Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus; prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo A. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 5 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja K. L., atstovaudama nepilnamečių vaikų N. L. ir N. D. L. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaikų tėvo S. L. mirties.

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečiai N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos K. L. ir palikėjo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos matyti, kad palikėjas mirė ištuokoje, sutuoktinė – pareiškėja K. L., su kuria santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4287-614/13, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina K. L.. Palikėjas taip pat augino kitą vaiką – dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo. Išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro, duomenimis, palikėjo vardu yra įregistruotų transporto priemonių. Remiantis VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, palikėjas nebuvo sudaręs testamentų, registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų. Kaip matyti iš antstoliui I. G. adresuoto (duomenys neskelbtini) rašto duomenų, palikėjas turi 2 136,13 Eur pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad apie paveldėtiną turtą (sukauptas lėšas) apie kurias jai objektyviai galėjo būti nežinoma (pareiškėjos ir palikėjo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais), sužinojo tik 2024 m. kovo 6 d. gavusi antstolio I. G. pranešimą. Sužinojusi, kad yra turto, kuris paveldėtinas, per protingą laiką kreipėsi teisinės pagalbos ir galiausiai į teismą.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovaujami nepilnamečių vaikų interesai. Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai N. L. ir N. D. L. yra nepilnamečiai, todėl savarankiškai jie negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečių interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jų motina (pareiškėja), todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečių vaikų teisių apsaugos kontekste.

15. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo nepilnamečių vaikų vardu, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjo S. L. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po S. L. mirties, nepilnamečių vaikų N. L. ir N. D. L. vardu priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nepilnamečių vaikų N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.