Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. M. 2022 m. sausio 21 d. apie 7 val. 40 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, prie (duomenys neskelbtini) esančio namo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nes artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją iš kairės pusės pagal transporto priemonės judėjimo kryptį einančią pėsčiąją A. Ž. S., kurią automobilio važiavimo eismo juostoje partrenkė ir dėl to nukentėjusiajai A. Ž. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės blauzdos kaulų lūžimų jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji N. M. savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad nukentėjusioji A. Ž. S. gatvę kirto ne per pėsčiųjų perėją, o keli metrai už perėjos ribų, buvo labai blogos klimatinės sąlygos, drengė šlapiu sniegu, nors gatvė buvo apšviesta, buvo blogas matomumas, nes snigo, be to, pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi, mūvėjo gobtuvą, neturėjo atšvaitų. N. M. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 7.40 val. veždama savo nepilnametę dukrą iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) mokyklą, artėdama link pėsčiųjų perėjos, kuri buvo užsnigta, bet jai buvo gerai žinoma, kad ties (duomenys neskelbtini) namu yra pėsčiųjų perėja, dar iki šios perėjos pradėjo lėtinti greitį ir važiavo maždaug 20-30 km/h greičiu. Dar būdama perėjoje pamatė žmogų, todėl pradėjo stabdyti, tačiau automobilis slydo, kliudė nukentėjusiąją, kuri nuo smūgio užkrito ant kapoto, galva suskaldė vairuotojo pusėje esantį stiklą ir nuslydo ant važiuojamosios kelio dalies. Jai išlipus iš automobilio, pamatė, kad pėsčioji sėdi ant važiuojamosios kelio dalies maždaug pusantro žingsnio už perėjos. Nukentėjusioji jau buvo perėjusi dalį kelio ir įžengusi į jos automobilio judėjimo pusę. Kartu važiavusi duktė telefonu surinkusi 112, bandė iškviesti spec. tarnybas, tačiau nukentėjusiajai paprašius to nedaryti, ji paėmusi iš dukros telefoną ir operatorei pasakiusi, kad pagalba nereikalinga. Nukentėjusioji sėdėdama skundėsi, kad labai skauda koją, sakė, kad turi paskambinti į darbovietę. Su nukentėjusiąja susitarė, kad ją pati nuveš į priėmimo skyrių. Padėjusi nukentėjusiajai atsikelti ir įlipti į automobilį, nuvežė ją į priėmimo skyrių, palaukusi kol nukentėjusiąją užregistruos, išvyko į namus. Abi pasikeitė telefono numeriais, tačiau kaltinamoji per klaidą įsivedė ne tokį telefono numerį, kas sutrukdė jai vėliau nukentėjusiajai paskambinti. Tą pačią dieną grįžusi į namus pasikeitė automobilio stiklą, nes buvo suaižėjęs ir trukdė vairuoti. Vėliau paskambinę pareigūnai liepė atvykti į policijos komisariatą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji N. M. nurodė, kad jos automobilis nukentėjusiąją kliudė, kai ji jį beveik buvo sustabdžiusi ir jis slysdamas trenkėsi į nukentėjusiąją. Kelias buvo nevalytas, viskas buvo užpustyta. Buvo užpustyti šaligatviai, kelio danga, perėjos ženklas irgi buvo užpustytas. Jai važiuojant, pėsčioji įžengė į jos važiuojamosios dalies perėją, pėsčioji ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parko kryptimi. Įvažiuodama į pėsčiųjų perėją ji dairėsi, tačiau žmogaus nematė. Nuketėjusioji pati nenorėjo kviesti policijos, ji sakė, kad už stiklą sumokės, kad pagalbos nereikia. Į įvykio vietą buvo atėjęs vyriškis, kuris ramino jos dukrą. Mergaitė po to jai papasakojo, kad jis davė telefono numerį. Šį liudytoją ji buvo pasikvietusi į namus išgerti kavos, pasikalbėti apie įvykį. Jis prižadėjo jai paliudyti pareigūnams ką matė. Iš dukters prieš įvykį nebuvo jokios reakcijos, abi ramiai važiavo. Po įvykio duktė labai verkė, buvo išsigandusi. Po įvykio el. paštu teiravosi nukentėjusiosios, kokia sveikata, bet pastaroji atrašė labai šaltai, todėl daugiau nebendravo. Kai policija ją surado, jai buvo nemalonu, nes pati ketino nuvykti į policijos komisariatą ir pranešti apie įvykį, tačiau per tą laiką atvažiavo tėtis su broliu, turėjo kitų rūpesčių, todėl pati taip ir nenuvyko. Taip pat, tą pačią dieną kreipėsi į laikraščio redakciją ir padavė skelbimą, prašydama atsiliepti asmenis, kurie matė šį autoįvykį. Skelbimą padavė po to kai jai paskambino pareigūnai.

Nukentėjusioji A. Ž. S. parodė, kad 2022 m. sausio 21 d., penktadienį apie 7.25 val., išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ėjo įprastu keliu į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Ėjo maršrutu, kuris tiesiai nuo namų veda link prie (duomenys neskelbtini) namo esančios pėsčiųjų perėjos, o ją perėjus patenkama į (duomenys neskelbtini) parko pagrindinį pėsčiųjų taką, vedantį į darbovietę. Tą rytą snigo, galėjo būti apie 0, -1 laipsnis šalčio. Link minėtos perėjos ėjo praeivių pramintu keliuku, kadangi abipus kelio buvo sustumtos pusnys. Nuvalyta buvo tik ties perėjos vieta. Ėjo iš lėto, nes buvo slidu. Priėjusi perėją apsidairė, ar nesimato automobilių. Automobilių nebuvo, todėl įžengusi į perėją ir beveik ją praėjusi, buvo likę pora žingsnių iki (duomenys neskelbtini) parko teritorijos, į dešinę pusę pasukusi galvą, pamatė visai arti prieš save automobilio šviesas ir po akimirkos pajuto smūgį. Paskutinis vaizdas, kurį matė po smūgio, tai pažirusį automobilio stiklą. Automobilis ją užmetė ant kapoto, ji trenkėsi galva į stiklą ir nuslydo ant važiuojamosios kelio dalies. Kai ėjo per perėją, buvo su gobtuvu, atšvaito neturėjo. Gulėjo kniūbsčia ant dešinio šono, sužeista koja buvo išorėje sniege. Nukrito, kur buvo sustumtos pusnys, tai buvo visai pakraštys važiuojamosios kelio dalies, kur prasideda (duomenys neskelbtini) teritorija. Atsipeikėjusi, pamatė moterį, ir išgirdo žodžius „ponia, kelkitės“. Nukentėjusioji, pajutusi, kad negali valdyti dešinės kojos, apie tai pasakė vairuotojai, kuri primygtinai reikalavo pakilti. Staiga, atsiminusi, kad 8 val. turi būti darbe, tirti vaiką, jos laukė (duomenys neskelbtini) komanda, į kurią įeina trys žmonės: ji, specialioji pedagogė ir logopedė, kaltinamajai pasakė, kad turi paskambinti į darbovietę. Paskambinusi N. J., pranešė, kad neateis į darbą, nes partrenkė automobilis. Tada vairuotoja jos paklausė „ponia, ar jūs kviesite policiją?“. Pasakius, kad ji nori tik namo arba į ligoninę, vairuotoja pasisiūlė ją nuvežti į priėmimą, tuomet ji privažiavo su mašina prie jos sėdinčios arčiau ir ji atsistojusi bei remdamasi į kaltinamąją, nušokavo ant sveikos kojos. Įsėdusi į vairuotojos automobilį, pastebėjo, kad yra išdaužtas priekinis stiklas, todėl vairuotojai pasakė, „oi, aš jums pridariau nuostolio“, tačiau kartu ir papriekaištavo, kad „kaip jūs taip važiuojate ant žmogaus perėjoje“, o vairuotoja šią aplinkybę neigė. Jai buvo labai keista tokia vairuotojos pozicija. Tuomet vairuotoja jos dar prašiusi priėmimo skyriuje pasakyti, kad ji ėjo ir tiesiog griuvo. Nuvažiavus į ligoninės priėmimo kiemą, kaltinamoji pasakė, kad paims vežimėlį ir nuveš ją į priėmimą. Jau tada jai kilo įtarimų, kad ne taip turėtų vykti tolimesnė eiga po autoįvykio, kad kaltinamoji viską daro pati, nekviečia specialių tarnybų darbuotojų, todėl visa ši situacija jai kėlė įtarimą. Dėl šios priežasties pasiėmusi savo telefoną, kuris buvo kišenėje, kai kaltinamosios buvo įsodinta į vežimėlį, pamačiusi kaltinamosios automobilio valstybinius numerius, dėl viso pikto įsirašė į telefoną. Kai kaltinamoji nuvežė ją į priėmimo skyrių pas registratorę, pastaroji nieko nekalbėjo su darbuotoja, tačiau lūkuriavo šalia jos, jai pačiai atrodė, kad galbūt kaltinamoji laukia kuomet ji patvirtins, jog griuvo pati ir tokiu būdu susižeidė. Registratorei paklausus, kas nutiko, nukentėjusioji paaiškino, kad partrenkė automobilis. Kaltinamoji registratorei nepranešė, kad būtent ji yra to automobilio vairuotoja. Kaltinamoji, paprašiusi jos telefono numerio ir jį užsirašiusi, išvyko. Medikai jai suteikė medicininę pagalbą ir išleido gydytis į namus. Jai sugrįžus į namus, atvyko policijos pareigūnai ir klausė, kas atsitiko, nes gavo pranešimą. Ji nurodžiusi, kad eismo įvykio metu buvo sužalota ir pateikė automobilio numerius.

Civilinio ieškinio nereiškia, manė, kad pavyks nuostolių klausimą su vairuotoja išspręsti taikiai, tačiau kaltinamoji jos neatsiprašė ir žalos neatlygino. Į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad gatvę ji kirto eidama pėsčiųjų perėja, pereiti kelią kitur jai buvo nenaudinga laiko prasme. Ten, kur ji ėjo, tai trumpiausias kelias iš namų į darbovietę, nes keliukas iš (duomenys neskelbtini) namo nuveda tiesiai į perėją, be to, tai buvo žiemos metas, labai snigo, todėl visi kelkraščiai buvo apsnigti, kelkraščiai buvo nuvalyti tik ties perėjos riba, todėl eiti tolimesniu keliu, lipti per sniego pusnis ir nesaugiai, ne perėjoje, kirsti važiuojamąją kelio dalį nebuvo jokio loginio motyvo. Arčiausiai perėjos yra (duomenys neskelbtini) namas, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Einant tiesioginiu keliu nuo jos namo, ji turi praeiti (duomenys neskelbtini) namą, kad pereitų perėją, turi pasukti nuo šaligatvio į įstrižą keliuką, kuris eina kampu kelis metrus nuo šaligatvio, ir tuomet ji patenka į perėją. Parodymų patikrinimo metu nuotraukoje Nr. 3 matomas keliukas, kuris išveda į pėsčiųjų perėją, jis buvo numintas, ji juo ir pasiekė pėsčiųjų perėją. Ji net nesvarsčiusi paeiti į kairę ar į dešinę, nes jai yra tiesus kelias per perėją į darbą. Eidama pro (duomenys neskelbtini) link perėjos, nesutiko žmonių, transporto irgi nebuvo, todėl ėjusi per perėją. Įvykio vietoje nemačiusi jokio kito žmogaus, išskyrus vairuotoją ir jos dukrą. Pati nevairuoja automobilio, todėl negali pasakyti kokiu greičiu galėjo važiuoti kaltinamosios automobilis, tačiau ją, sveriančią 96 kilogramus, užmetė ant kapoto ir paskui nubloškė nuo mašinos. Pakėlusi galvą, automobilį pamatė už metro, pusantro. Visur buvo pusnys, ji nukritusi iš dalies ant važiuojamosios kelio dangos, kita dalis buvo ant minkšto sniego. Jai buvo likę pereiti pora žingsnių iki parko teritorijos. Ją kliudė automobilio priekiu, tai galėjo būti vidurinė dalis. Labiausiai skaudėjo kelio sritį, buvo nubrozdinta kakta smilkinyje, kadangi nuo smūgio pasislinko akiniai, jie buvo su metaliniais rėmeliais, buvo nubrozdinta nosis. Kelio sritis buvo sužalota smūgiu, nes tai buvo skeveldriniai lūžiai, jie atsiranda nuo išorinės jėgos poveikio. Į automobilį atsitrenkė šonu, dešinė pusė nukentėjo labiausiai. Gydėsi pusė metų, įskaitant reabilitaciją, koja įtvare buvo trylika savaičių. Pasekmes jaučia, nes nuo ilgalaikio įtvaro nešiojimo, nukentėjo klubas.

Liudytojas R. M. teismo posėdyje parodė, kad įvykio rytą ėjo per parką iš savo namų į draudimo kompaniją, dar nepriėjęs pėsčiųjų perėjos, pamatė, kai netoli pėsčiųjų perėjos pradėjo stabdyti automobilis, kuris už pėsčiųjų perėjos kliudė nukentėjusiąją, pastaroji tuo metu ėjo už pėsčiųjų perėjos. Matė, kaip išlipo vairuotoja, paėjo į priekį, gal pakėlė nukentėjusiąją, po to, jos abi nuėjo iki mašinos šono, bandė šnekėti, pakui išlipo mergaitė verkdama, nukentėjusiąją kaltinamoji įsodino į mašiną. Priėjęs arčiau, mergaitės paklausė, kas įvyko, o pastaroji jo klausinėjo, kas bus jos mamai. Jis mergaitei paaiškinęs, kad nieko nebus, nes ji nekalta, kad šiek tiek bumbtelėjo. Pradėjęs mergaitę raminti, jai pasakė, kad jeigu kokių problemų bus, jis galės paliudyti. Tuomet mergaitė išsitraukė iš kuprinės lapuką ar sąsiuvinį, užsirašė jo telefono numerį. Po to, jis su mergaite perėjo į kitą kelio pusę, o kaltinamoji su nukentėjusiąja įsėdo į mašiną ir nuvažiavo. Į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad oro sąlygos buvo labai prastos. Šaligatviai buvo užpustyti, pustė, snigo. Buvo tamsus paros metas. Nepamena, ar degė gatvės apšvietimas. Šaligatviai parke buvo užpustyti, pravalytas siauras takelio ruožas, buvo užnešta sniego ant pėsčiųjų perėjos, kelio danga buvo apsnigta. „Zebro“ nesimatė, nes buvo užsnigtas. Pėsčiųjų perėją ten žymi kelio ženklai. Tuo metu parke sutiko vieną ar du žmones, intensyvaus eismo nebuvo, mašinų judėjimas buvo retesnis nei normaliomis dienomis. Kai pamatė įvykį, pats nuo perėjos buvo nutolęs apie 10 metrų. Viską matė gerai, vaizdas buvo geras. Įvykio aplinkybes parodė atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Pradžioje nukentėjusiąją pamatė už maždaug 20-25 m., kadangi nestovėjo, o ėjo link pėsčiųjų perėjos, priartėjo iki perėjos apie 10 m., matė, kad automobilis pradėjo stabdyti pėsčiųjų perėjoje. Iš kur atėjo nukentėjusioji, jis nematė, tik pamatė ją einant važiuojamuoju keliu, nuo pėsčiųjų perėjos nukentėjusioji buvo nutolusi 10-15 metrų, nukentėjusioji ėjo kampu, todėl galėjo būti 7 metrai nuo pėsčiųjų perėjos kai ją partrenkė. Tiksliai negali pasakyti, kiek metrų buvo. Automobilis už perėjos buvo gal 7 metrai, tiksliai neatsimena. Po įvykio, jis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, prie pat kelio krašto, nukentėjusiosios gulinčios nepamatė, ją pamatė tik tuomet, kai kaltinamoji su ja bendravo ir kėlė ją į automobilį, bandė sodinti į galinę sėdynę. Pėsčiąją pamatė būdamas 10 metrų iki perėjos, pėsčioji buvo dar tik pradėjusi eiti įstrižai, tai jo manymu, jam iki nukentėjusiosios turėjo būti daugiau metrų. Jis ir trumparegis, ir toliaregis, akinių reikia žiūrint į tolį ir skaitymui, kai visai iš arti. Žiūrint į teisėją be akinių, jam liejasi vaizdas. Įvykio metu buvo be akinių, matomumas jam buvo prastas. Kaltinamosios anksčiau nepažinojo. Kaltinamoji jam pati paskambino dėl to įvykio pakalbėti, sakė, kad problemų yra, pasakė, kad jis bus jai reikalingas ir pakvietė į savo namus išgerti kavos. Jis buvo nuvykęs pas kaltinamąją, trumpai kalbėjo ir apie įvykį. Dėl nurodytų atstumų metrais gali klysti, nes visko gerai nepamena, be to, tą dieną snigo, todėl nenešiojo akinių, jam matomumas buvo prastas.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra jos mama, su kuria įvykio rytą, apie 7.45 val., važiavo viename automobilyje. Buvo labai didelė pūga, labai daug snigo, lauke buvo tamsu. Gatvės lempos buvo įjungtos, bet buvo tamsu, apsišvietė tik lempos ir mašinos šviesos. Prieš perėją abi nesikalbėjo, ji pati žiūrėjo į tą moterį, kuri buvo su kapišonu ir ėjo per kelią. Pėsčiąją ji pamatė, dar jai prieš įžengiant į kelią, moteris, prieš įeinant į važiuojamąją dalį, neapsižvalgė. Pėsčioji ėjo į dešinę pusę, ji ėjo į tą pačią pusę, kuria važiavo automobilis. Ji ėjo per kelią ir mama pradėjo stabdyti, bet nespėjo ir taip gavosi, kad partrenkė šią moterį. Greitai išlipusi iš automobilio, motina padėjo pėsčiajai, o jai liepė skambinti pagalbos numeriu 112. Paskambinusi, davė telefoną, kad kalbėtų mama, bet nukentėjusioji sakė, kad nereikia, todėl mama liepė padėti ragelį. Tuomet atėjo R., kuris jai davė telefono numerį, ji užsirašiusi jį ant lapelio. R. ją palydėjo per perėją ir ji grįžo namo. Į proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad automobilyje sėdėjo priekyje, šalia motinos, kuri ir vairavo automobilį. Pėsčioji, kai ją partrenkė, buvo beveik perėjusi gatvę, buvo dešinėje kelio pusėje, arčiau šaligatvio. Iki šaligatvio buvo likę gal keturi žingsniai, nuėjusi per gatvę buvo gal 10 žingsnių. Ant važiuojamosios dalies „zebro“ nesimatė. Po įvykio neprisimena, ar „zebrą“ matė, nes buvo labai išsigandusi. Po įvykio automobilis nejudėjo, atsitrenkė ir sustojo. Į kitą vietą jis nebuvo perstatytas. R. pamatė tuomet, kai jis liepė mamai paskambinti 112. Jis atėjo nuo parko pusės, nežiūrėjo kokiu keliu. Jį pamatė tik tuomet, kai jis buvo šalia mašinos. Kad tas žmogus yra R., jis jai pasakė, kai davė telefono numerį. Šį žmogų matė pas save namuose po įvykio. Jis atėjo išgerti kavos ir pakalbėti apie tą įvykį kaip viskas atsitiko, ji tuo metu buvo kambaryje. Mama pradėjo stabdyti dar prieš susiduriant su pėsčiąja, kai tik pėsčioji pradėjo eiti per kelią. Mano, kad jeigu nebūtų užpustyta, mama butų spėjusi sustabdyti. Kai stabdė, mašina slydo. Kiek laiko slydo, nežino. Ji pati buvo susikaupusi, važiuodama žiūrėjo į tą pusę, kur ėjo pėsčioji. Kai tik pamatė keliu einančią moterį, iš pradžių mamai nieko nesakė, nes ji buvo gana toli dar, tačiau paskui, kai ji artėjo link automobilio, ji pasakė mamai „kodėl nestoji“, dėl to buvo labai išsigandusi. Vieta, kur moterį partrenkė ir kur gulėjo, nemano, kad skyrėsi. Pėsčioji atsitrenkė, mašina šiek tiek slydo ir sustojo. Atstumas nelabai skyrėsi. Matė, kad pėsčioji į važiuojamąją dalį ėjo neapsižvalgiusi. Suprato iš to, kad moteris tiesiog tiesiai žiūrėjo. Jai nesimatė, kur ji žiūri, nes gobtuvas buvo uždengęs jos veidą, tačiau tokią išvadą padarė dėl to, kad ji nepasuko galvos. Kelkraščiuose buvo apsnigta, sniegas buvo truputį sustumtas, kelias buvo apsnigtas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. L. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 12 d. surašė specialisto išvadą dėl nagrinėjamo autoįvykio, šią išvadą jis tvirtina. Tyrimas yra atliktas pagal eismo dalyvių nurodytas aplinkybes, nes šis įvykis policijos įstaigoje buvo fiksuotas ne iš karto, todėl duomenų apie susidūrimo vietą, slydimo taką, schemos, kuri paprastai braižoma įvykio vietoje, nebuvo. Šiame tyrime buvo viena sutampanti aplinkybė, t. y. visi eismo dalyviai nurodė, kad pėsčioji buvo partrenkta dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Dėl partrenkimo, kurioje vietoje konkrečiai buvo partrenkta pėsčioji, tai visų trijų eismo dalyvių nurodomos aplinkybės labai išsiskyrė. Visa tyrimo analizė buvo daryta pagal byloje esančius parodymus. Iš šių parodymų nustatyta, kad mažiausias atstumas, kurį pėsčioji galėjo nueiti skersai važiuojamosios dalies iki partrenkimo vietos, buvo 4,6 m. Pagal šį atstumą buvo atliekama analizė, ar vairuotoja važiuodama jos nurodytu 30 km/h greičiu, turėtų techninę galimybę išvengti partrenkimo. Analizė parodė, kad esant tokiam nueitam atstumui nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, nemažesniam kaip 4,6 m., vairuotoja, važiuodama 30 km/h greičiu, turėjo techninę galimybė išvengti pėsčiosios partrenkimo. Ši analizė buvo daroma atsižvelgiant į tai, kad važiuojamosios dalies plotis įvykio vietos apžiūros protokole - 8 m. Kai vėliau, darant liudytojų parodymų patikrinimą įvykio vietoje, važiuojamosios dalies plotis buvo nurodytas didesnis, t. y. 10,8 m., tuomet atitinkamai pėsčiosios nueitas atstumas didėjo dar 2,8 metro. Vairuotojos techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, esant važiuojamosios dalies pločiui, ne 8 m, o 10,8 m, esant tokiai situacijai tik didėja. Pagal visas byloje esančias aplinkybes, vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos ribose, tai ji tuo metu nevykdė reikalavimų eiti per pėsčiųjų perėją. Šiuo atveju techniniu požiūriu laikoma, kad tai yra viena iš sąlygų, dėl kurių įvyko eismo įvykis. O jeigu teismas nustatys, kad pėsčioji įžengė ir ėjo per pėsčiųjų perėją, tai šios sąlygos neliks. Į gynėjos klausimą ekspertas paaiškino, kad atliekant šio eismo įvykio tyrimą, modeliavimo programa nebuvo naudojama, kadangi pateikta situacija neleido taikyti šio metodo, nes nebuvo pateikta pakankamai išeities duomenų. Ekspertas pats pagal pateiktus duomenis renkasi patikimiausius tyrimo metodus. Šiuo konkrečiu atveju, išaiškėjus, kad padidėjo važiuojamosios dalies plotis, tuomet vairuotojai buvo dar didesnė tikimybė išvengti eismo įvykio. Skaičiavimuose yra daugiau aktualus atstumas, kurį pėsčioji įžengusi į važiuojamąją dalį, nueina skersai kelio važiuojamosios dalies. Kliūties laikas skaičiuojamas pagal tai, kokiu greičiu ir kokį atstumą pėsčioji įveikė. Iš parodymų matyti, kad mažiausias pėsčiosios atstumas skersai važiuojamosios kelio dalies yra 4,6 metro, o jeigu šis atstumas didesnis, techninė galimybė išvengti partrenkimo didėja. Dėl to, kur buvo kelio atžvilgiu partrenkta pėsčioji, ekspertas atsakyti negali, kadangi parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi. Visi byloje esantys asmenys nurodė skirtingas aplinkybes, liudytojas M. nurodė, kad pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės 9,3 metrų iki pėsčiųjų perėjos, jeigu žiūrint nuo kairės kelio pusės, visgi ši aplinkybė kelia abejonių, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad toje vietoje buvo sniego sankasos tarp medžių, tarp šaligatvio, taip pat važiuojamosios dalies esančioje kelio juostoje. Taip pat ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojo nurodyta nukentėjusiosios ėjimo kryptis nelabai atitinka racionalumo kriterijus, nes pasižiūrėjus pagal žemėlapį, įvertinus nukentėjusiosios nurodomą gyvenamąją vietą, tam, kad pėsčioji įžengtų į važiuojamąją kelio dalį iš liudytojo nurodomos vietos, jai tektų apeiti (duomenys neskelbtini) namą iš nugaros pusės, tuo tarpu tiesiausias kelias pagal žemėlapį, būtų nukentėjusiosios judėjimas link pėsčiųjų perėjos. Šios aplinkybės jis nevertino savo tyrime, nes tai nėra objektyvu, tačiau šią aplinkybę pamatė tyrimo metu ir savo nuomone pasidalijo teismo posėdyje.

Iš 2022-01-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-01-21 apie 11.15 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos telefoninis pranešimas, kad 2022-01-22 07.58 val., kreipėsi A. Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nukentėjo eismo įvykio metu. Nustatyta dešinės kojos blauzdos ir šeivikaulio lūžimas, išleista į namus. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2022-01-21 apie 07.40 val. (duomenys neskelbtini) N. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Zafira, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (N. M. 2022-01-21 13.14 val. nustatyta 0,15 promilių girtumas, naudotas alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARPK-0108, patikros Nr. 1475121), galimai pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją A. Ž.-S. Galimai nukentėjusiajai nesutikus kviesti į įvykio vietą specialiųjų tarnybų, ją į gydymo įstaigą pristatė pati N. M. Iš eismo įvykio vietos nukentėjusioji, transporto priemonė pasišalino, įvykio aplinkybės nenustatytos (1 t., b. l. 1 – 4).

2022-01-21 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad įvykio vieta randasi ties daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Už įvažiavimo, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, į namo Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje yra įrengta pėsčiųjų perėja. Ši perėja yra pažymėta baltomis plačiomis linijomis. Šios gatvės kairėje ir dešinėje pusėse stovi ženklai, žymintys pėsčiųjų perėją. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, kurioje yra pėsčiųjų perėja, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nakties metu ji yra apšviesta. Taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, stovi apšvietimo stulpai. Kelio danga šioje vietoje yra šlapia, kai kur yra suspausto sniego likučių. Kelio plotis šioje vietoje yra 8 m. Dešinėje gatvės pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra nuvalyto nuo kelio dangos sniego krūva. Šios krūvos plotis nuo gatvės krašto link vidurio yra 2,5 m. Kitoje gatvės pusėje 1,5 m plotyje gatvė yra padengta sniego danga. Dešinėje pėsčiųjų perėjos pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra nuvalytas 1,5 m pločio sniegas nuo pėsčiųjų takelio. Šis takelis veda link parko (1 t., b. l. 15–20).

Iš 2022-01-21 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir priežiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas automobilis Opel Zafira, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad po įvykio pakeistas automobilio priekinis stiklas, kitų sugadinimų, pėdsakų nėra (1. t., b. l. 21–29).

2022-03-16 objektų apžiūros protokole aprašytas Bendro pagalbos centro skambutis. Perklausomas garso įrašas, 2022 m. kovo 8 d. pateiktas Bendrojo pagalbos centro (Toliau - BPC) Alytaus skyriaus viršininko E. B. raštu Nr. 52-G-4440, kuriame 2022 m. sausio 21 d. 07.33.47 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Įrašas buvo pateiktas elektroniniu paštu, kuris buvo perkeltas į kompaktinį diską. Kompaktiniame diske esantis garso įrašas peržiūrimas stacionaraus kompiuterio ThinkCentre pagalba su įdiegta programine įranga VLC Player per monitorių Philips. Kompaktiniame diske yra vienas 10 sekundžių trukmės garso įrašas pavadinimu „2022_01_21_07-33-47_37067466045.mp3“. Paleidus vaizdo įrašą, nuo 2 iki 3 įrašo sekundės atsiliepia BPC operatorius žodžiais „vienas vienas du“. Toliau įraše nuo 4 iki 5 sekundės girdisi pakartotiniai BPC operatoriaus žodžiai „vienas vienas du“ ir kartu moters balsas, kurio teksto pradžia nėra aiški, girdisi tik pasakymas „..... policijai“. Toliau garso įrašo 7 sekundėje BPC operatorius paklausia „kas nutiko“ ir pokalbis nutrūksta 10 garso įrašo sekundę (1 t., b. l. 33–38).

2022-05-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11-967 (22) konstatuota, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jog pėsčiajai iš kairės pusės įžengus į važiuojamąją dalį ir skersine keliui kryptimi, sudarant kliūtį artėjančiam automobiliui, įveikus nemažiau kaip 4,6 m, automobilio Opel Zafira vairuotoja N. M., laiku stabdydama savo automobilį, turėjo techninę galimybę sustabdyti jį iki nurodytos pėsčiosios partrenkimo vietos ir išvengti jos partrenkimo. Jeigu pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį įžengė ir ėjo per pėsčiųjų perėją, tuomet, techniniu požiūriu, pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui sudarė tai, kad automobilio Opel Zafira vairuotoja N. M., artėdama prie pėsčiųjų perėjos, į kurią jos atžvilgiu iš kairės įžengė pėsčioji A. Ž. S., vairuotoja laiku nestabdė savo automobilio ir nepraleido pėsčiosios, tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui ir pavojų pėsčiajai. Jeigu pėsčioji A. Ž. S. į važiuojamąją kelio dalį įžengė ir ėjo ne per pėsčiųjų perėją, o už jos, sudarydama kliūtį artėjančiam automobiliui Opel Zafira, tuomet, techniniu požiūriu, eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini pėsčiosios veiksmai ir tai, kad automobilio Opel Zafira vairuotoja, turėdama techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, laiku nestabdė savo automobilio ir nesustabdė jo iki pėsčiosios partrenkimo vietos (1 t., b. l. 39–51).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Kaltinamoji N. M. neneigė faktinės aplinkybės, kad žiemos metu vairuodama automobilį labai blogomis klimatinėmis sąlygomis, tamsiuoju paros metu, važiuodama link jai gerai žinomos pėsčiųjų perėjos, kuri buvo užsnigta, sulėtinusi automobilio greitį iki 20-30 km/h, jau įvažiavusi į perėją, pamatė žmogų, todėl pradėjo stabdyti, visgi automobilis slydo, kliudė nukentėjusiąją, kuri nuo smūgio užkrito ant kapoto, galva suskaldė vairuotojo pusėje esantį stiklą ir nuslydo ant važiuojamosios kelio dalies. Tačiau ji nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nes nukentėjusioji A. Ž. S., esant labai blogam matomumui dėl prastų oro sąlygų, į važiuojamąją dalį įėjo staiga, gatvę kirto ne per pėsčiųjų perėją, o keli metrai už perėjos ribų, pėsčioji buvo tamsiai apsirengusi, mūvėjo gobtuvą, neturėjo atšvaitų, todėl šios nurodytos aplinkybės sukliudė vairuotojai laiku pamatyti pėsčiąją, sustabdyti automobilį ir tokiu būdu išvengti autoįvykio. Nukentėjusioji A. Ž. S. patvirtino, kad anksti ryte, esant blogam orui, nes buvo šlapdriba ir pustė, eidama jai įprastu kelio maršrutu tiesiai nuo namų link prie (duomenys neskelbtini) namo esančios pėsčiųjų perėjos į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdama patekti į (duomenys neskelbtini) parko pagrindinį pėsčiųjų taką, link minėtos perėjos ėjo praeivių pramintu keliuku, kadangi abipus kelio buvo sustumtos pusnys, o nuvalyta buvo tik ties perėjos vieta. Ėjo iš lėto, nes buvo slidu. Priėjusi perėją, apsidairė, automobilių nebuvo, todėl įžengusi į perėją ir beveik ją praėjusi, buvo likę pora žingsnių iki (duomenys neskelbtini) teritorijos, į dešinę pusę pasukusi galvą, pamatė visai arti prieš save automobilio šviesas ir po akimirkos pajuto smūgį. Automobilis ją užmetė ant kapoto, ji trenkėsi galva į stiklą ir nuslydo ant važiuojamosios kelio dalies. Pripažįsta, kad eidama per perėją, buvo su gobtuvu, atšvaito neturėjo, tačiau vairuotoja turėjo ir privalėjo ją pamatyti, nes ji kelią siekė pereiti ir jau beveik buvo perėjusi pėstiesiems skirtoje vietoje. Liudytojas R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad tą rytą oro sąlygos buvo labai blogos, nes snigo, pustė, buvo tamsu. Nepamena, ar degė gatvės apšvietimas. Šaligatviai parke buvo užpustyti, pravalytas siauras takelio ruožas, buvo užnešta sniego ant pėsčiųjų perėjos, kelio danga buvo apsnigta. „Zebro“ nesimatė, nes buvo užsnigtas. Nurodė, kad matė autoįvykį, kai netoli pėsčiųjų perėjos pradėjo stabdyti automobilis, kuris už pėsčiųjų perėjos kliudė nukentėjusiąją. Tuo pačiu šis liudytojas nurodė, kad kai pamatė įvykį, pats nuo perėjos buvo nutolęs apie 10 metrų. Pradžioje nukentėjusiąją pamatė už maždaug 20-25 m., kadangi nestovėjo, o ėjo link pėsčiųjų perėjos, priartėjo iki perėjos apie 10 m., matė, kad automobilis pradėjo stabdyti pėsčiųjų perėjoje. Iš kur atėjo nukentėjusioji, jis nematė, tik pamatė ją einant važiuojamuoju keliu, nuo pėsčiųjų perėjos nukentėjusioji buvo nutolusi 10-15 metrų, nukentėjusioji ėjo kampu, todėl galėjo būti 7 metrai nuo pėsčiųjų perėjos kai ją partrenkė. Visgi apklausiant jį teismo posėdyje, liudytojas R. M. suabejojo savo parodymų tikslumu ir nurodė, kad tiksliai negali pasakyti atstumų, nes jo regėjimas labai blogas, jis ir trumparegis, ir toliaregis, akinių reikia žiūrint į tolį ir skaitymui, žiūrint teismo posėdžio metu į teisėją be akinių, kuri nutolusi nuo liudytojo apie 3 metrų atstumu, jam liejasi vaizdas. Pripažino, kad įvykio metu nedėvėjo akinių, todėl matomumas jam buvo prastas. Taip pat liudytojas patvirtino, kad kaltinamoji jam pati paskambino dėl įvykio pasikalbėti, sakė, kad problemų yra, pasakė, kad jis bus jai reikalingas ir pakvietė į savo namus išgerti kavos. Jis buvo nuvykęs pas kaltinamąją, trumpai kalbėjo ir apie įvykį. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, o teismo posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra jos mama, su kuria įvykio rytą, apie 7.45 val., važiavo viename automobilyje. Buvo labai didelė pūga, labai daug snigo, lauke buvo tamsu. Nors gatvės lempos buvo įjungtos, bet buvo tamsu, matomumas buvo blogas. Kelkraščiuose buvo apsnigta, sniegas buvo truputį sustumtas, kelias buvo apsnigtas. Liudytoja patvirtino, kad ji sėdėdama šalia vairuotojos, dar prieš perėją pamatė moterį, kuri buvo su kapišonu ir ėjo per kelią. Pėsčiąją ji pamatė, dar jai prieš įžengiant į kelią, pėsčioji ėjo į dešinę pusę, ji ėjo į tą pačią pusę, kuria važiavo jų automobilis. Ji ėjo per kelią ir mama pradėjo stabdyti, bet nespėjo ir taip gavosi, kad partrenkė šią moterį. Pėsčioji, kai ją partrenkė, buvo beveik perėjusi gatvę, buvo dešinėje kelio pusėje, arčiau šaligatvio. Iki šaligatvio buvo likę gal keturi žingsniai, nuėjusi per gatvę buvo gal 10 žingsnių. Ant važiuojamosios dalies „zebro“ nesimatė. Ji pati buvo susikaupusi, važiuodama žiūrėjo į tą pusę, kur ėjo pėsčioji. Kai tik pamatė keliu einančią moterį, iš pradžių mamai nieko nesakė, nes pėsčioji buvo gana toli dar, tačiau paskui, kai ji artėjo link automobilio, ji pasakė mamai „kodėl nestoji“, dėl to ji buvo labai išsigandusi.