Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šaukimas į teismo posėdį ieškovui įteiktas asmeniškai 2020-11-25. Iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat negauta ir jokių jo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių priežasčių. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašo priimti sprendimą už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinys atmestinas.

5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jam ši žala buvo padaryta neteisėtais, ieškovo teigimu, teisėsaugos institucijų veiksmais.

7. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.272 str. 1 d. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

8. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. LAT teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad LAT savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.). Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.

9. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio ir jo dubliko turinio, ieškovas teisę į neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimą grindžia tuo, jog 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnai be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį sulaikė dviems paroms bei pareiškė įtarimą, 2) ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės, kurios suvaržė jo laisvę, 3) ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai.

10. Byloje nėra ginčo ir iš Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-07 nuosprendžio matyti, kad 2017-10-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarymo, dėl ko ieškovas buvo sulaikytas bei jam pareikštas galutinis įtarimas pagal LR BK 145 str. 2 d. dėl to, kad jis 2017-05-24, 2017-07-19 ir 2017-10-10 kaltinime išvardintais veiksmais sistemingai terorizavo Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK RS vyriausiąjį patrulį V. Č., vykdantį jam pavestas funkcijas, sistemingai jį baugindamas ir grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

11. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ryšium su pradėtu ikiteisminiu tyrimu ieškovas buvo sulaikytas 2017-10-10 04 val. ir paleistas 2017-10-11 12.40 val., t.y. jo laikinas sulaikymas truko ne ilgiau nei numatyta įstatyme.

12. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2017-10-11 nutarimais, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį, dokumento – asmens tapatybės kortelės, paėmimas.

13. Pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio l dalį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis paprastai yra pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, nes faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos.

Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 1 d. buvo pradėtas pagal tarnybinį policijos pareigūno pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog R. K. nukentėjusiajam grasino susidorojimu.

14. Kaip matyti iš teismo nuosprendyje ir apygardos teismo nutartyse aptartų nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime ir teisme duotų parodymų, ieškovas jo atžvilgiu išsakė įvairius žodžius, tačiau teismai iš visų byloje surinktų įrodymų visumos padarė išvadą, kad iš ieškovo pavartotų žodžių turinio, bei necenzūrinių ir užgaulių žodžių V. Č. atžvilgiu aiškiai išreikšto grasinimo susidoroti ar kaip kitaip pakenkti V. Č. išsakyta nebuvo, o ieškovas nukentėjusįjį užgauliojo, būdamas nepatenkintas jo kaip policijos pareigūno darbu, o ne dėl jo asmeninių savybių ar panašiai, todėl jis ir buvo išteisintas, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. K. katlę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą. Ieškovas, nors savo kaltės ir nepripažino, tačiau iš teismo nuosprendyje išdėstytų jo parodymų matyti, kad jis neneigė V. Č. atžvilgiu išsakęs kaltinime nurodytus žodžius, teigdamas tą padaręs dėl patirto streso. Tiek iš apylinkės teismo nuosprendžio, tiek iš apygardos teismo nutarties matyti, kad išnagrinėjus šią bylą, jokie nei policijos pareigūnų, nei prokurorų neteisėti veiksmai šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo konstatuoti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2d., šiuo atveju buvo pradėtas ir įtarimas ieškovui buvo pareikštas nepagrįstai.

15. LR BPK 140 str. 1 d. numato, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo išsakytų įvairių žodžių policijos pareigūno atžvilgiu, jis buvo laikinai sulaikytas darantis galimai nusikalstamą veiką. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas buvo sulaikytas pažeidžiant LR BPK numatytus reikalavimus, pateikta nėra.

16. Kas liečia ieškovo teiginį apie tai, kad jam paskirtos kardomosios priemonės suvaržė jo teises ir laisves, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, tyrėjos nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį, dokumento – asmens tapatybės kortelės, paėmimas. Ieškovo teiginys, kad kardomosios priemonės apribojo jo laisvę, trukdė susirasti darbą ir pan., nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovo tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jų nepagrindžia jokie duomenys. Prokuroras triplike nurodo, ką patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys, jog ieškovo prašymu 2017-10-25 jam buvo leista išvykti į (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos lanksčiai. Be to, tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, įtariamajam yra apribojama judėjimo laisvė, negali būti laikoma jo teisių pažeidimu, o šiuo atveju kardomosios priemonės buvo paskirtos laikantis LR BPK normų reikalavimų ( LR BPK 119 str., 121 str., 125-126 str., 139 str.), taigi laikyti tai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nėra pagrindo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog kardomosios prievartos priemonės paskirtos neteisėtai, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, taip pat, kad dėl tokių prievartos priemonių būtų neproporcingai suvaržytos ieškovo teisės.

17. Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė per ilgai ir tai pažeidė jo teises. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017-10-10 pagal LR BK 145 str. 1 d., vėliau perkvalifikuotas pagal LR BK 145 str. 2 d. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių ikiteisminio tyrimo terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija (LR BPK 176 str. 2 d.). Šiuo atveju aukštesniojo prokuroro rezoliucija ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2018-05-25 d. 2018-05-23 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui, t.y. ikiteisminio tyrimo terminai nebuvo pažeisti. Ieškovas buvo kreipęsis į Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

18. Taigi, reziumuojant nurodytas aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tokiu būdu, nesant vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų - neteisėtų veiksmų - civilinė atsakomybė negali būti taikoma ir ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas (LR CK 6.272 str.).

19. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Ieškovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio aplinkės teismo Biržų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.