Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-693-1196/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
e1-693-1196/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10214-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-693-1196/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10214-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, t. y. dėl to, kad:

1.1. kaltinamasis 2023 m. kovo 21 d. apie 23.05 val. Lentvario g., Kariotiškių k., Lentvario sen., Trakų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – M. R. priklausantį 3 900 Eur (su PVM) vertės automobilį „Volkswagen Transporter“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija);

1.2. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir kurios atlikimo terminas dar nėra pasibaigęs, tyčia piktybiškai vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. J. K. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir niekada neturėjo, bet vairuoti moka. 2023 m. kovo 21 d. vakare, po išgertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), jam reikėjo grįžti į namus Lentvaryje, tad pažįstamas paskolino jo sutuoktinei ar sugyventinei priklausantį baltos spalvos mikroautobusą „VW Transporter“, kurį vairuojant neblaiviam apie 23.00 val. sustabdė policijos pareigūnai, kuriems pripažino vartojęs alkoholį. Buvo patikrintas jo neblaivums (pirmu tikrinimu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antru - 1,75 promilių neblaivumas). Dėl padarytos veikos gailisi. Automobilį neturėdamas tam teisės ir apsvaigęs nuo alkoholio vairuoja ne pirmą kartą, t. y. žino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir nėra suėjęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas, tačiau reikėjo grįžti namo, o eiti pėsčiomis nesinorėjo, todėl jis vairavo automobilį „VW Transporter“ ir taip nevykdė teismo paskirtos baužiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones. Supranta, kad toks elgesys nepateisinamas, pasižada padaryti išvadas ir ateityje daugiau naujų nusikalstamų veikų nebedaryti.

3. Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Deivydas Kareniauskas parodė, kad 2023 m. kovo 21 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju Rimu Čirvinsku vykdė neblaivių asmenų kontrolę, kai tikrinant sustabdytą automobilį apie 23.05 val. Kariotiškių k., Lentvario g., pastebėjo baltos spalvos automobilį - autobusiuką „VW Transporter“, kurį sustabdė. Patikrinimo metu nustatė, kad automobilį „VW Transporter“ vairavo J. K., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Patikrinus J. K. alkotesteriu pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antru - 1,75 promilių neblaivumas;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu V. K.. 2022 m. balandžio 14 d. iš L. M., pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 3 850 Eur nusipirko baltos spalvos automobilį – mikroautobusiuką „VW Transporter“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl asmeninių, šeimyninių priežasčių VĮ „Regitra“ neužregistravo. Automobiliu „VW Transporter“ naudojasi tiek pati, tiek ir sugyventinis V. K.. 2023 m. kovo 21 d. sugyventinis pasakė, kad paskolino pažįstamui automobilį „VW Transporter“, o kitą dieną 2023 m. kovo 22 d. sužinojo, kad automobilis „VW Transporter“ yra uždarytas į saugojimo aikštelę, nes jį vairavęs J. K. buvo sulaikytas už vairo neblaivus. Pretenzijų J. K. dėl automobilio neturi;

3.3. iš 2023 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). J. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, pirmuoju tikrinimu 23.08 val. nustatytas 2,04 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 23.25 val. – 1,75 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir J. K. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 parų arešto bausmą, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 45 paras arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes prašė subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę – 90 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 parų arešto, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant J. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir šias pareigas: 1) nuo 22 val. iki 6 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigoje; 2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 22 d.; siūloma skirti ir transporto priemonės „VW Transporter“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „VW Transporter“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 900 Eur).

5. Kaltinamasis J. K. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti J. K. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nustatyta, kad kaltinamojo J. K. 2023 m. kovo 21 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

9. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

10. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes J. K. žinodamas, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones)), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojų parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokolas ir fotolentelės, tiek Neblaivumo nustatymo aktas. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad J. K. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

12. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, su jam siūloma prokuroro bausme, įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už 2023 m. kovo 21 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 90 parų arešto, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 45 parų arešto bausmę; paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 90 parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 parų arešto, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimčiai) mėnesių bei paskirti J. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis su įpareigojimais.

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam J. K. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 9 puntas, 13 punktas), per 5 metų laikotarpį 58 kartus baustas administracine tvarka, baudų nemoka, teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam). J. K. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 90 parų arešto, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 45 paras arešto.

15. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealiąją sutaptį ir skiriama 90 parų arešto bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 30 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant J. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigoje, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

17. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. K. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų J. K. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad J. K. buvo nustatytas 1,75 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. K. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys (teisė vairuoti transporto priemonę jau buvo atimta 2022 metų lapkričio mėnesį, nes vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 (penkis) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d.

18. Prokuroras kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – M. R.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“ kaina Lietuvoje – 3 900 Eur su PVM. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „VW Transporter“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Transporter“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 900 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

19. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

20. Nustatyta, jog kaltinamajam J. K. taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė) ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas.

21. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Dokumento - asmens tapatybės kortelės – paėmimas aptartų bylos faktinių aplinkybių kontekste yra perteklinis procesinis veiksmas, todėl, nelikus poreikio taikyti aptartą kardomąją priemonę, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – panaikintina ir nelaukiant baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 134 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma pakankamai kardomųjų priemonių tam, kad būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių (ne)bendrinimo

22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą, BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 5 MGL (188,25 Eur) baudą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 38 MGL (1 900 Eur) baudą.

23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog paskirtų bausmių subendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nuosprendžiams įsiteisėjus (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-290/2020, nutarties 11 punktą; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-81-966/2021, nutarties 4 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011). Aptarta teisminė praktika reiškia, jog priimamu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Pagal BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrinamos jas visiškai sudedant, t. y. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas subendrinama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta - 5 MGL (188,25 Eur) bauda ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 38 MGL (1 900 Eur) bauda, J. K. skiriant - 60 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 10 (dešimties) mėnesių terminui, 5 MGL (188,25 Eur) baudą ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštą;

- pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, paskiriant J. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi medicinos įstaigoje, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės, kurios vykdymas atidėtas, visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą - 5 MGL (188,25 Eur) baudą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 38 MGL (1 900 Eur) baudą ir J. K. skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 10 (dešimties) mėnesių terminui ir 43 MGL (2 088,25 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimi, J. K., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „VW Transporter“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią – 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. nutarimu J. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) - panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir grąžinti J. K..

J. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Miglė Janovičienė