Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-501/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-10-06
Bylos Nr.: 2A-501/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra“
Trečiasis asmuo: V. K.
Advokatai: Liudvika Meškauskaitė

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-501/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12; 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant: ieškovų atstovams advokatei Liudvikai Meškauskaitei ir S. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra“ žurnalo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1031-54/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekstra“ žurnalui dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje V. K. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“ 2007 m. vasario 12 d. ieškiniu, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24, 6.250 straipsniais, prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą artimiausiame žurnale „Ekstra“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą: „Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 puslapiuose išspausdino korespondento V. K. straipsnį „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame paskelbti teiginiai: „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“; „Įtaria pinigų plovimu“; „ „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų. Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“; „Diversija II“, neatitinka tikrovės bei pažeidžia UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją“; 2) priteisti iš atsakovo 150 000 Lt tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paskleidimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad žinių paskleidimo faktą bei tai, jog paskleisti duomenys yra apie ieškovą, patvirtina 2006 m. spalio 16-22 d. atsakovo žurnalo „Ekstra“ Nr. 42 straipsnis „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“. Ieškovas pažymėjo, kad straipsnyje atsakovas paskelbė akivaizdžius ir aiškius faktus, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius, per ją „galėjo būti išplauta“ apie 9 milijonai litų. Straipsnyje išdėstyti faktai, jog bendrovė atliko veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taip buvo formuojamas neigiamas bendrovės įvaizdis visuomenėje, sudaromas įspūdis, kad bendrovė nepatikima, joje „plaunami pinigai“. Teiginiai „pinigų plovimas“, „diversija“ pažeidžia bendrovės dalykinę reputaciją, todėl jų žeminantis pobūdis papildomai neturi būti įrodinėjamas.

Ieškovo manymu, atsakovas pažeidė ieškovo teises, kadangi iškraipė informaciją apie bendrovę ir pateikė ją visuomenei kaip neatitinkančią tikrovės. Ieškovas nurodė, kad atsakovo veiksmų forma yra tiesioginė tyčia; straipsnis yra įžeidžiantis ir pažeidžiantis dalykinę reputaciją; melagingų duomenų skleidimui buvo naudojama visuomenės informavimo priemonė, kuria visuomenė linkusi tikėti; melagingi duomenys buvo paskleisti ir užsienyje, nes žurnalas platinamas ir internetu; atsakovo turtinė padėtis yra labai gera. Nurodytų aplinkybių pagrindu, ieškovo įsitikinimu, 150 000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimas laikytinas pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą artimiausiame žurnale „Ekstra“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išspausdinant paneigimą: „Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatyta, kad UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 puslapiuose išspausdino korespondento V. K. straipsnį „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame paskelbtas teiginys „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ neatitinka tikrovės bei pažeidžia įmonės „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją“. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Ekstra“ žurnalo 15 000 Lt ieškovo neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Sprendime rašoma, jog atsakovas UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 išspausdino žurnalisto V. K. straipsnį „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą?/ Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“.

Teismas pažymėjo, kad teiginys „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ yra paskelbtas apie ieškovą. Jame nurodyta, kad ieškovas atliko teisei priešingus veiksmus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Tai tik sustiprina straipsnyje įvardintų ieškovo neva savavališkų veiksmų neigiamą vertinimą. Teiginyje išdėstyti faktai, kuriuos galima patikrinti. Teismo įsitikinimu, minėtas teiginys turi faktų apie tam tikrą ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ veiklą konstatuojamąjį pobūdį. Šiuo teiginiu žurnalistas išsakė ne savo subjektyvią nuomonę apie ieškovą, o paskleidė apie jį tam tikrus duomenis. Teiginys suprantamas kaip ieškovo tyčinis veiksmas, nukreiptas prieš sklandžią Klaipėdos jūrų uosto veiklą. Teismo įsitikinimu, šiuo teiginiu buvo paskelbta nauja žinia, neigiamai charakterizuojanti ieškovą. Analizuodamas minėtą teiginį žurnalistų etikos inspektorius pažymėjo, kad tai yra konstatuojamojo pobūdžio informacija, todėl ji vertinama kaip žinia. Draudimas skelbti tokią informaciją įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas teiginys yra žinia, jos teisingumas, tikrumas gali būti patikrintas, palyginus ją su tais veiksmais ir įvykiais, kurie įvyko. Iš rašto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai matyti, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ įspėjo, jog 2006 m. liepos 6 d., 15 val. bus priversta atjungti priešgaisrinį vandentiekį, elektros padavimą ir t. t. Raštas buvo rašytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria pripažinta UAB „Birių krovinių terminalas“ teisė ne konkurso (ne aukciono) tvarka su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomos bei 101-104 krantinių naudojimo, nevykdymo pasekmėje. Rašte nurodyta, kad apie tai bus informuotos suinteresuotos institucijos. Teismas nusprendė, kad ieškovas neturėjo ketinimų savavališkai piktybiškai sutrikdyti Klaipėdos jūrų uosto veiklą. Nors 2006 m. liepos 11 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2006 m. liepos 6 d. vanduo iš priešgaisrinio hidranto nebėgo, elektros energijos nebuvo, tačiau šis protokolas nerodo susidariusios situacijos priežasties. Jis neleidžia teigti, kad minėtos pasekmės buvo savavališkų ieškovo veiksmų rezultatas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. kovo 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad 2006 m. liepos 7 d. priešgaisrinio vandens hidrantas ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 101 ir 102 krantinėmis neveikė dėl gedimo. Šie įrodymai leidžia teigti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla buvo sutrikusi ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Taigi teiginyje „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ buvo pateikta tiesos neatitinkanti ir klaidinanti visuomenę žinia, diskredituojanti ieškovą UAB „Birių krovinių terminalas“. Teismas vertino, jog buvo tyčia paskleisti duomenys, nukreipti į ieškovo dalykinės reputacijos sumenkinimą.

Teismo manymu, teiginių: „Įtaria pinigų plovimu“; „ „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“, nėra pagrindo pripažinti duomenimis. Jais išreikšta tik subjektyvi žurnalisto nuomonė. Šių teiginių patikrinti neįmanoma. Tokia buvo ir žurnalistų etikos inspektoriaus nuomonė, kuris nurodė, kad teiginyje pateikta viešosios informacijos rengėjo nuomonė, bet nėra informacijos, jog ieškovas užsiėmė neteisėta veikla. Kadangi šiai nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, ieškovas neturi teisės reikalauti nurodytų teiginių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti tikrais duomenimis ir teiginių: „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.“. Pirmuoju teiginiu išreikšta tik subjektyvi trečiojo asmens nuomonė apie dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykius. Be to, juose akcentuojamas ne ieškovas, o kitas asmuo – I. U.. Kontekste, kuriame šiuose teiginiuose yra paminėtas ieškovas, nėra ir fakto, kad paskleisti duomenys pažeistų UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją. Teiginiuose: „Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“ kalbama ne apie ieškovą, o apie I. U.. Juose nėra fakto, kad paskleistos žinios yra apie UAB „Birių krovinių terminalas“. Teismas sutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kad teiginyje „Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“ UAB „Birių krovinių terminalas“ nėra įvardintas nusikalstamos veikos subjektu, todėl ieškovo dalykinei reputacijai nebuvo pakenkta.

Teismo sprendime nurodyta, kad straipsnio skyrelio pavadinimas „Diversija II“ savaime yra abstraktaus pobūdžio. Nagrinėjant skyrelio turinį negalima daryti išvados, kad kalbama apie ieškovą. Teismas sutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kad šiame skyrelyje reiškiama viešosios informacijos rengėjo nuomonė apie publikacijoje nagrinėjamą situaciją ir problemas. Nors diversija yra teisės normų pažeidimas ir už šią veiką taikoma įstatyme numatyta atsakomybė, tačiau minėtame skyrelyje nėra paskleista žinia, kad diversiją įvykdė ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“. Tiesiogiai sąvoka „diversija“ įvardinta cituojant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ direktoriaus R. V. pasvarstymus, tačiau negalima daryti išvados, kad šiuo nusikaltimu kaltinamas ieškovas. Be to, pati citatos struktūra, jos pateikimas leidžia teigti, kad taip išreikšta nuomonė, kuriai negali būti taikomas tiesos kriterijus.

Teismas nurodė, kad atsakovas teiginiu „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“, pažeidė ieškovo teises, iškraipė informaciją apie įmonę ir ją pateikė kaip tikrą. Nurodytas teiginys (žinia) buvo išspausdintas leidinyje, kuris leidžiamas vieną kartą per savaitę 9 320 egzempliorių tiražu. Žinios paskleidimo mastas platus. Jos paskleidimas suformavo neigiamą nuomonę apie ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją. Atsakovas tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė tyčia, tokiu būdu prisidėdamas prie neigiamos nuomonės apie UAB „Birių krovinių terminalas“ formavimo. Byloje apklausta liudytoja V. K. patvirtino, jog straipsnis pakenkė įmonės reputacijai. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti 150 000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Ekstra“ žurnalas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad teiginys – „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo dalykinę reputaciją, yra nepagrįsta. Rašant straipsnį buvo remtasi tam tikrais dokumentais (2006 m. liepos 3 d. UAB „Birių krovinių terminalas“ raštu Nr. 455/06; 2006 m. liepos 6 d. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pareiškimu Nr. 02-02/2457; antstolio A. S. 2006 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 93), kurių pagrindu straipsnio autorius padarė išvadą, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ atliko savavališkus veiksmus, dėl ko galėjo būti sustabdytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas.Teismas nepripažino, kad straipsnyje paskelbti duomenys, kurie tiesiogiai susiję su preambulėje padaryta išvada, neatitinka tikrovės, todėl nepagrįsta išvada, jog trečiojo asmens paskleisti duomenys turi būti vertinami kaip jo tyčia, nukreipta į ieškovo dalykinės reputacijos sumenkinimą.Ieškovas prilygintinas viešajam asmeniui. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra strateginis Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, todėl jį valdančioms įmonėms skiriamas ypatingas dėmesys, jos susilaukia atidesnės veiklos analizės bei kritikos.Teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas neįrodė neigiamų pasekmių dėl straipsnio išspausdinimo. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, panaikinti. Šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, įpareigojant atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą artimiausiame žurnale „Ekstra“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą: „Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 psl. išspausdino korespondento V. K. straipsnį „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame paskelbti teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“; „ „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis mln. litų. Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“; „Diversija II“, neatitinka tikrovės bei pažeidžia įmonės „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją“. Papildomai priteisti iš atsakovo 135 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“, „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltė“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“ yra subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuria išsakyta abejonė ieškovo veiklos teisėtumu. Nurodyti teiginiai laikytini faktais. Apie ieškovą paskleistus faktus galima patikrinti. Jie suponuoja neigiamą požiūrį į ieškovą, sudaro įspūdį, kad įmonė nepatikima, kaltinama padariusi baudžiamąją veiką. Teiginiai - „pinigų plovimas“, „diversija“ pažeidžia bendrovės dalykinę reputaciją, jų žeminantis pobūdis akivaizdus.Teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“ ir „ „Ekstros“ šaltinių teigimu įtariama, kad per BKT galėjo būti išplauta apie 9 mln. litų“ yra informacija, jog ieškovas vykdo neteisėtą veiklą. Tokie teiginiai laikytini faktais. Juos galima patikrinti tiesos kriterijumi. Atsakovas turėjo įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Jis neįrodė, kad tokie duomenys atitinka tikrovę, todėl laikytina, jog jie pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją.Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog dalis paskleistų duomenų yra ne apie jį, o apie trečiąjį asmenį I. U. . Faktą, jog teiginiai paskleisti apie ieškovą patvirtina jų turinys. Šiuos teiginius galima patikrinti tiesos kriterijumi. Paskleisti teiginiai sudaro įspūdį, jog ieškovas yra tas subjektas, kuriame „plaunami pinigai“. Kadangi ieškovui nėra pareikšta įtarimų dėl „pinigų plovimo“, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Teiginys „diversija“ paskleistas apie ieškovą. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į žalos dydžiui nustatyti visus reikšmingus kriterijus bei aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo konkurentai daugybę kartų reklamavosi atsakovo žurnale. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima mažinti priteistinos žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Ekstra“ žurnalo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime rašoma:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas teiginiu - „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ paskelbė ne subjektyvią trečiojo asmens nuomonę, bet tiesos neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią žinią. Šia žinia buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija.UAB „Birių krovinių terminalas“ yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, neįgyvendinantis viešosios valdžios funkcijų. Pripažinti bendrovę viešuoju asmeniu nėra teisinio pagrindo.Teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Aplinkybių, mažinančių neturtinės žalos dydį, nebuvo nustatyta, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ekstra“ žurnalas prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime rašoma:

Teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“, „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“ yra straipsnio autoriaus nuomonė, kurią jis susidarė iš įvairių dokumentų ir tikrovėje egzistavusių faktų. Straipsnio autorius teigė, kad per UAB „Birių krovinių terminalas“ galėjo būti „išplauti pinigai“. Taip pateikiamas tik spėjimas, o ne žinia.Reikalavimas padidinti neturtinės žalos dydį iki 150 000 Lt yra nepagrįstas, neproporcingai didelis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik neturtinės teisės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. UAB „Birių krovinių terminalas“ prilygintinas viešajam asmeniui, todėl jam turi būti taikomos platesnės kritikos ribos. Straipsnio autorius siekė sąžiningai supažindinti visuomenę su Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančios UAB „Birių krovinių terminalas“ veikla. Autorius rėmėsi oficialiais dokumentais ir susidarė atitinkamą nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunduose nustatytų ribų – skundų faktinių ir teisinių pagrindų bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymo ribojama svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Visuomenės informavimo įstatymas (toliau - VIĮ) nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (Įstatymo 1 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 str. 8 d.).

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (VIĮ 54 str. 1 d. 7 p.). Ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleista žinia (duomenys, informacija), ar tik pareikšta nuomonė. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 33 d.). Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) teiginiai (VIĮ 2 str. 69 d.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti procesinių teisės normų numatytais įrodymais, o nuomonei, kaip minėta, tiesos kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, tai yra duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, o ne žinia. Teisinė išvada, ar yra paskelbta nuomonė ar žinia, gali būti padaryta ištyrus visas bylos aplinkybes.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliantų (ieškovo ir atsakovo) apeliaciniais skundais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ir teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino bylos įrodymus, o jo padarytos išvados atitinka suformuotą teisminę praktiką tokios kategorijos bylose.

Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.

Ieškovas 2006 m. spalio 19 d. prašymu prašė atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą paneigti tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius teiginius (t. 1, b. l. 9-10), tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovo UAB „Ekstra“ žurnalo leidžiamame žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 buvo publikuotas V. K. straipsnis „Valdinininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame, pasak ieškovo, pateikti tokie teiginiai, pažeidžiantys jo dalykinę reputaciją: „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“; „Įtaria pinigų plovimu“; „„Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų. Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. . Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. . Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“; „Diversija II“. Kaip jau nurodyta aukščiau, viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas gali būti atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu informacija paskleidžiama kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

Teiginys „„Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ yra pareikštas apie UAB „Birių krovinių terminalas“ (apie ieškovą). Aiškinant šio teiginio turinį darytina išvada, jog ieškovas atliko veiksmus, pažeidžiančius įstatymų reikalavimus (savavališkai atjungė infrastruktūros įrenginius). Šio teiginio turinys leidžia spręsti, kad teiginys buvo paskelbtas kaip žinia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įrenginių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Ši aplinkybė turi dar didesnę įtaką atsakovo publikuotame straipsnyje nurodytų UAB „Birių krovinių terminalas“ tariamai savavališkų veiksmų neigiamam vertinimui.

Kaip jau pažymėta, teismų praktikoje suformuotos taisyklės, pagal kurias pagrindiniu žinios (duomenų) ir nuomonės atribojimo kriterijumi yra teiginių patikrinimo galimybė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad analizuojamame teiginyje išdėstytus faktus (UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius) galima patikrinti. Jie turi konstatuojamąjį pobūdį apie UAB „Birių krovinių terminalas“ tam tikrą veiklą. Teismo išvada, kad žurnalistas šiuo teiginiu paskleidė apie UAB „Birių krovinių terminalas“ žinią (tam tikrus duomenis), o ne subjektyvią savo nuomonę, yra pagrįsta. Šiuo teiginiu buvo paskleista žinia neigiamai charakterizuojanti ieškovą. Aptariamos žinios teisingumas (ar ji tikra) gali būti patikrintas, palyginus ją su tomis aplinkybėmis, kurios tuo metu vyko iš tikrųjų. UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 455/06 (t. 1, b. l. 149-150), adresuotu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, informavo, kad yra priversta atjungti priešgaisrinį vandentiekį, elektros padavimą, geriamo vandens tiekimą, nuotekų valymo ir surinkimo įrenginius 101-102 krantinėse ir informuoti apie tai suinteresuotas institucijas (saugios laivybos administraciją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir aplinkos apsaugos departamentą). Nurodė, kad atjungimas bus įvykdytas 2006 m. liepos 6 d., 15 val., jeigu iki to laiko nebus tinkamai įvykdytos ar bent pradėtos vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Šis raštas rašytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų pagrindu. Antstolio A. S. 2006 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, b. l. 151) konstatuotas tik pats faktas, kad 2006 m. liepos 6 d., 16 val. 42 min. iš priešgaisrinio hidranto pasukus rankeną nebėgo vanduo bei prijungus elektros energijos prietaisą šis neveikė. Antstolio surašytame protokole nėra nurodytos konstatuojamų faktų atsiradimo priežastys. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. kovo 15 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo, nesant nusikaltimo požymių, nurodyta, jog 2006 m. liepos 6 d. priešgaisrinio vandens hidrantas ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 101 ir 102 krantinėmis neveikė dėl gedimo (t. 1, b. l. 117-119). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ neturėjo ketinimų savavališkai piktybiškai sutrikdyti Klaipėdos jūrų uosto veiklą. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas, paskleidęs priešingo turinio žinią (UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius). Preziumuojama, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai. Teismų praktikoje žeminančiomis asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) pripažįstamos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kuriomis teigiama, kad ieškovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Laikytina, kad nurodytu teiginiu per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleista tiesos neatitinkanti žinia (faktas, tam tikri duomenys). Nurodytas teiginys leidžia teigti, kad ieškovą UAB „Birių krovinių terminalas“ buvo siekiama pristatyti ir jis buvo pristatytas kaip nepatikima, nesąžininga, teisės aktų nesilaikanti įmonė. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (VIĮ 19 str. 2 d.). Tokia nuostata taikytina ir ginant juridinio asmens dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, naudodamasis teise skleisti informaciją, teiginiu „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią (faktą, tam tikrus duomenis), kuria pažeidė įmonės „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją, iškraipydamas turimą informaciją apie įmonę bei pateikdamas ją kaip tikrą.

Atsakovo argumentai apie tai, kad straipsnio autorius, rašydamas straipsnį ir darydamas išvadas, rėmėsi atitinkamais dokumentais (UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr. 455/06; LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2006 m. liepos 6 d. pareiškimu Nr. 02-02/2457; antstolio A. S. 2006 m. liepos 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 93), kurių pagrindu suformulavo teiginį, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ atliko savavališkus veiksmus, dėl kurių galėjo būti sustabdyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla, nepaneigia teismo išvadų. Esančių įrodymų turinys nesudarė pagrindo kategoriškai teigti, jog uosto infrastruktūros įrenginiai buvo ieškovo veiksmais savavališkai atjungti. Tokios žinios paskleidimu buvo pažeista UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinė reputacija. Analizuojamame straipsnyje paskelbti duomenys nėra tiesiogiai susiję su straipsnio preambulėje padaryta išvada, o jų pagrindu negalima spręsti, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ „savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“. Trečiojo asmens parašyto straipsnio su tokia klaidinga žinia paskleidimas vertintinas kaip atsakovo tyčinis veiksmas, nukreiptas sumenkinti ieškovo dalykinę reputaciją.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“; „„Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“ vertintini kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė. Pats šių teiginių pateikimo turinys („įtaria“, „įtariama“) leidžia teigti, kad jais yra tik keliamos abejonės, siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas tam tikra UAB „Birių krovinių terminalas“ vykdoma veikla. Teiginiai pateikti kaip spėjimas, pasireiškiantis autoriaus ar kitų asmenų (įvardintų kaip žurnalo „Ekstra“ šaltiniai) išsakyta nuomone, o ne žinia. Šių teiginių patikrinti neįmanoma, nes jais buvo išsakyta tik subjektyvi nuomonė, kuriai nėra taikomas tiesos kriterijus. Teisėjų kolegija bylos įrodymų pagrindu negali daryti išvados, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas (atsakovas) piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę.

Teiginiai: „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. . Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. “ taip pat laikytini subjektyvia žurnalisto nuomone. Be to, jais apibūdinami I. U. (vieno iš UAB „Birių krovinių terminalas“ savininkų) bei „Klaipėdos Smeltės“ santykiai, o ne akcentuojama pati įmonė - UAB „Birių krovinių terminalas“ (nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – jog duomenys paskleisti apie ieškovą). Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad nurodyti teiginiai pažeistų pačios UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo argumentais, kad teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“, „„Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“;„Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltė“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“ laikytini faktais, kuriuos galima patikrinti. Kaip jau minėta, šie teiginiai yra tik žurnalisto subjektyvus požiūris, perduodamos mintys, idėjos, susijusios su tam tikrais įvykiais. Nurodytuose teiginiuose nėra informacijos (nėra paskleista žinia), kad įmonė užsiima neteisėta veikla. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Kadangi nurodyti teiginiai laikytini atsakovo žurnalisto nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad jie pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir už jų paskelbimą galėtų būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė. Nuomonei netaikytinas tiesos kriterijus, todėl atsakovas neturėjo įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo argumentais, kad teismo išvada, jog dalis paskleistų duomenų yra ne apie ieškovą, o apie kitą asmenį I. U. , yra nepagrįsta. Teiginiuose: „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. . Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. . Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“, pabrėžiamas (akcentuojamas) kitas subjektas – fizinis asmuo I. U. (kalbama apie įmonės savininką, nurodant jo vardą ir pavardę, o ne apie pačią įmonę, atlikti veiksmai su siejami įmonės savininku, o ne įmone). Teisėjų kolegija, įvertinusi straipsnio, kuriame paskelbti ieškovo nurodyti teiginiai, turinį, negali sutikti su ieškovo motyvu, kad faktą, jog teiginiai buvo paskleisti apie ieškovą esą patvirtina jų turinys.

Vieno iš straipsnio skyrelio pavadinimas - „Diversija II“ yra abstraktus. Šio skyrelio turinys (vertinamas teismo priimtas procesinis sprendimas, kalbama apie šaldytuvo statybą, dėstoma „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus nuomonė ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog kalbama apie tai, kad esą diversiją įvykdė UAB „Birių krovinių terminalas“. Šiame skyrelyje iš esmės nagrinėjama jame nurodytos teismo nutarties pagrindu susidariusi situacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad sąvoka „diversija“ straipsnio skyrelyje nurodyta cituojant „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus nuomonę. Nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus. Šie motyvai bei paties aptariamo straipsnio skyrelio turinys neleidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad teiginys „diversija“ paskleistas apie UAB „Birių krovinių terminalas“ (ieškovo) veiklą.

Pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės atitinka ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. sausio 31 d. rašte Nr. 5-89 (t. 1, b. l. 168-170) pateiktus išaiškinimus dėl publikacijoje „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą?/ Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją („Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d., Nr. 42) paskelbtos informacijos. Šis raštas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, jis nebuvo paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo argumentu, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ turėtų būti prilygintas viešajam asmeniui. Pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi įstatyme nurodyti valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, tarp jų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (VIĮ 2 str. 60 d.). UAB „Birių krovinių terminalas“ (ieškovas) neatitinka VIĮ pateiktos viešojo asmens sąvokos (CK 2.24 str. 6 d.). Pagal byloje esančius UAB „Birių krovinių terminalas“ įstatus (t. 1, b. l. 11-22, 23, 92-103, 104), ši įmonė laikytina pelno siekiančiu privačiu juridiniu asmeniu, neįgyvendinančiu viešosios valdžios funkcijų. Nurodytų aplinkybių pagrindu negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ veiklos galimos kritikos ribos yra platesnės.

Išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus bei aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė bei jas kvalifikavo teisingai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai nusprendus, kad atsakovas, naudodamasis teise skleisti informaciją, teiginiu „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ pažeidė įmonės „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją, ieškovo reikalavimu vertintinas konkrečios neturtinės žalos dydžio klausimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskleista žinia neabejotinai turi įtaką juridinio asmens (jo veiklos) vertinimui, kadangi buvo suformuluota ir paskleista žinia, be pagrindo neigiamai apibūdinanti šį juridinį asmenį.

Neatitinkančių tikrovės žinių apie įmonę paskleidimu buvo pažeista neturtinė vertybė - juridinio asmens dalykinė reputacija, todėl pinigine išraiška tiksliai įvertinti jos pažeidimo dydį yra sunku. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu ir kita. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų dėl įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Priteistos neturtinės žalos dydį apeliacine tvarka ginčija tiek ieškovas, tiek atsakovas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį bei kitas bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Dėl to negalima sutikti tiek su ieškovo argumentais, kad priteistas neturtinės žalos dydis per mažas, tiek ir su atsakovo argumentais, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes bei neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atsižvelgė į leidinio, kuriame buvo paskelbtas minėtas straipsnis, tiražą, žinios paskleidimo mastą, paskelbtos žinios pobūdį (esą įmonė įvykdė teisei priešingą veiklą - savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius). Teismas vertino tai, kad nurodytos žinios pobūdis suformavo neigiamą nuomonę apie UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė tyčia, siekdamas sumenkinti ieškovo dalykinę reputaciją, o toks elgesys prisidėjo prie visuomenės, o ypač verslo partnerių, nuomonės apie UAB „Birių krovinių terminalas“ formavimo. Neturtinė žala pasireiškė įmonės reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyta teismų praktika nepaneigia teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Konkretus neturtinės žalos dydis kiekvienoje byloje nustatomas atskirai (individualiai) pagal aukščiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teiginiu, jog ieškovas savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius, UAB „Birių krovinių terminalas“ įvardijama kaip nepatikima, nesąžininga, teisės aktų reikalavimų nesilaikanti įmonė. Tokio teiginio paskelbimu įmonė patyrė neigiamas pasekmes – buvo sumenkinta jos reputacija. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu priteistinos neturtinės žalos dydžiu, taip pat pažymi, kad bylos duomenys apie atsakovo turtinę padėtį (t. 1, b. l. 113-116) nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ši padėtis yra gera. Teismas nusprendė, jog tik vienu teiginiu („Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“) buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, juo atstatoma (atlyginama) tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimu ieškovui padaryta žala.

Teisėjų kolegija pripažįsta neįrodytu ieškovo argumentą, jog analizuojamų teiginių paskleidimu atsakovas siekė komercinių tikslų. Ieškovo teiginys, jog jo veiklos konkurentai daugybę kartų reklamavosi atsakovo žurnale, nesudaro pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Tarp ieškovo minimos konkurentų reklamos atsakovo leidžiamame žurnale „Ekstra“ ir atsakovo paskelbto tikrovės neatitinkančio teiginio (žinios), kuriuo pažeista ieškovo dalykinė reputacija, nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atribodamas žinią nuo nuomonės, laikėsi suformuotos teismų praktikos, tinkamai taikė teisės aktų normas bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė teisingai. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jis atitinka teisingumo reikalavimus, jį naikinti arba keisti šalių apeliacinių skundų motyvais bei ieškovo atstovių apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Netenkinant šalių pateiktų apeliacinių skundų iš jų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 88 str. 1 d. 3 p., 302 str.). Šia nutartimi atmetant šalių pateiktus apeliacinius skundus, nėra teisinio pagrindo joms priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra“ žurnalo į valstybės biudžetą po 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasGintaras Pečiulis