- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- e2-309-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02357-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei InnoForce, G. R., O. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6450-392/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei InnoForce, G. R. (G. R.) ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „ERP“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš UAB Innoforce, G. R. ir O. R. 1 116 824,52 Eur žalą, kurią ieškovė patyrė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimo.Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones – atsakovų turto areštą 1 116 824,52 Eur sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių preliminarių paskaičiavimų, kaip tokia ieškinio suma net centų tikslumu buvo paskaičiuota, todėl negalima išvada, jog ieškinys prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas.Teismas pažymėjo, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė BUAB „ERP“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes ieškinyje nurodyta ieškinio suma apskaičiuota neaiškiai. Ieškovė pateikė aiškų ieškinio sumos paskaičiavimą, todėl bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio nepagrįstumą vien dėl ieškinyje nurodyto žalos dydžio. Be to, tai negalėjo būti vienintele laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priežastimi, nes tai yra tik vienas iš byloje įrodinėtinų elementų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai yra nustatyti kitais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.Teismas neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja reali rizika būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas neįvertino, kad atsakovų finansinė padėtis yra prasta. Nesant duomenų apie gerą atsakovų finansinę padėtį, turėtų būti taikoma prezumpcija dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl didelės ieškinio sumos. Visas atsakovių UAB InnoForce ir O. R. turimas turtas yra suvaržytas hipoteka, o ieškovės turimais duomenimis atsakovas G. R. neturi jokio nekilnojamojo turto ir jo atžvilgiu šiuo metu yra taikomi areštai kitoje byloje 414 078,14 Eur sumai. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jų finansinė padėtis yra gera ir tai nesukels grėsmės teismo sprendimo vykdymui.Atsakovės UAB InnoForce finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina šios įmonės sunkią finansinę padėtį. Atsakovės turtą iš esmės sudaro tik tikėtinai gautinos sumos, o materialaus turto vertė, lyginant ją su mokėtinomis sumomis yra mažareikšmė. Atsakovai G. R. ir O. R. savo veiksmais iš esmės prisidėjo prie to, kad ieškovė būtų pašalinta iš rinkos kaip atsakovės konkurencingas subjektas, kas patvirtina, jog ir šiuo metu atsakovai gali imtis analogiškų ar be kokių kitokių veiksmų, kad būtų paslėptas ar apsunktas atsakovų turtas ir tokiu būdu ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB InnoForce prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės argumentai, kad atsakovai UAB InnoForce, O. R. ir G. R. savo veiksmais privedė BUAB „ERP“ prie bankroto, neteisėtai perėmė klientus ir išstūmė BUAB „ERP“ iš rinkos yra nepagrįsti, nes UAB InnoForce įsteigimo metu ieškovė jau buvo nemoki. Ieškovės reikalaujama pinigų suma yra nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir įrodymais. Visiškai nepagrįsta prielaida, kad atsakovės UAB InnoForce 2011-2015 metais gautas pelnas turėtų būti pripažintas kaip ieškovės patirti nuostoliai. Ieškovės argumentai, kad O. R. ir G. R. negalėjo atskleisti ieškovės klientų konfidencialios informacijos, yra nepagrįsti, nes informaciją apie viešuosius pirkimus galima rasti internetiniame tinklalapyje, todėl visa informacija apie ieškovės klientus yra vieša ir negali būti laikoma konfidencialia. Iš atsakovės pateiktų duomenų spręstina, kad atsakovė yra moki įmonė, neturi jokių finansinių įsipareigojimų, nuo pat įmonės įsteigimo veikia pelningai, pirkėjų skaičius 2015 metais padidėjo reikšmingai, įmonėje dirba 29 darbuotojai, 2015 metais įmonė sumokėjo 122 851 Eur mokesčių. Be to, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra įkeistas, nei kitaip suvaržyta disponavimo juo teisė. Jei atsakovei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 1 116 824,52 Eur sumai, tai įmonę neabejotinai būtų privesta prie nemokumo.Atsakovė nurodo, kad jai objektyviai negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes vienas iš jos klientų yra Bendrasis pagalbos centras, dėl to šio centro darbas būtų paralyžiuotas. Taip pat atsakovė teikia paslaugas kitoms valstybės įstaigoms, kurioms turi būti teikiamas nuoseklus ir nepertraukiamas asmenų aptarnavimas, panaudojant informacines sistemas. Dėl to, kyla reali grėsmė, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas proporcingumo principas ir viešasis interesas. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas taikys laikinąsias apsaugos priemones atsakovė prašo teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 1 dalyje numatytą priemonę – atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė O. R. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nurodo, kad pati niekada nebuvo atsakinga už ieškovės BUAB „ERP“ kainų nustatymą, darbo užmokesčio nustatymą ar bet kokių kitų išlaidų nustatymą ir apskaitą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė nedisponavo informacija, kuri, ieškovės nuomone, buvo atskleista.Ieškovė net nedalyvavo viešuosiuose konkursuose, kuriuos buvo paskelbę jos klientai bei kuriuos neva nuviliojo atsakovai.Nors ieškovė paaiškino, kad ieškinio sumą apskaičiavo pagal UAB InnoForce gautą pelną per 2011–2015 metus, tačiau bendra suma nesutampa su suma nurodyta ieškinyje (skirtumas apie 200 000 Eur). 2012 metais ieškovei BUAB „ERP“ iškelta bankroto byla, todėl nesuprantama kaip galima nesąžiningai konkuruoti su bankrutuojančia ir veiklos nebevykdančia įmone. Ieškovė neįrodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. R. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės BUAB „ERP“ reikalaujamas priteisti žalos dydis, o taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma yra nepagrįsta jokiais konkrečiais skaičiavimas ar įrodymais.BUAB „ERP“ pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas G. R. pereidamas dirbti į UAB InnoForce neatskleidė konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties bei neatliko jokių nesąžiningų konkurencijos veiksmų BUAB „ERP“ atžvilgiu.Tarp BUAB „ERP“ paskutinės viešojo pirkimo sutarties ir pirmos UAB InnoForce viešojo pirkimo sutarties yra metų termino skirtumas ir tai akivaizdžiai patvirtina, jog nebuvo ir negalėjo būti jokio šių įmonių konkuravimo, taip pat nebuvo tikslo šios bendrovės eliminuoti iš rinkos 2012 metais, nes ji tokios veiklos jau nebevykdė. Visiškai nepagrįstas yra ieškovės tvirtinimas, kad UAB InnoForce 2011–2015 metais gautasis pelnas turėtų būti pripažintas BUAB „ERP“ patirtais nuostoliais. Ieškovės UAB InnoForce pajamos ir pelnas niekaip nesusiję su BUAB „ERP“ patirtais nuostoliais, nes įmonių faktinės veiklos laikotarpiai skyrėsi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės BUAB „ERP“ prašymas taikyti laikinąsias pasaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Atsakovė UAB InnoForce Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Papildomais įrodymais atsakovė siekia paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl atsakovės sunkios finansinės padėties. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė BUAB „ERP“ bankroto administratoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu; UAB InnoForce finansinę atskaitomybę už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 2016 m. birželio 10 d. nepriklausomo auditoriaus UAB „Taxlink“ audito išvadą apie UAB InnoForce finansinių ataskaitų rinkinį; VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie UAB InnoForce; VĮ Registrų centro išrašą apie UAB InnoForce turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikiamų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, sprendžia, kad atsakovės teikiami įrodymai susiję su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl teikiami įrodymai priimami ir vertinami kitų nustatytų įrodymų kontekste. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtas neinformavus atsakovų, todėl atsakovė UAB InnoForce neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti anksčiau.Ieškovė BUAB „ERP“ su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria kasacinis teismas konstatavo nesant pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria BUAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai pateikė savo atsikirtimus į atskirajame skunde išdėstytus argumentus, nutarė šį įrodymą, kuris susijęs su sprendžiamu klausimu, priimti ir vertinti bendrame įrodymų kontekste. Be to, teismas tokio pobūdžio duomenis gali naudoti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Apeliacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad ieškinio suma – 1 116 824,52 Eur – yra preliminariai apskaičiuota pagal UAB InnoForce gautą pelną, prarastus pardavimus, o pačią ieškinio sumą ketinama tikslinti kai iš atsakovės UAB InnoForce bus gauti papildomi įrodymai apie atsakovės gautą naudą iš perviliotų klientų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nenustatytas.Ieškovė nurodo, kad detaliai pasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nurodė kokią žalą ji patyrė ir kaip ją apskaičiavo. Kaip įrodymą ieškovė pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016, kurioje konstatuota, kad G. R. ir O. R. iš esmės prisidėjo prie BUAB „ERP“ tyčinio bankroto, todėl jų neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad nurodyta kasacinio teismo nutartimi buvo galutinai išspręstas klausimas dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, kad atsakovų veiksmų, kuriais buvo prisidėta prie BUAB „ERP“ tyčinio bankroto, reikšmė nagrinėjamo ieškinio kontekste bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl šioje proceso stadijoje šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės plačiau pasisakyti.Svarbu pažymėti, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė akcentuoja aplinkybę, kad atsakovai prisidėjo prie BUAB „ERP“ tyčinio bankroto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai ketins savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.Be to, iš UAB InnoForce pateiktų naujų įrodymų matyti, kad atsakovė neturi mokestinių nepriemokų, nėra įsiskolinusi socialinio draudimo fondui, jos turtas, priešingai nei teigia ieškovė, nėra įkeistas ar suvaržytas kitomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad UAB InnoForce yra pelningai veikianti įmonė, kurios grynasis pelnas 2015 metais sudarė 670 877 Eur. Taigi, teigti, kad atsakovės UAB InnoForce finansinė padėtis yra prasta, taip pat nėra pagrindo. Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovų siekį jų turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina neegzistuojant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienai iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas.Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovės UAB InnoForce prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo institutą.Apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.