- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-714-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16878-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., A. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-1510-965/2016 pagal nurodytos pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J. (A. J.), V. V. (V. V.), antstolė B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. V. gaunamo darbo užmokesčio UAB „Šiaurės tranzitas“, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.Suinteresuotas asmuo V. V. 2016-01-18 teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė padalinti šeimos turtą nenutraukiant santuokos, vadovaujantis CK 3.124 str.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-24 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Kitą pareiškimo dalį atmetė. Atsisakė priimti suinteresuoto asmens prašymą dėl šeimos turto padalijimo nenutraukiant santuokos. Teismas byloje nustatė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0005/08/01811 medžiagos matyti, kad antstolė B. T. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A9-233-718 dėl 300,00 Lt (86,89 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybės (atstovaujamos VMI) naudai. Vykdant išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, VSDFV duomenis jis nedirba. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. V.. V. V. nuo 2016-01-18 dirba UAB „Šiaurės tranzitas“. 2016-11-15 turto arešto aktu Nr. S-16028441 antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas ir ateityje gaunamas darbo užmokesčio ir jam prilygintas išmokas. Antstolė 2016-11-15 surašė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Teismas nutartį motyvavo tuo, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Prievolė skolininkui išieškotojos atžvilgiu atsirado iki santuokos sudarymo. Esant šioms aplinkybėms, skolininko prievolė išieškotojui vykdoma iš skolininko asmeninio turto, o jo nepakankant iš bendro su sutuoktine V. V. turto A. J. dalies (CK 3.110 straipsnis). Kaip jau nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, asmeninio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, skolininkas neturi, todėl antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame sutuoktinių turte nustatymo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). Teismas, įvertinęs, kad skolininkas nuo 2008-12-29 atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, santuoka tarp jo ir V. V. sudaryta 2011-04-20. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog viena augina mažametį vaiką, jos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėnesį sudaro 480 Eur, sutuoktinis neprisideda prie šeimos išlaikymo, nepadeda finansiškai, šeimos biudžetą sudaro jos vienos uždirbamos lėšos, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo minėto lygių dalių principo ir pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies, nustatant, kad skolininkui A. J. priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės V. V. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismas taip pat suinteresuotam asmeniui išaiškino, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, pateiktas vykdymo procese, tuo tarpu V. V., siekdama padalinti šeimos turtą nenutraukiant santuokos, turi kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad antstolės vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai yra nepagrįsta, kadangi yra suėjęs senaties terminas ir pripažinti, kad VMI prie LR FM prašymą nepagrįstu. Skolininkas šiuo metu atlieka bausmę ir niekaip neprisideda prie šeimos gerovės turtiniu atžvilgiu, todėl nesant jokios finansinės paramos šeimai, nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalį suinteresuoto asmens turte. Pagal LRCK 3.110 straipsnį iš bendro turto negali būti tenkinamos tik tos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado anksčiau nei buvo registruota santuoka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Išieškotoja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.Pirmosios instancijos teismas tenkino išieškotojos prašymą iš dalies ir nustatė, kad skolininkui priklauso 1/3 dalies piniginių lėšų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t.y. piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje. Suinteresuotas asmuo, skolininko sutuoktinė, pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad skolininko prievolė išieškotojai yra asmeninio pobūdžio, kadangi įsiskolinimas susidarė dėl skolininkui paskirtos administracinės nuobaudos. Taip pat skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl visiškai neprisideda prie šeimos biudžeto finansiškai. Pagal LRCK 3.110 straipsnį iš bendro turto negali būti tenkinamos tik tos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado anksčiau nei buvo registruota santuoka. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl senaties termino, taikomam išieškojimui iš skolininko, kadangi skolininkui skola priteista dar 2008 metais, o išieškojimas pradėtas tik 2016 metais.Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/08/01811 medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A9-233-718 dėl 300,00 Lt (86,89 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybės (atstovaujamos VMI) naudai. Vykdant išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, VSDFV duomenis jis nedirba. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. V.. V. V. nuo 2016-01-18 dirba UAB „Šiaurės tranzitas“. 2016-11-15 turto arešto aktu Nr. S-16028441 antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas ir ateityje gaunamas darbo užmokesčio ir jam prilygintas išmokas. Antstolė 2016-11-15 surašė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal LRCPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.Šioje byloje prievolė skolininkui išieškotojos atžvilgiu atsirado iki santuokos sudarymo. Tačiau jau sudarius santuoką, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). Esant šioms aplinkybėms, skolininko prievolė išieškotojui vykdoma iš skolininko asmeninio turto, o jo nepakankant iš bendro su sutuoktine turto skolininko dalies (CK 3.110 straipsnis). Kaip jau nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, asmeninio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, skolininkas neturi, todėl antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame sutuoktinių turte nustatymo. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl vėlgi antstolė pagrįstai pagal įstatymą preziumavo, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje, ir pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apeliantės argumentas, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neprisideda finansiškai prie šeimos biudžeto, neturi įtakos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir skolininko teisei į 1/3 sutuoktinės piniginių lėšų, gaunamų iš darbo užmokesčio. Be to, kaip minėta anksčiau, skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis tiek procesinėmis teisės normomis, tiek kasacinio teismo išaiškinimais dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir galimybės nukrypti nuo įstatymo preziumuojamos sutuoktinių turto lygių dalių principo, nustatė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkui 1/3 dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t.y. suinteresuoto asmens gaunamas pajamas.
Dėl senaties
Dėl senaties termino taikymo išieškojimui vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Vykdomieji dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/08/01811, pateiktas antstolės kontorai, nepažeidžiant nustatyto termino, kadangi vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. A9(1)-233-718/2008 buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus ATPK 308 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo priėmė 2008-12-09, o antstolės kontorai pateiktas vykdyti 2008-12-17. Antstolės 2008-12-19 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Taip pat iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė nepraleido 2 metų termino, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių vykdymo veiksmų siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąją bylą. Antstolė teikė užklausas bankams dėl skolininkui priklausančių banko sąskaitų ir piniginių lėšų jose 2010-01-14, 2010-02-03 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias lėšas ir pervesti jas į antstolės depozitinę sąskaitą; 2011-07-07, 2013-05-02, 2014-09-10, 2015-05-16 antstolė pakartotinai teikė užklausimus bankams dėl skolininkui priklausančių banko sąskaitų ir pinginių lėšų jose; 2013-04-01, 2014-04-01, 2014-07-01, 2015-04-01, 2016-01-01, 2016-04-01 pateikė užklausas LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui apie skolininko asmens duomenis; 2014-05-20 antstolė pateikė užklausą LR kelių transporto priemonių registrui apie skolininkui priklausančias transporto priemones. taigi nėra pagrindo pripažinti, kad yra suėjęs senaties terminas dėl skolos išieškojimo vykdomoje byloje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skolininkas vengė mokėti jam skirtas baudą, nors žinojo apie jos paskyrimą teismo nutarimu. Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad būtų praleistas 2 metų terminas dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo procese, ir konstatuotina, kad skolininkas žinojo, apie jam teismo 2008-12-09 nutarimu skirtą baudą, tačiau nesiėmė visiškai jokių veiksmų ją sumokėti. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl senaties termino taikymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje, nors tokį argumentą suinteresuotas asmuo nurodė atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau iš esmės, senaties terminas nėra praleistas, o kita pirmosios instancijos teismo dalis dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir pagrįsta ir teisėta. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, detaliai nustatydamas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį galioti nepakeistą.