Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2VP-6759-399/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2VP-6759-399/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05728-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Suinteresuotas asmuo
A. S., G. S.
Civilinė byla Nr. e2VP-6759-399/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05728-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2.; 3.5.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. gruodžio 2 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Didma“ prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S. (skolininkė vykdymo procese), G. S. (skolininkės sutuoktinis), antstolė Svajonė Žukaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Didma“ pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkei A. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu G. S. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio G. S. gaunamo darbo užmokesčio, kurį moka darbdavys (duomenys neskelbtini); priteisti iš suinteresuotų asmenų A. S. ir G. S. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0076/16/01763, užvesta vykdomojo rašto Nr. 2-223-399/2016, pagrindu, dėl 1707,76 Eur skolos, 51,00 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 309,50 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. S., pareiškėjos naudai. Skolininkei A. S. ir jos sutuoktiniui G. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas: G. S., dirbančiam (duomenys neskelbtini), išmokamas darbo užmokestis. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Skolininkės A. S. sutuoktinio G. S. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėja vadovaudamasi CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimas nustatytu terminu nepateiktas.

Suinteresuotam asmeniui (skolininkės sutuoktiniui) G. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimas nustatytu terminu nepateiktas.

Suinteresuotam asmeniui antstolei Svajonei Žukaitienei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), suinteresuotas asmuo teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininkė A. S. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra sutuoktiniai. Antstolė 2019 m. liepos 25 d. areštavo skolininkės sutuoktinio G. S. ½ darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkė su sutuoktiniu nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė ir jos sutuoktinis jokiais įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, skolininkės sutuoktinis dirbo (duomenys neskelbtini). Prašymo dėl skolininko turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. S. minėtoje įmonėje nedirba nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Skolininkės prievolė išieškotojui vykdoma iš skolininkės asmeninio turto, o jo nepakankant iš bendro su sutuoktiniu turto skolininko dalies (CK 3.110 straipsnis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsnis). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl antstolė pagrįstai pagal įstatymą preziumavo, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, areštavo skolininkės sutuoktinio ½ dalį gaunamo darbo užmokesčio, ir pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju skolininkė ir jos sutuoktinis jokiais įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikytina, kad skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti, jog skolininkei A. S. priklauso 1/2 jos sutuoktinio G. S. gaunamų pajamų (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 185 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-714-163/2017).

Pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų A. S. ir G. S. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Šio straipsnio 6 dalyje, įtvirtinančioje teisę teismo nutartis apskųsti apeliacine tvarka, nurodytos ir nutartys, priimtos išsprendus klausimus dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (CPK 593 straipsnio 5 dalis).Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikytinos ne bendrosios ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, o nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų neatlyginamos (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-475-372/2019).

Šioje byloje susidarę 8,44 Eur bylinėjimosi išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo, kilęs dėl skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens D. S., priteistinos iš D. S. valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Didama“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ar kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokų.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjos atstovui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė