- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-21295-996/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16509-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ (toliau – ieškovė, UAB „Ignitis“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3), prašydama priteisti jai iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovė, savivaldybė) 167,39 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad į atsakovės nuosavybės teise valdomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas, butas), buvo tiekiama elektros energija, tačiau atsakovė už tai neatsiskaitė. Nurodė, kad atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiais susijusias pareigas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136 straipsniu, 6.383–6.384 straipsniais, 6.388 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu bei kitais teisės aktais. Ieškovės teigimu, atsakovė pilnai neatsiskaitė su ja už objekte suvartotą elektros energiją nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl liko skolinga 167,39 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 21–27).
Atsakovė paaiškino, kad Taisyklėse akcentuojama galimybė nustatyti elektros energijos vartotoją, todėl atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima; pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Teigė, kad 2008 m. liepos 9 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su nuomininku M. Z., kuris pagal nuomos sutarties 9 punktą privalėjo sudaryti su akcine bendrove „Rytų skirstomieji tinklai“ paslaugų tiekimo sutartį, pagal nuomos sutarties 33 punktą, nuomininkas įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ir/ar paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka; 2021 m. gegužės 28 d. buvo užfiksuota, kad bute nuomininkas M. Z. nebuvo rastas, vėliau nustatyta, kad nuomininkas M. Z. yra miręs. Paaiškino, kad nors butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau jis Vilniaus miesto savivaldybe?s tarybos 2008 m. geguz?e?s 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotas patike?jimo teise valdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas”, kuri valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybės perduotu turtu ir atstovauja jos interesams. Pabrėžė, kad objektas ginčo laikotarpiu buvo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bu?stas” (turto patikėtinio) žinioje, todėl savivaldybei nekyla prievolė sumokėti skolą minimu laikotarpiu.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike (el. b. t. I, b. l. 47–53) nurodė, kad objektas buvo išnuomotas M. Z., kuris pagal Gyventojų registro duomenis (duomenys neskelbtini) mirė, byloje nėra ginčo, jog objektas skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei. Pažymėjo, kad Taisyklių 101 punkte (skolos susidarymo metu galiojusių Taisyklių 100 punktas) nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog, nesant tarp elektros energijos tiekėjo ir nuomininko sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas, kuriam tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tiek už jam priklausančiam butui daugiabučiame gyvenamajame name, tiek už šio namo bendrosioms reikmėms patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją, ir tokios savininko pareigos nepanaikina aplinkybė, kad nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas nuomininko įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui. Teigė, jog atsakovės sprendimas dėl objekto perdavimo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas”, tačiau atsakinga už objekto išlaikymą jai (ieškovei) išlieka atsakovė, be to, patikėjimo teisė į objektą nebuvo registruota ir išviešinta registre. Nurodė dar ir tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje yra detaliai nurodyti duomenys dėl skolos objekte susidarymo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike (el. b. t. I, b. l. 61–64) nurodė, kad nors butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau visos gyvenamosios patalpos, įskaitant ir butą, patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotos valdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bu?stas”, todėl butas buvo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bu?stas” žinioje skolos susidarymo laikotarpiu, atitinkamai, būtent savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ kyla prievolė sumokėti už skolą minėtu laikotarpiu, o ne savivaldybei. Atsakovės teigimu, įsiskolinimų ataskaita nėra pakankamas įrodymas, todėl ieškovė taipogi galutinai nepagrindė savo reikalavimų.
Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl skolos už suvartotą elektros energiją.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (el. b. t. I, b. l. 17–18), 2008 m. liepos 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N08/0726 ir 2008 m. liepos 10 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. N-5.22-0726 butas buvo išnuomotas M. Z. (el. b. t. I, b. l. 34–38), kuris, pagal Gyventojų registro duomenis, (duomenys neskelbtini) mirė, pagal ieškovės 2022 m. balandžio 27 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą objektui už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. susidarė 167,39 Eur skola (el. b. t. I, b. l. 8–9), būtent už šį laikotarpį susidariusią skolą ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės, šiuo laikotarpiu butas niekam nebuvo išnuomotas ir priklausė nuosavybės teise atsakovei (el. b. t. I, b. l. 17–18).
CK 6.383 straipsnis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Remiantis Taisyklių 101 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su juo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Taigi, pagal aukščiau nurodytą Taisyklių nuostatą, sutarties nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Vadinasi, nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, įvertinęs aukščiau aptartą bylos medžiagą, sprendžia, kad prievolė atsiskaityti už į butą tiektą elektros energiją nagrinėjamu atveju tenka atsakovei. Tokia praktika analogiškose bylose formuojama ir aukštesnės instancijos teismų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-627-258/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-753-232/2021).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybės įmonių, valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp buto savininko ir trečiojo asmens, tačiau atsakingas už buto išlaikymą išlieka savininkas. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis trečiojo asmens patikėjimo teisė į butą nebuvo registruota ir išviešinta registre. Registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl atsakovės argumentai dėl jos, kaip netinkamos atsakovės byloje, atmestini dar ir dėl to, jog patikėjimo teisė nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre.
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad už elektros tiekimą į butą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. turi sumokėti atsakovė, skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės pateikta detali 2022 m. balandžio 27 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 167,39 Eur skola.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (167,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 167,39 Eur skola bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (167,39 Eur skola) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur kominis mokestis (el. b. t. I, b. l. 10), iš viso – 20,23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 167,39 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų ir trisdešimt devynių euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (167,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,23 Eur (dvidešimties eurų ir dvidešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.