- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-184-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03621-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- A. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos A. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, atsakovas A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai atskirti pareiškėjos sūnų V. B. nuo tėvo A. B. ir jį grąžinti pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos patikslinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms. Pirminis pareiškėjos prašymas pateiktas teismui dar 2020 m. kovo 3 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko parengti ieškinį, jei mano, kad reikia – kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pateikti teismui ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo teismui dienos. Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog A. B. būtų pripažintas neveiksniu, netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku V. B., jį laikytų pas save be teisinio pagrindo. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nepilnamečiui vaikui iš tiesų yra kilęs realus pavojus ir grėsmė gyvenant su jo tėvu. Byloje nėra duomenų, kad tėvas netinkamai elgtųsi vaiko atžvilgiu, neužtikrintų tinkamų buitinių sąlygų ar darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie galimai prieš nepilnametį vaiką naudojamą fizinį ar psichologinį smurtą, apie tėvo sudarytas netinkamas sąlygas sūnui gyventi. Vien pareiškėjos teiginiai apie jos nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo, nes pareiškėja jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grąžinti pareiškėjai sūnų V. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. byloje liko neatskleisti svarbūs duomenys apie atsakovo nepakaltinamumą, o tai prieštarauja viešajam interesui, nes pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu, kai gavusi duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos suprato, kad jis nepakaltinamas. Pareiškėja teismo prašo apriboti atsakovo tėvystės teises, nes jis atsisakė vaiko Londono teismuose, pagrobęs kankina ir grasina nužudyti, sunkiai sužalojo mažametį sūnų, negrąžina jo mamai, nors sūnaus gyvenamoji vieta įsigaliojusiu Kauno apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimu buvo nustatyta su ja.
1.2. Atsakovas serga pavedėta progresavusia psichikos liga, yra pavojingas, nesugeba valdyti savo veiksmų, nesitvardo ir mažametį sūnų prievartauja, muša, kankina, išnaudoja vaikų pornografijai.
1.3. Šalių sūnui šiuo metu nustatyta osteochondrozė, dominuojanti astma, prediabetinė būklė, jam yra maksimaliai iškrypęs stuburas.
1.4. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius klastojo dokumentus ir buvo suinteresuotas nuslėpti atsakovo nepakaltinamumą, aiškinamuosiuose raštuose nurodydamas, kad suklastoto dokumento originalą pametė ar kad tokių dokumentų nerašė. Ant suklastotų dokumentų buvo įrašyta sekmadienio data, o sekmadieniais Vaiko teisių apsaugos skyrius nedirba. Įvaikinimo tarnyba rašytiniuose pasiaiškinimuose nuolat kartojo, kad ji yra nekompetentinga, tačiau tyčia klaidų netaisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-27816-1026/2020; Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009; Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-27816-1026/2020, informaciją iš e.policija.lt apie gautą pareiškėjos pareiškimą.
9. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos pateiktus teismų procesinius dokumentus, nes su jais teismas gali susipažinti per teismų informacinę sistemą LITEKO. Pareiškėja, teikdama informaciją iš e.policija.lt apie gautą pareiškėjos pareiškimą, neprašo jo priimti, nenurodo, kokias reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes jis patvirtina ar paneigia, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį pareiškėjos pateiktą dokumentą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytina nepagrįsta.
13. Pagal nutarties 12 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kad dideliam ieškiniui surašyti reikia laiko, nelaikytina pateisinama bei pagrįsta priežastimi. Kaip teisingai nurodė teismas, pirminis pareiškėjos prašymas pateiktas teismui dar 2020 m. kovo 3 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko parengti ieškinį, esant reikalui kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pateikti teismui ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teisme pareiškimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną taip pat nenustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka būtų pateikusi ieškinį dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio sūnaus teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad teismuose jau ne kartą buvo nagrinėti pareiškėjos prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kurie iš esmės buvo grindžiami panašiomis aplinkybėmis, kaip ir apeliacine tvarka tikrinamoje byloje (atsakovo žiauriu elgesiu su vaiku) (civilinės bylos Nr. e2-28773-955/2015; Nr. e2-3391-944/2016; e2SP-18727-752/2016), tačiau, kaip minėta, CPK reikalavimus atitinkantis ieškinys nebuvo pareikštas.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę nepilnamečio vaiko interesams.
15. Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia argumentais dėl A. B. nuolatinio itin žiauraus smurto prieš vaiką, pavojaus vaiko gyvybei egzistavimu, grasinimais ir kt. Išanalizavęs šiuos pareiškėjos teiginius apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad juose nurodomos aplinkybės negrindžiamos objektyviais duomenimis. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti bent prielaidą, jog pareiškėjos dėstomos aplinkybės apie atsakovą A. B. galėtų atitikti tikrovę. Jis nėra pripažintas neveiksniu, nėra įsiteisėjusių teismo sprendimų, patvirtinančių netinkamą jo rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku V. B. ir šio vaiko laikymą pas save be teisinio pagrindo. Vien pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie nepilnamečio vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, kurią galimai sukelia vaiko tėvas, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo, nes pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kiti skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.