- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-491-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01599-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- E. I.
- Atsakovas
- E. B., D. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Miltenytės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės E. I. įstatyminės atstovės I. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 18 d. sprendimo bei 2025 m. kovo 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-1179/2025 pagal ieškovės E. I. patikslintą ieškinį atsakovams E. B. ir D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur skolą, 238,36 Eur palūkanas, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės tėvas R. I. skolindavo atsakovams pinigines lėšas, o pastarieji išrašydavo vekselius ir juos pateikdavo R. I., taip patvirtindami savo skolinius įsipareigojimus. R. I. pinigines lėšas skolindavo tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais. 2019 m. spalio 31 d. atsakovė D. B. išdavė R. I. paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumai, juo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti jos ir sutuoktinio atsakovo E. B. pasiskolintas pinigines lėšas. Atsakovei išdavus 2019 m. spalio 31 d. vekselį, visi kiti R. I. žinioje buvę vekseliai, kuriais atsakovai D. B. ir E. B. buvo įsipareigoję sumokėti R. I. vekseliuose nurodytas sumas, buvo grąžinti atsakovei D. B., kadangi 2019 m. spalio 31 d. vekselis apėmė visą atsakovų negrąžintą skolą.
3. (duomenys neskelbtini) mirė R. I., po jo mirties jo palikimą, įskaitant kreditinius reikalavimus į atsakovus, priėmė įpėdinė pagal įstatymą – ieškovė E. I.. Po R. I. mirties, iki atsakovės D. B. išduoto 2019 m. spalio 31 d. vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2021 m. spalio 31 d.), atsakovai grąžino 15 000 Eur skolą, o dėl likusios 15 000 Eur skolos dalies – atsakovė D. B. išdavė kitą vekselį ir jai buvo grąžintas 2019 m. spalio 31 d. vekselio originalas. Tuo metu, kai artėjo atsakovės D. B. išduoto 15 000 Eur sumos vekselio įvykdymo terminas, atsakovai prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą, todėl apie 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas E. B. atvyko į ieškovės mamos I. L. namus ir jos akivaizdoje išdavė naują vekselį – juo įsipareigojo sumokėti 15 000 Eur iki 2023 m. kovo 30 d. Kadangi atsakovas E. B. išdavė naują vekselį, atsakovės D. B. išduotas 15 000 Eur sumos vekselis buvo grąžintas atsakovui E. B..
4. Nors atsakovas E. B. nuo civilinės bylos užvedimo teisme neigė, kad buvo išdavęs minėtą 15 000 Eur sumos vekselį ir kad yra skolingas ieškovei, tačiau jo teiginius paneigia byloje pateiktas 2020 m. spalio 21 d. garso įrašas – jame užfiksuoto pokalbio su ieškovės atstovės pagal įstatymą I. L. sūnumi E. L. metu atsakovas E. B. patvirtina, kad atsakovams buvo suteikta iš viso 30 000 Eur paskola, t. y. 21 000 Eur bankiniais pavedimais ir 9 000 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas E. B. taip pat nurodo, jog vekselius buvo išdavęs jis, o vėliau vekselį pasirašė atsakovė D. B., nes tuo metu jo nebuvo. Pokalbio metu atsakovas E. B. paaiškina, kad galėtų apgauti, teigdamas, jog skolą yra grąžinęs, tačiau nurodė taip nesielgsiantis. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas E. B. nurodė, kad apskritai nėra skolingas, kadangi skolą grąžino pačiam ieškovės tėčiui R. I..
Šalies argumentai
5. Ieškovė pažymėjo, kad paskutiniame atsakovo E. B. išduotame vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos atsakovai iki šiol nėra grąžinę. Ši skola laikytina solidaria atsakovų prievole, nes jiems suteiktos piniginės lėšos buvo naudojamos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Paskolą atsakovai turėjo grąžinti 2023 m. kovo 30 d., todėl turi pareigą sumokėti ieškovei 238,36 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. liepos 25 d. (ieškinio parengimo dienos) (15 000 Eur x 116 d. x 5 proc. / 365 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. S kundžiamu 2025 m. kovo 18 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai patikslintą ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės E. I. 21,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotame vekselyje nurodytos 30 000 Eur sumos perdavimą atsakovams. Tai reiškia, kad, ieškovei pagrindus paskolą sudarančių piniginių lėšų perdavimą atsakovams, pastarieji, nesutikdami su ieškiniu, turi pagrįsti paskolos grąžinimą.
8. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad piniginės lėšos pagal 2019 m. spalio 31 d. vekselį nebuvo grąžintos, nors vekselyje ir nėra padarytų jokių įrašų dėl piniginių lėšų grąžinimo. Šiuo atveju 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotas 30 000 Eur sumos vekselio originalas buvo grąžintas atsakovams, būtent pastarieji šį vekselio originalą pateikė teismui. Aplinkybių, jog minėtas vekselis buvo grąžintas atsakovams ieškovės atstovės neginčijo. Atsakovai į bylą taip pat pateikė 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselių originalus. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šie vekseliai yra nebegaliojantys, t. y. kad atsakovai neturi savarankiškos prievolės grąžinti skolą pagal minėtus vekselius. Taigi R. I. buvo grąžinęs atsakovams 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselius, šie vekseliai buvo grąžinti be papildomų įrašų apie jų įvykdymą ar galiojimą. Be to, nors, ieškovės atstovės I. L. teigimu, atsakovai 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžino 15 000 Eur skolą, o ji pastariesiems atidavė 30 000 Eur vekselį, tačiau jame įrašas apie 15 000 Eur skolos grąžinimą taip pat nėra atliktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog 2021 m. grąžindami skolą pagal atsakovės D. B. išduotą 30 000 Eur sumos vekselį atsakovai galėjo neprašyti atlikti atskiro įrašo apie skolos grąžinimą, kadangi, jų manymu, vekselio originalo grąžinimas buvo pakankama priemonė įtvirtinti skolos grąžinimo faktą.
9. Skundžiamu sprendimu teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įstatyminės atstovės I. L. nurodomas aplinkybes dėl to, kad atsakovams 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžinus 15 000 Eur skolą, atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, įsipareigodama iki 2022 m. gruodžio mėn. grąžinti 15 000 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors liudytojas E. L. patvirtino ieškovės atstovės I. L. nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai grąžino tik 15 000 Eur skolą, pažymėjo, jog dalyvavo šiame susitikime su atsakovais, tačiau visų minėto susitikimo aplinkybių įvardinti negalėjo. Be to, ieškovės atstovė I. L. ir liudytojas E. L. nurodė, jog 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje vykusio susitikimo su atsakovais metu žinojo, kad pastarieji ketina grąžinti tik dalį skolos (15 000 Eur), tačiau papildomų veiksmų be atsakovės D. B. išduoto naujo 15 000 Eur sumos vekselio sudarymo, šiai aplinkybei užfiksuoti nesiėmė.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog remiantis, rašysenos eksperto A. B. 2024 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 31 d. paprastajame vekselyje įrašus „15000, Š., 2019 10 31, E. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 15000, Penkiolika tukstanciu, R. I., (duomenys neskelbtini), Š. D. 3, 2023 kovo 30, Š., E. B.“ parašė ir greta pasirašė ne E. B.. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nors, anot ieškovės atstovės I. L., šis vekselis sudarytas 2022 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus dvejiems metams po R. I. mirties, pastarasis vekselyje nurodytas kaip kreditorius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. L. paaiškino, kad ji neturi pakankamai teisinių žinių ir ginčo vekselio sudarymo metu manė, kad naujajame vekselyje, kuriuo pratęsiamas skolos grąžinimo terminas, turi būti nurodyta ta pati kaip ir pirminio vekselio sudarymo data ir tas pats kreditorius. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai. Kaip minėta, ieškovės atstovė I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje vykusio susitikimo su atsakovais metu buvo bendravusi su advokate dėl prievolių pagal vekselį vykdymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės atstovė turėjo ir galėjo žinoti, apie vekselių sudarymo teisines pasekmes, kliūtis, su kuriomis galėjo ateityje susidurti dėl tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymo vekselyje, taip pat tai, kad šalys turėjo ir galėjo tinkamai įtvirtinti paskolos, suteiktos pagal vekselį, grąžinimo termino pratęsimą.
11. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasaros pabaigoje – rudenį atsakovai turėjo pakankamai piniginių lėšų 30 000 Eur skolai grąžinti. Kita vertus, pati ieškovė pradiniame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių apie atsakovės D. B. išduotus vekselius ir apie tai, kad ginčo 2019 m. spalio 31 d. 15 000 Eur sumos vekselį atsakovas išdavė jau po R. I. mirties. Atitinkamai atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jis R. I. buvo išdavęs 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselius, skolą pagal šiuos vekselius yra grąžinęs, o 2019 m. spalio 31 d. vekselio nėra išdavęs. Taigi atsakovas atsiliepimu į ieškinį pateikė paaiškinimus dėl pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl savo paties išduotų vekselių.
12. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes galima vertinti, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad, suėjus vekseliuose nurodytam skolos grąžinimo terminui, atsakovai iš esmės būdavo pasirengę grąžinti skolą R. I., tačiau šis sutikdavo pratęsti skolos grąžinimo terminą ir kartu suteikdavo papildomą paskolą. Tokiu būdu, kaip nurodo atsakovai, jiems išdavus naują vekselį, R. I. skolindavo iš „tų pačių pinigų“. Be to, šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog aplinkybę dėl skolos grąžinimo teismas grindžia ne tik atsakovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, bet ir kita bylos medžiaga, jos vertinimu ir analize.
Šalies argumentai
13. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovų nesąžiningumą ir tai, kad jie nėra grąžinę skolos, patvirtina 2020 m. spalio mėn. garso įrašas. Remiantis bylos duomenis, šalių, jų atstovų ir liudytojo E. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), t. y. po R. I. mirties, liudytas E. L. buvo susitikęs su atsakovu E. B.. Pažymėtina, jog šio pokalbio metu atsakovas E. B. nurodė, kad atsakovai ieškovei yra skolingi 30 000 Eur, šių aplinkybių jie neginčijo ir teismo posėdžio metu, t. y. patvirtino, kad pokalbio metu jų skola ieškovei iš tiesų sudarė 30 000 Eur. Iš garso įraše užfiksuoto šalių pokalbio galima suprasti, jog atsakovas E. B. patvirtina, kad anksčiau vekselius R. I. buvo išdavęs jis, tačiau dabar vekselį yra išdavusi jo žmona (atsakovė D. B.) ir nurodo, jog liudytojas E. L. ir jo šeima neturėtų dėl to nerimauti, kadangi jo ir atsakovės D. B. turtas yra bendras. Teismas pažymi, kad nors pokalbio metu atsakovas E. B. kalba apie apgaulę, t. y. jog galėtų apgauti liudytojo šeimą, bet to nedarys, vis dėlto platesnis šios frazės kontekstas pokalbio metu neatskleistas, todėl nėra aišku, apie kokią apgaulę atsakovas kalba. Juolab, kad abi ginčo šalys byloje patvirtina, jog 2020 m. spalio mėn., t. y. šio pokalbio metu, atsakovų skola ieškovei sudarė 30 000 Eur, tuo metu ji buvo įtvirtinta atsakovės D. B. išduotame 2019 m. spalio 31 d. vekselyje, o atsakovas E. B. ginčo 2019 m. spalio 31 d. 15 000 Eur sumos vekselio (faktinė sudarymo data, anot ieškovės atstovės I. L. – 2022 m. gruodžio mėn.) dar nebuvo išdavęs. Taigi pokalbio metu šalys neaptaria aplinkybių, susijusių su 2021 m. vykusiu skolos grąžinimu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš ieškovės E. I. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovės E. I. įstatyminė atstovė I. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ir papildomą sprendimą) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, kadangi dėl ieškovės argumentų, kurie pagrindžia ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, iš esmės nepasisakė. Tai, apeliantės vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
15.2. Pažymi, kad teismas neįvertino ieškovės argumento, jog tuo atveju, kuomet pagal išrašytą vekselį buvo sumokama ne visa suma, tai yra likdavimo skola, tai būdavo išrašomas naujas vekselis, ankstesnį grąžinant atsakovams, o naujai išrašytame vekselyje būdavo nurodoma suma, kuri, suėjus vekselio apmokėjimo laikui, arba jam artėjant, nebuvo sumokėta, todėl teismo išvada, jog vekselio originalo grąžinimas buvo pakankama priemonė įtvirtinti skolos grąžinimo faktą, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo, elementarios logikos dėsniui ir ieškovės teisei į teisingą teismą, juo labiau, kad byloje apskritai nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų – faktų, patvirtinančių, kad ieškinio reikalavimo suma ieškovei buvo grąžinta.
15.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad naujai išrašytas vekselis apimdavo ankstesnį įsiskolinimą pagal sugrąžintą atsakovams vekselį ir naujos skolos sumą, t. y., kad naujai išrašytame vekselyje nurodyta suma - skola turėjo dvejopą kilmę. Šiuo atveju ieškovei pagrindus paskolą sudarančių piniginių lėšų perdavimą atsakovams, pastarieji, nesutikdami su ieškiniu, nepagrindė paskolos grąžinimo, tačiau pirmos instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio ir tokiu būdu priėmė neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą.
15.4. Teismas, konstatavęs, kad atsakovai prievolę yra pilnai įvykdę, rėmėsi praktiškai vienintele aplinkybe, kad atsakovams ieškovės įstatyminė atstovė sugrąžino 2019 m. spalio 31 d. D. B. išrašytą vekselį ir teismo ekspertize, atsakovui sąmoningai vekselį išdavus neįprastine rašysena, tačiau tai nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ginčo prievolę yra įvykdę, nes tokios išvados buvo prieita, nesiekiant įvertinti visus byloje esančius duomenis ir atsižvelgti į jų visumą, teismui nesiremiant elementarios logikos dėsniais, ginčo teisinės situacijos neįvertinus pagal vidutiniškai protingo žmogaus elgesio standartą analogiškoje situacijoje, nors akivaizdu, kad esant prievolės įvykdymo faktui į teismą tikrai nebūtų kreiptasi.
15.5. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos procesinės normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, šiurkščiai pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus.
15.6. Advokatės ir ieškovės atstovės susirašinėjimo turinys atskleidžia, kad advokatė, prieš atvykstant priešingai šaliai, buvo parengusi dokumentą, akivaizdžiai patvirtinantį faktą, kad atsakovai buvo skolingi ieškovei 15 000 Eur, tačiau, vengdami skolinio įsipareigojimo patvirtinimo, iš anksto turėdami tikslą neįvykdyti skolinio įsipareigojimo ir nesugrąžinti 15 000 Eur skolos, parengto dokumento nepasirašė, todėl ieškovės atstovė, neturėdama kito pasirinkimo, priėmė atsakovės naujai išrašytą vekselį 15 000 Eur.
15.7. Be to teismas net nevertino ir neįvertino to, kad atsakovo E. B. klaidinančia rašysena (siekiant išvengti teisinės civilinės atsakomybės) išrašytame vekselyje, net ir nenurodyta, kad data 2019-10-31, reiškia vekselio surašymo/išrašymo datą. Negana to, šiuo atveju atsakovė užima ženkliai pranašesnę poziciją, nes ji yra teisininkė, dirbanti savivaldybės administracijoje, kuri su savo sutuoktiniu atsakovu E. B., buvo tiksliai apgalvojusi prievolės neįvykdymo planą.
15.8. Ieškovė pabrėžia, kad 2019-10-31 atsakovės D. B. išduoto vekselio kopiją turėjo dėlto, kad šio vekselio turinys buvo reikalingas advokatei L. T., kurį nusiuntė elektroniniu paštu, todėl jis ir buvo išlikęs, kuomet adv. L. T. rengė dokumento, patvirtinančio atsakovų 15 000 Eur skolą ieškovei ir kurio nepasirašė atsakovai, projektą. Taigi ir šioje vietoje teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, siekdamas išskirtinai palankaus sprendimo atsakovams, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teisę į teisingą teismą.
15.9. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas E. L. išsamiai atskleidė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų skoliniais įsipareigojimais, tačiau teismas, būdamas šališkas atsakovams, teisiškai reikšmingus liudytojo paaiškinimus akivaizdžiai ignoravo, nors jo paaiškinimai buvo išsamūs, vienareikšmiškai patvirtinantys faktą, kad atsakovai grąžino tik pusę skolos, t. y. 15 000 Eur.
15.10. Ieškovė pabrėžia, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovės įstatyminė atstovė, advokatė, žodinio bylos nagrinėjimo metu, o taip pat procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad būtent advokatė 2021 metų rudenį-žiemą parengė dokumento projektą, kuriame užfiksuota atsakovų skola ieškovei. Prieš dokumento parengimą ieškovės atstovė su advokate sudarė atstovavimo sutartį, teisinių paslaugų sutartį, sumokėjo už paslaugas, tarp jų vyko telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimas elektroniniais laiškais, ko pasėkoje ir buvo atsiųstas parengtas dokumentas, kurio 2021 rudenį- žiemą atsakovai taip ir nepasirašė ir to bendravimo metu advokatei L. T. buvo pateikta atsakovės D. B. 2019-10-31 išduoto vekselio kopija.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimais, kurių turinys iš esmės identiškas, atsakovai D. B. ir E. B. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės įstatyminės atstovės apeliacinį skundą atmesti.
16.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais teisniais argumentais. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus pirmosios instancijos teismas padarė, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, nenurodyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra atmestas, motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei dėl to buvo šališkas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovės atstovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – atstovavimo sutarties nuotrauką, teisinių paslaugų teikimo sutartį, paskolos grąžinimo grafiką, sąskaitą už teisines paslaugas, paslaugų teikimo duomenis bei elektroninį susitarinėjimą tarp ieškovės atstovės ir teisines paslaugas teikusios L. T., taip pat mobiliojo telefono duomenis apie skambučius bei susirašinėjimą su asmeniu, ieškovės atstovės nurodomu, kaip atsakovas E. B..
19. Apeliantės atstovė nurodo, kad dėl jai nežinomų priežasčių šie dokumentai nebuvo pateikti į bylą, o be to pirmosios instancijos teismas nepasiūlė teikti duomenų bei dokumentų į bylą. Pateiktuose atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai nesutinka su apeliantės prašymu priimti naujus įrodymus ir pabrėžia, kad ieškovė viso proceso metu naudojosi profesionaliai teisininkų pagalba, todėl visi reikalingi dokumentai turėjo ir galėjo būti pateikti teismui tinkamu laiku.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų prijungti naujų įrodymų turinį, taip pat faktines civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovei nebuvo apribotos ar apsunkintos galimybės teikti įrodymus, taip pat aktyviai dalyvauti procese ar grįsti nurodomas aplinkybes konkrečiais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs prijungti teikiamus ieškovės įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės atstovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus, kurie neturi reikšmės teisingam civilinės bylos išsprendimui.
Ginčui aktualios faktinės bylos aplinkybės
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2017 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola pagal vekselį“.
22. 2017 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola“.
23. 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola“.
24. Į bylą buvo pateikti tokie vekseliai: 1) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2017 m. sausio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2018 m. sausio 16 d. sumokėti R. I. 9 500 Eur; 2) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2019 m. kovo 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. kovo 16 d. sumokėti R. I. 10 500 Eur; 3) atsakovė D. B. išdavė R. I. 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. sumokėti R. I. 30 000 Eur; 4) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2023 m. kovo 30 d. sumokėti R. I. 15 000 Eur.
25. Iš rašysenos eksperto A. B. 2024 m. kovo 20 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog buvo padaryta išvada, jog 2019 m. spalio 31 d. paprastajame vekselyje įrašus „15000, Š., 2019 10 31, E. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 15000, Penkiolika tukstanciu, R. I., (duomenys neskelbtini), Š. D. 3, 2023 kovo 30, Š., E. B.“ parašė ir greta pasirašė ne E. B..
26. Iš ieškovės į bylą pateikto garso įrašo, kuris, ieškovės nurodomas kaip darytas 2020 m. spalio 21 d., turinio, kurio šalys iš esmės neginčijo, girdėti dviejų vyriškių pokalbis. Nesant jokių tą paneigiančių duomenų, vertintina, kad tai, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, yra I. L. sūnaus E. L. ir atsakovo E. B. pokalbis. Šio pokalbio metu, be kitų aplinkybių, atsakovas E. B., kaip galima suprasti, pripažįsta 30 000 Eur dydžio piniginių lėšų suteikimą ir egzistuojančią skolą bei nurodo, kad ketinantis susitvarkyti su lizingu ir tuomet pradėsiantis mokėti skolą.
27. Iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovų finansinę būklę matyti, kad 2006 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi E. B. ir V. B. padovanojo savo motinai A. S. po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 28 d. tarp A. S., Z. B. ir (duomenys neskelbtini) sudaryta trišalė gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, ja A. S. pardavė Z. B. butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 13 612,14 Eur (47 000 Lt). Iš A. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 m. sausio 4 d. A. S. pervedė atsakovei D. B. 6 516,45 Eur (22 500 Eur) ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. sausio 19 d. išgrynino iš viso 6 835,03 Eur (23 600 Lt). Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2007 m. vasario 7 d. ji išgrynino iš viso 7 530,12 Eur (26 000 Lt).
28. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad liudytojas V. B. paaiškino, kad jis kartu su broliu E. B. paveldėjo jų tėvui priklausiusių gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. 2020 m. – 2021 m. jie šį turtą pardavė už maždaug 30 000 Eur, t. y. po 15 000 Eur kiekvienam. Už nekilnojamojo turto pardavimą jis 10 000 Eur gavo grynaisiais pinigais ir 5 000 Eur bankiniu pavedimu. Jis broliui atidavė 10 000 Eur grynaisiais pinigais ir papildomai bankiniu pavedimu pervedė 1 000 Eur, iš viso 11 000 Eur. Šias pinigines lėšas perdavė broliui dėlto, kad anksčiau jis gavo daugiau piniginių lėšų, t. y. kai 2006 m. – 2007 m. pardavė tėvo butą, jam teko didesnė pardavimo kainos dalis nei broliui, jis taip pat papildomai pasiskolino piniginių lėšų iš brolio. Taigi liudytojas patvirtino, kad ginčo laikotarpiu perdavė atsakovams 10 000 Eur grynaisiais pinigais.
29. 2021 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovų E. B., D. B. ir V. B. bei D. U. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ja E. B., D. B. ir V. B. pardavė D. U. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį, garažą ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), už 30 000 Eur. Sutarties 3.3.1. nurodyta, kad 15 000 Eur E. B. ir D. B. gavo tokia tvarka: 5 000 Eur – pavedimu į E. B. banko sąskaitą ir 10 000 Eur – grynaisiais pinigais prieš šios sutarties patvirtinimą. Sutarties 3.3.2. nurodyta, kad 15 000 Eur V. B. gavo tokia tvarka: 5 000 Eur – pavedimu į V. B. banko sąskaitą ir 10 000 Eur – grynaisiais pinigais prieš šios sutarties patvirtinimą.
30. Iš atsakovo E. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. D. U. jam pervedė 5 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. V. B. jam pervedė 1 000 Eur. Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas E. B. jai pervedė 5 100 Eur, 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė iš savo banko sąskaitos išgrynino 9 000 Eur. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovai iš turto pirkėjos D. U. gavo 10 000 Eur grynaisiais pinigais ir papildomai išgrynino 9 000 Eur, t. y. iš viso turėjo 19 000 Eur grynaisiais pinigais.
31. Kartu iš į bylą pateiktų atsakovų banko sąskaitų išrašų matyti, jog E. B. 2020 metais disponavo didesne nei 74 000 Eur suma, 2021 m. – didesne nei 56 000 Eur suma, o D. B. – didesne nei 39 000 Eur suma 2020 metais ir didesne nei 52 000 Eur suma 2021 metais.
Dėl ginčo esmės
32. Vertindamas pareikšto apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civiliniame procese tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslintu ieškiniu, tvirtino, kad atsakovai nėra visiškai grąžinę jiems suteiktos 30 000 Eur paskolos ir yra likę skolingi 15 000 Eur. Atsakovai tokios paskolos faktą iš esmės pripažino, tačiau neigė, jog yra likę skolingi ieškovės nurodytą sumą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog atsakovai nevisiškai atsiskaitė, o atsakovų pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad jie turėjo galimybę grąžinti visą paskolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, taip pat į pirmiau aptartą šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, su pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka.
34. Pirmiausia pažymėtina tai, jog ieškovė savo reikalavimą įrodinėjo E. B. išduotu 2019 m. spalio 31 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, garso įrašu bei ieškovės atstovės bei jo sūnaus paaiškinimais. Tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai nėra pakankami ieškovės reikalavimui pagrįsti.
35. Nors į bylą buvo pateiktas atsakovo E. B. išduotas 2019 m. spalio 31 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis R. I., kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. kovo 30 d. sumokėti R. I. 15 000 Eur, tačiau šis vekselis, kaip matyti iš rašysenos eksperto A. B. 2024 m. kovo 20 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis pripažinti, jog šis vekselis buvo surašytas būtent atsakovo. Iš aptariamo ekspertizės akto turinio matyti, kad buvo padaryta išvada, jog 2019 m. spalio 31 d. paprastajame vekselyje įrašus „15000, Š., 2019 10 31, E. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 15000, Penkiolika tukstanciu, R. I., (duomenys neskelbtini), Š. D. 3, 2023 kovo 30, (duomenys neskelbtini), E. B.“ parašė ir greta pasirašė ne E. B.. Taigi, ieškovės nurodytas ir teiktas įrodymas dėl 15 000 Eur skolos egzistavimo fakto nėra tinkamas įrodymas ieškovės reikalavimui pagrįsti. Jokių kitų rašytinių įrodymų apie 15 000 Eur skolos egzistavimo faktą ieškovė į bylą neteikė.
36. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad atsakovas tyčia surašė vekselio tekstą pakeisdamas savo rašyseną, tačiau tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė būtų ėmusi kokių nors konkrečių veiksmų ir atlikusi pakartotinį rašysenos tyrimą, leidžiantį pagrįstai manyti, kad atsakovas realiai galėjo taip pakeisti savo rašyseną, jog galėjo suklaidinti ekspertizę atliekantį asmenį. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl pakeistos atsakovo rašysenos nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti byloje esančiu ekspertizės aktu.
37. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmiau minėto vekselio pasirašymu, ieškovės įstatyminės atstovės veiksmais kreipiantis teisinės pagalbos į teisininkus bei galimų dokumentų dėl skolos rengimo, kadangi šios aplinkybės taip pat nepaneigia ekspertizės akto išvadų bei nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas išrašė vekselį 15 000 Eur sumai ar būtent ieškovės nurodomu laiku pripažino ginčo sumos skolos egzistavimo faktą.
38. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis 2019 m. spalio 31 d. E. B. vardu rašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kaip skolos faktą patvirtinančiu įrodymu būtent ieškovės nurodomu laikotarpiu (apie 2022 metų gruodžio mėnesį).
39. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai 2022 metų gruodžio mėnesį (ar vėliau) pripažino ieškovės nurodomą skolą, į bylą pateikta nebuvo. Apeliantės nurodomas garso įrašas tarp E. B. ir E. L., pačios ieškovės pateiktais duomenimis buvo darytas 2020 metais, taigi nėra pagrindo vertinti, kad šiuo garso įrašu yra patvirtinami patikslinto ieškinio teiginiai dėl skolos egzistavimo fakto 2022 metais ir vėliau.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvados dėl 15 000 Eur skolinių įsipareigojimų egzistavimo neleidžia daryti ir 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotas vekselis 30 000 Eur sumai. Viena vertus, ieškovės atstovė patikslintame ieškinyje pripažino grąžinusi šį vekselį atsakovei be jokių pastabų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovei grąžintas vekselio originalas kokiu nors būdu patvirtina egzistuojančią būtent 15 000 Eur skolos sumą, juo labiau kai būtent atsakovai pateikė šio vekselio originalą į bylą. Kita vertus, atsakovai į bylą taip pat pateikė 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselių, kurie yra nebegaliojantys, originalus, kurie taip pat buvo grąžinti atsakovams bei juose nebuvo nurodytų jokių įrašų dėl jų įvykdymo aplinkybių. Kartu pastebėtina, jog net ir vertinant, kad tarp vekselių davėjų ir gavėjų buvo susiformavusi praktika, kai grąžinus dalį skolos pirminis vekselis yra grąžinamas bei likusiai sumai išrašomas naujas, nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent dėl 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduoto vekselio 30 000 Eur sumai susiklostė tokia pati praktika, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, jokias įrodymais nėra paneigta aptarta ekspertizės išvada, jog 2019 m. spalio 31 d. E. B. vardu rašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis nebuvo surašytas atsakovo E. B..
41. Papildomai pastebėtina, jog nors ieškovės atstovė įrodinėja, kad E. B. vardu 2019 m. spalio 31 d. surašyto vekselio pasirašymo faktą 2022 metų gruodžio mėnesį (patikslinto ieškinio duomenys) patvirtina tai, kad ieškovės atstovė kreipėsi į teisininkus ir rengusi dokumentus dėl skolos fakto įtvirtinimo, tačiau jokie bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina bei neleidžia spręsti, kad šiuo laikotarpiu E. B. surašė minimą vekselį. Kita vertus, iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad E. L., kuris nurodė padėjęs ieškovės įstatyminei atstovei tvarkyti reikalus, susijusius su vekselių vykdymu, taip pat minėjo ir kitus paskolinius santykius: „kokia ten skola, keli tūkstančiai“; „žinai kaip, vienam paskolini, antram“. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad E. L. darė garso įrašą dar 2020 metais, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti, kad ieškovės atstovė neturėjo supratimo bei patirties paskoliniuose santykiuose bei, kad neturėjo realių galimybių ar nepagalvojo apie tai, kad reikia užfiksuoti nurodomo atsakovų atsisakymo atlikti įrašus dėl 15 000 Eur sumos skolos 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotame vekselyje, taip pat, kad atiduodant pastarojo vekselio originalą atsakovei, ieškovė nebeturi jokių įrodymų, patvirtinančių skolos egzistavimą.
42. Kartu pastebėtina, jog nors apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl ieškovės atstovės praktikos pasidarant vekselio kopijas, tačiau pastebėtina, kad aplinkybė, ar ieškovei buvo įprasta ar ne pasidaryti vekselių kopijas niekaip nepakeičia byloje esančių duomenų bei to, jog ieškovės atstovė, tvirtindama, kad atsakovams 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžinus 15 000 Eur skolą, atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, įsipareigodama iki 2022 m. gruodžio mėn. grąžinti 15 000 Eur skolą, šių aplinkybių neįrodė, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad tarp ieškovės atstovės ir atsakovų vyko susirašinėjimas, bendravimas ar derybos dėl ieškovės atstovės nurodomos skolos sumos grąžinimo, termino keitimo, taip pat naujo vekselio sudarymo.
43. Papildomai pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus dėl skolos aplinkybių bei nustatęs, kad jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia reiškiamo ieškovės reikalavimo, papildomai vertino ir atsakovų pareigą įrodinėti pripažįstamos buvusios 30 000 Eur skolos grąžinimą. Taigi, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas aptarė ir išanalizavo atsakovų finansinę padėtį, nagrinėdamas jų pateiktus banko sąskaitų išrašus, sudarytas sutartis bei apklausdamas liudytoją. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią skundžiamo sprendimo dalį, taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog į bylą pateikti duomenys nepaneigia atsakovų finansinių galimybių grąžinti būtent 30 000 Eur skolą.
44. Taigi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad ieškovų į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina jų teigiamų bei įrodinėjamų aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti priešingo sprendimo. Kita vertus, nors apeliantė pateikė didelės apimties apeliacinį skundą, tačiau jame yra nurodomi tik nesutikimo su teismo atliktu vertinimu argumentai, tačiau nėra argumentuojama, kokie konkrečiai įrodymai tiesiogiai pagrindžia patikslinto ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismo motyvų kritika bei nesutikimas su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principus, neatskleidė bylos esmės ar buvo šališkas. Šiuo atveju pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra konkrečiai įvardijama, kuriuo aspektu civilinės bylos esmės buvo galimai neatskleista ar kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas išreiškė šališkumą. Pabrėžtina, kad vien šaliai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nėra pripažįstamas teismo šališkumu nei nacionaline, nei tarptautine prasme, taip pat neleidžia vertinti, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
46. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, skundžiamame sprendime nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek ir 2025 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą priteisti iš ieškovės E. I. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. B., nes ieškovės ieškinys atsakovams buvo atmestas (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys), todėl teismas turėjo pareigą šias išlaidas priteisti iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. kovo 18 d. sprendimą ir 2025 m. kovo 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.