Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 4 d. paduotu atsakovo G. R. (G. R.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. DOK-2110 atsisakė priimti atsakovų G. R. ir O. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovas antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas visiškai skirtingai vertino tuos pačius faktus ir būtent: 1) ieškovo nemokumo faktą ir jo reikšmę, ir 2) prejudicinių faktų reikšmę ir jų santykį su ieškovo nemokumo momentu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės nemokumas ir dėl to negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pats savaime neeliminuoja jos galimybės konkuruoti, nepagrįsta ir prieštarauja viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui bei kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad nemokumo momentas neturi jokios teisines reikšmes konkuruojant, nes įmonė toliau gali vykdyti veiklą, o tai, jog juridinis asmuo nėra pajėgus padengti savo turimų skolinių įsipareigojimų, nesuponuoja išvados, kad toks juridinis asmuo apskritai negali (negeba ar jam uždrausta) vykdyti komercinės ūkinės veiklos, yra formalus, pateiktas neįsigilinus į konkurencijos bylos esmę bei specifiką ir konkrečias faktines aplinkybes, yra grįstas prielaidomis ir prieštarauja imperatyvioms teises normoms ir teismų praktikai. Be to, netinkamai nustatydamas priežastinio ryšio aplinkybes konkurencijos byloje teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Atrankos kolegijos vertinimu, atsakovo antrą kartą paduoto skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Dėl to, atrankos kolegija neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.