajam K. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo prie sandėlio pasikrauti, tačiau privažiavimas buvo ,,skersai“ užstatytas kito automobilio, todėl jis sustojo, o automobilis, kuris buvo užstatęs privažiavimą, pavažiavo į priekį tik apie 50 cm., kadangi ten nebuvo vietos, nes aplinkui buvo daug sniego, ledo. Jam buvo likusi išeitis tik apvažiuoti pastatytą automobilį ir paprašyti vairuotojo, kad patrauktų automobilį. Su automobilio, kuris buvo užstatęs privažiavimą, vairuotoju kilo žodinis konfliktas, kadangi jis jam (kaltinamajam) liepė daugiau valgyti, kad būtų stiprus, todėl jis supyko ir nueidamas užlenkė automobilio veidrodėlį. Minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, nusiėmė akinius ir kilo konfliktas, jiedu ,,susikibo“ ir įvyko muštynes. Po apsistumdymo jis nuėjo į savo automobilį ir nerado raktelių, kuriuos buvo radęs nukentėjusysis K. D., todėl vėl kilo konfliktas dėl raktelių neatidavimo. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, nepateisina savo elgesio ir dėl tokio elgesio smerkia save. Atsiprašo nukentėjusiojo bei norėjo su juo susitaikyti, tačiau neturėjo galimybės pasikalbėti. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, galėtų atlyginti apie 500 Eur dydžio žalą, kadangi jis pats turi mažus vaikus, vienam iš jų turi teikti išlaikymą, moka paskolą ir išlaiko šeimą, o nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis ir prašoma priteisti žala yra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2022 m. vasario 4 d. protokole-pareiškime užfiksuoti pareiškėjo K. D. parodymai apie tai, kad 2022 m. vasario 4 d. apie 13.00 val. jis su sūnumi D. buvo sustoję prie pastato, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir automobilyje ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškojo reikiamo adreso sūnaus telefone. Jiems stovint prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis ir automobilio vairuotojas pasakė, kad jis (nukentėjusysis) patrauktų savo automobilį. Jis patraukė automobilį toliau tam, kad minėtas automobilis galėtų apsisukti. Tuomet baltos spalvos automobilio vairuotojas apsisuko, pasistatė automobilį ir priėjo prie jų automobilio. Vyriškis jį plūdo necenzūriniais žodžiais ir tarp jo ir minėto vyro kilo žodinis konfliktas. Tuomet vyriškis ranka trenkę per vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį ir jį užlenkę. Jis tuomet išlipo iš automobilio ir paklausė,, ką tu čia darai“. Tuomet minėtas vyriškis sugriebė jį už striukės, tarp jų kilo konfliktas ir jie apsistumdė. Tuomet nuo veido jam nukrito akiniai ir tuo momentu vyriškis sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę akį. Tuomet sūnus iškvietė policiją. Automobilio veidrodėlis sveikas, dėl jo jam jokia žala nepadaryta. Dėl smūgio į akį patyrė fizinį skausmą. Artimiausiu metu kreipsis gydimo įstaigą (1 t., b. l. 1–10).
2022 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis K. D. parodė, kad 2022 m. vasario 4 d., apie 13.00 val., jis kartu su sūnumi D. D. atvyko (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį, kol ieškojo adreso, prie sandėlio, kadangi nenorėjo ilgai stovėti, turėjo susiradę tikslų adresą nuvažiuoti. Jiems beieškant adreso, prie jų privažiavo ,,MB“ krovininis automobilis, valstybinio numerio nežino, vairuotojas pasakė sėdėdamas mašinoje, kad jis (nukentėjusysis) patrauktų automobilį. Toliau pavažiavo į priekį kokius du metrus. Paskui pamatė, kad vairuotojas pasistatė automobilį šalia jų ir iš jo išlipo, jie toliau ieškojo adreso, kur jiems reikia nuvažiuoti. Tada vyriškis atėjo iki jo mašinos priekio, pažiūrėjo, toliau atėjo prie vairuotojo durelių, jis (nukentėjusysis) atsidarė langą, šis pradėjo keiktis, ir jam liepė iš čia važiuoti. Nukentėjusysis atsakė, kad jei jau šis pasistatė automobilį, vadinasi vietos užtenka ir ko šis dar nori. Toliau vyriškis susinervinęs trenkė į automobilio vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį, šį atlenkė, jo nesugadino, jis tik atlinko. Tada jis greitai išlipo iš mašinos, vyriškis pagriebė už striukės, jis taip pat jį, ir prasidėjo konfliktas. Kai stumdėsi, jam nukrito akiniai, tada asmuo jam kelis kartu iš rankų trenkė į veido sritį, pataikė į dešinę akį ir į smakro sritį. Grumtynių metu gal ir galėjo užkabinti ar suduoti asmeniui, tačiau to tikrai nepamena, to tyčia tikrai nedarė, kadangi buvo streso būsenoje ir tikrai jam nėra tekę dalyvauti grumtynėse, be to, asmuo buvo daug stambesnis už jį ir neadekvačiai elgėsi. Jo sūnus grumtynių metu buvo išlipęs, tačiau nieko nedarė, tik pamatęs konfliktą skambino policijai. Pasibaigus grumtynėms, asmuo pradėjo eiti link savo mašinos, o jis (nukentėjusysis) ėjo paskui jį, kad šis neišvažiuotų. Vyras, įlipęs į mašiną, kaip suprato, nerado automobilio raktų, ir išlipęs iš automobilio vėl puolė ant jo ir kelis kartus pasistumdė. Raktai buvo iškritę ant žemės, tikrai neprisimena, kas juos pakėlė - jis ar jo sūnus D., tačiau paskui jie buvo pas jį ir asmeniui jų neatidavė tam, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. Policijos pareigūnams atvykus, jis atidavė asmens automobilio raktus. Ar kas matė grumtynes iš aplinkinių asmenų, abejoja, kadangi žmonių nebuvo prie sandėlio, jie atėjo tik po konflikto. Dėl jam padarytų sužalojimų kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas, kadangi ir šiuo metu yra mėlynė dešinės akies srityje bei ant smakro. Asmeniui pretenzijų turi, kadangi jis sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 72–75).
2022 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad 2022 m. vasario 4 d., apie 13.00 val., kartu su tėčiu K. D. vyko (duomenys neskelbtini), Kaune, tėčiui reikėjo nuvykti į vairavimo mokyklą. Kadangi nerado, kur nuvažiuoti, stabtelėjo prie sandėlio pasižiūrėti, kur tiksliai reikia važiuoti. Jiems ieškant adreso, prie jų priešais privažiavo krovininis automobilis ,,MB“, valstybinio numerio nežino, vairuotojas tėčiui parodė, kad šis pasitrauktų. Tėtis patraukė mašiną, o automobilio vairuotojas, privažiavęs iš galo, pasistatė automobilį, tėtis dar patraukė automobilį ir tada vairuotojas išlipęs iš automobilio praėjo pro automobilį pažiūrėdamas, priėjo prie vairuotojo pusės, tėtis atsidarė langą. Tada kilo žodinis konfliktas tarp tėčio ir to vyro, po konflikto vyriškis iš dešinės rankos delno trenkė į veidrodėlį, vairuotojo pusės, kuris atsilenkė į kitą pusę. Toliau jo tėtis išlipo iš mašinos, kilo trumpas žodinis konfliktas, jis išlipo iš automobilio, toliau abu vienas kitam įsitvėrė į drabužius krūtinės srityje, per susikibimą nukrito tėčio akiniai. Akiniams nukritus, vyriškis smūgiavo kelis kartus, tikrai nežino kiek, jo tėčiui į veidą, tikrai pataikė į akies sritį. Toliau abu išsiskyrė, tėtis pasikėlė akinius ir numetė į mašiną, o vyriškis keikdamasis nuėjo iki savo mašinos. Eidamas link savo mašinos dar pasakė: „Nu, palauk“. Tėtis toliau vėl prie asmens priėjo, o jis (liudytojas) tuo metu skambino policijai. Toliau, kiek matė, jie stovėjo kartu šalia vienas kito, ar grūmėsi, tikrai nepamena, kadangi tikriausiai tuo metu rinko policijos numerį. Jam pasakius, kad skambina policijai, toliau abu tik žodžiu konfliktavo. Jis ant žemės pamatė asmens pamestus automobilio raktus, šiuos pakėlė ir padavė tėčiui. Paskui atvyko pareigūnai. Šalia stovinčių daugiau pašalinių asmenų nebuvo, kadangi vaizdas į sandėlio duris buvo užstatytos asmens krovininiu automobiliu (1 t., b. l. 85–88).
2022 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad 2022 m. vasario 4 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu Š. B. nustatytame maršrute, kai apie 13.10 val., iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas vykti adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur kieme stumdosi ir mušasi du vyriškiai. GMP atsisakyta. Operatyviai nuvykus nurodytu adresu, pasitiko vyriškis, pranešėjas, kuris prisistatė D. D., ir paaiškino, jog jo tėvą K. D. užpuolė kitas asmuo, kuris vairavo automobilį ,,Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyriškis, kuris vairavo minėtą automobilį, buvo, kaip iš jo asmens dokumento nustatė, R. G.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, išsiaiškino, kad R. G. norėjo prisiparkuoti automobilį, kad jam būtų patogu iškrauti automobilyje esantį krovinį, bet priekyje stovėjo automobilis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. D.. R. G. supyko, jog automobilio nepatraukė K. D. iš jam patogios vietos, todėl išlipęs iš automobilio, užlenkė automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Po tokių veiksmų K. D. išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti su R. G.. Kolega Š. B. patikrino abu vairuotojus alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros Nr. 1542114. Nustatyta, jog abu asmenys, t. y. K. D. ir R. G. yra blaivūs. Apie įvykį informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas, į įvykio vietą iškviestas Kauno m. Santakos PK ekipažas, kuris perėmė iš jų įvykį, priėmė pareiškimą ir formino įvykio medžiagą (1 t., b. l. 63–64).
2022 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausto liudytojo Š. B. duoti parodymai iš esmės analogiški pirmiau minėtiems liudytojo M. S. duotiems parodymams (1 t., b. l. 66–67).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 336/2022 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. vasario 23 d.) nurodyta, kad K. D. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pasmakrėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 4 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 52–53).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2022 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl gauto pranešimo“ užfiksuota, kad 2022 m. vasario 4 d. patruliavo radijo šaukiniu ,,1901“ kartu su vyr. patruliu Š. B., nustatytame maršrute, apie 13.10 val., iš Kauno VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, stumdosi, mušasi 2 vyriškiai. GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu, mus pasitiko pranešėjas D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog jo tėvą K. D., gim. (duomenys neskelbtini), užpuolė kitas asmuo, kuris vairavo automobili ,,MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo kuris vairavo ,,MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš asmens dokumento nustatyta jog tai R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta jog R. G. norėjo prisiparkuoti automobilį taip, jog jam būtu patogu iškrauti automobilyje esantį krovinį, tačiau priekyje stovėjo ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. D.. R. G. supyko, jog automobilio nepatraukė K. D. iš jam patogios vietos, todėl išlipęs iš automobilio rankos kumščiu trenkė į stovinčio automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį taip jį užlenkdamas. Po tokių veiksmu K. D. išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti su R. G., viską iš šono matė liudininkas, kuris sėdėjo ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje, priekinėje keleivio pusėje D. D.. Konfliktuodami vyrai, pradėjo vienas kitą stumdyti, R. G. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį K. D.. Po tokių R. G. veiksnių, K. D. jautė fizinį skausmą. Bendraujant su K. D., ant jo veido t. y. dešinės pusės akies matėsi patinimas. K. D. atsisakė GMP pagalbos, nurodė jog dėl R. G. veiksnių turi pretenzijų, kadangi yra apgadinta jo transporto priemonė ir jis pats yra sužalotas. R. G. aiškino, jog su piliečiu sukonfliktavo dėlto, jog šis jį pradėjo stumdyti, tuomet jam pirmas sudavė į veido sritį rankos kumščiu vieną kartą, o šis jam atsakė tuo pačiu. Apžiūrėjus R. G. ant jo veido akivaizdžiai matomų sužalojimų nematyti. R. G. nurodė, jog taip pat turi pretenzijų dėl K. D. veiksmų ir nori rašyti pareiškimą. Patikrinus asmenis alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros Nr. 1542114, nustatyta jog abu asmenys yra blaivūs. Apžiūrėjus pastatus ir aplinkines vietas, nustatyta jog įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Dėl įvykio informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas, į įvykio vietą iškviestas radijo šaukiniu ,,1426“ ekipažas, kuris perėmė iš mūsų įvykį. Filmuota ,,Bodycam“ B0F1EC618E4A (1 t., b. l. 21).
2022 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2022 m. vasario 4 d. pranešimo garso įrašo. Garso įraše girdimas pranešėjo D. D. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu D. D. BPC darbuotojai nurodo, kad įvyko dviejų vyrų muštynės ir reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Sudaryta stenograma (1 t., b. l. 25–26).
2022 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 27–34).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo R. G. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. D. parodymais, liudytojo D. D. parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis davė vienodus parodymus apie tai, kad 2022 m. vasario 4 d. apie 13.00 val. tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis R. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui dėl nukentėjusiojo automobiliu užstatyto pravažiavimo ir nukentėjusiojo išsakytų žodžių, jis galėjo suduoti nukentėjusiajam ir taip jį sužaloti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. D. parodė, kad po kilusio žodinio konflikto dėl jo automobiliu užstatyto pravažiavimo kaltinamasis kelis kartus jam sudavė į veido sritį ir pateikė į dešinę akį bei į smakro sritį. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų jis kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas, kadangi ir kurį laiką buvo matoma mėlynė dešinės akies srityje bei ant smakro. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. parodė, kad tarp jo tėčio K. D. ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl pastatyto automobilio ir kaltinamajam bei nukentėjusiajam išlipus iš automobilių, vienas kitam įsistvėrė į drabužius, dėl ko nukrito jo tėčio (nukentėjusiojo) akiniai, kuriems nukritus, kaltinamasis kelis kartus sudavė tėčiui į veidą ir pateikė į akies sritį. Nurodytų kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų teisingumą, o taip pat kaltinamojo smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 336/2022 (02) užfiksuoti duomenys.
Kaltinamasis R. G. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo K. D. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jį suerzinusių nukentėjusiojo žodžių bei dėl jo netenkinančio nukentėjusiojo elgesio.
Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo R. G. 2022 m. vasario 4 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai.
Dėl laidavimo instituto taikymo (BK 40 str.)
Teismui išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, kaltinamasis R. G. 2022 m. rugsėjo 30 d. į bylą pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje bei pateikė savo sugyventinės D. R. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., b. l. 56–59). Kaltinamasis taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės pvz., (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2013).
Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos: kaltinamasis R. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 93–94), savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktuose numatytų sąlygų, kurios sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-470-530/2022).
Kaltinamasis R. G. tiek teismo posėdžio metu, teik teismui pateiktame prašyme nurodė, jog su nukentėjusiojo K. D. reikalaujama atlyginti neturtine žala sutinka tik iš dalies, kadangi nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti neturtinė žala – 3000 Eur yra per didelė, nes jis turi mažus vaikus, vienam iš jų, kuris gyvena su savo motina, teikia išlaikymą, moka paskolą bei išlaiko savo šeimą, su kuria šiuo metu kartu gyvena, todėl nukentėjusiajam galėtų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą sumokant 500 Eur ar 300 Eur. Kaltinamasis R. G. žalos nukentėjusiajam K. D. iki šiol nėra atlyginęs, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nėra jokio susitarimo dėl civilinio ieškinio atlyginimo ateityje, kaltinamasis proceso metu bandė menkinti nukentėjusiojo paaiškinimus dėl jo patirtų išgyvenimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo skelbiama teisiamojo posėdžio pertrauka, suteikiant galimybę kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikyti ar bent jau sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala ar jos dalis nebuvo atlyginta, susitarimas dėl žalos atlyginimo taip pat nebuvo sudarytas. Nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. G. žalą visiškai atlygins ar pašalins, kadangi akivaizdu, jog neturtinės žalos, kurios prašo nukentėjysysis, susijusios su nukentėjusiojo patirtais išgyvenimais, kaltinamasis nepripažino.
Nors baudžiamojoje byloje yra gautas D. R. (kaltinamojo sugyventinės) prašymas perduoti R. G. pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 58–65), tačiau teismui pripažinus, jog kaltinamasis R. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų laidavimo instituto taikymo sąlygų, nepasisako dėl laiduotojos tinkamumo, kadangi nagrinėjamu atveju R. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, atitinkamai, galimos laiduotojos ir kaltinamojo prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sužalotas nukentėjusiojo asmens veidas). Teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. praeityje neteistas (1 t., b. l. 93–94), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už kelis smulkius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 91–92). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 96), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 98). Kaltinamasis R. G. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas (2 t., b. l. 66). Teismo vertinimu, kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne tendencinga ankstesnio neteisėto jo elgesio pasekmė – kaltinamasis nesugebėjo susitvardyti ir savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiojo K. D. išsakytų žodžių bei elgesio išreikšti teisėtais būdais.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam be aukščiau paminėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis nepateisina tokio elgesio ir dėl savo netinkamo elgesio smerkia save, kas rodo, jog kaltinamasis yra kritiškas savo elgesiui. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, jei teismas skirtų viešųjų darbų bausmę, sutiktų ją atlikti. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad yra pagrindo kaltinamajam skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Ši bausmė bus tinkama sulaikyti kaltinamąjį R. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarką, joje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis K. D. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo R. G. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 37–39).
Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio, t. y. dėl kaltinamojo R. G. panaudoto fizinio smurto, civilinis ieškovas buvo pažemintas viešoje vietoje, dėl paakyje po suduoto smūgio išryškėjusios hematomos tam tikrą laiką ne tik jautė didelį diskomfortą, tačiau jautė gėdą ir nepatogumo jausmą bendraujant su aplinkiniais ir šeimos nariais, lankantis viešosiose vietose. Dėl padarytų sužalojimų jam teko iškęsti ne tik fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tačiau kaltinamasis iki šiol jo neatsiprašė, kas nukentėjusįjį skaudiną ir rodo cinišką kaltinamojo požiūrį nukentėjusiojo asmens atžvilgiu bei nebaudžiamumo jausmą. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis ir šiuo metu bijo susitikti su kaltinamuoju, išgyvena dėl savo ir artimųjų sveikatos, vertindamas kaltinamojo cinišką elgesį, jaudinasi dėl galimo keršto, apkalbėjimo, inscenizacijų, smurto proveržio ateityje. Dėl įvykio nukentėjusysis labai išgyvena, kas kėlė ir vis dar kelia nepilnavertiškumo jausmą, o patirti emociniai išgyvenimai visiškai sutrikdė jo dvasinę pusiausvyrą, kadangi tapo ypač jautrus, nervingas, dažnai susierzinęs ir piktas, dėl ko kenčia visa šeima.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo K. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas jo sūnaus akivaizdoje, be to, jis buvo sužalotas viešojoje vietoje – teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis po įvykio jaučiasi nesaugus ir pažeidžiamas. Kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas nukentėjusiojo, kaip vyro, orumas. Diskomfortą nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė akivaizdžiai matomas veido sužalojimas. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajam K. D.. Nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, jog K. D. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 1200 Eur (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-697/2022, 2K-48-495/2021, 2K-236-495/2021, 2K-205-719/2020, 2K-38-788/2020), aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).
Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl nusikalstamos veikos patirti sužalojimai sąlygojo nukentėjusiojo K. D. sveikatai kokius nors liekamuosius reiškinius. Ir nors civilinis ieškovas nurodo, kad dėl įvykio patirti emociniai išgyvenimai sutrikdė jo dvasinę pusiausvyrą, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, kad jo dvasinė būklė gali blogėti ateityje ir, kad tai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajam dėl to buvo reikalingas gydymas, be to, prašoma priteisti suma yra neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos. Jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui K. D. priteistina iš kaltinamojo R. G. 900 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
Kaltinamajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110–111) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam R. G. 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 20 (dvidešimt) valandų.
K. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui K. D. iš kaltinamojo R. G. 900 Eur (devynis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.