Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-44-878/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
2-44-878/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00950-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
Atsakovas
D. G.
Civilinė byla Nr. 2-44-878/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00950-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos 23.; 34.5.; 44.5.2.; 44.5.2.16.; 99.1.; 99.5.; 99.7.; 116.1. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei R. Š., atsakovei ir mažamečio atsakovo D. G. atstovei pagal įstatymą jo motinai D. G., atsakovų atstovei advokatei S. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovams D. G. ir D. G. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir D. G. 710,29 Lt žalos atlyginimo ir atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Dublike ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovų D. G. ir D. G. ieškovui padarytai žalai atlyginti 710,29 Lt, neviršijant paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą.

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2012 m. liepos 1 d. Prienų rajone, Šiauliškių kaime įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G., vairuodamas keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sužalojo V. B.. Autoįvykio metu vairuotojas M. G. žuvo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00277-12 dėl eismo įvykio buvo nustatyta, kad M. G., vairuodamas keturratį motociklą, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14, 125, 133 punktų reikalavimus, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu jis žuvo ir buvo sužalotas keleivis V. B.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nusikalstamą veiką padaręs M. G. yra miręs. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų (pogūbrinės (subtrochanterinės) dalies lūžio bei kitų šlaunikaulio sričių lūžių) V. B. buvo nedarbingas nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2013 m. birželio 3 d. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų Netekto darbingumo nustatymo tarnybos Kauno pirmajame teritoriniame skyriuje V. B. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Alytaus skyrius 2013 m. birželio 5 d. paskyrė, o 2013 m. birželio 27 d. pervedė į V. B. asmeninę banko sąskaitą 342,90 Lt netekto darbingumo pensiją už birželio mėnesį, 2013 m. liepos 24 d. - 367,39 Lt netekto darbingumo pensiją už liepos mėnesį, iš viso 710,29 Lt. Ši turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padaryta dėl M. G. neteisėtų (kaltų) veiksmų, todėl, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Alytaus skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, taigi, M. G. privalėtų atlyginti žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė D. G. ir sūnus D. G. kurie turi atlyginti padarytą žalą CK 5.63 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, šio teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Įpėdinis priima besąlygiškai visą palikimą, t.y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas D. G. ir D. G. buvo išduotas 2012 m. gruodžio 4 d. Atsakovai M. G. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, todėl jie už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Antstolio sudarytame apyraše nebuvo įtrauktas Alytaus skyriaus kreditorinis reikalavimas, nes Alytaus skyrius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dar nežinojo, kad atsiras žala, nes apie ją sužinojo tik 2013 m. birželio 4 d. Alytaus skyrius M. G. kreditoriumi tapo po jo mirties – (duomenys neskelbtini) išmokėjus V. B. netekto darbingumo pensiją, todėl neturėjo galimybės pareikšti kreditorinių reikalavimų M. G. įpėdiniams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Apie tai, jog dėl V. B. nedarbingumo yra kalti M. G. veiksmai, ieškovas sužinojo tik V. B. nurodžius šią aplinkybę savo prašyme 2013 m. birželio 4 d. Nuo 2013 m. birželio 4 d. Alytaus skyriaus specialistai pradėjo rengti medžiagą dėl žalos išieškojimo: išreikalavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00277-12 dėl eismo įvykio. 2013 m. liepos 10 d. ieškovo Prienų skyrius parengė tarnybinį pranešimą dėl žalos išieškojimo, buvo patikrinta informacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro tinklapyje (http://ic.cab.lt/), ar transporto priemonė buvo apdrausta, tačiau duomenų apie jos draudimą nerasta. Ieškovas 2013 m. liepos 15 d. kreipėsi į Prienų rajono trečiojo notaro biuro notarę A. B. dėl informacijos apie M. G. turtą paveldėjusius asmenis, iš kurios 2013 m. liepos 22 d. gavo atsakymą, kad paveldėjimo byla į M. G. palikimą nėra užvesta. Ieškovas 2013 m. liepos 23 d. gavo Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie M. G. turtą. Taigi, atsižvelgiant į šią veiksmų, atliktų Alytaus skyriaus, seką, ieškovas mano, kad elgėsi rūpestingai ir nedelsė pareikšdamas ieškinį, jį pareiškė operatyviai, per protingą terminą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011 bei 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. 3K-3-540/2011, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo ieškinyje šioje byloje išdėstytų aplinkybių. Kaip nustato Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės tapačiose bylose, o civilinė byla Nr. 3K-3-533/2011 ir civilinė byla Nr. 3K-3-540/2011 yra apie skolininko pakeitimą vykdymo procese, kai mirusio skolininko įsiskolinimas pereina valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovai pateiktame atsiliepime ir triplike nurodė, kad M. G. palikimą priėmė pagal turto apyrašą, o M. G. skolos ir įsipareigojimai ženkliai viršija po jo mirties jo paliktą turtą, todėl jie neprivalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Antstolis R. S. 2012 m. lapkričio 23 d. sudarė M. G. turto apyrašą ir aprašė šį turtą:

1/2 dalį 0,1900 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto vertė 3200,00 Lt;

Atsiliepimas

2) 1/2 dalį vieno aukšto gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 160,40 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto vertė 11100,00 Lt;

3) 1/2 dalį vieno aukšto ūkinio pastato, užstatytas plotas 198,00 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto vertė 1975,00 Lt;

4) 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto vertė 116,00 Lt;

5) automobilį BMW 518, 1982 m., TP ID Nr. (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), natūroje nerastas;

6) savos gamybos priekabą, 1990 m., TP ID Nr. (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Turto vertė 50,00 Lt;

7) AB banke Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 13 d.) yra 0,00 Lt;

8) AB banke DNB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 20 d.) yra 0,00 Lt;

9) AB banke DNB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 20 d.) yra 0,58 Lt;

10) AB banke DNB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 20 d.) yra 708,76 Lt;

11) AB banke DNB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 20 d.) yra 19,23 Eur x 3,4528 = 66,40 Lt;

12) AB banke SEB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 12 d.) yra 0,00 Lt;

13) AB banke SEB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 12 d.) yra 0,00 Lt;

14) AB banke SEB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 12 d.) yra 0,00 Lt (nulis litų 00 ct);

15) AB banke SEB pensijų kaupimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 1812,5725 vienetai, 2012 m. lapkričio 9 d. apskaitos vieneto kaina (Lt) 1,0031, turimų apskaitos vienetų vertė ataskaitos dieną (Lt) 1818,19 Lt;

16) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 13,30 Lt;

17) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus banke sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų likutis sąskaitoje (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 0,16 Eur x 3,428 = 0,55 Lt;

18) kitose kredito įstaigose sąskaitų ir kitokio turto, turto apyrašo sudarymo metu neturi. Viso apyraše sudaryto turto vertė yra 19048 Lt 78 ct. Apyrašas taip pat patvirtina, jog palikėjas M. G. turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus:

1) 2011 m. rugsėjo 14 d. M. G. yra sudaręs Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, kurios likutis (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 30728,11 Eur x 13,4528 = 106098,02 Lt;

2) M. G. yra įsiskolinęs AB bankui SEB pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 146,47 Lt;

3) M. G. yra įsiskolinęs AB bankui SEB pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 20,00 Lt.

4) M. G. yra įsiskolinęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal kreditinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kredito likutis (2012 m. lapkričio 16 d.) yra 906,35 Lt.

Taigi, iš viso M. G. turi kreditorinių įsipareigojimų už bendrą 107170,84 Lt sumą. 2012 m. gruodžio 4 d. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio aprašytą turtą, kuriame nurodoma, jog bendra paveldimo NT turto vertė 16156 Lt. Akivaizdu, jog M. G. palikto turto vertė yra 19048,78 Lt, o jo skoliniai įsipareigojimai siekia 107170,84 Lt. Ieškovo skola nėra įtraukta į turto apyrašą, todėl negali būti laikoma tinkamai įforminta skola. Nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui ir bankas turi pirmenybės teisę išsiieškoti skolą. Todėl likusio palikėjo M. G. turto nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams padengti ir tuo pačiu ieškovo reikalavimams patenkinti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, nurodo, jog D. G. turtinė padėtis yra ypatingai sunki: ji liko našle su mažamečiu sūnumi, kuriam tik vieneri metai, yra bedarbė, registruota darbo biržoje, gaunamos pajamos yra 390 litų vaiko našlaičio pašalpa, kito turto neturi, be to, yra priversta mokėti kreditą bankui.

Šalies argumentai

Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovui apie žalos atsiradimo faktą buvo žinoma dar iki 2013 m. birželio 4 d. Nors apie darbingumo pensijos skyrimą ieškovas, kaip pats teigia, sužinojo 2013 m. birželio 4 d. jis į teismą su ieškiniu kreipėsi dar po dviejų mėnesių, t. y. tik 2013 m. rugpjūčio 6 d. Todėl ieškovo nurodomos aplinkybės nepateisina viso laikotarpio, už kurį ieškovas prašo teismo atnaujinti terminą, dėl to ir šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 5.63 straipsnyje nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011). Be to, atsakovai mano, kad, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ši materialiojo įstatymo nuostata yra aktuali ir taikoma tais atvejais, kai įpėdiniai, priimdami palikimą, paveldi ne tik palikimo aktyvus, tai yra palikėjo iki mirties momento valdytą materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą, bet ir palikimo pasyvus, tai yra palikėjo turtines prievoles, atsiradusias iki palikėjo mirties momento. Būtent tais atvejais, kai įpėdinis inter alia paveldi palikimo pasyvus, kreditorius, turintis materialinę subjektinę teisę reikalauti palikėjo turtinės prievolės, atsiradusios iki palikėjo mirties momento, įvykdymo, turi teisę, o, norėdamas, jog būtų įvykdyta aukščiau nurodyta prievolė (patenkintas turtinis reikalavimas), - pareigą, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui. Bylos ginčo reikalavimai yra susiformavę laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d., tai yra laikotarpiu po palikėjo mirties, vadinasi, ginčo reikalavimai nėra palikimo pasyvai, kitaip tariant, nėra palikėjo turtinės prievolės, atsiradusios iki pastarojo mirties momento, todėl ieškovo reikalavimams šioje byloje netaikytina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimų pareiškimo tvarka ir terminas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-842-585/2013). Pats ieškovas dublike nurodo, jog V. B. buvo nedarbingas nuo 2012 m. liepos 6 d. iki 2013 m. birželio 3 d., vadinasi, ieškovas puikiai žinojo aplinkybę apie šio asmens sužalojimus ir nedarbingumo pašalpos mokėjimą, o tai liudija akivaizdų termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Todėl kai atsakovų atsakomybė pagal kreditorių pareikštas turtines pretenzijas jau yra apibrėžta sudarytu turto apyrašu, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas, nes apyraše ieškovo skola nėra nurodyta. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimą tiesiogiai atsakovams arba pateikti ieškinį teisme, nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių, todėl atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 išaiškinta, kad „Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas - įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus - buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi - kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.“ Ginčo atveju matyti, jog ieškovas įpėdiniams apie savo reikalavimus iki priimant palikimą pagal apyrašą jokios informacijos nesuteikė, todėl toks ieškovas negali būti pripažintas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles, dėl ko akivaizdu, kad yra praradęs teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Ieškovo atstovė R. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jam ir dublike nurodytais motyvais, prašė atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir iš atsakovų priteisti 710,29 Lt žalos atlyginimo, neviršijant paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą. Papildomai paaiškino, kad V. B., kreipdamasis dėl ligos pašalpos išmokėjimo į VSDFV Kauno skyrių, kuris yra atskiras juridinis asmuo, nenurodė, jog nedarbingas tapo dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, be to, VSDFV Kauno skyrius ir Alytaus skyrius yra dvi atskiros įstaigos, Alytaus skyriui nežinoma, kokias išmokas ir kam moka Kauno skyrius, todėl ieškovas negalėjo anksčiau sužinoti, kad M. G. turėtų atlyginti šią ieškovui padarytą žalą. Aplinkybė, jog atsakovai palikimą priėmė pagal apyrašą, ieškovui tapo žinoma tik iš jų atsiliepimo.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė advokatė S. Ž. ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais, nes ieškovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleido be pateisinamų priežasčių, palikimas priimtas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kuriame nėra įrašytas ieškovo reikalavimas. Papildomai nurodė, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie V. B. sužalojimo priežastis dar nuo 2012 m. liepos mėnesio, kai V. B. kreipėsi dėl ligos pašalpos mokėjimo, nes Sodros atskirų skyrių negalima laikyti kaip atskirų subjektų, jie turėjo bendrą informaciją apie V. B. sužalojimą, todėl ieškovui turėjo būti žinoma apie galimą jam turtinės žalos padarymą dėl išmokų V. B.. Be to, mano, kad ieškovas neturi jokių galimybių išreikalauti žalos atlyginimą iš atsakovų, nes šių turtinė padėtis sunki, kreditoriniai reikalavimai viršija paveldėto turto vertę.

Atsakovė D. G. ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais ir jos atstovės advokatės S. Ž. išsakytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00277-12 dėl eismo įvykio, nutarime konstatuota, jog 2012 m. liepos 1 d. Prienų rajone, Šiauliškių kaime M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas keturratį motociklą Kawasaki, valstybinis numeris 4099 LI, pažeidė kelių saugumo taisyklių 14, 125, 133 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į elektros stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pats M. G., o motociklo keleivis V. B. buvo sužalotas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nusikalstamą veiką padaręs M. G. yra miręs (b.l. 4-6). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas yra 45 procentai (b.l. 7). V. B. 2013 m. birželio 4 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus/Prienų skyrių dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, nurodydamas, kad darbingumo neteko eismo įvykio metu, avarija įvyko 2012 m. liepos 1 d. Šiauliškių k., vairavo M. G. (b.l. 19, 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. P11-11213 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo V. B.“ V. B. skirta 367,39 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius už 2013 m. birželio ir liepos mėnesius V. B. išmokėjo iš viso 710,29 Lt (b.l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje gautas ieškovo padalinio Prienų skyriaus vedėjos pavaduotojos R. V. 2013 m. liepos 10 d. tarnybinis pranešimas dėl žalos, susidariusios išmokėjus V. B. netekto darbingumo pensiją, išieškojimo, pranešime nurodoma, jog dėl patirtų sužalojimų V. B. VSDFV Kauno skyriuje nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 213 m. gegužės 24 d. buvo mokėta ligos pašalpa (b.l. 61). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 19 d. pažymoje į ieškovo 2013 m. liepos 15 d. prašymą nurodyta, kad šiame notaro biure paveldėjimo byla į M. G. palikimą neužvesta (b.l. 62). Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. S. 2012 m. gruodžio 4 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą D. G. ir D. G. į M. G. palikimą (b.l. 31-39). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 213 m. liepos 23 d. išrašų taip pat matyti, kad D. G. ir D. G. M. G. turtą paveldėjo pagal 212 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 10-18). D. G. ir D. G. M. G. palikimą priėmė pagal antstolio R. S. 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytą turto apyrašą (b.l. 29-30).

Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltų neteisėtų M. G. veiksmų 2014 m. liepos 1 d. buvo sužalotas V. B., dėl šio sužalojimo V. B. nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis. Nustačius V. B. netektą 45 procentų nedarbingumą, jam buvo paskirta ir iš ieškovo lėšų už 2013 m. birželio ir liepos mėnesius išmokėta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – iš viso 710,29 Lt. Atsakovai neginčijo nei M. G. kaltės dėl V. B. sužalojimo, nei padarytos žalos dydžio. Atsakovų argumentas dėl to, kad žala ieškovui atsirado tik praėjus metams po M. G. mirties, todėl negali būti paveldima, atmestinas kaip nepagrįstas, nes palikėjo prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui atsirado įvykus eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo V. B.. V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, taip patirdamas turtinę žalą, kurią jam kompensavo ieškovas. Žalą ar jos dalį kompensavusiam asmeniui suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Tai, kad galutinis žalos dydis paaiškėjo tik vėliau, nereiškia, jog M. G. nekyla civilinė atsakomybė dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu perėjo ir palikėjo pareiga atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Ieškovas kaip socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką – valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui V. B., įgijo regreso teisę į nukentėjusiajam žalą padariusį asmenį – M. G. (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, dėl kurio kaltų neteisėtų veiksmų atsirado žala V. B., mirė eismo įvykio metu, o jo palikimą priėmė atsakovai D. G. ir D. G.. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-152/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovai M. G. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą. Ieškovo reikalavimas šiame apyraše nenurodytas. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Nors atsakovų atstovė teigė, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimą pagal apyrašą ir tokiu būdu ribojamą atsakovų atsakomybę, pastebėtina, kad ieškovo pateiktame parengiamajame procesiniame dokumente – dublike reiškiamas byloje reikalavimas buvo patikslintas, ir apie jį atsakovams žinoma. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimas priimtas pagal apyrašą, visi įpėdiniai už palikėjo skolas atsako solidariai tik paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir iš esmės ginčija ieškovo reikalavimą tuo pagrindu, kad ieškovas kaip palikėjo kreditorius praleido įstatymų nustatytą terminą pareikšti reikalavimus M. G. palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir ją plėtodamas, yra ne kartą nurodęs, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, bet nėra laikytinas ieškinio senaties terminu, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

M. G. palikimas atsirado jo mirties momentu – (duomenys neskelbtini), o CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams jo įpėdiniams pareikšti baigėsi 2012 m. spalio 1 d. Teismas pripažįsta, kad šis terminas ieškovo reikalavimui dėl 710,29 Lt žalos atlyginimo pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių: kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos kreipėsi į ieškovo struktūrinį padalinį - Prienų skyrių tik 2013 m. birželio 4 d., kai jam 2013 m. birželio 3 d. buvo nustatytas netekto darbingumo lygis. Tai, kad ieškovui aplinkybė, jog V. B. dalies darbingumo neteko dėl neteisėtų M. G. veiksmų, tapo žinoma tik 2013 m. birželio 4 d., patvirtina V. B. prašymas dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. Šį faktą paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Nors atsakovų atstovė teigė, kad ieškovui apie tai, jog V. B. buvo sužalotas M. G. sukelto eismo įvykio metu, turėjo būti žinoma jau 2012 metais, kai V. B. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl ligos pašalpos mokėjimo, tą patvirtinančių duomenų nėra. VSDFV Alytaus skyrius yra atskira biudžetinė įstaiga, nėra jokių duomenų, jog ji kontroliuoja kitos biudžetinės įstaigos – VSDFV Kauno skyriaus išmokamų ligos pašalpų pagrįstumą ir pan., be to, nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu nukentėjęs V. B. ar kas nors kitas iki 2013 m. birželio 4 d. būtų informavęs ieškovą apie V. B. dėl M. G. kaltės patirtus sužalojimus. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, VSDFV Kauno skyriui V. B., kreipdamasis dėl ligos pašalpos, išvis nenurodė, jog žalą sveikatai patyrė dėl kito asmens kaltės. Tokį teiginį paneigiančių patikimų įrodymų byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, sužinojęs, kad dėl V. B. sveikatai padarytos žalos yra kaltas M. G., ėmėsi priemonių išsiaiškinti visoms reikšmingoms aplinkybėms, nustatyti M. G. įpėdinius – iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros išreikalavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, aiškinosi M. G. kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo buvimą, 2013 m. liepos 15 d. užklausė notaro biurą pagal deklaruotą M. G. gyvenamąją vietą apie paveldėjimo bylos užvedimą ir palikimą priėmusius įpėdinius, tačiau 2013 m. liepos 22 d. negavęs reikiamų duomenų, nes, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, įpėdiniai dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi į notarą pagal savo tuo metu laikiną gyvenamąją vietą Kauno rajone, ieškovas 2013 m. liepos 23 d. patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, ar yra įregistruotos įpėdinių daiktinės teisės į M. G. nekilnojamuosius daiktus, tada, paaiškėjus, jog M. G. palikimą priėmė atsakovai, 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškė ieškinį Prienų rajono apylinkės teisme. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl objektyvių, svarbių priežasčių, naikinamasis trejų metų terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nėra pasibaigęs, todėl yra teisinis pagrindas terminą atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad nei įstatymas, nei teisminė praktika nenumato, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl konkretaus kreditoriaus reikalavimų tokio pobūdžio bylose, aiškintųsi dar ir kitų kreditorių turto paveldėtojui pareikštus reikalavimus, šių reikalavimų dydį ir teisėtumą, todėl nesprendžia, ar atsakovų paveldėto turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Pagrindinė sąlyga, kurią numato įstatymas, t.y. CK 5.53 straipsnio 1 dalis, yra ta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tai, jog atsakovų turtinė padėtis sunki, galės būti pagrindu sprendžiant dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 64,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, šios išlaidos, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 35,50 Lt, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 71,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t.y. po 35,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti.

Priteisti iš atsakovų D. G. ir D. G. solidariai 710,29 Lt (septynis šimtus dešimt litų 29 ct) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui tik atsakovų paveldėto pagal apyrašą turto ribose.

Priteisti iš atsakovų D. G. ir D. G. po 32,05 Lt (trisdešimt du litus 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 35,50 (trisdešimt penkis litus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė