- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-477-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens U. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kurio U. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą S. K., atsakomybei dvejų metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, U. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, U. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš U. K. valstybės naudai vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. U. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2021 m. gegužės 22 d. apie 16.02 val., Lydos g. 13, Jašiūnų miestelyje, Jašiūnų seniūnijoje, Šalčininkų rajone, vairavo vilkiką SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais U. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, U. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo buvo nuspręsta išieškoti pinigų sumą, kuri atitinka dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 10000 Eur.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant klausimus, susijusius su turto konfiskavimu, turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, konfiskuotino turto statusą, asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį, konfiskuoto turto reikšmę tokiam asmeniui bei į tai, ar dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta arba potencialiai galėjo kilti žala valstybei. Į paminėtas aplinkybes būtina atsižvelgti, siekiant tinkamai užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimą, tinkamai nustatyti balansą tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens, visuomenės bei valstybės interesų.
4. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokios nusikaltimo padarymo pavojingumą ar kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės lėmė išvadą, kad šiuo atveju buvo būtina taikyti transporto priemonės konfiskavimą, be šios priemonės taikymo nebus galima įgyvendinti prevencinių tikslų. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemonę taikė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, į kurias privalėjo atsižvelgti.
5. Skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė iš U. K. išieškoti aiškiai per didelę pinigų sumą. Tokios sumos išieškojimas neproporcingai pasunkins tiek paties U. K., tiek jo šeimos narių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar U. K. turi būti taikoma ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė, privalėjo atsižvelgti į tai, kad U. K. anksčiau buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs, jam nėra pradėti kiti baudžiamieji procesai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėse. U. K. yra teigiamai charakterizuojamas ne tik įvairių įstaigų (organizacijų) atstovų, bet ir fizinių asmenų, jo turimos savybės bei profesiniai sugebėjimai (įgūdžiai) iš esmės daro jį sąžiningu bei atsakingu asmeniu. Įvertintina ir tai, kad U. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, šio metu jis negauna jokių pajamų, išskyrus senatvės pensiją. Be to, U. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailėjosi.
6. Apelianto įsitikinimu, vien vykęs baudžiamasis procesas yra vertintinas kaip efektyvi poveikio priemonė, kuri lemia, kad ateityje jis nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų. Skunde pabrėžiama, jog laiduotoją ir U. K. sieja artimi ryšiai. Pati laiduotoja yra nurodžiusi, kad ji pasiruošusi prisiimti atsakomybę už tolimesnį U. K. elgesį, mano, jog jos autoritetas užtikrins tinkamą U. K. elgesį ateityje. Be to, duomenų, kad U. K. sistemingai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra linkęs daryti nusikaltimus, nėra, priešingai, baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, jog U. K. yra vertinamas teigiamai ir tik per savo neapdairumą atliko priešingus teisei veiksmus. Šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatų netaikymas, nesukels jokių neigiamų pasekmių visuomenei ir valstybei, ypač įvertinus tai, jog jokia žala įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams, kitiems teisiniams gėriams nebuvo padaryta.
7. Teismo posėdžio U. K. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
U. K. apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju yra ginčijama tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui buvo pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina neperžengdamas ribų, kurios yra nustatytos apeliaciniame skunde.
9. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad transporto priemonė, kurią 2021 m. gegužės 22 d. apie 16.02 val., būdamas neblaivus, vairavo U. K., t. y. vilkikas SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vertintina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir tuo pačiu konfiskuotinas turtas, nes ji yra pagalbinis įtaisas, negalintis savarankiškai judėti be kitos transporto priemonės (vilkiko ar pan.) pagalbos, skirtas vežti krovinius. Vien faktas, kad U. K. valdė vilkiką su priekaba savaime nereiškia, kad ir priekaba, kurios naudojimas pagal įprastinę paskirtį be vilkiko nėra įmanomas, yra vertintina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios negalėtų būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
10. Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės vienu iš BK VI skyriuje numatytų pagrindų, pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo klausimas, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-288-788/2020 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Teismas, skirdamas asmeniui baudžiamojo poveikio priemones, privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principo reikalavimus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-511/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.). Tuo pačiu pabrėžtina ir tai, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju BK 72 straipsnio nuostatų taikymas teismų praktikoje nėra vertinama kaip išimtis iš bendros taisyklės, nusikalstamos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuojama (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020).
11. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad U. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. U. K. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kuri priklauso kitam subjektui, Jašiūnų miestelio ribose, dienos metu, netoli degalinės, valdydamas vilkiką su priekaba nuvažiavo į griovį. Pastebėtina, kad apie tai, jog U. K. transporto priemonę vairuoja galimai neblaivus, pranešė kitas eismo dalyvis, kuris matė, kaip buvo vairuojama transporto priemonė ir kaip ji nuvažiavo į griovį (b. l. 15), t. y. U. K. veiksmai kelyje sukėlė įtarimų kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad U. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad U. K. vilkiku su priekaba, kaip jis pats aiškino pirmosios instancijos teisme, ketino važiuoti nedidelį atstumą. Pastebėtina, kad net ir bandymas nuvažiuoti nedidelį atstumą U. K. baigėsi nesėkme, nes jis su valdyta transporto priemone įvažiavo į griovį. Iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris kaip profesionalus vairuotojas, be jokios abejonės, žino ir supranta būtinybės laikytis KET reikalavimų svarbą, paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už vilkiko vairo, aiškiai suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Ši aplinkybė rodo U. K. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Faktas, kad U. K. buvo paprašyta pastatyti vilkiką su priekaba kitoje vietoje, jo neteisėtų veiksmų nepateisina ir jų vertinimo nekeičia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu U. K. aiškino, jog jis ketino kažkur važiuoti, tačiau negalėjo paaiškinti kur ir kodėl, į griovį įvažiavo, nes norėjo apsisukti (b. l. 65, 73). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog U. K., sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Pastebėtina ir tai, kad U. K. anksčiau yra nusikaltęs, iš jo paties parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog anksčiau nusikalstamą veiką jis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 129). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus U. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. U. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.
12. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-111-222/2019). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įprastinės teismų praktikos ir U. K., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto konfiskavimas akivaizdžiai siejasi su U. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, pavyzdžiui, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir pan., ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme.
13. Sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 11-12 pastraipose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš U. K. yra tinkama ir būtina priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Tuo pačiu teigtina, kad įvertinus patį U. K. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nustatyta, kad tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, efektyviai galima pasiekti ieškojus iš U. K. valstybės naudai 10000 Eur, t. y. tik dalį konfiskuotino turto vertės (vidutinė vilkiko, kokį vairavo U. K., kaina Lietuvoje yra 16810 Eur (b. l. 27)).
14. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, jog baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš U. K. – buvo paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principo reikalavimus ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar transporto priemonės vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Taigi dar labiau mažinti iš U. K. išieškotinos pinigų sumos dydžio nėra pagrindo, tuo labiau, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam nebuvo paskirta jokia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė (už šį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (100000 Eur), areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų).
15. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl U. K. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
U. K. apeliacinį skundą atmesti.