Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1116/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-21
Bylos Nr.: 2A-1116/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01880-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Poškus, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Scaent Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“, uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1116/2013

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01880-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija:27.12.;28.;44.2.;114.11.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1910-160/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Scaent Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“, uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Gelvora“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimu.

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1) pripažinti, kad atsakovo UAB „Gelvora“ administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbti teiginiai „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją;

2) įpareigoti atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tikrovės neatitinkančius teiginius iš atsakovo administruojamos informacinės sistemos www.infodebt.lt bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus;

3) įpareigoti atsakovą per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti tokią pat forma ir apimtimi atsakovo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt bei atsakovo administruojamų tinklapių www.gelvora.lt ir www.infodebt.lt tituliniuose puslapiuose žemiau nurodytą, tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus paneigimo tekstą be papildomų komentarų, paneigimo tekstą viešai skelbiant ne trumpesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį: ,,PANEIGIMAS. UAB ,,Gelvora“ informacinėje sistemoje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad egzistuoja informacija apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti UAB „Scaent Baltic“, UAB „Inter Rao Lietuva“ ir UAB „SC Trading“ mokumą, todėl kredituoti šias įmones ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama. Informuojame, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ir atsiprašome UAB „Scaent Baltic“, UAB „Inter Rao Lietuva“ ir UAB „SC Trading“ bei savo klientų dėl neteisingos informacijos“;

4) priteisti 250 000 Lt neturtinę žalą, 6 procentų procesines palūkanas;

5) atsakovui UAB „Gelvora“ paskirti 1 000 Lt baudą už kiekvieną ieškovams palankaus teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, baudą išieškant ieškovams.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB ,,Scaent Baltic“ yra investicinio užsienio kapitalo bendrovė, valdanti UAB ,,SC Trading“ ir UAB ,,Inter Rao Lietuva“. 2011 m. gegužės mėn. UAB ,,Scaent Baltic“, valdomai UAB ,,Biglio dribsnių gamyba“ kreipusis į tiekimo bendrovę dėl prekių įsigijimo, buvo atsisakyta atidėti mokėjimą už prekes motyvuojant atsakovo administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbta apie ieškovus informacija. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo ir jos pašalinimo, tačiau atsakovas atsisakė tai atlikti nurodydamas, kad skelbiama informacija nėra tikrovės neatitinkanti, duomenys skelbiami remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) duomenų bazės ir Nacionalinės teismų administracijos valdomos duomenų bazės „Liteko“ duomenimis, kurie viešai skelbia, kad 2011 m. kovo 16 d. ieškovo UAB „Scaent Baltic“ įsiskolinimas VSDFV sudarė 34 428,29 Lt, 2011 m. gegužės 18 d. – 36 133,84 Lt. Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme UAB „Scaent Baltic“ yra atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-291-821/2011 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1049-560/2011. Ieškovų teigimu, tokia informacija neatitinka tikrovės. Atsakovo nurodytos civilinės bylos nesusijusios su piniginių prievolių vykdymu. Atsakovo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija pažeidė gerą ieškovų vardą bei dalykinę reputaciją, todėl patiriami nuostoliai ir padaryta didelė neturtinė žala. Ieškovų teigimu, ieškovai turi itin gerą reputaciją verslo aplinkoje, bendrovių negalima priskirti prie kontraversiškai vertinamų įmonių. Nuo ginčo informacijos paskelbimo ieškovai nuolatos turi aiškintis su senais ir naujais verslo partneriais ir klientais dėl ieškovų mokumo. Atsakovas peržengė teisės skleisti informaciją ribas ir pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją, todėl prašė ieškinį tenkinti CK 2.24 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – 1) pripažino, kad atsakovas UAB „Gelvora“ administruojamoje informacinėje sistemoje www.infodebt.lt paskelbė apie ieškovus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis: „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ ir įpareigojo UAB „Gelvora“ per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos duomenis iš atsakovo administruojamos informacinės sistemos; 2) priteisė ieškovams iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos, 6 procentų procesines palūkanas ir 5 460 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, ieškovas UAB „Scaent Baltic“ įsiskolinimų VSDFV neturėjo. Iš atsakovo tinklalapyje paskelbtų duomenų matyti, kad UAB „Scaent Baltic“ vėlavo Sodrai pervesti 2011 m kovo 16 d. 34 428,09 Lt tik vieną dieną. Byla, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, nebuvo susijusi su įmonės mokumu ar skolų priteisimu, ieškinys paliktas nenagrinėtu. Šie faktai niekaip neįrodo, kad ieškovė UAB „Scaent Baltic“ turėjo ar turi finansinių sunkumų ar jos veikla būtų rizikinga kitoms, su ieškovais sudarančioms įmonėms. Todėl nors informacija atitinka buvusią faktinę padėtį, jos įterpimas į skelbimo tekstą ir įmonės priskirimas prie ūkio subjektų, turinčių neigiamų faktorių, kurie gali įtakoti įmonės mokumą bei pabrėžtinas rekomendavimas įvertinti padėtį, kai už šiuos sekančius faktus reikia mokėti nustatytą mokestį, skleidžia neigiamą nuomonę apie įmonę ir nepagrįstai žemina jos dalykinę reputaciją. Aplinkybė, kad duomenis atsakovas persikėlė iš valstybinių institucijų informacinių sistemų esmės nekeičia, nes valstybinės institucijos skelbia tik faktus, tačiau skelbdamos informaciją neperša vartotojams nuomonės apie įmonių mokumą ar nemokumą. Tuo tarpu atsakovas, skelbdamas informaciją peržengė pusiausvyros principą, nes pateikė informaciją tokia forma, kuri nepagrįstai kelia nepasitikėjimą ieškovo UAB „Scaent Baltic“ veikla, tai yra žeidžia dalykinę reputaciją.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo UAB „SC Trading“ skolos VSDFV taip pat nustatė, kad 2,62 Lt ir 3 252,99 Lt skola VSDFV buvo tik vienadienės, todėl nėra pagrindo įtarimams, kad ieškovas UAB „SC Trading“ yra vengianti mokėti mokesčius ar atsiskaityti su verslo partneriais įmonė. O ieškovo „Inter Rao Lietuva“ skolos VSDFV taip pat buvo trumpalaikės ir sumokėtos per vieną savaitę – apie 2011 m. kovo 16 d. nurodytą 74 207,04 Lt skolą, informacija panaikinta sekančią dieną, apie 2011 m. gegužės 18 d. 929,79 Lt skolą, informacija panaikinta ketvirtą dieną, o apie 2011 m. birželio 17 d. 65 654,33 Lt skolą, informacija panaikinta šeštą dieną. Tokia VSDFV informacija neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė galėtų būti priskirta prie įmonių, kurių dalykine reputacija galima būtų abejoti.

Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Gelvora“ informacinės sistemos puslapyje (1 t., 23-24 b. l.) paskleidusi informaciją, kad turima informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės nemokumą, kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama, vartotojas yra skatinamas už mokestį ieškoti sekančios informacijos, pagrindžiančios šią žinią. Todėl atsakovas, skleisdamas šią informaciją siekė ekonominės naudos. Vartotojas, nenorintis mokėti už sekančią informaciją, be papildomos informacijos aiškiai susidarė nuomonę, kad skelbiama įmonė turi finansinių rūpesčių. Dėl to toks skelbimas, be gilaus pagrindimo yra aiškiai žeminantis skelbiamos įmonės reputaciją. Atsakovas skleisdamas žinias tokiu būdu žemino ieškovų dalykinę reputaciją. Todėl įpareigojo atsakovą pašalinti skelbiamą informaciją iš savo tinklapio. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad informacija susideda iš trijų dalių, iš kurių dvi yra atsakovo nuomonė ir todėl negali būti CK 2.24 straipsnio objektu.

Sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės ir neturtinės žalos dydžio teismas pripažino, kad atsakovo paskleista informacija buvo paimta iš oficialių šaltinių, tačiau paskleista netinkamu būdu – patalpinant ją į atsakovo internetinę svetainę, skelbiančią duomenis taip, kad jie kelia nepasitikėjimą nurodyta įmone ir vien jau tokio fakto paskelbimas yra pakankamas neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs trumpą pradelstų mokėjimų terminą, tai, kad ieškovai yra stambūs ūkio subjektai, prašomą priteisti 250 000 Lt neturtinę žalą sumažino iki 100 000 Lt. Taip pat laikė pagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Tačiau reikalavimą, dėl baudos už teismo sprendimo vykdymo pradelsimą nustatymą laikė pertekliniu ir atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį kyla esant sąlygų visetui. Tuo tarpu, teismas, konstatuodamas, kad „nors informacija faktais atitinka buvusią padėtį, tačiau jos įterpimas į skelbimo tekstą ir įmonės priskyrimas prie ūkio subjektų, turinčių neigiamų faktorių, kurie gali įtakoti mokumą, bei pabrėžtinas rekomendavimas įvertinti padėtį, kai už šiuos faktus reikia mokėti mokestį, skleidžia neigiamą nuomonę apie įmonę ir nepagrįstai žemina jos dalykinę reputaciją“, eliminavo vieną iš būtinųjų atsakomybės sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį, tai informacijos neatitikimą tikrovei. Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai apie galimą neigiamų faktorių, t. y. ieškovų įsiskolinimų VSDFV turėtų būti vertintini kaip atsakovo išsakyta nuomonė. Pažymi, kad teiginys nėra konstatuojamojo pobūdžio (nėra nurodoma, kad „faktoriai daro/padarys ieškovą nemokų“), o yra išsakomas atsakovo vertinimas, ką aiškiai įrodo žodžio „gali“ panaudojimas. Taip pat reikėtų vertinti ir atsakovo teiginį „kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama“, kadangi šiuo teiginiu yra išreiškiamas subjektyvus atsakovo vertinimas (rekomendacija), susijęs su ieškovų kreditavimu ar jų galimų įsiskolinimų išieškojimu. Pažymi, kad teismas atsakovo paskleistus teiginius taip pat yra įvardinęs kaip peršamą nuomonę. Skleidžiamai nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai netaikomi (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau tekste – VIĮ) 2 str. 36 d.), todėl skleidimas neužtraukia atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnį. Todėl atsakovui paskelbus tikrovę atitinkančią žinią apie ieškovų skolas VSDFV bei išreikus nuomonę dėl minėtų skolų įtakos ieškovų mokumui ir nuomonę dėl rekomenduojamo mokumo vertinimo, teismo sprendimas, konstatavęs dalykinės reputacijos pažeidimą, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog duomenis atsakovas perkėlė iš valstybinių institucijų informacinių sistemų nekeičia esmės, nes valstybinės institucijos tik skelbia faktus, tačiau skelbdamos informaciją neperša vartotojams nuomonės apie įmonių mokumą ar nemokumą. VSDFV laikytina paskleistos informacijos šaltiniu. Be to, į bylą buvo pateikta didžiausios Lietuvoje kreditingumo vertinimo agentūros „Creditinfo“ pažyma apie tai, kad tie patys duomenys apie ieškovų įsiskolinimą VSDFV buvo skelbiami ir kituose informaciniuose šaltiniuose (UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje). VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad atsakomybė netaikoma jei informacija anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė minėtų VIĮ nuostatų, nors bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma jomis remtis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VSDFV skelbdama faktus apie įmonių netinkamą atsiskaitymą su VSDFV „neperša vartotojams nuomonės apie įmonių mokumą ar nemokumą“ yra nepagrįsta ir dėl tos priežasties, jog vien pats informacijos apie netinkamą atsiskaitymą su VSDFV biudžetu paskelbimo faktas eiliniam tokios informacijos gavėjui leidžia susidaryti nuomonę apie tokių netinkamai atsiskaitančių įmonių galimus finansinius sunkumus, kadangi minėta informacija yra savaime neigiamo pobūdžio. Be to, neginčijama yra ir ta aplinkybė, kad visi mokesčių mokėtojai visų pirma siekia atsiskaityti su valstybės biudžetu, o vėliau tik su kitais kreditoriais, todėl esant įsiskolinimams biudžetui, tokia informacija gali liudyti tik apie aiškų lėšų trūkumą atitinkamoje įmonėje. Pažymi, kad VSDFV internetinis puslapis, kuriame yra skelbiama informacija apie netinkamai su VSDFV biudžetu atsiskaitančias įmones, būtent ir buvo sukurtas siekiant paviešinti minėtų įmonių duomenis, kartu turint konkrečius tikslus: (a) mokestinių įsiskolinimų išieškojimo - kad įmonės turinčios mokestinių įsiskolinimų kuo greičiau juos sumokėtų, siekdamos išvengti tolimesnio savo duomenų viešinimo minėtame tinklalapyje; (b) mokestinių įsiskolinimų atsiradimo prevencijos - įmonės žinodamos, kad esant įsiskolinimams jų duomenys bus nedelsiant patalpinti į minėtą tinklalapį, sieks visomis pastangomis to išvengti, t. y. tinkamai atsiskaityti su VSDFV biudžetu. Apeliantas taip pat pažymi, kad iš esmės visi minėto VSDFV interneto puslapio lankytojai šiuo puslapiu naudojasi siekiant pasitikrinti atitinkamos įmonės atsiskaitymą su VSDFV biudžetu ir priimti sprendimą dėl tokios Įmonės kreditavimo/nekreditavimo, įsiskolinimo proceso pradėjimo ir pan.

3. VSDFV interneto svetainėje paskelbti ir atsakovo retransliuoti duomenys apie ieškovų mokestinius įsipareigojimus laikytini ieškovų skolomis VSDFV, nepaisant to, kada jos buvo padengtos, ar kokia yra ieškovų turtinė padėtis. Todėl turimą informaciją apie ieškovų skolas VSDFV biudžetui atsakovas pagrįstai įvardino duomenimis apie neigiamus faktorius. Atsakovas minėtų duomenų neredagavo ir nekūrė. Atsakovas nepaskelbė žinių apie ieškovų abejotiną mokumą, nemokumą, vengimą mokėti mokesčius ar atsiskaityti su verslo partneriais, o paviešino tik duomenis apie ieškovų skolas VSDFV biudžetui, kurias įvardino neigiamais faktoriais ir išreiškė nuomonę, kad minėti faktoriai gali įtakoti mokumą. Taip pat atsakovas išreiškė rekomendaciją, vertinti ieškovų mokumą prieš kredituojant ar sudarant sandorius. Jokia konstatuojamojo pobūdžio žinia, kad ieškovai nemokūs ar neišvengiamai nevykdys savo sutartinių ar mokestinių prievolių paskelbta nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo paskelbta informacija buvo ne tik apie ieškovų įsiskolinimų sumas ir datas, bet ir apie tų skolų padengimo laiką, t. y., išsami, objektyvi ir tikrovę atitinkanti informacija apie ieškovų atsiskaitymą su VSDFV. Kiekvienas šios informacijos gavėjas įvertinęs paskelbtus duomenis pats galėjo priimti sprendimą dėl bendradarbiavimo ar kreditavimo. Tuo tarpu ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai leidžia abejoti ieškovų teiginiais apie ieškovų mokumą. Ieškovo UAB „SC Trading” balanso duomenimis, įmonė turi 250 726 Lt nuostolio (kuris, lyginant su buvusiais metais, išaugęs daugiau nei 4 kartus). Ieškovo UAB „Inter Rao Lietuva“ per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 7 d. VSDFV pažymos, kad UAB „Inter Rao Lietuva“ be pagrindinės įmokų skolos, buvo skolinga ir 195,07 Lt delspinigių, o tai patvirtina aplinkybę, kad jos įmokų mokėjimas VSDFV buvo pradelstas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog informacija susideda iš trijų dalių yra nepagrįsta, tačiau šios savo išvados niekaip nemotyvavo ir nepagrindė. Teismas neišsprendė vieno iš esminių bylos klausimų, t. y. nekvalifikavo paskelbtų teiginių pobūdžio. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dalykinės reputacijos gynimo bylose reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Skundžiamas sprendimas prieštaringas. Sprendimo 5 puslapio 3 pastraipoje nurodoma, kad atsakovas skleidžia „neigiamą nuomonę apie įmonę“, ir kad „valstybinės institucijos neperša vartotojams nuomonės apie įmonių mokumą ar nemokumą“, tačiau toliau, sprendimo 5 puslapio 5,6 pastraipos nurodė, kad atsakovas paskleidė žinias. Prieštaringas teismo sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 straipsnio reikalavimų.

5. Teismas konstatavo, kad tam tikrų teiginių paskelbimas savaime padaro ieškovui neturtinės žalos, tačiau tokia išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Kasacinio teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2003 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003 išaiškinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės, negalima sutikti, kad ieškovai pagrindė neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį. Neturtinės žalos faktas byloje buvo įrodinėjamas tik deklaratyviais teiginiais apie gerą ieškovų vardo diskreditavimą, verslo partnerių požiūrio pasikeitimą, poreikį nuolat aiškintis verslo partneriams dėl ieškovų mokumo ir pan. Nė viena iš šių aplinkybių nebuvo pagrįsta leistinais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas negalėjo nurodyti ar dėl paskelbtos informacijos ieškovai patyrė finansinių nuostolių, ar dėl to buvo nutrauktos sutartys, negalėjo nurodyti ieškovų klientų ar verslo partnerių skaičiaus, kuriuos pasiekė ginčijama informacija. Ieškovo pateikti advokatų kontoros „Lawin” ir UAB „Pricewaterhouse Coopers” 2011 m. birželio 29 d. raštai negali būti laikomi žalos patyrimo fakto įrodymais jau vien dėl abejotino leistinumo - raštų autoriai kalba apie duomenų bazės www.infodebt.lt turinį, nors nėra ir niekuomet nebuvo minėtos duomenų bazės vartotojais. Nei viename iš ieškovo pateiktų minėtų advokatų kontoros raštų nekalbama apie sutarčių, ar kitokių teisinių santykių nutraukimą, kaip atsakovo paskleistos informacijos rezultatą. Todėl darytina išvada, kad ieškovai neįrodė jokių neigiamų pokyčių, atsiradusių dėl paskleistos informacijos, t. y. neįrodė neturtinės žalos fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Šalies argumentai

8. Apeliantas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Reikalaujamas priteisti ir priteistas neturtinės žalos dydis nebuvo niekaip motyvuotas ar pagrįstas nei ieškovų, nei pirmosios instancijos teismo. Pažymi, kad panašaus ratio decidendi bylose Lietuvos teismai yra priteisę ženkliai mažesnes sumas - nuo 10 000 iki 20 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-501/2008 ir kt.).

9. Ieškovas ir pirmosios instancijos teismas nenurodė kokio pobūdžio turėtų būti, ar yra tenkintas ieškovų reikalavimas - solidarus ar dalinis, ir jei dalinis, tai kokia dalis turėtų tekti kiekvienam iš ieškovų. Todėl kyla pagrįstų abejonių ar toks sprendimas galėtų būti priverstinai vykdomas.

10. Ieškovų interesus byloje atstovavo advokatas J. P., jis pasirašė procesinius dokumentus. Tuo tarpu prie 2012 m. vasario 23 d. prašymo dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtos visai kito advokato - M. G. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Advokatas M. G. neatstovavo nei vieno ieškovo šioje byloje ir nerengė jiems procesinių dokumentų, todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovams tokių išlaidų. Be to, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo patenkintas 40 procentų, todėl ieškovams turėjo būti priteista 40 procentų ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma ir 60 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Tuo tarpu teismas ieškovams priteisė 100 procentų ieškovų turėtų išlaidų, atsakovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisė visiškai ir sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, nors priteista ir mažesnė neturtinė žala, kadangi buvo netenkinti ir keli neturtiniai reikalavimai: 1. įpareigoti atsakovą paskelbti atsiprašymą; 2. paskirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą; 3. įpareigoti paskelbti paneigimą. Todėl negalima teigti, kad ieškinys iš esmės patenkintas ir tokios išvados pagrindu skirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas cituoja skundžiamo sprendimo dalį, kurioje buvo vertinamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su informacijos apie vieną iš ieškovų UAB „Scaent Baltic“, o ne su visais ieškovais, paskelbimas. Tuo tarpu, cituojama sprendimo dalimi kvestionuoja viso teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to interpretuoją ją. Jau vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti apelianto argumentus, kaip nepagrįstus ir nesusijusius su skundžiamo sprendimo teistumu ir pagrįstumu. Be to, apelianto argumentai dėl jo skleistos informacijos atitikimo tikrovei, įskaitant ir cituojamos skundžiamo sprendimo dalies interpretavimą yra pateikiami izoliuotai, vertinant ginčijamo teismo sprendimo visumą, bylos esmę ir byloje esančius įrodymus. Ieškovų įsiskolinimai VSDFV buvo vienadieniai ir labai maži. Tuo tarpu apeliantas ilgą laiką skelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie skelbimo metu neegzistavo. Be to, apelianto paskelbti duomenys negali būti vertinami kaip nuomonė - jie atitinka žinios sampratą, kuri pagal VIĮ 2 straipsnio 84 punktą yra suprantama, kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) teiginiai, kadangi apeliantas paskelbė duomenis nesant juos pagrindžiančių įrodymų (VIĮ 2 str. 36 d. ir 84 d.); skelbiamas tekstas buvo paskelbtas duomenų bazėje, kurioje, pagal jos esmę turi būti teikiami faktais paremti duomenys apie konkrečius asmenis ir jų finansinę padėtį; apelianto administruojamoje duomenų bazėje vartotojams pateikiama informacija yra išsami, aktuali ir patikima. Pristatant apelianto informacinę sistemą vartotojams, taip pat nurodoma, kad „Be išsamiausios informacijos apie skolos faktus, Jūs taip pat rasite visą reikiamą informaciją pirmai pažinčiai su būsimu partneriu ir naujausią informaciją nuolatinei kliento ekonominės, statistinės, finansinės būklės kaitai stebėti“. Jau vienos šios aplinkybės patvirtina apeliantą paskelbus ne nuomonę, o faktais pagrįstą žinią; nurodytu pranešimu apeliantas paskelbė informaciją apie neigiamų faktorių egzistavimą, galinčių turėti įtakos ieškovų mokumui ir tai, kad apeliantas savo žinioje turi šių faktorių egzistavimą patvirtinančios informacijos: „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą“; pareikšti teiginiai pagal savo lingvistinę išraišką turi „konstatavimo“ požymių. Šių teiginių tikrumo bei teisingumo įspūdžiui sustiprinti, tekstas „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama“ paryškintas ir parašytas pasvyruoju tekstu, o žodis „nerekomenduojama“ parašytas didžiosiomis raidėmis; nurodytais teiginiais apeliantas teikia konkretų siūlymą šių juridinių asmenų potencialiems ar esamiems verslo partneriams, klientams ar konkurentams dėl tolesnio bendradarbiavimo su ieškovais; apelianto duomenų bazėje skelbiama informacija yra mokama; apelianto turimi duomenys apie konkrečių asmenų įsiskolinimus ir/ar bylas, kuriose jie dalyvauja, yra viešinami tik tuomet, jeigu vartotojai papildomai susimoka už šios informacijos pateikimą; pirmoje eilėje konkrečiam klientui yra pateikiama tik ši žinia visiškai jos Tokia situacija sąlygoja, kad duomenų bazės vartotojas, nenorintis mokėti už detalesnę informaciją apelianto skleidžiamą žinią suvokia kaip žinią, kad konkretus juridinis asmuo, šiuo atveju ieškovai, turi finansinių problemų. Apelianto duomenų bazės administravimas yra jo ūkinė – komercinė veikla sąlygoja didesnių rūpestingumo reikalavimų apeliantui, įskaitant jo skelbiamai informacijai, kėlimą. Vien šios aplinkybės per se sąlygoja, kad tokio pobūdžio informacija, kokią paskelbė apeliantas, negali būti vertintina kaip nuomonė.

2. Pagal apelianto cituojamo VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui yra netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu egzistuoja dvejų sąlygų visetas: (i) jie nurodė informacijos šaltinį ir (ii) ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose. Apeliantas pirmoje eilėje konkrečiam klientui pateikė tik žinią „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus nerekomenduojama“ jos nedetalizuojant; platesnė informacija (nurodant įsiskolinimus VSDFV, konkrečias civilines ar baudžiamąsias bylas) yra pateikiama tik sumokėjus atitinkamą mokestį už šią paslaugą. Apeliantas, skleisdamas žinią šiomis formomis nenurodė jos kilmės šaltinio. Detalizuotoje formoje yra tik nurodyta, kad apelianto skelbiamos skolos yra „Įsiskolinimai Sodrai“, tačiau nėra nurodyta, kad ši informacija yra paremta VSDFV duomenimis. Be to, VSDFV interneto puslapyje http ://draudejai.sodra.lt/draudeju viesi_duomenys/ skelbiami duomenys neatitinka duomenų skelbiamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose sampratos (VIĮ 54 str. 1 d. 1 p.) - nurodytoje interneto svetainėje tėra skelbiama programinės sistemos sugeneruota informacija, kuri nėra pateikta oficialiame ar viešai paskelbtame VSDFV dokumente, be to, nėra patvirtinta kompetentingo šios įstaigos įgalioto atstovo parašu bei įstaigos antspaudu. Todėl neegzistuoja sąlygų visetas, leidžiantis apeliantą atleisti nuo redakcinės atsakomybės. Ieškovų nuomone, kreditingumo vertinimo agentūros Creditinfo pažyma yra teisiškai nereikšminga, kadangi išduota privataus, su nagrinėjama bylos nesusijusio ir į ją neįtraukto asmens (CPK 180 str.), be to, neturi jokios įrodomosios galios (CPK 197 str. 2 d.).

Šalies argumentai

3. Ieškovai nesutinka su apelianto argumentais, kad jis ieškovų skolas VSDFV pagrįstai įvardino kaip duomenis apie neigiamus faktorius, įtakojančius ar galinčius įtakoti ieškovų mokumą, ir kad jo paskelbti duomenys nereikalavo papildomų įrodymų ir gilesnio pagrindimo. Apeliantas tikrovės neatitinkančią ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją skelbė nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, ir nedetalizuojant jos kilmės šaltinio. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto skleistos informacijos pobūdį.

4. Teismas kvalifikavo paskleistų teiginių pobūdį ir išdėstė su tuo susijusius klausimus. Teismo motyvai yra nurodyti 5,6 ginčijamo teismo sprendimo lapuose. Be kita ko, nurodytais motyvais teismas atmetė apelianto argumentus, kad jo skleista informacija susideda tik iš trijų dalių ir esant tik nuomonė. Apelianto nurodomos skundžiamo sprendimo stilistinės formuluotės nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingumo ir pagrįstumo bei esmės.

5. Nustatinėjant žalą, patirtą paskleidus juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, asmeniui, kurio veikla „normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai yra didžiausių Lietuvoje įmonių grupei priklausantys subjektai, neigiama informacija apie kuriuos turi didelę įtaką tiek patiems ieškovams, tiek kitoms įmonių grupėje esančioms įmonėms. Apeliantui paskleidus neigiamus, tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovų verslo partneriai atsisakė bendradarbiauti su ieškovais (pvz., V. L. įmonė „Maišelis“), pakito jų požiūris į ieškovų finansinę padėtį ir dalykinę reputaciją, ieškovai buvo priversti aiškintis su senais ir naujais verslo partneriais ir klientais dėl savo mokumo. Tikrovės neatitinkančią, ieškovų dalykinę reputaciją apeliantas paskelbė tyčia ir tuomet, kai ieškovai išsiuntė apeliantui reikalavimą dėl informacijos paneigimo. Šios aplinkybės patvirtina ieškovų patirtos žalos faktą ir sudaro pakankamą pagrindą priteisti iš apelianto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimą - faktinių bylos aplinkybių kontekste tam egzistuoja visos būtinos sąlygos. Ieškovo pateikti advokatų kontoros Lawin ir UAB „Pricewaterhouse Coopers” raštai pagrindžia paskleistos informacijos mastą, t. y. kad ji pasiekė daug platesnė subjektų ratą - ne tik duomenų bazės vartotojus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas iš atsakovo prašė priteisti žalą lygiomis dalims, todėl ieškovams priteista žala turėtų būti išieškota iš apelianto lygiomis dalimis.

6. Byloje pateikta ieškovų atstovavimo sutartis ir perįgaliojimas patvirtina, kad advokatas J. P. ieškovus atstovavo perįgaliojimo pagrindu.

Todėl advokatų kontora B. ir G., atstovaujama advokato M. G. ieškovams pagrįstai išrašyti sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ieškovams iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad ieškinys patenkintas pilnai, todėl tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 263 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Šioje apeliacijoje keliami nuomonės ir žinios atribojimo, neturtinės žalos fakto ir dydžio, paskelbtų žinių atitikimo tikrovei bei atleidimo nuo atsakomybės paskelbus žinias, neatitinkančias tikrovės klausimai, sprendžiant šalių ginčą dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimo.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) 10 str., 1 protokolo 1 str.). Konvencijos požiūriu juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece ( GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinės reputacijos apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalyje, kuris numato, kad pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas. Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakovo administruojamoje svetainėje www.infodebt.lt paskelbtų teiginių „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ neatitikimą tikrovei, ir kad ši informacija pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskelbti minėti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina atsakovų dalykinę reputaciją, tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja nurodydamas, kad civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį kyla tik esant sąlygų visetui. Tuo tarpu teismas eliminavo vieną iš būtinųjų atsakomybės sąlygų pagal minėtą straipsnį – tai informacijos neatitikimą tikrovei. Be to, atsakovo teiginiai apie galimą neigiamą faktorių – ieškovų įsiskolinimą VSDFV biudžetui turėtų būti vertinti kaip atsakovo išsakyta nuomonė. Todėl atsakovui paskelbus tikrovę atitinkančias žinias apie ieškovų skolas VSDFV biudžetui ir išreiškus nuomonę dėl minėtų skolų įtakos ieškovų mokumui ir nuomonę dėl rekomenduojamo mokumo vertinimo, teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas ieškovų dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo.

Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 33 d.). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

Tiek tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas administruojamame tinklalapyje paskelbė - „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtas skelbimas yra konstatuojamojo pobūdžio, kuriuo viešai skelbiama verslo subjektams nauja žinia apie egzistuojančius apie ieškovus neigiamus faktorius, galinčius turėti įtakos ieškovų mokumui ir tai, kad atsakovas savo žinioje turi šių faktorių egzistavimą patvirtinančios informacijos. Analizuojamame teiginyje išdėstytus faktus galima patikrinti. Tokie duomenys atitinka VIĮ 2 straipsnio 84 punkte numatytą žinios sampratą. Be to, atsižvelgtina ir į visos informacijos kontekstą, tinklalapio tikslą ir auditoriją, atsakovo paskelbti teiginiai vertintini kaip paskleista neigiama žinia apie atsakovus. Atsakovo interneto svetainėje yra pažymima, kad atsakovo administruojamoje duomenų bazėje www.infodebt.lt vartotojams pateikiama informacija yra išsami, aktuali ir patikima. Atsakovas taip pat teigia, kad be išsamiausios informacijos apie skolos faktus, vartotojai šioje svetainėje taip pat galės rasti visą informaciją apie būsimą partnerį, naujausią kliento ekonominę, statistinę ir finansinę būklę; informaciją apie netinkamus atsiskaitymus, įsiskolinimus; galimybę užsisakyti naujausius duomenis apie įmonės nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, turto apribojimus; inkaso bylų įrašus, įregistruotą informaciją apie skolų beviltiškumą, varžytinių bei teismų informaciją ir kt. Nurodytais teiginiais atsakovas teikia siūlymą juridinių asmenų potencialiems ar esamiems verslo partneriams, klientams ar konkurentams dėl tolesnio bendradarbiavimo. Už atsakovo duomenų bazėje skelbiamus duomenis jos vartotojai atsakovui moka atlygį. Atsakovo turimi duomenys apie konkrečių asmenų įsiskolinimus ir/ar bylas, kuriose jie dalyvauja, yra viešinami tik tuomet, jeigu vartotojai papildomai susimoka už šios informacijos pateikimą. Atsakovo duomenų bazės administravimas yra jo ūkinė – komercinė veikla. Taigi, sutiktina su ieškovų atsiliepimo argumentais, kad šios aplinkybės sąlygoja, jog duomenų bazėje skelbiami apelianto duomenys ir/ar informacija yra vertintina kaip konkreti, objektyvi žinia, pagrįsta egzistuojančiais įrodymais, o ne atsakovo nuomonė. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja atskirus paskelbtos žinios teksto žodžius („nenurodoma, kad daro /padarys ieškovą nemokų“, „gali“, „rekomenduojama“), nurodydamas, kad šie žodžiai patvirtina nuomonės skelbimą, kadangi šie žodžiai vertinti visame paskelbtos žinios kontekste, vertinant tinklapio tikslingumą ir jo auditoriją, ryšį su kita pateikiama informacija ir atsakovo tikslu (pelno siekiu, t. y. informacijos teikimas už atlygį), kuri paneigia, jog šioje svetainėje atsakovas skelbia savo nuomonę.

Dėl paskelbtų žinių atitikimo tikrovei.

Teismas, spręsdamas garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo bylas, privalo nustatyti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Sąvoka „atitikimas tikrovei” turi būti vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleistos žinios neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Apelianto teigimu, VSDFV interneto svetainėje paskelbti ir atsakovo retransliuoti duomenys apie ieškovų mokestinius įsipareigojimus laikytini ieškovų skolomis VSDFV, nepaisant to, kada jos buvo padengtos, ar kokia yra ieškovų turtinė padėtis. Todėl turimą informaciją apie ieškovų skolas VSDFV biudžetui atsakovas pagrįstai įvardino duomenimis apie neigiamus faktorius. Atsakovas minėtų duomenų neredagavo ir nekūrė ir nepaskelbė žinių apie ieškovų abejotiną mokumą, nemokumą, vengimą mokėti mokesčius ar atsiskaityti su verslo partneriais, o paviešino tik duomenis apie ieškovų skolas VSDFV biudžetui, kurias įvardino neigiamais faktoriais ir išreiškė nuomonę, kad minėti faktoriai gali įtakoti mokumą.

Teisėjų kolegija atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad atsakovas pirminėje ir viešai be mokesčio prieinamoje informacijoje neskelbė VSDFV duomenų ar atitinkamų skaičių iš šios duomenų bazės, o paskelbė žinią „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ be nuorodos į VSDFV duomenų bazę. Nesumokėjus nustatyto dydžio mokesčio vartotojas neturėjo galimybės nustatyti kokia konkrečia duomenų baze (VSDFV, Teismų informacinės sistemos, turto apribojimų, ar įregistruota informacija apie skolų beviltiškumą) remiantis skelbiama tokia informacija. Susipažinus su tokia bendro pobūdžio informacija verslo subjektui neabejotinai turėjo susidaryti nuomonė, jog tokios įmonės negalima kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo. Tuo tarpu, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. sausio 27 d. raštu (1 t., 158 b. l.), ieškovų UAB „Scaent Baltic“ ir UAB „SC Trading“ įsiskolinimai VSDFV biudžetui buvo tik vienos dienos. Atsakovo tinklapio duomenimis, UAB „Scaent Baltic“ 2011 m. kovo 16 d. vėlavo pervesti Sodrai 34 428,09 Lt ir 2011 m. kovo 8 d. 36 133,84 Lt tik vieną darbo dieną (1 t., 83-84 b. l.). Sekančią dieną atsinaujinusi VSDFV informacija nerodė šios bendrovės jokio įsiskolinimo VSDFV biudžetui. Ieškovo UAB „SC Trading“ 2,62 Lt ir 3 252,99 Lt skolos VSDFV biudžetui taip pat buvo skelbiamos tik vieną dieną (1 t., 81-82 b.l.). Šios faktinės aplinkybės neleidžia daryti prielaidų apie įmonių sunkią turtinę padėtį ar nemokumą. Tuo tarpu, atsakovas dėl vienos dienos sumokėjimo pradelsimo, apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti bendrovės mokumą skelbė devynis mėnesius (1 t., 144-145 b. l.). Ieškovo „Inter Rao Lietuva“ 74 207,04 Lt skola VSDFV taip pat skelbta tik vieną dieną; informacija apie 929,79 Lt skolą VSDFV panaikinta ketvirtą dieną, o apie 65 654,33 Lt skolą - šeštą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokia informacija taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad įmonė galėtų būti priskiriama prie abejotiną mokumą turinčių įmonių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors informacija tam tikrais laikotarpiais patvirtina trumpalaikius įsiskolinimus VSDFV biudžetui, tačiau jos įterpimas į skelbimo tekstą ir įmonės priskyrimas prie ūkio subjektų, apie kuriuos turima informacija yra tokio pobūdžio, jog šie neigiami faktoriai, žinomi atsakovui, gali įtakoti įmonės mokumą, bei pabrėžtinas rekomendavimas įvertinti padėtį, kai už šiuos sekančius faktus reikia mokėti mokestį, žemina įmonių dalykinę reputaciją. Būtina pažymėti, kad ieškovas vieną kartą paskelbęs žinią apie neigiamus faktorius, vėliau jos neatnaujino, 2,62 Lt mokesčių sumokėjimo pradelsimą VSDFV biudžetui vienodai vertino su 65 654,33 Lt mokesčių sumokėjimo pradelsimu. Tuo tarpu 2011 m. gegužės 3-4 d., kuomet ieškovų potencialus verslo partneris atsisakė ieškovams teikti paslaugas be išankstinio apmokėjimo remiantis atsakovo paskelbta žinia apie neigiamus faktorius (1 t., 21-22 b. l.), ieškovas UAB „SC Trading“ Sodrai buvo skolingas 2,62 Lt (1 t., 81-82 b. l.), o ieškovai UAB „Scaent Baltic“ ir UAB „Inter Rao Lietuva“ iš viso neturėjo jokių skolų (1 t., 83-86 b. l.). Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju neturi būti vertinami VSDFV pradelstų skolų terminai ir atsakovas turėjo pagrindą skelbti informaciją apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą su atitinkama rekomendacija.

Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 ir 3 dalies taikymo.

Apelianto teigimu, VSDFV laikytina paskleistos informacijos šaltiniu, be to, tie patys duomenys apie ieškovų įsiskolinimą VSDFV buvo skelbiami ir kituose informaciniuose šaltiniuose (UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje). Todėl vadovaujantis VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1,3 punktais atsakovui netaikoma atsakomybė už informacijos paskelbimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; ar anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pirminėje ir viešai be mokesčio prieinamoje informacijoje neskelbė VSDFV duomenų ar atitinkamų skaičių, nenurodė jokių kitų oficialių šaltinių, kuriais remiantis skelbia tokią informaciją, todėl atsakovo paskleistos ir ieškovo ieškiniu ginčijamos informacijos turinio negalima vertinti, kaip atitinkamų duomenų retransliavimo iš oficialių valstybės institucijų duomenų bazių bei atitinkamai pripažinti, kad atsakovas neutraliai teikęs paslaugą tik techniškai ir automatiškai apdorojo valstybės institucijų pateiktus duomenis, kadangi Sodros duomenų bazėje tokio turinio informacija, kurią pateikė apeliantas, paskelbta nebuvo, o atsakovas interpretuodamas VSDFV skelbiamą informaciją apie skolų dydį, šiuo atveju suformulavo naują žinią apie neigiamus faktorius, kurie yra tokio pobūdžio, jog gali įtakoti įmonės mokumą. Taigi, atsakovas, skelbdamas atitinkamo turinio informaciją, atliko aktyvų vaidmenį, turimų duomenų pagrindu suformuodamas kokybiškai naujo turinio informaciją, besiskiriančią nuo tos, kuri buvo paskelbtas oficialios valstybės institucijos. Todėl atsakovas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovas taip pat negali remtis ir UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje paskelbtais duomenimis, kaip atsakovą atleidžiančiais nuo atsakomybės, nes UAB „Creditinfo“ duomenų bazėje (1 t., 127 b. l.) buvo paskelbti skaičiai nurodant, kad tai yra istorinė išklotinė, parodanti nuo kurios iki kurios datos buvo skola Sodrai ir kokio ji dydžio, taip pat nurodyta, kad nenurodytuose perioduose skolų nebūdavo. Taigi, UAB „Creditinfo“ ir VSDFV informacinėje sistemoje paskelbta informacija pateikta nevertinant ir nedarant išvadų dėl skolų įtakos įmonių mokumui. Tuo tarpu atsakovui atsakomybė kyla ne dėl skaičių retransliavimo, kurių be kita ko, pirminėje informacijoje ir nesimato, o dėl skelbiamos naujos žinios apie neigiamų faktorių egzistavimą bei apelianto disponavimą tokio pobūdžio informacija, kuri galinti turėti įtakos įmonių (ieškovų) mokumui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo vaidmuo paskelbiant minėtą žinią negali būti vertinamas kaip neutralus, o veiksmai paskelbiant žinią tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, kadangi atsakovas įvertinęs oficialių registrų duomenis, skleidė neigiamą žinią apie apribotas ieškovų atsiskaitymo galimybes.

Dėl neturtinės žalos fakto.

Apeliaciniame skunde ginčijamas ieškovų neturtinės žalos faktas ir dydis. Apelianto teigimu, vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tuo tarpu ieškovai neįrodė jokių neigiamų pokyčių, atsiradusių dėl paskleistos informacijos. Be to, reikalaujamas priteisti ir priteistas neturtinės žalos dydis nebuvo motyvuotas ar pagrįstas nei ieškovų, nei pirmosios instancijos teismo. Pažymi, kad panašaus ratio decidendi bylose Lietuvos teismai yra priteisę ženkliai mažesnes sumas - nuo 10 000 iki 20 000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

Pagal kasacinio teismo praktiką, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovai dalykinės reputacijos pažeidimą grindžia ieškovo UAB „Scaent Baltic“ susirašinėjimu su V. L. įmone „Maišelis“ ir pastarojo atsisakymu suteikti prekes be išankstinio mokėjimo dėl atsakovo paskleistos žinios. Taip pat advokatų kontoros „Lawin, ginančios ieškovus šioje byloje bei UAB PricewaterhouceCoopers“ raštais, kuriuose teigiama, kad dėl atsakovo tinklapyje paskelbtų teiginių advokatų kontora ir minėta bendrovė priverstos iš naujo svarstyti su ieškovu UAB „Scaent Baltic“ bendradarbiavimo sąlygas. Taigi, ieškovų reikalavimas grindžiamas tik vienai bendrovei pareikštu nepasitikėjimu. Be to, advokatų kontoros ir UAB PricewaterhouceCoopers“ raštai yra tos pačios dienos (2011-06-29) ir visiškai tokio paties turinio (1 t., 14-15 b. l.). Ieškovų atstovas byloje įrodinėja atsakovo paskleistų duomenų neatitikimą tikrovei ir gerą ieškovų turtinę padėtį, remiasi bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentais, liudijančiais turimo turto vertę ir stabilią finansinę padėtį. Tačiau po atstovavimo sutarties sudarymo (2011-05-19), tuo pačiu byloje pateiktu raštu (2011-06-29) (1 t., 55 b. l.) reikalauja ieškovo UAB „Scaent Baltic“ pateikti papildomą informaciją, kuri paneigtų atsakovo skelbiamą informaciją, nors 2011 m. gegužės 19 d. ieškovo UAB „Scaent Baltic“ vardu atsakovui siuntė reikalavimą dėl paskelbtų duomenų paneigimo, kaip neatitinkančių tikrovės ir žeminančių UAB „Scaent Baltic“ dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės ir advokatų kontoros bei UAB PricewaterhouceCoopers“ raštų turinio visiška atitiktis liudija, kad šie raštai deklaratyvūs ir jais buvo siekiama tik sustiprinti ieškovų poziciją dėl ieškovų patirtų neigiamų pasekmių, nors labiau tikėtina, kad tarp šių asmenų nebuvo iškilę ieškovų mokumo/nemokumo klausimų dėl atsakovo paskelbtos žinios. Todėl laikytina, kad ieškovai dalykinės reputacijos nukentėjimą grindžia V. L. įmonės „Maišelis“ atsisakymu suteikti prekes be išankstinio mokėjimo, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas UAB „Scaent Baltict“ turėjo nepatogumų, kurie buvo susiję su jų gero vardo sumenkinimu – verslo subjektas suabejojo šio ieškovo patikimumu ir jo finansiniu stabilumu, pareikalavęs išankstinio mokėjimo. Taigi, pats faktas, kad verslo subjektas, remiantis atsakovo paskleista žinia pareikalavo mokėti iš anksto įsigyjant prekes, įrodo, kad tokiais veiksmais buvo pažeista ieškovo UAB „Scaent Baltic“ dalykinė reputacija. Tuo tarpu viešosios erdvės duomenimis, aktualiu laikotarpiu ieškovas UAB „Scaent Baltic“ kartu su parneriais valdė daugiau nei 25 įmonių, veikiančių finansinių paslaugų, leidybos, energetikos ir investicijų srityse, kurių apyvarta 2011 m. siekė 1,4 mlrd. litų. Kartu su partneriais valdomos UAB „Inter Rao Lietuva” veikla 2011 m. išsiskyrė proveržiu į atsinaujinančią energetiką, augančiais elektros energijos pardavimo rodikliais Estijoje ir Latvijoje. 2011 m. liepos mėn. sėkmingai užbaigtas „Inter Rao Lietuva” antrinės įmonės „IRL Wind” pirmasis investicinis projektas – įsigytas veikiantis vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone, Vydmantų kaime. Per 2011 metus parkas pasiekė 21 mln. Lt apyvartą. Viešojoje erdvėje buvo taip pat skelbiama, apie vis augančią UAB „SC Trading” didmeninę prekybą maisto produktais ir plataus vartojimo prekėmis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Jos bendrovei „Biglio dribsnių gamyba”, pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą analizę Kauno rajone 2011 metais įteikta nominacija už socialiai atsakingą verslą. 2011 m. Konkurso „Populiariausia prekė 2011“ vienas iš nugalėtojų buvo UAB „SC Trading” produktas miežinės kruopos „Pasaka“. Nagrinėjamu atveju visi ieškovai yra susiję juridiniai asmenys, tuo tarpu apie šiuos asmenis atsakovas skelbė analogišką informaciją, todėl atitinkamai laikytina, kad taip pat sumažėjo ir su šiuo ieškovu UAB „Scaent Baltict“ susijusių asmenų teigiamas vertinimas, kadangi viešojoje erdvėje kartu su UAB „Scaent Baltic“ veiklos rodikliais aptariami ir susijusių bendrovių pasiekimai ir veiklos rodikliai, atitinkamai laikytina, kad buvo suabejota visų ieškovų finansiniu stabilumu. Konstatavus, kad atsakovo skelbiama informacija buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas ieškovams priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, kad žala ieškovams turėtų būti priteista lygiomis dalimis (2 t., 40-45 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė 100 000 Lt neturtinės žalos, nenurodydamas, kokiomis dalimis (ar solidariai) ši žala priteista. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad tai yra sprendimo trūkumas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad ieškovams priteistina žala lygiomis dalimis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su priteistos 100 000 Lt neturtinės žalos dydžiu.

Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo imperatyvus. Šie principai įgyja ypatingą reikšmę, kadangi pačios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, t. y. ji savo prigimtimi yra neapibrėžta, todėl reikalauja tokių pat vertinamųjų kategorijų, kaip teisingumo ir protingumo taikymo. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų turinys formuojamas ne tik objektyviuoju jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu, atsižvelgiant į teismų praktiką konkrečiose bylose. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008).

Lietuvos teismai panašaus pobūdžio bylose priteisia nuo 1 000 Lt iki 20 000 Lt neturtinės žalos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1077/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-0169/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-501/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju žinia buvo paskleista internetiniame tinklapyje. Žinios internetiniame tinklapyje plinta tarp skaitytojų pakankamai gretai ir plačiai todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista pakankamai plačiai. Paskleistos informacijos tikslai buvo pelno siekimas.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paskleistos informacijos pobūdį, atsakovo tikslus, į jos pasklidimo mastą, bet ir informacijos aktualumą, atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo elgesį po duomenų paskleidimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovams pareikalavus atsakovo paneigti tinklapyje skelbiamą informaciją, šios informacijos nepaneigė ir skalbiamos žinios nepanaikino, neatnaujino svetainės duomenų, neįvertino viešojoje erdvėje kitos apie ieškovus skelbiamos informacijos, pvz., apie apyvartos dydžius, pasiekimus, ar tokiems verslo subjektams Sodrai pradelsti vienos ar kelių dienų atitinkami mokėjimai objektyviai vertinat gali reikšti įmonių sunkią turtinę padėtį ar nepatikimumą. Teiginiai „Turime informacijos apie neigiamus faktorius, galinčius įtakoti įmonės mokumą. Kredituoti ar delsti dėl skolų išieškojimo neįvertinus NEREKOMENDUOJAMA“ buvo skelbiama net ir tuomet, kai ieškovai neturėjo įsiskolinimų VSDFV biudžetui (išskyrus 2,62 Lt). Tuo tarpu pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad paskelbta informacija ieškovų dalykinei reputacijai turėjo neigiamų pasekmių.

Atsižvelgiant į paskelbtos informacijos turinį, šiuo turiniu ieškovams sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, pažeistos vertybės pobūdį, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 10 000 Lt kiekvienam ieškovui priteistinas neturtinės žalos dydis būtų adekvatus ir protingas šalių atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

Apelianto teigimu, advokatas M. G. neatstovavo ieškovų šioje byloje ir nerengė jiems procesinių dokumentų, todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovams tokių išlaidų. Be to, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo patenkintas 40 procentų, todėl ieškovams turėjo būti priteista 40 procentų ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma ir 60 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Tuo tarpu teismas ieškovams priteisė 100 procentų ieškovų turėtų išlaidų, atsakovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisė visiškai ir sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, nors priteista ir mažesnė neturtinė žala, kadangi buvo netenkinti ir keli neturtiniai reikalavimai: 1. įpareigoti atsakovą paskelbti atsiprašymą; 2. paskirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą; 3. įpareigoti paskelbti paneigimą. Todėl negalima teigti, kad ieškinys iš esmės patenkintas ir tokios išvados pagrindu skirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad advokatas J. P. ieškovus atstovavo perįgaliojimo pagrindu. Procesiniai dokumentai – ieškinys, ir atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų vardu pasirašytas advokato J. P.. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti ieškovams teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).

Pirmosios instancijos teismas ieškovams žymį mokestį už ieškinį priteisė atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 1 d.). Tuo tarpu atstovavimo išlaidas priteisė remiantis Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodydamas, kad neatsižvelgia į tai, kad buvo sumažintas priteisiamos žalos dydis, atitinkamai atsakovui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 19 176,02 Lt atstovavimo išlaidų. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, teismas apskaičiavo maksimalias procesinių dokumentų rengimo (2400 Lt) ir atstovavimo išlaidas (260 Lt) ir ieškovams priteisė 3 060 Lt advokato pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovams turėtų būti priteista 960 Lt (ieškinys tenkintas 40 proc.) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šios civilinės bylos proceso inicijavimą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė atsakovo procesinis elgesys, todėl atsižvelgiant į bylos dalyką, ieškovų skaičių, realiai patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumą (19 176,02 Lt), 960 Lt sumos priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Be to, CPK 93 straipsnio 3 dalis numato teisę teismui nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje egzistuoja CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo atitinkamų proporcijų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sumažinti teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys iš esmės yra tenkintas, kadangi skundžiamu sprendimu buvo apginta ieškovų dalykinė reputacija.

Pirmiau minėta, kad teismas ieškovams žymį mokestį už ieškinį priteisė atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 1 d.). Skundžiamas teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 100 000 Lt iki 30 000 Lt, tuo tarpu ieškovai prašė priteisti 250 000 Lt neturtinės žalos, todėl ieškinys tenkintas 12 procentų, atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo (CPK 93 str. 5 d.) ir ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 769 Lt (769,32 Lt) (6411 Lt x 12 proc. viso 769,32 Lt).

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme paliekama nepakeista.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų.

Ieškovai vienu iš reikalavimu teismo prašė įpareigoti atsakovą atsiprašyti už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodydamas, kad juridinio asmens atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006), tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad šį reikalavimą atmeta. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumą, papildydamas ją, nurodant, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atsiprašyti ieškovų atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 3 000 Lt žyminio mokesčio, atitinkamai apeliacinis skundas tenkintas 70 procentų (ieškovams priteistinos žalos dydis sumažintas nuo 100 000 Lt iki 30 000 Lt). Todėl atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 2 100 Lt (3 000 Lt x 70 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 050 Lt (1500 Lt x 70 proc.) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Ieškovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 98 str.1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Scaent Baltic“ (įmonės kodas 300661378), uždarajai akcinei bendrovei „SC Trading“ (įmonės kodas 301842794), uždarajai akcinei bendrovei „Inter Rao Lietuva“ (įmonės kodas 126119913) iš atsakovo UAB „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834) priteistą 100 000 Lt neturtinę žalą sumažinti iki 30 000 Lt; šią sumą ieškovams priteisti lygiomis dalimis (po 10 000 Lt kiekvienam ieškovui).

Ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Scaent Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „SC Trading“, uždarajai akcinei bendrovei „Inter Rao Lietuva“ iš atsakovo UAB „Gelvora“ priteistas 5 460 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3 829 Lt; šią sumą ieškovams priteisti lygiomis dalimis.

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą ieškovų atsiprašyti atmetamas.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui UAB „Gelvora“ iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Scaent Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „SC Trading“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ lygiomis dalimis 2 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 050 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasAlvydas Poškus