Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-20-1179/2025

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2-20-1179/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01599-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Renkytė
Ieškovas: E. I.
Atsakovas: E. B., D. B.
Advokatai: Edita Antanauskienė

Civilinė byla Nr. e2-20-1179/2025Proceso Nr. 2-43-3-01599-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Rita Renkytė,sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei, Eglei Eidėnienei,

dalyvaujant ieškovės E. I. atstovei pagal įstatymą I. L., atstovei advokatei Editai Antanauskienei,

atsakovams E. B. ir D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. patikslintą ieškinį atsakovams E. B. ir D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur skolą, 238,36 Eur palūkanas, 10,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovės tėvas R. I. skolindavo atsakovams pinigines lėšas, o pastarieji išrašydavo vekselius ir juos pateikdavo R. I., taip patvirtindami savo skolinius įsipareigojimus. R. I. pinigines lėšas skolindavo tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais pinigais. 2019 m. spalio 31 d. atsakovė D. B. išdavė R. I. paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumos, juo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti jos ir sutuoktinio atsakovo E. B. pasiskolintas pinigines lėšas. Atsakovei išdavus 2019 m. spalio 31 d. vekselį, visi kiti R. I. žinioje buvę vekseliai, kuriais atsakovai D. B. ir E. B. buvo įsipareigoję sumokėti R. I. vekseliuose nurodytas sumas, buvo grąžinti atsakovei D. B., kadangi 2019 m. spalio 31 d. vekselis apėmė visą atsakovų negrąžintą skolą. (duomenys neskelbtini) mirė R. I., po jo mirties jo palikimą, įskaitant kreditinius reikalavimus į atsakovus, priėmė įpėdinė pagal įstatymą – ieškovė E. I.. Po R. I. mirties, iki atsakovės D. B. išduoto 2019 m. spalio 31 d. vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2021 m. spalio 31 d.), atsakovai grąžino 15 000 Eur skolą, o dėl likusios 15 000 Eur skolos dalies – atsakovė D. B. išdavė kitą vekselį ir jai buvo grąžintas 2019 m. spalio 31 d. vekselio originalas. Tuo metu, kai artėjo atsakovės D. B. išduoto 15 000 Eur sumos vekselio įvykdymo terminas, atsakovai prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą, todėl apie 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas E. B. atvyko į ieškovės mamos I. L. namus ir jos akivaizdoje išdavė naują vekselį – juo įsipareigojo sumokėti 15 000 Eur iki 2023 m. kovo 30 d. Kadangi atsakovas E. B. išdavė naują vekselį, atsakovės D. B. išduotas 15 000 Eur sumos vekselis buvo grąžintas atsakovui E. B.. Pažymėtina, jog atsakovas E. B. nuo civilinės bylos užvedimo teisme neigė, kad buvo išdavęs minėtą 15 000 Eur sumos vekselį ir kad yra skolingas ieškovei, tačiau jo teiginius paneigia byloje pateiktas 2020 m. spalio 21 d. garso įrašas – jame užfiksuoto pokalbio su ieškovės atstovės pagal įstatymą I. L. sūnumi E. L. metu atsakovas E. B. patvirtina, kad atsakovams buvo suteikta iš viso 30 000 Eur paskola, t. y. 21 000 Eur bankiniais pavedimais ir 9 000 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas E. B. taip pat nurodo, jog vekselius buvo išdavęs jis, o vėliau vekselį pasirašė atsakovė D. B., nes tuo metu jo nebuvo. Pokalbio metu atsakovas E. B. paaiškina, kad galėtų apgauti, teigdamas, jog skolą yra grąžinęs, tačiau nurodė taip nesielgsiantis. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas E. B. nurodė, kad apskritai nėra skolingas, kadangi skolą grąžino pačiam ieškovės tėčiui R. I.. Ieškovė pažymi, kad paskutiniame atsakovo E. B. išduotame vekselyje nurodytos 15 000 Eur sumos atsakovai iki šiol nėra grąžinę. Ši skola laikytina solidaria atsakovų prievole, nes jiems suteiktos piniginės lėšos buvo naudojamos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Paskolą atsakovai turėjo grąžinti 2023 m. kovo 30 d., todėl turi pareigą sumokėti ieškovei 238,36 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. liepos 25 d. (ieškinio parengimo dienos) (15 000 Eur x 116 d. x 5 proc. / 365 d.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, jog pradiniame ieškinyje buvo teigiama, kad jos vyras, E. B. ieškovės tėčiui R. I. yra skolingas 15 000 Eur pagal 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį vekselį, tačiau atsakovas šio vekselio nepasirašė ir R. I. nėra skolingas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ji 2019 m. spalio 31 d. išdavė R. I. paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumos, įsipareigodama skolą grąžinti 2021 m. spalio 31 d. Minėta skola buvo grąžinta, o ieškovės atstovė I. L. atsakovės išduotą paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumos grąžino atsakovei.

3. Atsakovas E. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nurodė, jog pradiniame ieškinyje buvo teigiama, kad jis ieškovės tėčiui R. I. yra skolingas 15 000 Eur pagal 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį vekselį, tačiau jis šio vekselio nepasirašė ir R. I. nėra skolingas. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad jo žmona atsakovė D. B. 2019 m. spalio 31 d. išdavė R. I. paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumos, įsipareigodama skolą grąžinti 2021 m. spalio 31 d. Minėta skola buvo grąžinta, o ieškovės atstovė I. L. atsakovės išduotą paprastąjį vekselį 30 000 Eur sumos grąžino atsakovei.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas E. B. ir liudytojas V. B. 2006 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi padovanojo mamai A. S. po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). A. S. 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šį butą pardavė už 13 612,14 Eur (47 000 Lt). Remiantis bylos duomenimis, pinigus už parduotą butą gavo ne V. B., ar E. B., o A. S. ir 6 516,45 Eur (22 500 Lt) bankiniu pavedimu pervedė atsakovei D. B.. Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji jokių piniginių lėšų V. B. nepervedė. Taigi piniginės lėšos už parduotą butą V. B. nebuvo perduotos. Šios aplinkybės paneigia atsakovų ir liudytojo V. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad pastarasis buvo skolingas atsakovui E. B. už 2006 m. vykusį buto pardavimą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovai 2021 m. rudenį neturėjo pakankami piniginių lėšų grąžinti ieškovei 30 000 Eur skolą. Iš byloje pateikto atsakovo E. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. V. B. pervedė atsakovui 1 000 Eur (mokėjimo paskirtis „skola“), 2021 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur (mokėjimo paskirtis „skola“). Šią 1 100 Eur sumą atsakovas E. B. 2021 m. rugsėjo 7 d. pervedė V. B. (mokėjimo paskirtis „papildymas“). Taigi nurodytą 1 000 Eur sumą V. B. pervedė atsakovui E. B. kaip skolą, todėl atsakovų pateikti paaiškinimai apie tai, kad jie panaudojo iš V. B. gautas lėšas skolai grąžinti, yra laikytini melagingais. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo E. B. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis turėjo ne vieną skolą: 2021 m. rugsėjo 7 d. pervedė 2 824 Eur V. Š. (mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“); 2021 m. liepos 9 d. – 500 Eur D. P. (mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“); 2021 m. gegužės 7 d. – 1 000 Eur J. B. (mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“); 2021 m. kovo 2 d. – 1 200 Eur V. G. (mokėjimo paskirtis „papildymas“); 2020 m. spalio 23 d. – 1 000 Eur R. M. (mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“); 2020 m. spalio 23 d. – 4 500 Eur V. Š. (mokėjimo paskirtis „papildymas“); 2020 m. rugpjūčio 21 d. – 2 000 Eur D. P. (mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“). Be to, atsakovo vadovaujama įmonė UAB „BEP transportas“ jam pervedė dideles pinigų sumas, kurias, kaip matyti iš pavedimų, atsakovas E. B. panaudojo savo interesams tenkinti. Manytina, kad atsakovas E. B. šias pinigines lėšas įmonei galėjo grąžinti grynaisiais pinigais. Nors atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad ginčo vekselį surašė ir pasirašė ne atsakovas E. B., tačiau pastarasis išduodamas vekselį pakeitė savo rašto stilių, siekdamas išvengti 15 000 Eur skolos grąžinimo. Pažymėtina, jog, kaip minėta, atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jie grąžino 30 000 Eur skolą.

5. 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės E. I. atstovė advokatė Edita Antanauskienė pasitikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovės tėtis R. I. skolindavo atsakovams pinigines lėšas, tai darydavo tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais, o atsakovai išduodavo vekselius, jais įsipareigodami grąžinti skolą. Tuo atveju, jeigu išduoto vekselio grąžino terminas artėdavo prie pabaigos, o atsakovai neturėdavo galimybės grąžinti skolą, šis terminas būdavo pratęsiamas atsakovams išduodant naują vekselį ir jame nurodant naują skolos gražinimo datą, o nebegaliojantis vekselis būdavo grąžinamas atsakovams. 2019 m. spalio 31 d. R. I. atsakovams buvo paskolinęs iš viso 30 000 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė D. B. išdavė R. I. 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. sumokėti R. I. 30 000 Eur. (duomenys neskelbtini) mirė R. I., po jo mirties jo palikimą, įskaitant kreditinius reikalavimus į atsakovus pagal vekselius, priėmė dukra – ieškovė E. I.. 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai kreipėsi į ieškovės mamą I. L., nurodydami, jog ketina grąžinti dalį skolos. Atsakovai atvyko pas ieškovę ir grąžino 15 000 Eur. Susitikimo metu ieškovės mama I. L. siūlė atsakovams sudaryti susitarimą, jame nurodant, jog pastarieji grąžino 15 000 Eur skolą, o likusi 15 000 Eur skolos suma bus grąžinta vėliau, tačiau atsakovai su šiuo pasiūlymu nesutiko. Atsakovai taip pat nesutiko leisti I. L. pasilikti 30 000 Eur sumos vekselį, kadangi 15 000 Eur sumą grąžino. Dėl šios priežasties šalys susitarė, jos atsakovams bus grąžintas 30 000 Eur sumos vekselis, o atsakovai išrašys naują 15 000 Eur sumos vekselį. Atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, juo įsipareigojo 15 000 Eur skolą grąžinti iki 2022 m. gruodžio mėn. Atsakovai sutartu laiku skolos negrąžino. 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas E. B. atvyko pas I. L. ir šalys susitarė pratęsti skolos gražinimo terminą iki 2023 m. kovo mėn. Susitikimo metu atsakovas E. B. I. L. akivaizdoje išdavė 15 000 Eur sumos vekselį, o I. L. grąžino atsakovui E. B. senąjį 15 000 Eur sumos vekselį. Suėjus šio vekselio apmokėjimo terminui, atsakovai skolos negrąžino, teigdami, jog skolą yra grąžinę. Pažymėtina, jog atsakovai teigia, kad 30 000 Eur skolą jie grąžino 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje, kai pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau iš byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad minėto turto pardavėjas buvo ne tik atsakovas E. B., bet ir V. B., turtas buvo parduotas už 30 000 Eur, iš kurių atsakovui E. B. ir V. B. atiteko po 15 000 Eur. Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovė išgrynino iš viso 9 000 Eur, iš kurių 5 000 Eur į jos banko sąskaitą buvo pervedęs atsakovas E. B.. Taigi byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovai grąžino ieškovei 30 000 Eur.

6. 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės E. I. atstovė pagal įstatymą I. L. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovų skola sudarė 30 000 Eur. Minėtas pinigines lėšas R. I. jiems buvo paskolinęs anksčiau – 15 000 Eur perdavė grynaisiais pinigais ir 15 000 Eur bankiniu pavedimu. Dalį skolos, t. y. 15 000 Eur, atsakovai grąžino, tai padarė atvykę pas ją į namus, pinigines lėšas perdavė grynaisiais pinigais. Likusią 15 000 Eur skolos dalį atsakovai turėjo grąžinti bankiniu pavedimu, nes ši paskolos dalis jiems buvo suteikta bankiniu pavedimu. Tuo metu, kai atsakovai buvo atvykę pas ją ir grąžino 15 000 Eur, jie susitarė, jog atsakovai išduos naują 15 000 Eur sumos vekselį – šį vekselį išdavė atsakovė D. B., o atsakovams buvo grąžintas 30 000 Eur sumos vekselis. Tuo metu namuose buvo jos sūnus E. L.. Suėjus vekselio grąžinimo terminui, atsakovai nurodė, jog negali grąžinti skolos, todėl 2022 m. gruodžio mėn. pradžioje pas ją atvyko atsakovas E. B. ir išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, o jam buvo grąžintas atsakovės D. B. išduotas 15 000 Eur sumos vekselis. Minėtą vekselį atsakovas E. B. išdavė jos akivaizdoje, namuose tuo metu buvo ir ieškovė. 2023 m. kovo mėn., t. y. artėjant skolos grąžinimo terminui, ji bandė susisiekti su atsakovu, tačiau šis į skambučius neatsiliepė. Vėliau jis nurodė, kad skolos negrąžins ir siūlė kreiptis į teismą.

7. 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės E. I. atstovė pagal įstatymą I. L. paaiškino, kad jos vyras R. I. skolindavo atsakovams pinigines lėšas, ji šių sandorių sudarymo metu nedalyvavo. R. I. susirgus, jis nurodė, kad atsakovų skola sudaro iš viso 30 000 Eur, minėjo, jog atsakovų išduoti vekseliai būdavo pratęsiami, tačiau bendra skola sudaro iš viso 30 000 Eur. Vyras jai parodė 30 000 Eur sumos vekselį, taip pat parodė, jog 15 000 Eur atsakovams paskolino bankiniu pavedimu ir 15 000 Eur grynaisiais pinigais. Jis paaiškino, kad atsakovai turi grąžinti 15 000 Eur bankiniu pavedimu ir 15 000 Eur grynaisiais pinigais. 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai atvyko pas ją į namus ir grąžino 15 000 Eur. Atsakovams atvykus, ji turėjo advokatės parengtus dokumentus apie tai, kad atsakovai grąžina 15 000 Eur skolą ir lieka skolingi 15 000 Eur, tačiau atsakovai šiuos dokumentus pasirašyti atsisakė. Atsakovai sutiko išduoti naują vekselį likusios 15 000 Eur skolos atžvilgiu. Šį vekselį išdavė atsakovė D. B., minėtą sumą žadėjo grąžinti bankiniu pavedimu. Atsakovei D. B. išdavus minėtą 15 000 Eur sumos vekselį, ji senesnį, t. y. 30 000 Eur sumos vekselį, grąžino atsakovams. Artėjant atsakovės D. B. išduoto 15 000 Eur sumos vekselio įvykdymo terminui – 2022 m. rudenį – žiemą – pas ją atvyko atsakovas E. B. ir išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, o jam buvo grąžintas atsakovės D. B. išduotas 15 000 Eur sumos vekselis. Atsakovo E. B. 2022 m. rudenį – žiemą išduotas vekselis sudarytas atgaline data ir nurodyta, jog skola turi būti grąžinta R. I., kuris tuo metu jau buvo miręs, nes ji manė, jog taip reikia daryti tam, kad šis vekselis atitiktų pirminį vekselį.

8. 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovė D. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovų skola R. I. sudarė 30 000 Eur – ji pastarajam buvo išdavusi 2019 m. spalio 31 d. vekselį 30 000 Eur sumos. Minėtas pinigines lėšas R. I. jiems perdavė ir grynaisiais pinigais, ir bankiniu pavedimu, t. y. 2017 m. bankiniu pavedimu į jos sutuoktinio sąskaitą buvo pervesta 15 000 Eur, o likusias pinigines lėšas jie gavo grynaisiais pinigais. Mirus R. I., vasarą jie atvažiavo pas I. L., tuo metu kieme buvo jos sūnus. Jie siekė išsiaiškinti, kas yra R. I. paveldėtojai, t. y. kam jie turės grąžinti skolą, nes, jų žiniomis, paveldėtojomis buvo mama, dukra ir sesuo. Jiems buvo paaiškinta, kad kiti asmenys paveldėjimo atsisakė, todėl paveldėtoja liko dukra. 2021 m. jie pardavė namą ir taip gavo 26 000 Eur. Pažymėjo, jog nors pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad jiems už namo pardavimą atitenka 15 000 Eur, tačiau pagal susitarimą su jos sutuoktinio broliu jie gavo 26 000 Eur. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto pirkėjas į jos sutuoktinio E. B. ir jo brolio V. B. banko sąskaitas pervedė po 5 000 Eur, 20 000 Eur jai su sutuoktiniu buvo perduota grynaisiais pinigais ir V. B. jiems perdavė dar 1 000 Eur. Likusią 4 000 Eur sumą, reikalingą skolai grąžinti, ji išgrynino iš jos banko sąskaitoje buvusių santaupų. 2021 m. vasaros pabaigoje – rudenį ji kartu su vyru nuvyko pas ieškovę (jos atstovę) ir grąžino 30 000 Eur skolą. Ieškovės atstovė skolą prašė grąžinti grynaisiais pinigais, nurodydama, jog negali šių lėšų „parodyti oficialiai“, todėl jie skolą grąžino grynaisiais pinigais. Be to, tuo metu R. I. buvo miręs, todėl skolos į jo banko sąskaitą jie pervesti negalėjo, o kitos banko sąskaitos, į kurią jie galėtų grąžinti skolą, ieškovės atstovė nenurodė. Pažymėjo, kad I. L., jiems sudarant susitarimus su R. I., niekada nedalyvavo, todėl nežino, koks buvo susitarimas dėl skolos grąžinimo būdo. Kambaryje, kuriame vyko skolos grąžinimas, jie buvo trise, t. y. ji, jos sutuoktinis ir I. L.. Jiems grąžinus 30 000 Eur skolą, I. L. atidavė 2019 m. spalio 31 d. vekselį 30 000 Eur sumos. Ji kito vekselio neišrašė. Jos sutuoktinis ieškovei (jos atstovei) jokio kito vekselio neišdavė. Jis buvo nuvykęs pas ieškovės atstovę, nes ši jam skambino ir teigė turinti kitą vekselį, tačiau jis, apžiūrėjęs minėtą vekselį, ieškovės atstovei dar kartą nurodė, kad tokio vekselio nėra išdavęs. Įvertinusi byloje pateiktą ginčo vekselį, ji mato, jog vekselį išdavusio asmens ir jos sutuoktinio raštas nesutampa.

9. 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovė D. B. paaiškino, kad ji ir jos vyras pažinojo R. I., žinojo, jog šis užsiima piniginių lėšų skolinimu. Ji kartu su sutuoktiniu pinigines lėšas iš R. I. skolinosi ne kartą – pasiskolindavo ir grąžindavo, tada pasiskolindavo iš naujo, tačiau nepamena, kada vyko pirmasis piniginių lėšų skolinimas. Paskolos ne visada būda įtvirtinamos raštu. Pinigines lėšas jie skolindavosi įmonės veiklai, asmeniams tikslams ir kt. R. I. pinigines lėšas dažniausiai perduodavo grynaisiais pinigais, tik keletą kartų skolinimas vyko bankiniu pavedimu. 2019 m. spalio 31 d. ji išdavė R. I. 30 000 Eur sumos vekselį. Minėtas vekselis buvo sudarytas R. I. darbovietėje. Tą dieną R. I. jai grynaisiais pinigais perdavė 30 000 Eur sumą. Šią skolą jie grąžino apie 2021 m. rugsėjo mėn. – tuo metu, kai pardavė jos uošvio namą. Skolos grąžinimo faktą patvirtina tai, kad jai buvo grąžintas vekselis. Jai su sutuoktiniu atiteko didesnė turto pardavimo kainos dalis, nes 2006 m. – 2007 m., pardavus kitą sutuoktinio tėvui priklausiusį butą, didesnė turto pardavimo kainos dalis atiteko sutuoktinio broliui. Pažymėjo, kad 2006 m. – 2007 m. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šis turtas priklausė vyro mamai A. S., nes jie kartu su vyro broliu pastarajai šį turtą padovanojo, siekdami turto pardavimo metu išvengti papildomų mokesčių, t. y. atsakovas E. B. ir jo brolis V. B. šį turtą padovanojo matai A. S., o ji turtą pardavė ir pinigines lėšas grąžino jiems. 2007 m. ji išgrynino iš turto pardavimo gautas lėšas, taip pat ir dalį savo piniginių lėšų ir jas perdavė V. B..

10. 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė D. B. paaiškino, kad pinigines lėšas iš R. I. atsakovai skolinosi ne kartą. Skolinimasis vykdavo taip, kad, suėjus skolos grąžinimo terminui, jie R. I. grąžindavo pinigines lėšas, o jis iš tų pačių piniginių lėšų išduodavo naują paskolą, o jie išduodavo naują vekselį.

11. 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ginčo vekselio jis neišdavė. I. L. buvo pakvietusi jį atvykti, rodė ginčo vekselį, teigdama, kad jis yra skolingas pagal šį vekselį, tačiau minėto vekselio jis nebuvo išdavęs. 2019 m. spalio 31 d. jis kartu su sutuoktine D. B. buvo skolingi 30 000 Eur R. I., šios skolos pagrindas – sutuoktinės D. B. išduotas vekselis. Šią skolą jie grąžino po R. I. mirties, jiems buvo grąžintas išduotas vekselis, o kito vekselio jis neišdavė. Jų supratimu, tai, kad jiems buvo grąžintas vekselio originalas, patvirtino skolos grąžinimo faktą, todėl jie nemanė, jog šį faktą reikia patvirtinti kitu būdu. Skola buvo grąžinta sutuoktinės nurodytu būdu. Byloje pateiktame 2020 m. spalio 21 d. garso įraše užfiksuotas jo pokalbis su E. L.. Pokalbio metu jis patvirtina, kad jie su žmona grąžins skolą. Atsakovas pažymi, jog 30 000 Eur skolą jie grąžino grynaisiais pinigais atvykę pas I. L. į namus. Skolos grąžinime dalyvavo jis, jo sutuoktinė ir I. L.. Jo sutuoktinė buvo nurodžiusi ieškovės atstovei, kad skolą norėtų grąžinti mokėjimo pavedimu, tačiau ieškovės atstovė prašė skolą grąžinti grynaisiais pinigais, nurodydama, jog nežino, kaip jai reikėtų šias lėšas oficialiai apskaityti. Jis anksčiau taip pat yra skolinęsis pinigines lėšas iš R. I., pinigus R. I. jam yra perdavęs tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais pinigais. Suėjus skolos grąžinimo terminui, R. I. nurodydavo, kokiu būdu prašo grąžinti skolą – įprastai skolą jis prašydavo grąžinti grynaisiais pinigais. Pinigines lėšas, skirtas skolai grąžinti, jie gavo pardavę turtą, paveldėtą po jo tėvo mirties. Minėtą turtą jis paveldėjo kartu su broliu, tačiau pastarasis anksčiau iš tėvo buvo gavęs daugiau turto, todėl, pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, brolis dalį jam priklausančių piniginių lėšų perdavė jam su žmona. Dėl anksčiau susiklosčiusių santykių šeimoje, brolis jam buvo skolingas apie 11 000 Eur. Iš minėto nekilnojamojo turto pardavimo jis su žmona gavo iš viso 26 000 Eur – 5 000 Eur bankiniu pavedimu, 20 000 Eur grynaisiais ir 1 000 Eur bankiniu pavedimu iš jo brolio.

12. 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. B. paaiškino, kad 2017 m. sausio 16 d. jis išdavė R. I. 9 500 Eur sumos vekselį. Šią skolą jis grąžino iki kito vekselio išdavimo. 2019 m. kovo 16 d. jis išdavė R. I. 10 500 Eur sumos vekselį, šią skolą grąžino. Skolos R. I. būdavo grąžinamos grynaisiais pinigais, nes jis taip pageidaudavo – jis šias pinigines lėšas vėliau skolindavo kitiems asmenimis. 2019 m. spalio 31 d. atsakovė D. B. išdavė R. I. 30 000 Eur sumos vekselį. Tai vyko R. I. darbovietėje, jie vekselio išdavimo metu gavo 30 000 Eur grynaisiais pinigais. Šias pinigines lėšas naudojo įmonės veiklai – transporto priemonėms įsigyti. Šį vekselį išdavė ne jis, o atsakovė D. B., nes taip prašė R. I.. Minėtą skolą jie yra grąžinę. Tai padarė, kai pardavė jo tėvui priklausiusį būstą. Skolos grąžinimo faktą patvirtina tai, kad jiems buvo grąžintas vekselis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad E. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. I. ir I. L.. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3307-385/2020 išdavė leidimą I. L. priimti palikimą, atsiradusį po tėvo R. I. (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnametės dukters E. I. vardu. Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2020 m. rugsėjo 10 d. liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus R. I., palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė E. I.. 2017 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola pagal vekselį“. 2017 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola“. 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu R. I. pervedė E. B. 5 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskola“. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad: 1) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2017 m. sausio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2018 m. sausio 16 d. sumokėti R. I. 9 500 Eur; 2) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2019 m. kovo 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. kovo 16 d. sumokėti R. I. 10 500 Eur; 3) atsakovė D. B. išdavė R. I. 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. sumokėti R. I. 30 000 Eur; 4) atsakovas E. B. išdavė R. I. 2019 m. spalio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2023 m. kovo 30 d. sumokėti R. I. 15 000 Eur.

Dėl skolos priteisimo

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur skolą, savo reikalavimą grindžia byloje pateiktais vekseliais.

Žemesnės instancijos teismas

15. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

17. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai ir vekselio pateikimo apmokėti terminai. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

18. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

19. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

20. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

21. Vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-100-469/2019).

22. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, apibendrindama ir suvienodindama kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

23. Todėl, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą.

24. Vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais. Tuo atveju, jei vekselio turėtojas, remdamasis vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, pareiškia reikalavimus vekselio davėjui dėl skolos priteisimo, būtent vekselio turėtojui (kreditoriui) tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad šalis sieja prievolinis teisinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis, ir kurio pagrindu vekselio davėjas turi pareigą sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

25. Ieškovė nurodo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. palikėjas R. I. suteikė atsakovams iš viso 30 000 Eur paskolą, o atsakovai išdavė jam ginčo vekselius, taip patvirtindami savo prievolę grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Atsakovai su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis iš esmės sutinka, t. y. sutinka, kad R. I. buvo suteikęs jiems 30 000 Eur paskolą, tačiau teigia, jog šią prievolę jie yra įvykdę.

26. Teismas pažymi, kad vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

27. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

28. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

30. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės (paskolos davėjo) buvo perduoti atsakovams kaip paskola ir tai, ar atsakovai įsipareigojo gautus pinigus paskolos davėjui grąžinti.

31. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

32. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019).

33. Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimus kildina iš paskolos teisinių santykių, teigdama, jog palikėjas R. I. suteikė atsakovams iš viso 30 000 Eur paskolą, o atsakovai išdavė jam vekselius, taip patvirtindami savo prievolę grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Atsakovai minėtos aplinkybės neginčijo ir patvirtino, kad ginčo pinigines lėšas gavo. Teismas pažymi, jog nors šalys nagrinėjamu atveju nenurodė tikslių aplinkybių dėl 30 000 Eur paskolos perdavimo, tačiau tiek ieškovės atstovės, tiek atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovų skola R. I. sudarė 30 000 Eur, dėl šios priežasties atsakovė D. B. 2019 m. spalio 31 d. išdavė jam neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. spalio 31 d. sumokėti R. I. 30 000 Eur. Taigi abi šalys patvirtino 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotame vekselyje nurodytos 30 000 Eur sumos perdavimą atsakovams. Tai reiškia, kad, ieškovei pagrindus paskolą sudarančių piniginių lėšų perdavimą atsakovams, pastarieji, nesutikdami su ieškiniu, turi pagrįsti paskolos grąžinimą.

34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

35. Pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, kad pagal 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotą vekselį atsakovai 30 000 Eur skolą įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) mirė R. I., po jo mirties palikimą, įskaitant kreditinius reikalavimus į atsakovus pagal vekselius, priėmė dukra – ieškovė E. I.. 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai kreipėsi į ieškovės mamą I. L., nurodydami, jog ketina grąžinti dalį skolos. Atsakovai atvyko pas ieškovę, grąžino 15 000 Eur ir atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, įsipareigodama šią skolą grąžinti iki 2022 m. gruodžio mėn. 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas E. B. atvyko pas ieškovės atstovę I. L. ir šalys susitarė pratęsti skolos gražinimo terminą iki 2023 m. kovo mėn., todėl atsakovas E. B. išdavė 15 000 Eur sumos vekselį. Atsakovai su šiomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydami, kad 2021 m. vasaros pabaigoje – rudenį jie nuvyko pas ieškovės atstovę I. L. ir grąžino 30 000 Eur skolą, jiems buvo grąžintas atsakovės D. B. 2019 m. spalio 31 d. išduotas 30 000 Eur sumos vekselis, o kitų vekselių jie ieškovei ir (ar) jos atstovei neišdavė.

36. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotame 30 000 Eur sumos vekselyje nenurodyta, kad prievolė yra įvykdyta, nepadarytas įrašas apie tai, kad ieškovė vekselyje nurodytas pinigines lėšas yra atgavusi, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovai ginčo prievolės nėra įvykdę. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusi ginčą svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis ir atsižvelgti į jų visumą.

37. Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad jie R. I. buvo išdavę ne vieną vekselį. Jiems įvykdžius vekselius arba išdavus naujus vekselius kaip skolos grąžinimo termino pratęsimą, R. I. jiems grąžindavo minėtus vekselius – taip būdavo patvirtinamas prievolės įvykdymas. Kitų veiksmų, patvirtinančių prievolės įvykdymą, šalys neatlikdavo. Taigi, atsakovų teigimu, tarp jų ir paskolos davėjo R. I. buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią prievolės įvykdymo ar kitas vekselio galiojimo pabaigos faktas būdavo įtvirtinamas vekselio grąžinimu atsakovams. Pagal ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalį, apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Taigi įprastai, vekselio davėjui įvykdžius prievolę, vekselis yra jam grąžinamas. Nagrinėjamu atveju 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotas 30 000 Eur sumos vekselio originalas buvo grąžintas atsakovams, būtent pastarieji šį vekselio originalą pateikė teismui. Aplinkybių, jog minėtas vekselis buvo grąžintas atsakovams ieškovės atstovės neginčijo. Atsakovai į bylą taip pat pateikė 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselių originalus. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šie vekseliai yra nebegaliojantys, t. y. kad atsakovai neturi savarankiškos prievolės grąžinti skolą pagal minėtus vekselius. Taigi R. I. buvo grąžinęs atsakovams 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselius, šie vekseliai buvo grąžinti be papildomų įrašų apie jų įvykdymą ar galiojimą. Be to, nors, ieškovės atstovės I. L. teigimu, atsakovai 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžino 15 000 Eur skolą, o ji pastariesiems atidavė 30 000 Eur vekselį, tačiau jame įrašas apie 15 000 Eur skolos grąžinimą taip pat nėra atliktas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2021 m. grąžindami skolą pagal atsakovės D. B. išduotą 30 000 Eur sumos vekselį atsakovai galėjo neprašyti atlikti atskiro įrašo apie skolos grąžinimą, kadangi, jų manymu, vekselio originalo grąžinimas buvo pakankama priemonė įtvirtinti skolos grąžinimo faktą.

38. Antra, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. L. paaiškino, jog 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai susisiekė su ja ir pranešė, kad nori grąžinti 15 000 Eur skolą, todėl ji kreipėsi į advokatę, siekdama aptarti šį klausimą. Atsakovams atvykus, ji turėjo advokatės parengtus dokumentus apie tai, kad atsakovai grąžina 15 000 Eur skolą ir lieka skolingi 15 000 Eur, tačiau atsakovai šiuos dokumentus pasirašyti atsisakė, vietoje to atsakovė D. B. išdavė naują vekselį likusios 15 000 Eur skolos atžvilgiu, įsipareigodama šią skolą grąžinti iki 2022 m. gruodžio mėn. Taigi ieškovės atstovė patvirtino, kad, 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovams atvykus grąžinti skolos, ji šį klausimą buvo aptarusi su advokate, pastaroji buvo parengusi dokumentus, įtvirtinančius aplinkybę, jog buvo grąžinta tik 15 000 Eur skola. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškovės atstovė turėjo ir galėjo suprasti vekselių sudarymo, jų (ne)įvykdymo teisines pasekmes, turėjo ir galėjo žinoti apie savo teisę, atsakovams negrąžinus šios skolos, ją išieškoti teisės aktų nustatyta tvarka. Vis dėlto, nepaisant to, jog atsakovai atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus, pagrindžiančius jų skolos likutį, ieškovės atstovė pretenzijų dėl to nereiškė ir sutiko toliau tęsti paskolos teisinius santykius.

39. Trečia, kaip minėta, ieškovės atstovė I. L. teigia, kad atsakovams 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžinus 15 000 Eur skolą, atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, įsipareigodama iki 2022 m. gruodžio mėn. grąžinti 15 000 Eur skolą. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. L. nurodė, kad šis vekselis buvo grąžintas atsakovui E. B., kai jis 2022 m. gruodžio mėn. išdavė 15 000 Eur sumos vekselį (vekselyje nurodyta sudarymo data – 2019 m. spalio 31 d.). Vertindamas ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors ieškovės atstovė atsakovams taip pat buvo grąžinusi ir 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduoto 30 000 Eur sumos vekselio originalą, tačiau kartu su patikslintu ieškiniu pateikė šio vekselio kopiją. Taigi ieškovės atstovei nebuvo neįprasta pasidaryti vekselio kopiją.

40. Ketvirta, teismo posėdžio metu liudytojas E. L. paaiškino, kad I. L. yra jo mama, R. I. – patėvis, E. I. – sesuo. Po R. I. mirties jis padėjo mamai spręsti klausimus, susijusius su skolininkais. Atsakovo E. B. šeima 2019 m. buvo pasiskolinusi 30 000 Eur iš R. I.. Jis nedalyvavo paskolos suteikime, tačiau apie šias aplinkybes girdėjo šeimoje. Jo žiniomis, 15 000 Eur atsakovams buvo perduota grynaisiais pinigais ir 15 000 Eur – bankiniu pavedimu, iš viso 30 000 Eur. Jie bijojo, kad gali pasitaikyti atvejų, kai skolininkai vengs grąžinti skolą, todėl nutarė imtis veiksmų apsisaugoti. Dėl šios priežasties buvo padarytas byloje pateiktas garso įrašas. Minėtą garso įrašą darė jis, tai buvo atlikta 2020 m. spalio mėn. prie atsakovo E. B. namų, apie tai, kad jis įrašo pokalbį, atsakovas E. B. nežinojo. Vėliau atsakovo E. B. šeima susiekė su jo mama, sakydami, jog nori grąžinti 15 000 Eur skolą. Tada mama susiekė su juo ir paprašė dalyvauti skolos grąžinime. Mama nurodė jam, kad atsakovai ketina grąžinti apie 15 000 Eur. Jiems atvykus, jie kalbėjo apie vekselius, vekselyje buvo nurodyta 30 000 Eur suma, o atsakovai atsivežė 15 000 Eur, todėl jie norėjo išduoti kitą vekselį, kuriame atsispindėtų negrąžinta skolos suma, tam, jog ateityje nekiltų ginčo dėl to, kad 15 000 Eur yra grąžinę. Pokalbyje dalyvavo jis, mama ir abu atsakovai. Tada mama išrašė 15 000 Eur sumos vekselį, vekselio data buvo nurodyta tokia pati, kaip ir ankstesnio vekselio, t. y. 2019 m., jame buvo nurodyta, jog skolą turi grąžinti atsakovas E. B.. Pagal šį vekselį atsakovai skolos negrąžino. Apie tai, ar šalys vėliau dar pratęsė vekselio grąžinimo terminą, jis nežino. Taigi, nors liudytojas E. L. patvirtino ieškovės atstovės I. L. nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje atsakovai grąžino tik 15 000 Eur skolą, pažymėjo, jog dalyvavo šiame susitikime su atsakovais, tačiau visų minėto susitikimo aplinkybių įvardinti negalėjo. Pavyzdžiui, nurodė, kad tuo metu, kai atsakovams buvo grąžintas atsakovės D. B. išduotas 30 000 Eur sumos vekselis, naują 15 000 Eur sumos vekselį išdavė atsakovas E. B., tačiau, anot ieškovės atstovės I. L., tai padarė atsakovė D. B.. Be to, tiek liudytojas E. L., tiek ieškovės atstovė I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie bijojo, jog po palikėjo R. I. mirties skolininkai gali vengti grąžinti skolą, todėl nutarė imtis veiksmų apsisaugoti – 2020 m. spalio mėn. susikimo su atsakovu E. B. metu įrašė tarp jų vykusį pokalbį, tam, kad užfiksuotų atsakovo žodinį patvirtinimą apie susidariusią skolą. Taigi nors minėto susitikimo metu ieškovės atstovė I. L. turėjo 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduoto 30 000 Eur sumos vekselio originalą, tačiau, jų vertinimu, jiems buvo reikalingi papildomi įrodymai apie skolą. Atitinkamai ieškovės atstovė I. L. ir liudytojas E. L. nurodė, jog 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje vykusio susitikimo su atsakovais metu žinojo, kad pastarieji ketina grąžinti tik dalį skolos (15 000 Eur), tačiau papildomų veiksmų be atsakovės D. B. išduoto naujo 15 000 Eur sumos vekselio sudarymo, šiai aplinkybei užfiksuoti nesiėmė.

41. Penkta, ieškovė ieškinio reikalavimą, be kita ko, grindžia atsakovo E. B. išduotu 2019 m. spalio 31 d. 15 000 Eur sumos vekseliu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. L. paaiškino, jog 2022 m. gruodžio mėn., t. y. artėjant atsakovės D. B. 2021 m. išduoto 15 000 Eur sumos vekselio (sprendimo 39 punktas) įvykdymo terminui, atsakovas E. B. atvyko pas ją ir jie susitarė pratęsti skolos gražinimo terminą iki 2023 m. kovo mėn., todėl atsakovas E. B. išdavė minėtą 15 000 Eur sumos vekselį (vekselyje nurodyta sudarymo data – 2019 m. spalio 31 d.). Vis dėlto, remiantis, rašysenos eksperto A. B. 2024 m. kovo 20 d. ekspertizės aktu Nr. 20240320/01, 2019 m. spalio 31 d. paprastajame vekselyje įrašus „15000, Šilutė, 2019 10 31, E. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 15000, Penkiolika tukstanciu, R. I., (duomenys neskelbtini), 2023 kovo 30, Šilutė, E. B.“ parašė ir greta pasirašė ne E. B.. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nors, anot ieškovės atstovės I. L., šis vekselis sudarytas 2022 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus dvejiems metams po R. I. mirties, pastarasis vekselyje nurodytas kaip kreditorius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. L. paaiškino, kad ji neturi pakankamai teisinių žinių ir ginčo vekselio sudarymo metu manė, kad naujajame vekselyje, kuriuo pratęsiamas skolos grąžinimo terminas, turi būti nurodyta ta pati kaip ir pirminio vekselio sudarymo data ir tas pats kreditorius. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai. Kaip minėta, ieškovės atstovė I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje vykusio susitikimo su atsakovais metu buvo bendravusi su advokate dėl prievolių pagal vekselį vykdymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės atstovė turėjo ir galėjo žinoti, apie vekselių sudarymo teisines pasekmes, kliūtis, su kuriomis galėjo ateityje susidurti dėl tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymo vekselyje, taip pat tai, kad šalys turėjo ir galėjo tinkamai įtvirtinti paskolos, suteiktos pagal vekselį, grąžinimo termino pratęsimą.

42. Šešta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasaros pabaigoje – rudenį atsakovai turėjo pakankamai piniginių lėšų 30 000 Eur skolai grąžinti. Teismo posėdžio metu atsakovai paaiškino, kad 2021 m. jie pardavė namą ir gavo 26 000 Eur. Nors pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad jiems už namo pardavimą atitenka 15 000 Eur, tačiau pagal susitarimą su atsakovo E. B. broliu jie gavo 26 000 Eur. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto pirkėjas į jos sutuoktinio E. B. ir jo brolio V. B. banko sąskaitas pervedė po 5 000 Eur, 20 000 Eur jai su sutuoktiniu buvo perduota grynaisiais pinigais, t. y. jie gavo 10 000 Eur grynaisiais pinigais ir savo 10 000 Eur sumą, gautą grynaisiais pinigais, jiems perdavė V. B., pastarasis taip pat jiems perdavė dar 1 000 Eur. Likusius 4 000 Eur, reikalingus skolai grąžinti, ji išgrynino iš banko sąskaitoje buvusių santaupų. Jai su sutuoktiniu atiteko didesnė turto pardavimo kainos dalis, nes 2006 m. – 2007 m., pardavus kitą sutuoktinio tėvui priklausiusį butą, didesnė turto pardavimo kainos dalis atiteko sutuoktinio broliui. Pažymėjo, kad 2006 m. – 2007 m. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šis turtas priklausė vyro mamai A. S., nes jie kartu su vyro broliu pastarajai šį turtą padovanojo, siekdami turto pardavimo metu išvengti papildomų mokesčių, t. y. atsakovas E. B. ir jo brolis V. B. šį turtą padovanojo mamai A. S., o ji turtą pardavė ir pinigines lėšas grąžino jiems. 2007 m. ji išgrynino iš turto pardavimo gautas lėšas, taip pat ir dalį savo piniginių lėšų ir jas perdavė V. B.. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovų E. B., D. B. ir V. B. bei D. U. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ja E. B., D. B. ir V. B. pardavė D. U. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį, garažą ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), už 30 000 Eur. Sutarties 3.3.1. nurodyta, kad 15 000 Eur E. B. ir D. B. gavo tokia tvarka: 5 000 Eur – pavedimu į E. B. banko sąskaitą ir 10 000 Eur – grynaisiais pinigais prieš šios sutarties patvirtinimą. Sutarties 3.3.2. nurodyta, kad 15 000 Eur V. B. gavo tokia tvarka: 5 000 Eur – pavedimu į V. B. banko sąskaitą ir 10 000 Eur – grynaisiais pinigais prieš šios sutarties patvirtinimą. Iš atsakovo E. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. D. U. jam pervedė 5 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. V. B. jam pervedė 1 000 Eur. Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas E. B. jai pervedė 5 100 Eur, 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė iš savo banko sąskaitos išgrynino 9 000 Eur. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovai iš turto pirkėjos D. U. gavo 10 000 Eur grynaisiais pinigais ir papildomai išgrynino 9 000 Eur, t. y. iš viso turėjo 19 000 Eur grynaisiais pinigais.

43. Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad jis kartu su broliu E. B. paveldėjo jų tėvui priklausiusių gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. 2020 m. – 2021 m. jie šį turtą pardavė už maždaug 30 000 Eur, t. y. po 15 000 Eur kiekvienam. Už nekilnojamojo turto pardavimą jis 10 000 Eur gavo grynaisiais pinigais ir 5 000 Eur bankiniu pavedimu. Jis broliui atidavė 10 000 Eur grynaisiais pinigais ir papildomai bankiniu pavedimu pervedė 1 000 Eur, iš viso 11 000 Eur. Šias pinigines lėšas perdavė broliui dėlto, kad anksčiau jis gavo daugiau piniginių lėšų, t. y. kai 2006 m. – 2007 m. pardavė tėvo butą, jam teko didesnė pardavimo kainos dalis nei broliui, jis taip pat papildomai pasiskolino piniginių lėšų iš brolio. Taigi liudytojas patvirtino, kad ginčo laikotarpiu perdavė atsakovams 10 000 Eur grynaisiais pinigais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi E. B. ir V. B. padovanojo savo motinai A. S. po 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 28 d. tarp A. S., Z. B. ir Šilutės rajono savivaldybės sudaryta trišalė gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, ja A. S. pardavė Z. B. butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 13 612,14 Eur (47 000 Lt). Iš A. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 m. sausio 4 d. A. S. pervedė atsakovei D. B. 6 516,45 Eur (22 500 Eur) ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. sausio 19 d. išgrynino iš viso 6 835,03 Eur (23 600 Lt). Iš atsakovės D. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2007 m. vasario 7 d. ji išgrynino iš viso 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Taigi byloje esantys duomenys taip pat patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, apie tai, kad A. S. pardavė jiems pinigines lėšas, gautas už buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą.

44. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, į atsakovų ir liudytojo V. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat į anksčiau nurodytus banko sąskaitos išrašų duomenis, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad dalį lėšų už buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą A. S. perdavė ir V. B.. Atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovai dalį savo piniginių lėšų, įskaitant lėšas, gautas už minėto turto pardavimą, galėjo perduoti V. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pastariesiems yra įprasta perduoti vienas kitam pinigines lėšas. Aplinkybė, kad atsakovai už buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą gavo 6 516,45 Eur (22 500 Eur) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. V. B. negalėjo jiems perduoti 11 000 Eur. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovams ir V. B. buvo įprasta perduoti vienas kitam pinigines lėšas, todėl pastarasis ginčo laikotarpiu atsakovams galėjo būti skolingas 11 000 Eur. Juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai be 10 000 Eur sumos, gautos iš D. U. grynaisiais pinigais, ginčo laikotarpiu taip pat išsigrynino 9 000 Eur, t. y. minėtu laikotarpiu grynaisiais pinigais turėjo 19 000 Eur, nors, anot ieškovės atstovės I. L., ieškovei grąžino tik 15 000 Eur skolą. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovės atstovė kelia dvejonę dėl to, ar 2021 m. rugpjūčio 27 d. V. B. atsakovui pervesta 1 000 Eur suma galėjo būti panaudota skolai ieškovei grąžinti, kadangi atsakovas E. B. 2021 m. rugsėjo 7 d. pervedė V. B. 1 000 Eur, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai ir be šios 1 000 Eur sumos turėjo pakankamai piniginių lėšų skolai grąžinti. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovai išgrynintas pinigines lėšas, taip pat ir grynaisiais pinigais iš buto pirkėjos gautas pinigines lėšas būtų panaudoję įmonės veiklai, kaip teigia ieškovės atstovė.

45. Ieškovės atstovė nurodo, jog aplinkybę, kad atsakovai nėra grąžinę 15 000 Eur skolos patvirtina tai, kad šią skolą jie turėjo grąžinti bankiniu pavedimu, kadangi šią paskolos dalį jie iš R. I. gavo bankiniu pavedimu. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, šalys prievolės įvykdymo būdą gali nustatyti ir keisti bendru sutarimu, todėl aplinkybė, kad paskola buvo suteikta konkrečiu būdu, pavyzdžiui bankiniu pavedimu, pati savaime nereiškia, kad ji turi būti įvykdyta tuo pačiu būdu. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų vekselių, juose konkretus prievolės įvykdymo būdas (grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu) nėra įtvirtintas. Ieškovė ar jos atstovė I. L. nedalyvavo R. I. sudarant sandorius su atsakovais, todėl neturi tiesioginių žinių apie šalių susitarimą dėl prievolės įvykdymo būdo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovės atstovė būtų kreipusis į atsakovus, prašydama skolą grąžinti bankiniu pavedimu. Iš byloje pateikto garso įrašo matyti, kad prievolės įvykdymo būdas taip pat nebuvo aptartas ir 2020 m. spalio mėn. atsakovui E. B. susitikus su liudytoju E. L..

46. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovų nesąžiningumą patvirtina tai, kad nuo civilinės bylos iškėlimo atsakovas E. B. neigė išdavęs 15 000 Eur sumos vekselį ir aplinkybę, kad yra skolingas ieškovei, nors pastarojo teiginius paneigia byloje pateiktas 2020 m. spalio 21 d. garso įrašas. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, jog ieškovė pradiniu ieškiniu nurodė, kad R. I. bankiniais pavedimais buvo pervedęs atsakovui E. B. 15 000 Eur, o pastarasis išdavė 2019 m. spalio 31 d. vekselį, juo įsipareigojo iki 2023 m. kovo 30 d. grąžinti 15 000 Eur. Vis dėlto, pati ieškovė pradiniame ieškinyje nenurodė aplinkybių apie tai, kad atsakovas buvo išdavęs 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselius, kurie jam buvo grąžinti, apie tai, kad atsakovė D. B. 2019 m. spalio 31 d. išdavė R. I. 30 000 Eur sumos vekselį ir tai, kad atsakovai, anot ieškovės, 2021 m. rudenį – žiemos pradžioje grąžino 15 000 Eur skolą, taip atgaudami minėtą vekselį, o atsakovė D. B. išdavė naują 15 000 Eur sumos vekselį, kuris vėliau buvo pratęstas atsakovui E. B. 2022 m. gruodžio mėn. išdavus naują 15 000 Eur sumos vekselį (vekselyje nurodyta data – 2019 m. spalio 31 d.). Taigi pati ieškovė pradiniame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių apie atsakovės D. B. išduotus vekselius ir apie tai, kad ginčo 2019 m. spalio 31 d. 15 000 Eur sumos vekselį atsakovas išdavė jau po R. I. mirties. Atitinkamai atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jis R. I. buvo išdavęs 2017 m. sausio 16 d. ir 2019 m. kovo 16 d. vekselius, skolą pagal šiuos vekselius yra grąžinęs, o 2019 m. spalio 31 d. vekselio nėra išdavęs. Taigi atsakovas atsiliepimu į ieškinį pateikė paaiškinimus dėl pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl savo paties išduotų vekselių.

47. Ieškovės atstovė nurodo, jog atsakovų pateikti paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi teismo posėdžių metu jie nurodė skirtingas aplinkybes apie 30 000 Eur paskolos gavimą. Teismas sutinka su ieškovės atstove, jog, viena vertus, 2024 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu, atsakovai nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovės D. B. išduotame vekselyje nurodytą 30 000 Eur sumą jie buvo gavę anksčiau, t. y. 15 000 Eur gavo 2017 m. bankiniu pavedimu ir 15 000 Eur grynaisiais, o 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovė D. B. išdavė R. I. 30 000 Eur sumos vekselį ir šis jai perdavė 30 000 Eur sumą. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai prašomos priteisti skolos ieškovei nėra grąžinę. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė D. B. paaiškino, kad, suėjus skolos grąžinimo terminui, jie R. I. grąžindavo pinigines lėšas, jis iš tų pačių piniginių lėšų išduodavo naują paskolą, o atsakovai išduodavo naują vekselį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad, suėjus vekseliuose nurodytam skolos grąžinimo terminui, atsakovai iš esmės būdavo pasirengę grąžinti skolą R. I., tačiau šis sutikdavo pratęsti skolos grąžinimo terminą ir kartu suteikdavo papildomą paskolą. Tokiu būdu, kaip nurodo atsakovai, jiems išdavus naują vekselį, R. I. skolindavo iš „tų pačių pinigų“. Be to, šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog aplinkybę dėl skolos grąžinimo teismas grindžia ne tik atsakovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, bet ir kita bylos medžiaga, jos vertinimu ir analize.

48. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovų nesąžiningumą ir tai, kad jie nėra grąžinę skolos, patvirtina 2020 m. spalio mėn. garso įrašas. Remiantis bylos duomenis, šalių, jų atstovų ir liudytojo E. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2020 m. spalio mėn., t. y. po R. I. mirties, liudytas E. L. buvo susitikęs su atsakovu E. B.. Pažymėtina, jog šio pokalbio metu atsakovas E. B. nurodė, kad atsakovai ieškovei yra skolingi 30 000 Eur, šių aplinkybių jie neginčijo ir teismo posėdžio metu, t. y. patvirtino, kad pokalbio metu jų skola ieškovei iš tiesų sudarė 30 000 Eur. Iš garso įraše užfiksuoto šalių pokalbio galima suprasti, jog atsakovas E. B. patvirtina, kad anksčiau vekselius R. I. buvo išdavęs jis, tačiau dabar vekselį yra išdavusi jo žmona (atsakovė D. B.) ir nurodo, jog liudytojas E. L. ir jo šeima neturėtų dėl to nerimauti, kadangi jo ir atsakovės D. B. turtas yra bendras. Teismas pažymi, kad nors pokalbio metu atsakovas E. B. kalba apie apgaulę, t. y. jog galėtų apgauti liudytojo šeimą, bet to nedarys, vis dėlto platesnis šios frazės kontekstas pokalbio metu neatskleistas, todėl nėra aišku, apie kokią apgaulę atsakovas kalba. Juolab, kad abi ginčo šalys byloje patvirtina, jog 2020 m. spalio mėn., t. y. šio pokalbio metu, atsakovų skola ieškovei sudarė 30 000 Eur, tuo metu ji buvo įtvirtinta atsakovės D. B. išduotame 2019 m. spalio 31 d. vekselyje, o atsakovas E. B. ginčo 2019 m. spalio 31 d. 15 000 Eur sumos vekselio (faktinė sudarymo data, anot ieškovės atstovės I. L. – 2022 m. gruodžio mėn.) dar nebuvo išdavęs. Taigi pokalbio metu šalys neaptaria aplinkybių, susijusių su 2021 m. vykusiu skolos grąžinimu.

49. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovai yra grąžinę ieškovei prašomą priteisti skolą, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

51. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

52. Atsakovai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos.

53. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 21,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, ieškinį atmestus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 21,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. I. 21,21 Eur (dvidešimt vieno euro 21 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Rita Renkytė