- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- 1-3098-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40695-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- P. L.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. L. 2023 m. spalio 22 d. apie 18.40 val. degalinėje „VIADA“, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija.
P. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis P. L. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, parodė, kad jis bylai reikšmingą dieną vairavo įmonei priklausantį vilkiką neblaivus. Išvažiavo iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tada įvažiavo į šalia esančią „VIADA“ degalinę, ten įvyko konfliktas su kitu vairuotoju, kuris anksčiau užkirto jam (kaltinamajam) kelią ir parodė nepadorų gestą. Po konflikto įsėdo į vilkiką ir jį užvedė, tada iškarto buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam nustatytas 1,9 promilių neblaivumas. Iš viso neblaivus nuvažiavo apie 2 km. Alkoholinius gėrimus vartojo savaitgalį, ryte išgėrė apie 3 l alaus, kuris buvo 6 proc. stiprumo. Per tą savaitgalį iš viso išgėrė apie 10 l alaus. Kai jis vartojo alkoholinius gėrimus, žmonos nebuvo namuose. Tą rytą nelabai gerai jautėsi, bet negalėjo pavesti įmonės, krovinys jau buvo pakrautas, nenorėjo prarasti darbo, todėl nusprendė važiuoti. Turėjo važiuoti į Estijos Respubliką, į Taliną, tai yra maždaug 600 km. Iškrovimas jam buvo suplanuotas ryte, bet jis būtų atvažiavęs dieną, nes iš karto būtų nevažiavęs, būtų sustojęs aikštelėje pamiegoti. Įmonėje darbuotojų blaivumo prieš komandiruotę netikrina. Iki įvykio savaitgaliais vartodavo alų, bet ne po 10 l. Anksčiau niekada nevairavo vilkiko būdamas išgėręs. Savo elgesį vertina blogai ir padarė išvadas – ateityje daugiau nevairuos išgėręs. Po šio įvykio alkoholio nevartojo. Mano, kad jam nereikia pagalbos dėl alkoholio vartojimo, susitvarkys pats. Praeityje yra baustas už KET pažeidimus, kada paskutinį kartą buvo baustas neprisimena. Prašo konfiskuoti kuo mažesnė pinigų sumą, kadangi jis šiuo metu nedirba, ieško darbo, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus. Galėtų sumokėti apie 4 000 Eur. Dabar žmona viena išlaiko šeimą, ji uždirba 800–900 Eur.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba ir užima vyresniojo tyrėjo pareigas. 2023 m. spalio 22 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu nustatytu maršrutu, degalinėje „VIADA“, esančioje (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną asmenį, kuris nekoordinuotais judesiais ėjo nuo degalinės link degalinės teritorijoje stovėjusio raudonos spalvos vilkiko Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su priekaba Scmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pastebėjo, kaip minėtas vyras įlipo į vilkiką ir atsisėdo į vairuotojo vietą, praėjus kelioms minutėms užvedė variklį ir degalinės teritorijoje pradėjo važiuoti į priekį. Tada nusprendė nedelsiant jį sustabdyti ir patikrinti ar vairuotojas yra blaivus. Panaudojus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos specialiąsias šviesas, vilkikas buvo sustabdytas degalinės teritorijoje. Priėjus prie vilkiko vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo P. L., iš vilkiko kabinos ir vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus ar asmuo vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad alkoholį vartojo tik vakar vakare, o šiandien alkoholio nevartojo. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu, šiam sutikus ir patikrinus jo blaivumą, pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, praėjus maždaug 15 min. antruoju pūtimu asmeniui buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Asmuo su alkotesterio rodmenimis sutiko, paaiškino, kad ir šį rytą vartojo alkoholį. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veža krovinį, kuris taip pat priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus vilkiko kabiną, joje alkoholinių gėrimų ar jų taros nebuvo (b. l. 31–33).
2023 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias nurodė K. S. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. spalio 22 d. 18.48 val. buvo gautas pranešimas, kad pareigūnai sustabdė sunkiasvorę transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 5–7).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Scmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). transporto priemonė atiduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui A. A.. Prie protokolo pridėta foto lentelė (b. l. 17–24).
2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš degalinės „VIADA“, esančios (duomenys neskelbtini):
1. Vaizdo įrašo, pavadinimu „Degaline_ch1_20231022184115_20231022184525“, trukmė yra 4.09 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 18.41 val. Užfiksuota kaip prie degalinės pastato, netoli nuo kolonėlės Nr.1–2 18.42 val. P. L. priėjo prie pilkos spalvos automobilio iš vairuotojo pusės, kažką pasakė minėto automobilio vairuotojui, panašu, kad jis buvo piktas. 18.42 val. iš minėto automobilio išlipo vairuotojas. Įtariamasis P. L. pradėjo minėtam vairuotojui kažką sakyti, matosi, kad įvyko žodinis konfliktas. 18.43 val. privažiavo policijos tarnybinis automobilis ir sustojo netoli P. L.. Jis pamatė policijos automobilį ir 18.43 val. pasitraukė nuo anksčiau minėto pilkos spalvos automobilio ir jo vairuotojo;
2. Vaizdo įrašo, pavadinimu „Degaline_ch1_20231022183943_20231022185636“, trukmė yra 16.53 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 18.39 val. Užfiksuota, kad: 18:41:37 val. į degalinę atvažiavo oranžinės spalvos vilkikas, sustojo prie kolonėlės Nr. 5–6; 18:41:54 val. iš minėto vilkiko išlipo iš vairuotojo pusės P. L. ir nuėjo link degalinės pastato, užėjo už kampo; 18:43:51 val. matosi, kaip iš už degalinės kampo pasirodė P. L., kuris nuėjo link anksčiau minėto vilkiko; 18:44:02 val. P. L. priėjo prie anksčiau minėto vilkiko iš vairuotojo pusės; 18:44:39 val. anksčiau minėtas vilkikas pradėjo važiuoti į priekį; 18:44:47 val. vilkikas išvažiavo iš degalinės; 18:44:53 val. vilkikas sustojo; 18:44:54 val. prie vilkiko privažiavo policijos tarnybinis automobilis; 18:45;07 val. vilkikas vėl pradėjo važiuoti į priekį; 18:45:12 val. vilkikas vėl sustojo (b. l. 35–36).
2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose nustatomas P. L. neblaivumo patikrinimo faktas:
1) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231022-184458UTC+0300.mp.4“, trukmė yra 4.06 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 18.44 val. Užfiksuota kaip policijos pareigūnas priėjo prie oranžinės spalvos vilkiko, vilkikas jau sustojo, atidarė duris iš vairuotojo pusės, t. y. iš kairės pusės, vilkike yra tik vienas vairuotojas – P. L.. Po to pareigūnas paprašė P. L. pateikti dokumentus bei papūsti. Po to užfiksavo, kad P. L. – vilkiko vairuotojas yra neblaivus, t. y. po pirmo putimo nustatė 1,90 promilių neblaivumą;
2) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231022-185720UTC+0300.mp.4“, trukmė yra 1.19 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 18.57 val. Užfiksuota kaip vilkiko vairuotojas – P. L. paaiškino pareigūnui, kad „Furoje negėrė“, ką tik išvažiavo iš darbo, alkoholinius gėrimus gėrė iš ryto. Po to buvo atliktas atras pūtimas;
3) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231022-190207UTC+0300.mp.4“, trukmė yra 1.25 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 19.02 val. Užfiksuota kaip po antro pūtimo pareigūnas nustatė P. L. neblaivumą – 2.20 promilių neblaivumą;
4) vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20231022-200445UTC+0300.mp.4“, trukmė yra 5 min., pradėtas 2023 m. spalio 22 d. 20.04 val. Užfiksuota kaip P. L. pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam pateikė pareigūnas. Pareigūnas grąžino P. L. jo vairuotojo pažymėjimą bei paaiškino apie galimybę kreiptis dėl laidavimo (b. l. 38–39).
2023 m. spalio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti P. L. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2023 m. spalio 22 d. 18.47 val. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2023 m. spalio 22 d. 19.03 val. – 2,20 promilių neblaivumas (b. l. 16). Analogiški P. L. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 13–14). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 15).
VĮ „Regitra“ duomenimis, krovininio automobilio Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB (duomenys neskelbtini), valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad krovininio automobilio Mercedes-Benz Actros, 2016 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 41 720 Eur (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo vilkiką Mercedes-Benz Actros, kai jo iškvėptame ore buvo 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina P. L. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu P. L. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad P. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo policijos pareigūno K. S., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; 2023 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo; policijos įvykių registro išraše bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėti degalinės „VIADA“ ir pareigūno kūno kameros („Bodycam“) vaizdo įrašai.
P. L. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. spalio 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, nustatyti P. L. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, P. L. 2023 m. spalio 22 d. 18.47 val. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. L. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl P. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu P. L. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 114), galima laiduotoja A. L. pateikė sutikimą būti P. L. laiduotoja ir jį perduoti jos (A. L.) atsakomybėn (b. l. 115).
P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pasirinko A. L. kaip laiduotoją, nes ji yra kaltinamojo žmona, santykiai yra geri, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. A. L. gera, nuoširdi, tvarkinga, gera motina, gera žmona, nevartoja alkoholio. Ji į šį įvykį reagavo neigiamai, daro jam didelę įtaką, jie kalbėjosi ką darys ir kaip toliau gyvens.
Galima laiduotoja A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytoja, uždirba 1 000 Eur. Yra bausta už KET pažeidimus, nes viršijo nustatytą greitį, nuobauda buvo paskirta rugsėjo mėnesį. Retkarčiais vartoja alkoholį, pavyzdžiui, per gimtadienius. Apie įvykį ji sužinojo vakare, P. L. paskambino ir viską papasakojo, tuo metu labai susinervino, susijaudino. Jis sakė, kad nenorėjo pavesti darbdavio, nes krovinys jau buvo pakrautas. Vyras niekada taip nesielgė, nežino, kodėl taip įvyko. Tą dieną jos namuose nebuvo, buvo pas motiną. Jeigu ji matytų, kad vyras yra išgėręs ir važiuoja į darbą – neleistų. Dėl šio įvykio vyras labai pergyvena, prarado darbą, kurį ilgai dirbo, ji stengiasi jį palaikyti morališkai. Ji neigiamai vertina tokius vyro veiksmus, jis rodo blogą pavyzdį vaikams. Ji su vyru sutaria gerai, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, turi du nepilančius vaikus. Vyras kartais vartoja alkoholinius gėrimus savaitgaliais, bet jo priklausomybės alkoholiui ji nepastebėjo. Mano, kad ji yra savo vyrui autoritetas. Jie kalbėsis apie įvykį, bendraus, galbūt kreipsis pas psichologą. Mano, kad jis pats supranta, jog taip elgtis negalima. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi vyras šiuo metu nedirba, jie neturi daug pinigų. Turi vieną vartojimo paskolą, moka po 120 Eur per mėnesį – išskaičiuoja iš atlyginimo.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. L. yra neteistas (b. l. 83–84) – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.
Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad šiuo atveju nėra ketvirtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – yra pagrindo manyti, kad P. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-114-628/2019).
Teismas nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Valstybės kaltintoja baigiamojoje kalboje nurodė, kad P. L. šiurkščiai pažeidė KET, jis vairavo vilkiką, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, nėra uždrausta asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jis padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. šiurkščiai pažeidžia KET, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai, teismų praktikoje toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas yra gana plačiai taikomas baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, P. L. buvo nustatytas ne sunkus, o vidutinis neblaivumo laipsnis (sunkus neblaivumas laikomas tuo metu, kai alkoholio koncentracija viršija 2,5 promilių). Šiuo atveju kaltinamajam nustatytas neblaivumas (1,90 promilės, o tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį) itin daug neviršija ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Trečia, teismas sutinka su prokurore, kad vilkiko, o ne lengvojo automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingesnio pobūdžio veika. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenustato, kad draudžiama atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jis vairuoja vilkiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas yra taikomas baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-83-988/2021, 1A-477-935/2021; šiose baudžiamosiose bylose prokurorai neskundė teismų procesinių sprendimų atleisti kaltininkus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jie vairavo vilkikus būdami apsvaigę nuo alkoholio). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, kad P. L. vairavo vilkiką būdamas neblaivus, savaime nesudaro pagrindo netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė baigiamosios kalbos metu taip pat akcentavo, kad kaltinamasis vairavo vilkiką Vilniaus miesto teritorijoje ir ketino vairuoti už Lietuvos Respublikos ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad P. L. nuvažiavo vilkiku Vilniaus mieste itin didelį atstumą, kol buvo nustatyta jo padaryta nusikalstama veika (pasak, kaltinamojo, jis nuvažiavo gal 2 km). Be to, kaltinamojo teigimu, jis turėjo važiuoti į Estijos Respubliką, į Taliną, tai yra maždaug 600 km. Iškrovimas jam buvo suplanuotas ryte, bet jis būtų atvažiavęs dieną, nes iš karto būtų nevažiavęs, būtų sustojęs aikštelėje pamiegoti. Tokie P. L. parodymai nėra paneigti. Pasak prokurorės, tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta pavojingų padarinių atsiradimo. Visais atvejais, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, yra keliamas pavojus eismo saugumui ir atsiranda rizika, kad gali būti sukelti neigiami padariniai (pavyzdžiui, sukeliamas eismo įvykis, kurio metu apgadinamas svetimas turtas, sužalojami kiti asmenys). Kita vertus, kaip minėta, vien tokios rizikos buvimas neužkerta kelio taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs P. L. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnis yra toks, kuris leistų abejoti, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvimo ar nebuvimo, taip pat yra svarbu įvertinti P. L. apibūdinančių duomenų visumą. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas, neatleistas kokiu nors pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės. P. L. paskutinių 3 metų laikotarpiu tik vieną kartą baustas administracine tvarka (priešingai, nei teigė prokurorė baigiamosios kalbos metu, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka), padarytas administracinis nusižengimas yra nešiurkštus, paskirta bauda sumokėta ir, be kita ko, nuobauda yra negaliojanti (b. l. 81–82). Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis anksčiau dirbo vairuotoju, o dėl padarytos nusikalstamos neteko darbo. P. L. ieško darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, o dar praėjo neilgas laikas, kai jis nedirba, natūralu, kad susirasti naują darbą nėra visiškai paprasta. Į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per paskutinių 5 metų laikotarpį jis nesikreipė (b. l. 86–87), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 88). Be to, P. L. yra ilgą laiką vedęs, turi nepilnamečių vaikų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis beveik pavyzdingai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų nėra.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad P. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vien prokurorės priešinga pozicija teismo neįpareigoja daryti kitokią išvadą šiuo klausimu.
Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos. Kaltinamojo amžius ((duomenys neskelbtini) metai), priešingai, nei teigė prokurorė baigiamosios kalbos metu, nėra pagrindas neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. L.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad P. L. su A. L. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai (jie ilgą laiką yra santuokoje), A. L. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. L. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 121), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per paskutinių 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 120). Ji anksčiau neteista (b. l. 119), bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 116–118). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. L. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima P. L., ji itin kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką P. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad laiduotoja teigė, kad jos vyras neleistinai pasielgė dėl neaiškių priežasčių, jai nebūnant namuose. Kita vertus, tai nelaikytina A. L., kaip laiduotojos, nepatikimumu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, P. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti P. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) krovininio automobilio „Mercedes-Benz Actros“ vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
P. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo Vilniaus mieste sekmadienį vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neblaivus vairavo nedidelį atstumą, tačiau alkoholį vartojo tos pačios dienos rytą, nors žinojo, kad reikės vairuoti. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į P. L. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka tik vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą (administracinė nuobauda negalioja), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.
Taigi P. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 25 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
P. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis vilkiku Mercedes-Benz Actros, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra valdytojas) (b. l. 27). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas krovininis automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini), svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad krovininio automobilio Mercedes-Benz Actros, 2016 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 41 720 Eur (b. l. 28). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 41 720 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.
Kaltinamasis ir jo gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė konfiskuoti kuo mažesnę transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, o prokurorė prašė konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju P. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nustatė, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET nesilaikymą, per paskutinius 3 metus vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda negaliojanti (b. l. 81–82). Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atleisti P. L. pagal laidavimą, nes jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios itin neigiamai apibūdintų kaltinamojo asmenybę. Šiuo metu P. L. nedirba, dėl nusikalstamos veikos padarymo prarado vairuotojo darbą. Svarbu ir tai, kad P. L. su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 74). Šiuo metu dirba tik P. L. sutuoktinė, ji viena išlaiko šeimą, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, taip pat moka paskolą. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei. Taigi, teismui nusprendus tenkinti prokurorės prašymą ir taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (41 720 Eur), kaltinamasis patirtų pernelyg dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad krovininio automobilio Mercedes-Benz Actros vertę atitinkančios visos pinigų sumos (41 720 Eur) išieškojimas iš P. L. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo P. L. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 000 Eur (mažiau kaip 40 procentų vilkiko vertės). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. Nustatyti mažesnę pinigų sumą šiuo atveju nėra pagrindo. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja vilkiką, o kiekvienam vidutinio išsilavinimo asmeniui žinoma, kad tokio pobūdžio transporto priemonių vertė paprastai yra didelė. Taigi P. L. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką. Kaltinamojo šeiminė padėtis ir finansiniai įsipareigojimai nėra pakankamos aplinkybės konfiskuoti tik nežymią transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį (kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad jis sutiktų sumokėti apie 4000 Eur, o tai sudaro tik mažiau nei 10 procentų vilkiko vertės). Byloje nenustatyta, kad P. L., būdamas darbingo amžiaus, apskritai negali susirasti darbo, už kurį jis galėtų gauti adekvatų atlyginimą. Be to, kaltinamasis, žinodamas apie savo šeiminę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nėra skiriama bausmė, pavyzdžiui, bauda. Taigi šio baudžiamojo proceso metu P. L. nepatiria kitokio pobūdžio neigiamų turtinių pasekmių.
Pažymėtina, kad P. L. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
P. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66–67), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62–63) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56–58). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad P. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas saugojimui VĮ „Regitra“ (b. l. 61), todėl dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomas VĮ „Regitra“, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas Nr. 1 ir vokas Nr. 2, kuriuose yra DVD-R laikmenos, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
P. L., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti P. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. spalio 25 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – krovininio automobilio Mercedes-Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) – valstybės naudai.
P. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VĮ „Regitra“, palikti saugoti VI „Regitra“. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką Nr. 1 ir voką Nr. 2, kuriuose yra DVD-R laikmenos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti P. L. ir A. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;
2) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-3098-1100/2023). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.