- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1531-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00952-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- D. G., D. G., atstovaujamo D. G.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. G. ir D. G., atstovaujamo D. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-878/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovams D. G. ir D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iš priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir D. G. 710,29 Lt žalos atlyginimo, neviršijant paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą; atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 2-3; 58-60). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G., vairuodamas keturratį motociklą, sužalojo V. B., o pats vairuotojas žuvo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00277-12, nes nusikalstamą veiką padaręs M. G. yra miręs. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų – įvairių šlaunikaulio sričių lūžių V. B. buvo nedarbingas nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2013 m. birželio 3 d., o nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. birželio 5 d. paskyrė, o 2013 m. birželio 27 d. pervedė į V. B. asmeninę banko sąskaitą 342,90 Lt netekto darbingumo pensiją už birželio mėnesį, 2013 m. liepos 24 d. - 367,39 Lt netekto darbingumo pensiją už liepos mėnesį, iš viso 710,29 Lt. Ši turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padaryta dėl M. G. neteisėtų (kaltų) veiksmų, todėl jis privalėtų atlyginti fondo biudžetui žalą. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė D. G. ir sūnus D. G., todėl jie turi atlyginti padarytą žalą CK 5.63 straipsnio pagrindu. Atsakovai M. G. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, todėl jie už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Antstolio sudarytame apyraše nebuvo įtrauktas VSDFV Alytaus skyriaus kreditorinis reikalavimas, nes ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dar nežinojo, kad atsiras žala, o apie ją sužinojo tik 2013 m. birželio 4 d. VSDFV Alytaus skyrius M. G. kreditoriumi tapo po jo mirties – 2013 m. birželio 27 d. išmokėjus V. B. netekto darbingumo pensiją, todėl neturėjo galimybės pareikšti kreditorinių reikalavimų M. G. įpėdiniams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuo 2013 m. birželio 4 d. Alytaus skyriaus specialistai pradėjo rengti medžiagą dėl žalos išieškojimo. Surinkęs informaciją ir reikiamus dokumentus iš atitinkamų institucijų, ieškovas nedelsdamas pareiškė ieškinį, taigi, elgėsi rūpestingai ir jį pareiškė per protingą terminą.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 25-28; 67-69). Nurodė, kad M. G. palikimą priėmė pagal turto apyrašą, o M. G. skolos ir įsipareigojimai ženkliai viršija po mirties jo paliktą turtą, todėl jie neprivalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. 2012 m. gruodžio 4 d. notarė R. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio aprašytą M. G. turtą. Ieškovo skola nėra įtraukta į turto apyrašą, todėl negali būti laikoma tinkamai įforminta skola. Nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui ir bankas turi pirmenybės teisę išieškoti skolą, o likusio palikėjo M. G. turto nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams padengti. D. G. turtinė padėtis yra ypatingai sunki: ji liko našle su vienerių metų sūnumi, yra bedarbė, registruota darbo biržoje, jos gaunamos pajamos yra 390,00 Lt vaiko našlaičio pašalpa, kito turto neturi, be to, yra priversta mokėti kreditą bankui. Ieškovui apie žalos atsiradimo faktą buvo žinoma dar iki 2013 m. birželio 4 d. Nors ieškovas teigia, kad apie žalą sužinojo 2013 m. birželio 4 d., teismui ieškinį jis pateikė tik po dviejų mėnesių. Ieškovo nurodomos aplinkybės nepateisina viso laikotarpio, už kurį ieškovas prašo teismo atnaujinti terminą. Bylos ginčo reikalavimai yra susiformavę laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d., tai yra laikotarpiu po palikėjo mirties, vadinasi, ginčo reikalavimai nėra palikėjo turtinės prievolės, atsiradusios iki pastarojo mirties momento, todėl ieškovo reikalavimams šioje byloje netaikytina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimų pareiškimo tvarka ir terminas. Pats ieškovas dublike nurodo, jog V. B. buvo nedarbingas nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2013 m. birželio 3 d., vadinasi, ieškovas žinojo aplinkybę apie šio asmens sužalojimus ir nedarbingumo pašalpos mokėjimą, taigi, akivaizdžiai praleido terminą. Atsakovų atsakomybė pagal kreditorių pareikštas turtines pretenzijas jau yra apibrėžta sudarytu turto apyrašu, todėl ieškovo reikalavimas turi būti atmestas, nes apyraše ieškovo skola nėra nurodyta. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas apie savo reikalavimus, iki priimant palikimą pagal apyrašą, įpėdiniams jokios informacijos nesuteikė, todėl ieškovas negali būti pripažintas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino atnaujino ieškovui praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti; priteisė iš atsakovų D. G. ir D. G. solidariai 710,29 Lt žalos atlyginimo ieškovui tik atsakovų paveldėto pagal apyrašą turto ribose; priteisė iš atsakovų D. G. ir D. G. valstybei po 32,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 35,50 žyminio (b.l. 101-108). Teismas nustatė, kad dėl kaltų neteisėtų M. G. veiksmų 2014 m. liepos 1 d. buvo sužalotas V. B., todėl jam nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, paskirta ir iš ieškovo lėšų už 2013 m. birželio ir liepos mėnesius išmokėta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – iš viso 710,29 Lt. Atsakovai M. G. kaltės dėl V. B. sužalojimo ir padarytos žalos dydžio neginčijo. Atsakovų argumentą, kad žala ieškovui atsirado tik praėjus metams po M. G. mirties, todėl negali būti paveldima, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes palikėjo prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui atsirado įvykus eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo V. B.. Žalą ar jos dalį kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Tai, kad galutinis žalos dydis paaiškėjo tik vėliau, nereiškia, jog M. G. nekyla civilinė atsakomybė dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Asmuo, dėl kurio kaltų neteisėtų veiksmų atsirado žala V. B., mirė eismo įvykio metu, o jo palikimą priėmė atsakovai D. G. ir D. G. pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą. Ieškovo reikalavimas šiame apyraše nenurodytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame dublike byloje reiškiamas reikalavimas buvo patikslintas, ir apie jį atsakovams žinoma, todėl sprendė, jog byloje nustatyta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus. M. G. palikimas atsirado jo mirties momentu – (duomenys neskelbtini)., o CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams jo įpėdiniams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad šis terminas ieškovo reikalavimui dėl 710,29 Lt žalos atlyginimo pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovui tapo žinoma tik 2013 m. birželio 4 d., kai V. B. kreipėsi dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. Teismas sprendė, kad šį faktą paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Nors atsakovų atstovė teigė, kad ieškovui tai, jog V. B. buvo sužalotas M. G. sukelto eismo įvykio metu, turėjo būti žinoma jau 2012 metais, kai V. B. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl ligos pašalpos mokėjimo, tą patvirtinančių duomenų nėra. Teismo nuomone, VSDFV Alytaus skyrius yra atskira biudžetinė įstaiga, nėra jokių duomenų, jog ji kontroliuoja kitos biudžetinės įstaigos – VSDFV Kauno skyriaus išmokamų ligos pašalpų pagrįstumą ir pan., be to, nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu nukentėjęs V. B. ar kas nors kitas iki 2013 m. birželio 4 d. būtų informavęs ieškovą apie V. B. patirtus sužalojimus. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, sužinojęs, kad dėl V. B. sveikatai padarytos žalos yra kaltas M. G., ėmėsi priemonių išsiaiškinti visoms reikšmingoms aplinkybėms, nustatyti M. G. įpėdinius. Paaiškėjus, jog M. G. palikimą priėmė atsakovai, ieškovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškė ieškinį, todėl sprendė, kad ieškovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių, naikinamasis trejų metų terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nėra pasibaigęs, todėl yra teisinis pagrindas terminą atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai D. G. ir D. G., atstovaujamas D. G. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 111-117). Apeliantų nuomone:
1. Teismas pažeidė CPK nuostatas, draudžiančias išeiti iš ieškinio reikalavimo ribų. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir D. G. Alytaus skyriui padarytai žalai atlyginti 710,29 Lt sumą. Tuo tarpu teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką, skolą priteisdamas paveldėto turto ribose.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.1, 5.53 ir 5.63 straipsnių normas ir neatskleidė bylos esmės. Skola nebuvo įtraukta į turto apyrašą, ieškovas apie skolos egzistavimą laiku apeliantų neinformavo, nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo pakeitimo, todėl žalos suma negali būti laikoma tinkamai įforminta, ir kol atitinkamai nepakeistas turto apyrašas šios sumos apeliantai nepaveldėjo ir jos neprivalo atlyginti ieškovo naudai, kadangi prievolės šią sumą atlyginti iš paveldėto turto jie neprisiėmėme. Šiuo atveju ieškovas turėjo pasinaudoti CK 5.53 straipsnio nuostatomis. Kadangi į apyrašą turi būti įtrauktos visos skolinės teisės bei pareigos, o ginčo atveju skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui atsirado jau po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl tai nėra paveldėjimo objektas. Ginčo reikalavimai nėra palikėjo turtinės prievolės, atsiradusios iki pastarojo mirties momento.
3. Teismas ieškovui nepagrįstai atnaujino praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas nesivadovavo analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartimi. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nuo 2012-07-06 iki 2013-06-03 VSDVF duomenų bazėje buvo fiksuojami duomenys apie asmens nedarbingumą, todėl ieškovas žinojo aplinkybę apie minėto asmens sužalojimus ir nedarbingumo pašalpos mokėjimą. Ieškovas ženkliai praleido trijų mėnesių terminą informuoti įpėdinius apie kreditoriaus reikalavimus, be to, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo nepatvirtina viso nurodyto laikotarpio. Net jeigu ir laikyti, jog ieškovas apie žalos dydį ir faktą sužinojo tik 2013-06-04, o duomenis apie M. G. turto paveldėjimą ieškovas gavo 2013 m. liepos 23 d., ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių praleistam terminui nuo 2013-07-23 iki 2013-08-12 atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 126-130). Nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl sprendimą naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Ieškinio dalykas šioje byloje - reikalavimas atlyginti 710,29 Lt žalą nebuvo pakeistas viso proceso metu, teismas sprendimu neišėjo už ieškinio ribų. Trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme nelaikytinas ieškinio senaties terminu. Ieškovas nėra praleidęs termino turtiniam reikalavimui įpėdiniams pareikšti. Teismas pagrįstai šį terminą atnaujino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių saugumo taisyklių 14, 125, 133 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į elektros stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pats M. G., o motociklo keleivis V. B. buvo sužalotas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nusikalstamą veiką padaręs M. G. yra miręs (b.l. 4-6). V. B. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas yra 45 procentai (b.l. 7). V. B. 2013 m. birželio 4 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus/Prienų skyrių dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (b.l. 19, 20). V. B. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo skirta 367,39 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo (b.l. 8). Viso ieškovas už 2013 m. birželio ir liepos mėnesius V. B. išmokėjo iš viso 710,29 Lt (b.l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje gautas ieškovo padalinio Prienų skyriaus vedėjos pavaduotojos R. V. 2013 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas dėl žalos, susidariusios išmokėjus V. B. netekto darbingumo pensiją, išieškojimo (b.l. 61). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 19 d. pažymoje į ieškovo 2013 m. liepos 15 d. prašymą nurodyta, kad šiame notaro biure paveldėjimo byla į M. G. palikimą neužvesta (b.l. 62). Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. Atsakovai D. G. ir D. G. į M. G. palikimą priėmė pagal apyrašą (b.l. 10-18; 29-39).
Dėl termino atnaujinimo. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai, nesant svarbių priežasčių atnaujino terminą ieškovui reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Atsakovai, ginčydami teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo atnaujintas terminas reikalavimui pareikšti, teigia, kad ieškovas reikalavimą galėjo pareikšti tik iki palikimo priėmimo, kuris buvo priimtas pagal paveldimo turto apyrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas reikalavimą galėjo pareikšti tik iki palikimo priėmimo.
Apeliantai skunde taip pat teigia, kad teismui nebuvo nurodyta svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Kolegija atmeta šiuos argumentus, kadangi teismas terminą ieškovei pareikšti reikalavimą įpėdiniui pratęsė, nurodydamas konkrečius tokio sprendimo motyvus. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad V. B. dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos kreipėsi į ieškovo struktūrinį padalinį - Prienų skyrių tik 2013 m. birželio 4 d. ir tokiu būdu ieškovui tapo žinoma, jog V. B. dalies darbingumo neteko dėl neteisėtų M. G. veiksmų, nes kreipdamasis į VSDFV Kauno skyrių dėl ligos pašalpos mokėjimo V. B. iš viso nenurodė, jog žalą sveikatai patyrė dėl kito asmens kaltės. Teismo nuomone, ieškovas, sužinojęs šiuos faktus, nedelsiant ėmėsi priemonių išsiaiškinti visoms reikšmingoms aplinkybėms: nustatyti M. G. įpėdinius; iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros išreikalavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio; aiškinosi M. G. kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo buvimą; 2013 m. liepos 15 d. užklausė notaro biurą pagal deklaruotą M. G. gyvenamąją vietą apie paveldėjimo bylos užvedimą ir palikimą priėmusius įpėdinius; 2013 m. liepos 23 d. patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, ar yra įregistruotos įpėdinių daiktinės teisės į M. G. nekilnojamuosius daiktus; 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškė ieškinį Prienų rajono apylinkės teisme. Teismas konstatavo, jog šiuos faktus paneigiančių duomenų byloje nepateikta, todėl sprendė, kad terminą ieškovas praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių, naikinamasis trejų metų terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nėra pasibaigęs, todėl yra teisinis pagrindas terminą atnaujinti (CK 5.63 str. 4 d.). Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
Ginčo atveju, vertinant termino praleidimo priežastis, svarbūs ir termino praleidimo padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovai palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o 7 dalyje numatyta, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Tai reiškia, kad atsakovai privalėjo kreiptis dėl turto apyrašo papildymo, todėl atnaujintas terminas atsakovo teisių labiau nesuvaržo, o atvirkščiai, tokiu būdu yra įvykdoma jo įstatyme numatyta pareiga papildyti turto apyrašą. Pažymėtina, kad apeliantė, net ir sužinojusi apie ieškovo reikalavimą, minėtos pareigos nevykdė ir antstolio apie tai neinformavo, todėl negali būti pripažįstama, kad ji veikė sąžiningai.
Dėl žalos priteisimo. CK6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovai neprivalo prisiimti atsakomybės dėl padarytos žalos, nes žala ieškovui atsirado jau po M. G. mirties.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo M. G. ir buvo sužalotas V. B., įvyko dėl M. G. kaltės, nes jis vairavo keturratį motociklą neblaivus (2,44 promilės alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, važiavimo sąlygas, neįvertino eismo sąlygų, intensyvumo, ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į elektros stulpą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas pažyma (b.l. 4-6), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. G. kaltė dėl autoįvykio įrodyta. Šiuo atveju, neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atskirai įrodinėti nereikia, nes kaltė apima ir neteisėtus veiksmus (CK 6.248 str. 3 d.).
Byloje taip pat nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sužalotas V. B., kuriam buvo nustatytas 45 procentų netektas nedarbingumas ir 2013 m. birželio – liepos mėnesiais buvo išmokėta 710,29 Lt netekto nedarbingumo pensija (b.l. 7-9). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad žalos dydis būtų apskaičiuotas neteisingai. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas patyrė 710,29 Lt žalą.
Byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos ir konstatuotina, kad žalą patyrusiems asmenims prievolė atlyginti žalą atsirado įvykus eismo įvykiui (CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.250 str., 6.263 str., 6.270 str.). Šiuo atveju prievolės atsiradimo palikėjui ir jo mirties momentai sutampa. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo atsakovei – palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 5.1 str., 5.50 str., 5.67 str.). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Minėta, kad atsakovai D. G. ir D. G. palikimą po M. G. mirties priėmė pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 d.). Notaro pavedimu buvo sudarytas paveldėto turto apyrašas ir atsakovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 29-39). Jame nurodytos atsakovų paveldėto turto dalys ir viso turto vertė. CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Šio straipsnio 5 dalis įsakmiai nurodo, kad turto apyraše turi būti nurodyta daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas ir vertė. CK 5.54 straipsnis numato, kad neįvykdžius pareigos pateikti turto apyraše įstatyme nurodytus duomenis, įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sisteminė šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pateikus antstolio sudarytą turto apyrašą ir jo pagrindu notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, jame nurodant konkrečius daiktus ir jų vertę, įpėdinė atsako tik ta verte, nes priešingu atveju, teismo sprendimas būtų neaiškus. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, pagrįstai nurodė, jog atsakovai atsako tik paveldėto pagal apyrašą turto ribose.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.