Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) AB DNB bankas prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo; suinteresuoti asmenys V. K., L. K. ir antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Posėdžio metu sutiko, kad sutuoktiniams priklauso po ½ dalį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės, naudojimosi turtu tvarką prašė nustatyti pagal V. K. siūlymą.

Antstolė V. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį antstolei pranešta (211 b. l.), antstolė į posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui AB DNB bankas ir antstolei V. Š. apie posėdį pranešta, teismas bylą nagrinėja pareiškėjo AB DNB bankas atstovui ir antstolei V. Š. nedalyvaujant, nes CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0071/11/00170 medžiaga nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-56-357/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo AB DNB bankas naudai. Antstolė V. Š. 2011-02-02 areštavo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 23 b. l.). Areštuotą nekilnojamąjį turtą skolininkas V. K. įgijo santuokoje su L. K. (1 t., 8 b. l.), todėl turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko V. K. asmeninio turto. Antstolė areštavo abiems sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, kiemo statinius (šulinys, tvora), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas AB DNB bankas. Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir L. K. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad V. K. dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo ½ garažo, ½ kitų statinių – šulinio, ½ dalį kitų statinių – tvoros, esančių (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Suinteresuoti asmenys V. K. ir L. K. su banko prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nesutiko ir prašė teismo naudojimosi turtu tvarką nustatyti pagal posėdžio metu V. K. išsakytą pasiūlymą.

Teismas sutinka, kad banko pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra racionali. Pagal pateiktą banko pasiūlymą bendram naudojimuisi yra paliekama pakankamai didelė namo dalis, suinteresuotam asmeniui L. K. priskirti naudotis skirtinguose namo aukštuose esantys kambariai. Atsižvelgęs į turto savininkų prašymą, kiekvienam savininkui tenkančio gyvenamojo namo ploto dalį, teismas sprendžia, kad skolininko V. K. pasiūlytas variantas yra racionalesnis, pagrįstas ekonomišku daikto naudojimu, iš esmės nepaneigiantis išieškojimo galimybės, todėl laikytinas pagrįstu ir nustatoma tokia naudojimosi namu tvarka: skolininkas V. K. naudojasi antruoju namo aukštu (bendras plotas 57,47 kv.m.) ir pusrūsio patalpomis, pažymėtomis R2 (59 b. l., 16,35 kv. m.), suinteresuotas asmuo L. K. naudojasi pirmuoju namo aukštu (66,44 kv. m.) ir pusrūsio patalpomis, pažymėtomis R1 (59 b. l. 20,18 kv. m.). Kadangi namas turi vieną įėjimą, vestibiuliu ir laiptinės patalpomis bei virtuve savininkai naudojasi bendrai. Garažas yra skirtas dviem automobiliams, todėl V. K. skirtina naudotis ½ dalimi, esančia kairėje pusėje nuo garažo vartų, L. K. skirtina naudotis ½ garažo dalimi, esančia dešinėje pusėje nuo garažo vartų. Kiemo statiniai – šulinys ir tvora paliekama bendram naudojimui.

Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes L. K. naudotis skiriami du atskiri žemės plotai, bendram naudojimui skirtame plote nėra jokių praėjimo takų, auga medžiai. Skolininkas V. K. pateikė savo naudojimosi žemės sklypu pasiūlymą (218 b. l.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens V. K. pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas nelaikytinas tinkamu dokumentu siekiant nustatyti skolininkui tenkančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką.

Bendraturčiams nesutinkant su banko siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nesant tinkamai įforminto bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų, nepažeisdamas bendraturčių teisėtų interesų, nustatyti, kokiais konkrečiai žemės plotais bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų galima nustatyti naudotis skolininkui. Teismas sprendžia, kad pareiškimas dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad skolininkas asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, kurio plotas 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raudona spalva, netenkintinas kaip neatitinkantis bendraturčių interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pareiškėjas prašo priteisti 605 Lt išlaidų, susijusių su UAB „Inreal GEO“ atliktais žemės sklypo matavimo darbais (108 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo netenkinamas, pareiškėjo turėtų išlaidos nepriteistinos.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 d., teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, areštuoto 2011-02-02 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170, dalis yra ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi antruoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis R 2; ½ garažo dalimi, esančia kairėje pusėje nuo garažo vartų.

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis R1; ½ garažo dalimi, esančia dešinėje pusėje nuo garažo vartų.

Gyvenamojo namo vestibiuliu, laiptinės patalpomis, virtuve, taip pat šuliniu, tvora ir žemės sklypu V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi bendrai.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.