- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-617-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06263-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., L. K.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DNB bankas ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-794-883/2014 pagal pareiškėjo AB DNB bankas prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo; suinteresuoti asmenys V. K., L. K., antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui V. K. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių nekilnojamųjų daiktų, areštuotų 2011-02-02 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170, dalį, priskiriant skolininkui V. K. ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį garažo (unikalus Nr. 4400-0019-1137), ½ dalį kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką: skolininkui V. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raudona spalva; suinteresuotam asmeniui L. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta mėlyna spalva (61 kv. m. ir 175 kv. m.); likusią 0,0518 ha žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimuisi. Prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: skolininkui V. K. paskirti naudotis kambariais, kurių plotai 17,87 kv. m. ir 9,82 kv. m., sandėliais, kurių plotai 16,35 kv. m. ir 2,66 kv. m.; suinteresuotam asmeniui L. K. paskirti naudotis kambariais, kurių plotai 13,40 kv. m. ir 10,11 kv. m., sandėliu, kurio plotas 20,18 kv. m; kambarį, kurio plotas 35,50 kv. m., vestibiuliu, katiline, virtuve, pirtimi, prausykla, koridorius, vonią paskirti bendram naudojimuisi. Kitą nekilnojamąją turtą: šulinį, tvorą ir garažą palikti bendram naudojimuisi.
Atsiliepimas
Skolininkas V. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka ir prašė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką nustatyti pagal jo pateiktą pasiūlymą, sutiko, jog sutuoktinių V. K. ir L. K. dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. Suinteresuotas asmuo prašė paskirti L. K. naudotis pirmuoju namo aukštu, V. K. – antruoju namo aukštu, įėjimu į namą ir laiptine paskirti naudotis sutuoktiniams bendrai; pusrūsio patalpą, pažymėtą R1, paskirti naudotis V. K.; patalpą, pažymėtą R2, paskirti naudotis L. K.; šuliniu ir tvora paskirti naudotis abiems sutuoktiniams bendrai; žemės sklypo naudojimosi tvarką siūlė nustatyti pagal jo pateiktą variantą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2014-03-28 nutartimi prašymą patenkino iš dalies – nustatė, kad skolininko V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto, areštuoto 2011-02-02 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00170, dalis yra ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: V. K. naudojasi antruoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis R 2; ½ garažo dalimi, esančia kairėje pusėje nuo garažo vartų, o L. K. naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis R1; ½ garažo dalimi, esančia dešinėje pusėje nuo garažo vartų, gyvenamojo namo vestibiuliu, laiptinės patalpomis, virtuve, taip pat šuliniu, tvora ir žemės sklypu V. K. ir L. K. naudojasi bendrai.
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir pareiškėjo reikalavimą nustatyti, kad V. K. dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ kitų statinių – šulinio, ½ dalį kitų statinių – tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), laikė pagrįstu ir tenkintinu.
Teismas sutiko, kad banko pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra racionali, todėl, atsižvelgęs į turto savininkų prašymą, kiekvienam savininkui tenkančio gyvenamojo namo ploto dalį, teismas sprendė, kad skolininko V. K. pasiūlytas variantas yra racionalesnis, pagrįstas ekonomišku daikto naudojimu, iš esmės nepaneigiantis išieškojimo galimybės, todėl laikytinas pagrįstu. Kadangi namas turi vieną įėjimą, nustatė, kad vestibiuliu ir laiptinės patalpomis savininkai naudojasi bendrai. Kadangi garažas buvo skirtas dviem automobiliams, todėl V. K. skyrė naudotis ½ dalimi, esančia kairėje pusėje nuo garažo vartų, L. K. skyrė naudotis ½ garažo dalimi, esančia dešinėje pusėje nuo garažo vartų, kiemo statinius – šulinį ir tvorą paliko bendram naudojimui.
Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, o žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens V. K. pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas nelaikytinas tinkamu dokumentu, siekiant nustatyti skolininkui tenkančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką. Bendraturčiams nesutinkant su banko siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nesant tinkamai įforminto bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų, nepažeisdamas bendraturčių teisėtų interesų, nustatyti, kokiais konkrečiai žemės plotais bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų galima nustatyti naudotis skolininkui. Todėl konstatavo, kad pareiškimo dalis dėl reikalavimo nustatyti, kad skolininkas asmeniškai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta raudona spalva, netenkintina kaip neatitinkanti bendraturčių interesų. Be to, teismas sprendė, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreipė dėmesį, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos esmė
Atskiruoju skundu išieškotojas AB DNB bankas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-28 nutarties dalį, kuria nutarta, kad V. K. naudojasi antruoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis R2, o L. K. naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu ir pusrūsio patalpomis Rl, ir nustatyti, kad V. K. priskirtina naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambariais, kurių plotai 17,87 kv. m. ir 9,82 kv. m., sandėliu (rūsio patalpa R2), kurio plotas 16,35 kv. m, ir sandėliu, kurio plotas 2,66 kv. m., o L. K. priskirtina naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambariais, kurių plotas 13,40 kv. m. ir 10,11 kv. m., sandėliu (rūsio patalpa Rl), kurio plotas 20,18 kv. m., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, kurio plotas 35,50 kv. m., vestibiulis, rūbų spinta, katilinė, virtuvė, pirtis, prausykla, koridorius, vonia, yra bendro naudojimo. Be to, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-28 nutarties dalį, kuria nustatyta, kad žemės sklypu V. K. ir L. K. naudojasi bendrai ir nustatyti, kad V. K. priskirtina naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta: raudona spalva (235 m²), L. K. priskirtina naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas bendrai sudėjus 0,0235 ha, UAB „Inreal GEO“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta mėlyna spalva (61 m² ir 175 m²), likusi žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0518 ha, yra bendro naudojimo, priteisti AB DNB bankas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininko V. K.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nurodo, kad bankas savo pasiūlymą nustatyti naudojimosi tvarką pasiūlė atsižvelgdamas tiek į tenkančių patalpų plotą, tiek į esamų patalpų paskirtį. Todėl būtent teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (išskyrus naudojimosi pusrūsiu tvarką) yra neracionali, nes nebuvo atsižvelgta į pastate esančių patalpų paskirtį.Teismo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka (išskyrus rūsio patalpas) yra realiai neįgyvendinama. Nors teismas nutartyje ir nurodė, kad namas turi vieną įėjimą, todėl vestibiuliu ir laiptinės patalpomis bei virtuve savininkai naudojasi bendrai, tačiau teismo nustatyta tvarka apriboja galimybę pateikti į patalpas, esančias pirmame aukšte, kurios būtinos tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, o taip pat apribotas patekimas į antrą aukštą: pirmame aukšte yra virtuvė (plane pažymėta 1-6), tačiau į virtuvę galima patekti tik iš kambario (plane pažymėtas 1-3), patekti į antrą aukštą galima tik naudojantis laiptais, kurie yra kambaryje (plane pažymėtas 1-3), į kurį patenkama per vestibiulį (plane pažymėtas 1-1). Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką nėra aišku, kaip galima patekti į virtuvę ir laiptinę nesinaudojant pirmame aukšte esančiu kambariu (plane pažymėtas 1-3). Tai yra akivaizdi loginė klaida, nes nesinaudojant kambariu (plane pažymėtas 1-3) negalima patekti nei į virtuvę, nei į laiptinę. Akivaizdu, kad kambarys (plane pažymėtas 1-3) turi būti priskirtas bendram naudojimui.Teigia, kad visiškai nesuprantamas teismo sprendimas priskirti tik vienam asmeniui naudotis patalpa, kuri yra reikalinga tinkamam viso namo eksploatavimui – katiline. Neleidžiant bendrai naudotis katiline, gali iškilti ginčų dėl namo šildymo (antro aukšto). Todėl teismas privalėjo katilinę, kuri yra ypač svarbi viso gyvenamojo namo tinkamam eksploatavimui, priskirti naudotis bendrai, o ne konkrečiai vienam asmeniui. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo atsižvelgti ir į asmenų higienos poreikius ir nepriskirti konkrečiai vienam asmeniui naudotis vonios ir kitų panašios paskirties patalpų.Bankas nesutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis teismas atmetė prašymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nurodo, kad bankas kreipėsi į atestuotus matininkus, kurie pateikė brėžinį, sužymėjo koordinates bei atitinkamai padalijo sklypą į dvi lygiavertes dalis. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kuo konkrečiai remiantis negalima vadovautis banko pateiktu brėžiniu nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nenurodyta kokių konkrečių įstatymų reikalavimų jis neatitinka – teismas tik apsiribojo kasacinio teismo nutarčių pacitavimu. Iš pateikto brėžinio galima aiškiai nustatyti konkrečios dalies lokalizaciją ir dydį, matyti, kaip į sklypo dalį galima patekti. Mano, kad nenustačius naudojimosi sklypu tvarkos bus apsunkintas turto realizavimas, kadangi vargu ar atsiras pirkėjas, kuris įsigytų sklypą nežinodamas, kokia jo dalimi galės naudotis.
Atskirąjį skundą taip pat pateikė ir suinteresuotas asmuo V. K., kuris prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-794-883/2014 ir atmesti banko prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nutartyje nustatant skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje akivaizdžiai buvo pažeistas sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principas, kadangi, jei nustatoma, kad virtuvė pirmame aukšte yra bendro naudojimosi patalpa ir ją sutuoktiniai naudosis bendrai, tuomet tai reiškia, kad L. K. tenkanti asmeninė nuosavybės dalis neišvengiamai sumažėja ir nebesudaro teismo nutartyje nurodytos ½ gyvenamojo namo dalies, nes visas antras pastato aukštas šiuo atveju atitenka V. K. ir L. K. netenka teisės pretenduoti į kokią nors bendrojo naudojimo patalpą antrame aukšte. Mano, kad yra akivaizdu, jog L. K. nuosavybės teisę priklausanti turto dalis pirmame namo aukšte lieka gerokai mažesnė, kadangi bendrojo naudojimo patalpa yra pirmame aukšte, kai visas namo antras aukštas atitenka V. K.. Apeliantui taip pat visiškai akivaizdu, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių teisiškai reikšmingų faktų, kurie būtų leidę nukrypti nuo sutuoktinio turto padalijimo lygių dalių principo, kas akivaizdžiai pažeidžia vieno iš sutuoktinių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į išieškotojo AB DNB bankas atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti V. K. prašymą dėl naudojimosi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Nurodo, kad turto atidalijimas, nustatant, kad tiek pirmas, tiek antras gyvenamojo namo aukštai priklausys abiem namo savininkams, neabejotinai sukels didelių problemų naudojantis tuo turtu, kadangi tiek pirmame, tiek antrame namo aukšte turės atsirasti bendro naudojimo erdvės, kas neabejotinai sukels papildomų nepatogumų, tiek naudojantis tomis patalpomis, tiek ir bandant jas parduoti tretiesiems asmenims. Be to, bankas nutyli, kad antrajame aukšte yra įrengtas vonios kambarys. Teigia, kad teismas nurodė konkrečias LAT nutartis, kurių pagrindų, remiantis teismų praktika, banko pasiūlymas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra atmetamas.
Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas prašo atmesti V. K. atskirąjį skundą. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje buvo pažeistas sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principas, kadangi teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko V. K. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalis ir turto naudojimosi su bendraturčiais tvarka CPK 667 str. 1 d. pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš pateiktų atskirųjų skundų, byloje nėra ginčo dėl nustatytos skolininko turto dalies dydžio, nei išieškotojas, nei suinteresuotas asmuo – skolininkas, šios nutarties dalies neskundžia. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl teismo nustatytos naudojimosi bendraturčiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos. Byloje šalys neginčija ir pirmosios instancijos teismo nutarties dailes, kurioje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su vykdomo išieškojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nekartoja ir iš naujo jų nenustatinėja.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Visų pirma, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai turi būti atmetami tuo pagrindu, kad V. K., pateikęs atskirąjį skundą, gina ne savo, o kitos bendraturtės L. K. interesus, kai byloje nėra duomenų, kad jis turi teisę atstovauti sutuoktinę (CPK 51 str.). Antra, atmestini suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad nutartyje nustatant skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje akivaizdžiai buvo pažeistas sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principas, kad L. K. tenkanti asmeninė nuosavybės dalis neišvengiamai sumažėja ir nebesudaro teismo nutartyje nurodytos ½ gyvenamojo namo dalies. Kaip teisingai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek išieškotojas atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką, bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios (po ½), kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai. Todėl suinteresuotas asmuo yra neteisus teigdamas, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinio turto padalijimo lygių dalių principo, juo labiau kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta, kad skolininko V. K. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis yra ½. Pažymėtina, kad naudojimosi namu tvarka, kuria tam tikra apimtimi nukrypstama nuo paskirtos naudotis daikto dalies atitikimo idealiajai nuosavybės daliai modelio, nustatyta įvertinus byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių visumą, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitus tam tikroms faktinėms aplinkybėms, pvz. pasikeitus ½ dalies savininkui, ši tvarka negalės būti keičiama.
Išieškotojas AB DNB bankas, pateikęs atskirąjį skundą, taip pat nesutinka su teismo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka ir savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad nebuvo atsižvelgta į pastate esančių patalpų paskirtį. Išieškotojas teigia, kad teismo nustatyta tvarka apriboja galimybę patekti į patalpas, esančias pirmame aukšte, kurios būtinos tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, o taip pat apribotas patekimas į antrą aukštą, pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką nėra aišku, kaip galima patekti į virtuvę ir laiptinę nesinaudojant pirmame aukšte esančiu kambariu, be to, išieškotojui visiškai nesuprantamas teismo sprendimas priskirti tik vienam asmeniui naudotis patalpa, kuri yra reikalinga tinkamam viso namo eksploatavimui – katiline, kadangi neleidžiant bendrai naudotis katiline, gali iškilti ginčų dėl namo šildymo (antro aukšto).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos išieškotojo argumentus, pažymi, kad įstatyminė bendraturčių pareiga tartis įpareigoja bendraturčius bendrą daiktą valdyti, juo naudotis ir disponuoti kooperuojantis bei laisva valia derinant savo interesus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kiekvienam iš bendraturčių paskiriant po atskirą namo aukštą, laikytina racionalia ir suteikiančia galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas, kas, tikėtina, maksimaliai sumažina bendraturčių galimus nesutarimus. Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad teismo nustatyta tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl daikto naudojimosi, kad daiktas bus naudojamas neefektyviai ir neekonomiškai, kad pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar trečiųjų asmenų teisės, kadangi gyvenamasis namas priklauso sutuoktiniams, konflikto dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos tarp jų nėra, duomenų apie galimus būsimus namo savininkus taip pat nėra. Juo labiau kad, kaip jau minėta, pasikeitus ½ dalies savininkui, ši nustatyta tvarka galės būti keičiama, be to, naujasis bendraturtis, siekdamas atskirai naudotis ir eksploatuoti jam priklausančią namo dalį, galės siekti ne tik patekimo į namą atskyrimo (atskiro įėjimo), namo sanitarinių mazgų, šildymo sistemos ir kt. įrenginių atskyrimo, bet ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.).
Išieškotojas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nenustatė išieškotojo prašytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal išieškotojo pateiktą projektą. Išieškotojas mano, kad nutartyje nenurodyta, kuo konkrečiai remiantis negalima vadovautis banko pateiktu brėžiniu nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nenurodyta kokių konkrečių įstatymų reikalavimų jis neatitinka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nutartyje nėra konstatuota, kad išieškotojo pateiktas žemės sklypo naudojimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, kad negalima aiškiai nustatyti konkrečios dalies lokalizacijos ir jos dydžio, tačiau nutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad išieškotojo reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo atmetamas tuo pagrindu, kad bendraturčiams nesutinkant su išieškotojo pateiktame plane nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka, prašoma nustatyti naudojimo tvarka neatitinka bendraturčių interesų. Atmestinas apelianto argumentas, kad nenustačius žemės sklypo naudojimo tvarkos bus apsunkintas turto realizavimas, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, kadangi CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies, nes, pvz., varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju – žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-448/2006; 2007-12-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-542/2007). Kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. neprivalo būti nustatoma, o naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį, kuria nustatyta skolininko V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto dalis ir naudojimosi turtu tvarka, atskirųjų skundų motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.