Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. P., atsakovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei Saulei Katauskaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovui 817-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui G. J., trečiajam asmeniui 817-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl dokumentacijos pateikimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš ieškovo, atsakovo ir jo bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra bendrijos narys, o atsakovas šiuo metu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. eina 817-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigas.

Ieškovas reikalauja, kad jam būtų pateikta iš bendrijos visa eilė dokumentų susipažinti. Baigiamojoje kalboje ieškovas pažymėjo, kad jam kelia abejonių, ar kaupiamosios lėšos panaudotos teisėtai ir teisingai.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais; 4 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Bendrijos nariai papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš tiesų, kaip teisingai nurodo ieškovas jis, kaip bendrijos narys, turi teisę gauti informaciją, kuri yra susijusi su bendrijos nario įmokomis, kuri yra susijusi su bendrijos veikla, kuri yra susijusi su bendrijos valdymu, t. y. bendrijos narys turi teisę gauti informaciją, kuri daro įtaką (gali daryti įtaką) jo teisėms ir pareigoms bendrijoje. Taigi, informacija ir dokumentai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo remonto, atnaujinimo (modernizavimo) darbais, neabejotinai yra susiję su bendrijos narių teisėmis ir pareigomis (jų sprendimu ir jų interesais atliekami šie darbai); už šiuos darbus apmoka bendrijos nariai (bendrijos nariai turi teisę gauti dokumentus, kurių pagrindu yra apskaičiuojamos jų įmokos už atliktus darbus). Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas, turintis šią informaciją ir siekdamas skaidrumo (aiškumo), turi pats imtis priemonių pašalinti bet kokias abejones dėl bendrijos veiklos galimo neskaidrumo ir stengtis bendrijos nariams pateikti kuo išsamesnę informaciją apie bendrijos vykdomą veiklą, priskaičiuojamas įvairias įmokas, bet ne imtis priemonių (ieškoti būtų) riboti šios informacijos teikimą ar atsisakyti teikti.

Kita vertus, Bendrijų įstatymas ir Bendrijos įstatai nenustato, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, siunčiant nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant sąlygas susipažinti su jam rūpima bendrijos informacija bendrijos patalpose, ar kt.) turi būti teikiama informacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016 pasisakė, kad kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Kreipdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).

Teismui, nagrinėjant bylą ir keliamus reikalavimus, tenka atsakyti į klausimą, ar bendrija bendradarbiavo su ieškovu, siekdama leisti susipažinti su prašomais dokumentais, ar pats ieškovas su bendrija bendradarbiavo, siekdamas patogesniu ir išlaidas nedidinančiu būdu su norimais dokumentais susipažinti.

Kita vertus, prieš pasisakant dėl ieškinio reikalavimo būtina nustatyti atsakingą asmenį ir tik tuomet spręsti dėl jo teisių ir pareigų.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Ieškovui, pareiškus patikslintą ieškinį, teismas siūlė pakeisti atsakovu bendriją, o ne jos pirmininką, o ieškovui atsisakius tai padaryti, teismo protokoline nutartimi bendrija įtraukta trečiuoju asmeniu. Ieškovo nuomone, bendrija neatsakinga savo pirmininko veiksmus/neveikimą.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

Šiuo atveju, teismui išklausius šalių paaiškinimų, bei išsamiai išanalizavus ieškovo reikalavimus, akivaizdu, kad jie reiškiami bendrijai (kaip bendrijos narius atstovaujančiam asmeniui), kuriai suteikta teisė veikti per pirmininką.

Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Pagal CK 45 str. 1 d. normą nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 str. 3 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 str. 2 d.). Kita vertus teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Teismui pasiūlius ieškovui pakeisti atsakovą į naują atsakovą – bendriją ieškovas šios teisės atsisakė. Be to, atsakovas (pirmininkas) jau teismui pateiktame atsiliepime motyvavo, jog reikalavimai turi būti reiškiami bendrijai, o ne jos pirmininkui.

Be to, analogiškose bylose (dėl bendrijos pareigos teikti nariams informaciją) teismai yra pasisakė, kad tokia pareiga kyla bendrijai ir ji trauktina atsakovu, o ne bendrijos pirmininkas kaip fizinis asmuo (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2018-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1564-603/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-479/2018 ir kitos).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovas pasirinko atsakovu netinkamą šalį ir teismui pasiūlius ją pakeisti, jos nepakeitė, todėl ieškovo ieškinys (dėl avanso grąžinimo bei procesinių palūkanų priteisimo) yra atmetamas, kaip pareikštas netinkamai šaliai.

Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

Atsakovas ir trečiasis asmuo prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kita vertus, sprendžiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo aspektu pažymėtina ir tai, kad Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta draudimas bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo Bendrijos nario ir atstovaujančio Bendrijos valdymo organą asmens ginčas dėl Bendrijos valdymo (dėl reikalavimo pateikti informaciją). Nepaisant to, kad ieškinys atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau dėl ginčo esmės nepasisakyta, todėl, atsižvelgiant į specialaus įstatymo nuostatą bei teismų praktiką analogiškose civilinėse bylose bendrijos pirmininko bei pačios bendrijos prašymas priteisti iš ieškovo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

Atmesti atsakovo ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.