- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2-1078-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02357-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“, G. R., O. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“, G. R. (G. R.) ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo, nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ERP“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. R. (R.), O. R. ir UAB „InnoForce“ 936 455,80 Eur dydžio žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „ERP“ solidariai iš UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. 58 990,10 Eur žalai atlyginti, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą pakeitė, ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „InnoForce“ 252 937,05 Eur žalos atlyginimo, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja UAB „InnoForce“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018, kuriuo prašė BUAB „ERP“ pareikštą ieškinį atmesti. Nurodė, kad prašymas grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. naujai paaiškėjo aplinkybės, kad turtas nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, darbuotojai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, klientai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys G. R., O. R. palaikė pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime prašė stabdyti šią bylą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-2453-340, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nurodė, kad jeigu būtų atnaujintas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimas ir būtų pripažinta, jog teismai nepagrįstai konstatavo buvus neteisėtai perkeltą veiklą iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, tai ši aplinkybė turėtų esminę reikšmė bylai dėl nesąžiningos konkurencijos, kurios nagrinėjimą pareiškėja siekia atnaujinti, todėl būsimas sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021 turėtų tiesioginės įtakos šiai bylai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja UAB „InnoForce“ pateikė teismui šiuos prašymus; 1) sustabdyti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 nagrinėjimą, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021; 2) arba atidėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2452-619/2021 teismo posėdį, kol bus išspręstas UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021, 3) jeigu teismas šių prašymą netenkintų, prašė skirti byloje teismo ekspertizę siekiant nustatyti, ar buvo perkeltas turtas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, ar UAB „InnoForce“ perėmė BUAB „ERP“ klientus ir perviliojo darbuotojus.
7. Nurodė, kad tarp šios bylos ir pateikto prašymo dėl BUAB „ERP“ bylos pripažinimo tyčiniu atnaujinimo egzistuoja tiesioginis ryšys, kuris pasireiškia tuo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui byloje dėl tyčinio bankroto proceso atnaujinimo, jame nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje (jeigu bus atnaujintas procesas ir konstatuota, kad neteisėto veiklos perkėlimo nebuvo, tai 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta nesąžiningos konkurencijos byloje privalės būti peržiūrėta, kadangi yra paremta prejudiciniais faktais, kurie konstatuoti BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatinėtinos aplinkybės dėl BUAB „ERP“ veiklos perkėlimo į UAB „InnoForce“ turi nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę, kas jau buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018. Todėl teismo vertinimu, tarp Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eA2-2453-340/2021 ir teismo nagrinėjamos bylos egzistuoja tiesioginis ryšys, o konkrečiai – Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eA2-2453-340/2021 priimtas procesinis sprendimas, kuriame bus pasisakyta dėl įmonės veiklos perkėlimo, turės tiesioginės įtakos šiai bylai, todėl egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas sustabdyti nagrinėjamą bylą. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymas tenkintas, byla stabdyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė BUAB „ERP“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad savo esme byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturėjo įtakos įsiteisėjusios nutarties priėmimui, kuria teismas iš dalies tenkino UAB „ERP“ ieškinį dėl žalos. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta, kad klausimas dėl prejudicinių faktų buvo keliamas visuose be išimties pareiškėjos procesiniuose dokumentuose. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas įsiteisėjusią nutartį, aiškiai nurodė, kad galutinis sprendimas UAB „Inno Force“ atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis tik prejudiciniais faktais, nustatytais kitų proceso dalyvių G. R. ir O. R. atžvilgiu. Tokiu būdu UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byla savo esme neturi jokios įtakos nagrinėjamam klausimui.
10.2. Pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo suformulavo aiškiais aplinkybes, kurios jai tapo žinomos ir dėl kurių, jos nuomone, procesas ginčo byloje turėtų būti atnaujintas, todėl teismas turėtų spręsti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje apimtyje. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad kitoje byloje, kurioje taip pat pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, galimai gali būti nustatytos naujos ginčui reikšmingos aplinkybės, tačiau tai, jog ateityje gali paaiškėti naujos aplinkybės negali turėti įtakos nagrinėjama ginčui, nes jeigu nutiktų taip, kad būtų atnaujintas UAB „ERP“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas bei priimtas naujas sprendimas, kuriame būtų nurodytos iki šiol nežinomos aplinkybės, pareiškėja galėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iš naujo kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Jeigu BUAB „ERP“ tyčinio bankroto byla būtų atnaujinta ir pasitvirtintų, kad jokio veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ iš tikrųjų nebuvo, būtų visiškai aišku, kad nesąžiningos konkurencijos byloje priimta 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi būti peržiūrėta. Nėra galimybės išnagrinėti bylos dėl nesąžiningos konkurencijos atnaujinimo klausimą, kol nėra išspręstas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu proceso atnaujinimo klausimas.
11.2. Pareiškėja abiejose bylose remiasi kai kuriais tais pačiais rašytiniais įrodymais dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ nebuvimo, todėl nesulaukus, kaip juos įvertins teismas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atnaujinimo byloje, kyla dviejų prieštaringų teismo sprendimų priėmimo rizika.
11.3. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pripažino bylos dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei bylos dėl nesąžiningos konkurencijos tarpusavio ryšį ir rėmimosi prejudiciniais faktais, nustatytais BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, pagrįstumą.
11.4. Atnaujinus bylos dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimą ir nustačius, kad iš tikrųjų G. R. ir O. R. neatliko jokio veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, akivaizdu, kad analogiški prejudiciniai faktai būtų pritaikyti ir nesąžiningos konkurencijos byloje. Tai pagrindžia, kad BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byla savo esme turi tiesioginę įtaką nagrinėjamam klausimui.
12. Suinteresuotas asmuo O. R. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesąžiningos konkurencijos byloje buvo remiamasi prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti BUAB „ERP “ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje. Dabar pareiškėjai UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. siekia, kad BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas ir būtų konstatuota, jog iš tikrųjų jokio veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ nebuvo. Jeigu pareiškėjų pozicija pasitvirtintų, tai iš esmės lemtų nesąžiningos konkurencijos bylos baigtį, kadangi priteisiant žalą iš UAB „InnoForce“ bankrutavusiai UAB „ERP“ buvo remiamasi būtent tais prejudiciniais faktais, kuriais buvo konstatuotas neteisėtas veiklos perkėlimas.
12.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nacionaliniams teismams yra protinga laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio efektyvumo priemone (Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. UAB „InnoForce“ savo prašymą atnaujinti procesą BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje grindžia inter alia ir tuo, kad ji nebuvo įtraukta į BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimą ir negalėjo teikti toje byloje atsikirtimų, prašymų dėl ekspertizės skyrimo, o teismai nepagrįstai nusprendė dėl UAB „InnoForce“ teisių ir pareigų (t. y. neteisėto veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“). Šis pareiškėjos argumentas laikytinas ypač rimtu pagrindu atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje. Jeigu būtų atnaujintas BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos nagrinėjimas ir būtų pripažinta, kad teismai nepagrįstai konstatavo veiklos perkėlimą iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, tai tokia naujai nustatyta tiesa turėtų esminę reikšmę bylai dėl nesąžiningos konkurencijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 nagrinėjimas, yra pagrįsta ir teisėta.
16. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais lemia ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
17. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, jog savo esme byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturėjo įtakos įsiteisėjusios nutarties priėmimui, kuria teismas iš dalies tenkino UAB „ERP“ ieškinį dėl žalos.
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-89-781/2019 pagal ieškovės BUAB ,,ERP“, atsakovų UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ERP“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „InnoForce“, G. R. ir O. R. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo konstatavo, kad nors atsakovė UAB „InnoForce“ ir nedalyvavo bylose dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau galėjo kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus, bet šiuo atveju atsakovė UAB „InnoForce“ aplinkybės dėl ieškovės veiklos perkėlimo į UAB „InnoForce“ nagrinėjamoje byloje nenuginčijo (faktiškai ir neginčijo). Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis prejudicinėmis aplinkybėmis iš esmės rėmėsi tik kitų atsakovų – G. R. ir O. R., atžvilgiu (kurie dalyvavo ir nurodytoje byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu), bei atitinkamai, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybės, tik pastarųjų atsakovų atžvilgiu padarė išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir (ar) pasinaudojimo ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi.
21. Taigi, sutiktina su apeliante, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas minėtą įsiteisėjusią nutartį, aiškiai nurodė, kad galutinis sprendimas UAB „InnoForce“ atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis tik prejudiciniais faktais, nustatytais kitų proceso dalyvių G. R. ir O. R. atžvilgiu, todėl nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, kuris suponuotų šios civilinės bylos sustabdymo pagrindą, įtvirtintą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokiu būdu BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu byla savo esme neturi jokios įtakos nagrinėjamam klausimui.
22. Pažymėtina, kad UAB „InnoForce“ prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jog turtas nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, darbuotojai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, klientai nebuvo pervilioti iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Taigi, pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo suformulavo konkrečias ir aiškiais aplinkybes, kurios jai tapo žinomos ir dėl kurių, jos nuomone, procesas ginčo byloje turėtų būti atnaujintas. Jei ateityje paaiškėtų naujos aplinkybės, t. y. jei būtų atnaujintas BUAB „ERP“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas bei priimtas naujas sprendimas, kuriame būtų nurodytos iki šiol nežinomos aplinkybės, pareiškėja UAB „InnoForce“ galėtų vadovautis CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iš naujo kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-80-392/2018 dėl tokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju jokios naujos aplinkybės byloje dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra paaiškėjusios, pareiškėja, prašydama atnaujinti šios nagrinėjamos bylos procesą, tokiomis aplinkybėmis nesiremia, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nėra galimybės nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo remiantis jos prašyme nurodytais teisniu ir faktiniu pagrindais.
23. Apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl ko nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliantės atskirąjį skundą, naikina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – netenkina prašymo dėl civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 nagrinėjimo sustabdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „InnoForce“ prašymo dėl civilinės bylos Nr. eA2-2452-619/2021 sustabdymo netenkinti.