Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir, taikant BK 49 straipsnį, jam paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme areštu 60 parų, pridedant dalį bausmės – 20 parų arešto, ir nustatyta subendrinta bausmė areštas 80 (aštuoniasdešimt) parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam paskirtoji bausmė nėra per griežta, o pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. V. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę (teistas, taip pat ir už vengimą vykdyti tą pačią baudžiamojo poveikio priemonę, baustas administracine tvarka, dirba). Teismas nustatė, kad jis paskirtų baudų nemoka, todėl sprendė, kad baudos skyrimas nebus efektyvi bausmė nuteistajam V. V. ir vertino, kad jam skirtina arešto bausmė, parenkant jos dydį, viršijantį už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios rūšies bausmės vidurkį.

10. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo asmenybę nustatė, kad jis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas keturis kartus. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam taikant BK 68 straipsnį, uždrausta dvejus metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 15 d. Nuosprendžiais jam buvo taikytos baudos, viešųjų darbų, arešto bausmės, o paskutiniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto ir individualaus probuojamojo priežiūros plano kopijos matyti, kad V. V. 2021-06-09 buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo (1 t., b. l. 7-34). Visgi, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad V. V. kaip vairuotojas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2022-05-24, 2022-05-29, 2022-06-03, 2022-06-13, 2022-06-19, 2022-06-29, 2022-07-08, 2022-07-12, 2022-07-17, 2022-07-18, 2022-07-26, 2022-07-28, 2022-08-10, 2022-08-11, 2022-08-15 (1 t., b. l. 103-117). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistasis V. V. buvo baustas administracine tvarka net 30 kartų (1 t., b. l. 149-178), paskirtos baudos sumokėtos tik kelis kartus, paskutinį kartą 2019 m., vadovaujantis Sodros duomenimis nuteistasis nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (1 t., b. l. 180-181).

11. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. V. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam V. V. baudos skyrimas nebūtų efektyvi bausmė, o parinkta arešto bausmė, kurios dydis viršija už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios rūšies bausmės vidurkį, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnyje (bauda), nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo V. V. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. V. pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausmę, šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino iš dalies sudedant su 2022-03-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-06-17 nutartimi, paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme (pridėjo 20 parų arešto) ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštą. Nustatyta, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir bausmes paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nurodydamas pridedamos bausmės dalį bei įvertindamas neatliktos bausmės dalį pagal kiekvieną iš bendrinamų nuosprendžių. Pažymėtina, kad dalinis bausmių sudėjimo būdas pirmosios instancijos teismo yra parinktas įvertinus ir tai, kad nuteistasis V. V. vienas augina nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), o ilgesnis bausmės terminas gali neigiamai paveikti nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pridedamos arešto bausmės dalį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

13. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik galėjo jam skirti švelnesnę arešto bausmę, bet ir sudaryti galimybę ją atlikti poilsio dienomis. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pastebėtina, kad galiojanti BK 49 straipsnio redakcija nenumato galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Tokia galimybė įstatyme buvo numatyta tik iki 2019 m. liepos 6 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263 (nuo 2019 07 06)), todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Apeliantas teigia, kad teismas jam galėjo parinkti kitą bausmės atlikimo vietą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, nuteistajam V. V. buvo išaiškinta, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą, kuri nurodoma Kauno kalėjimas, turi atvykti pats. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau – ir BVK) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. BPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d., įsakymo Nr. 1R-444, „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 3 punkte nustatyta, kad konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiesiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietą sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-61 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašo“ 2 punktas, 2.1 punktas nustato, kad nuteistieji areštu, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi atvykti patys. Nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse esantys teismai atvyksta į Kauno kalėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad pagal aukščiau nurodytą įsakymą nuteistieji areštu bausmę atlieka Alytaus, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Pravieniškių 2 - ajame kalėjimuose, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam V. V. netinkamai nurodyta arešto bausmės atlikimo vieta.

16. Apeliantas teigia, kad vienas išlaiko vaiką, o paskyrus arešto bausmę nebus kam pasirūpinti vaiku. Teisėjų kolegija pastebi, kad jokių duomenų prie apeliacinio skundo, grindžiančių šią aplinkybę, nepridėta. Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis (1 t., b. l. 118-119) V. V. turi dukrą, juose fiksuota ir sutuoktinė. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jis vedęs, nuosprendyje – taip pat. Byloje yra pažyma (2 t., b. l. 77) apie šeimos sudėtį, kuri tvirtina, kad V. V. šeima susideda iš jo ir dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), visgi, byloje yra duomenys, kad minėtu adresu gyvena ir nuteistojo motina L. V. (2 t., b. l. 79). Tad bylos duomenimis negalima spręsti, kad nuteistasis vienas augina ir išlaiko vaiką. Be to, aplinkybė, kad jis turi nepilnametį vaiką, neatgrasė V. V. nuo nusikalstamų veikų padarymo. V. V. atžvilgiu pirmas nuosprendis priimtas dar tuo metu, kai jo vaikas buvo ne nepilnametis, o mažametis, tačiau, nepaisydamas to, žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas.

17. Apeliantas teigia, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė dėl sunkios turtinės padėties, siekdamas gauti pajamų išlaikyti nepilnametį vaiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje tokia aplinkybe paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, 2K-369-942/2015).

18. Šiuo atveju pagal nustatytos faktinės aplinkybės nėra pagrindo pripažinti, kad V. V. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar kaltininko materialinė padėtis laikytina sunkia, be kitų aplinkybių, svarbios ir šioje byloje teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, rodančios, kad V. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas, be kita ko, ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 243 straipsnyje, padarymą areštu 45 paroms, o pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Taigi spręstina, kad dėl paties nuteistojo tyčinių veiksmų susiklostė tokia padėtis, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones. Šią aplinkybę nuteistasis žinojo, vis tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones pasirinko darbo pobūdį, susijusį būtent su transporto priemonių vairavimu. Pastebėtina, kad egzistuoja ir kitokio pobūdžio darbai, tiesiogiai nesusiję su transporto priemonių vairavimu. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto turtinė padėtis nebuvo tokia sunki, kad reikėtų daryti nusikalstamą veiką, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistasis ir pats teisme nurodė, kad pervarydamas per sieną automobilius nusprendė užsidirbti.

19. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir kad būtų pagrindas ją švelninti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.