Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 20 (dvidešimt) valandų.

K. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir civiliniam ieškovui K. D. iš kaltinamojo R. G. priteista 900 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nuspręsta R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu už tai, kad 2022 m. vasario 4 d., apie 13 val. pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia mažiausiai du kartus sudavė kumščiais K. D. į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pasmakrėje, taip sukėlė nukentėjusiajam K. D. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo R. G. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. D. parodymais, liudytojo D. D. parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nurodytų kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų teisingumą, o taip pat kaltinamojo smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 336/2022 (02) užfiksuoti duomenys. Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra visų sąlygų atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu.

3. Nuteistasis R. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti dalyje, kurioje R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir šioje nuosprendžio dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 40 straipsniu R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos D. R. atsakomybei vienų metų laikotarpiui be užstato ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusiojo K. D. iš dalies patenkintą civilinį ieškinį 900 Eur sumai sumažinti, priteisiant 500 Eur arba tiek kiek nuspręs aukštesnis teismas.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laidavimą. Pasak apelianto, nei sudaryti susitarimo, nei iš dalies ar visiškai atlyginti padarytą žalą neturėjo realios galimybės. Pažymi, jog proceso metu neturėjo gynėjo, gynėsi ir domėjosi bylos eiga pats. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. D. civilinio ieškinio nepareiškė, teigė, jog jam turtinė, neturtinė žala nepadaryta. Baudžiamoji byla į teismą buvo perduota ir teismo baudžiamasis įsakymas priimtas nesant civilinio ieškinio. Paprašius surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu, kuriame iš esmės ir buvo išnagrinėta baudžiamoji byla apeliantas netikėtai sužinojo, jog nukentėjusysis K. D. baudžiamojoje byloje pateikė 3 000 Eur civilinį ieškinį, kurio kopijos negavo. Pažymi, jog prašė leisti pasirengti šiam netikėtam procesui, teismas padarė tik 5 minučių pertrauką. Nurodo, jog pertraukos metu nukentėjusiajam K. D. sakė, kad ieškinys aiškiai per didelis, tačiau sutiko, jog žalą padarė, siūlė atlyginti mažiau, tačiau nukentėjusysis nesutiko civilinio ieškinio sumažinti. Apeliantas teigia, kad teismo salėje siūlė iš karto atlyginti 500 Eur, nukentėjusysis atsisakė. Kad ieškinys per didelis vėliau patvirtino ir prokurorė baigiamojoje kalboje, prašydama ieškinį mažinti ir pirmos instancijos teismas nuosprendžiu ieškinį sumažino daugiau nei tris kartus. Nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. susisiekė su nukentėjusiuoju telefonu, prašė nurodyti sąskaitos numerį, kad galėtų pervedant pinigus atlyginti civilinį ieškinį. K. D. jam savo sąskaitos numerio nepasakė, tą patvirtina garso įrašas, kurį pateikė priede prie apeliacinio skundo. Be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. apeliantas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, norėdamas sužinoti teismo depozitinę sąskaitą, nes ketino ten pervesti pinigus nukentėjusiojo pareikštam civiliniam ieškiniui padengti. Tačiau iš teismo gavo atsakymą, kad depozitinės sąskaitos numerį pasakys tik po to, kai bus priimtas sprendimas. 2022 m. spalio 19 d. gavo nukentėjusiojo K. D. sąskaitos numerį, tą patvirtina teisėjo Dominyko Rusonio raštas (pridedamas, kaip priedas prie apeliacinio skundo). Be to, susipažinęs su civiliniu ieškiniu, 2022 m. rugsėjo 30 d. pirmos instancijos teismui pateikė atsikirtimą į ieškinį, prašymą dėl laidavimo, paaiškino, jog nukentėjusiojo ieškinys per didelis, tačiau sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tokiu būdu nebuvo užtikrintos jo, kaip kaltinamojo teisės, gauti civilinio ieškinio kopiją, tinkamai atsikirsti į civilinį ieškinį ir tinkamai taikyti BK 40 straipsnio. Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos.

3.2. Sutinka, kad mėlynės, kurias padarė galėjo K. D. sukelti nepatogumų, tačiau pagal teismų praktiką virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Teigia, jog K. D. tokie padariniai nekilo, tokių duomenų nėra nustatyta baudžiamojoje byloje, tą pripažino ir pirmos instancijos teismas. Dėl patirto sužalojimo K. D. į gydytojus nesikreipė, tik į teismo medikus dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. Nėra duomenų, jog po įvykio jam būtų reikėję psichologų ar kitų specialistų pagalbos. Apeliantas nesutinka, jog jo veiksmai buvo ciniški kaip nuosprendyje nurodė pirmos instancijos teismas. Teigiama, jog konfliktas įvyko iš esmės dėl to, kad K. D. automobilis trukdė privažiuoti jo vairuotam sunkvežimiui. Taip pat nurodo, kad konflikto metu pats buvo sužalotas nukentėjusiojo.

3.3. Nurodo, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, praeityje apeliantas neteistas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir šios aplinkybės teikia pagrindą manymui, kad jis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų daugiau nedarys. Pažymi, jog į K. D. sąskaitą civiliniam ieškiniui ar jo daliai pervedė 500 Eur. Apelianto manymu, tokia suma yra adekvati jo padarytai veikai ir padariniams. Tačiau aukštesnės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas, įsipareigoja ją atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

5. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta bei 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos sąlygos.

6. Spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo R. G. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktuose numatytų sąlygų, dėl ko laidavimas negali būti taikomas, tačiau teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Įvertinus byloje esančius duomenis, prieinama išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 93–94). Nusikalstamos veikos aplinkybės (R. G. nesugebėjo susitvardyti ir savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiojo K. D. išsakytų žodžių bei elgesio išreikšti teisėtais būdais) leidžia spręsti, kad ši veika buvo vienkartinio, o ne sistemingo jo neteisėto elgesio pasekmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. G. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažino visas nustatytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus apie jas. Taigi apeliantas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2 punkto sąlygą – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad R. G. žalą visiškai atlygins ar pašalins, kadangi akivaizdu, jog neturtinės žalos, kurios prašo nukentėjusysis, susijusios su nukentėjusiojo patirtais išgyvenimais, kaltinamasis nepripažino, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti).

9. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. G. nurodė, kad ne tik sutinka, bet ir nori atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o ir jau atlygino 500 Eur. Teigė, kad pirmosios instancijos teismo metu nepavyko atlyginti žalos, kadangi nukentėjusysis nesutiko priimti pinigų ar nurodyti savo banko sąskaitos, kad apeliantas tai galėtų padaryti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiojo civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nukentėjusysis neskundė. Teisėjų kolegija vertina, kad žala (jos dalis) nukentėjusiesiems realiai nebuvo atlyginta iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ne dėl apelianto kaltės.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad R. G. yra atlyginęs K. D. 500 Eur (2 t., b. l. 90), yra dirbantis. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑133/2013). Kaip buvo aptarta, R. G. yra pasižadėjęs atlyginti nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą, tai užfiksuota apygardos teismo posėdžio protokole, apeliantas dalį žalos yra atlyginęs, teisėjų kolegija nustato, jog apeliantas, atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą (atlygino dalį žalos, įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą).

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑274‑693/2018). Iš R. G. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 93–94), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už kelis smulkius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 91–92). Taigi, apelianto padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo apelianto polinkio nusikalsti, ignoruoti privalomas elgesio taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, vaikus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas tinkamai įvertino savo elgesį, padarytą nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje nebenusikals.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir D. R. tinkamumu būti laiduotoja. D. R. yra apelianto sugyventinė, kartu su apeliantu augina vaiką (2 t, b. l. 88-89), yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 92), neteista. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme D. R. nurodė, kad aptarė su R. G. jo padarytą nusikalstamą veiką, gali daryti įtaką savo vyrui, kad šis ateityje elgtųsi tinkamai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl laiduotojos tinkamumo ir jos galimybės daryti teigiamą poveikį apeliantui. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, D. R. administracine tvarka bausta už greičio viršijimą (2 t., b. l. 95-96), visgi šis baustumas yra greičiau atsitiktinio pobūdžio, nešalina teisėjų kolegijos įsitikinimo dėl laiduotojos tinkamumo. D. R. pateikė prašymą perduoti R. G. pagal laidavimą be užstato. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį (šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose), vertina, kad yra pagrindas spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

13. Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Įvertinus R. G. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti atleidžiant į nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 10 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla R. G. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos

14. Apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad sutinka, jog mėlynės, kurias padarė galėjo K. D. sukelti nepatogumų, tačiau pagal teismų praktiką virš tūkstančio Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui, o K. D. tokie padariniai nekilo, tokių duomenų nėra nustatyta baudžiamojoje byloje, tą pripažino ir pirmos instancijos teismas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

16. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Tuo tarpu, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, siekiant nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo K. D. civilinį ieškinį ir iš R. G. priteisė 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš R. G. priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 37–39). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl nusikalstamos veikos patirti sužalojimai sąlygojo nukentėjusiojo K. D. sveikatai kokius nors liekamuosius reiškinius, į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, kad jo dvasinė būklė gali blogėti ateityje ir, kad tai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajam dėl to buvo reikalingas gydymas, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš R. G. priteisė 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė bei teisingai išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų motyvų vertinti kitaip ir jiems pritaria. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis nėra ypatingai per didelis ar neteisingas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir R. G. teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta. Todėl teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodomą prašymą, ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, tiek į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiajam K. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. G. (2 t., b. l. 116-120). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Naikinant apkaltinamąjį nuosprendį pagal nuteistojo skundą, teisinės pagalbos išlaidos iš R. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 20 (dvidešimt) valandų ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos D. R. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. G., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. G. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.