Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-944/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-07-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
1-67-944/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47988-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
A. M., K. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Marius Venckus, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-944/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47988-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S) 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,kaltinamiesiems A. M. ir K. M., jų gynėjui advokatui Mariui Venckui,nukentėjusiajai A. M. ir jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys nestelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pradinio išsilavinimo, senatvės pensininkė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2023 m. gruodžio 17 d. apie 11.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, jis, konflikto su kaimyne A. M. metu, A. M. suklupus (pargriuvus), tyčia sugriebė jai viena ranka už plaukų ir tampė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 12 smūgių į galvos sritį bei rankas, ne mažiau kaip 5 kartus kojos kelėnu spyrė jai į galvos sritį. Tokiais savo tyčiniais veiksmais A. M. padarė nukentėjusiajai A. M. poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies momeninėje srityje, dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, odos nubrozdinimus dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje ir kairėje plaštakose, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji K. M. mušdama sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, ji, konflikto su kaimyne A. M. metu, medine lazda tyčia sudavė A. M. ne mažiau 6 kartų į nugarą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d. apie 11.30 val., būdamas kieme pamatė kaip iš kaimynės A. M. kiemo per jos tvorą išmesta laistymo žarna ir vanduo bėga į jų gyvenamojo namo sklypą. Nuėjęs prie kaimynės tvoros savo mobiliuoju telefonu nufotografavo tą vietą, kur bėgo vanduo. Kaimynė A. M. tuo metu buvo kieme ir pamačiusi, kad jis fotografuoja, paklausė jo, kodėl jis taip daro. Jis atsakė, kad fotografuoja, nes ji leidžia vandenį, paklausė, kodėl taip elgiasi. A. M. nieko neatsakė, tik nusijuokė. Tuomet jis ėjo į savo namus. Pasidarytų nuotraukų jis niekam nesiuntė, tiesiog norėjo turėti kaip įrodymą. Grįždamas į kiemą, išgirdo lojančius savo šunis ir pamatė į kiemą ateinančią A. M.. Su A. M. susitiko vidiniame jo namo kieme, prie rūsio durų. A. M. jį užsipuolė, sudavė smūgius jam rankomis į petį, nuėmė kepurę, koja spyrė į kairę koją, kiek kartų spyrė - negali pasakyti, neskaičiavo, taip pat negali nurodyti ir kiek smūgių sudavė rankomis. A. M. jam sakė, kad jį daužo už tai, jog jis ją fotografavo leidžiant vandenį. Jis gynėsi nuo A. M. ir stūmė ją, A. M. apvirto, tiksliau suklupo, o po to, neišsilaikiusi, nuvirto ant dešinio šono. Jis atsitraukė nuo jos, A. M. atsikėlė ir išėjo iš jo kiemo. Jo mama nuo jo ir A. M. stovėjo apie 3 metrų atstumu, nebuvo prie jų priėjusi. Mama matė, kaip jį A. M. muša, stovėdama šaukė pagalbos. Mama išėjo į kiemą tuo metu kai A. M. atbėgo į jų kiemą. A. M. atbėgdama į jų kiemą rankose turėjo nedidelį pagalį. Kai A. M. puolė ant jo ir jiedu susigrūmė, jai iškrito tas pagalys. Kur pagalys liko jai išėjus iš kiemo - nežino, nepastebėjo, galbūt paėmė jo mama. Jis A. M. nemušė, jai nesudavė nė vieno smūgio nei rankos kumščiu, nei kojos keliu, jis nuo jos gynėsi. Jis nematė, ar mama ką nors darė A. M.. Dėl to, kad buvo sumuštas, jis policijos nekvietė (1 t., b. l. 153-156, 180-182).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. katu neprisipažino. Paaiškino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pamatė, kad kaimynė leidžia prie pat kelio, prie tvoros kampo vandenį į jų pusę. Nuėjo paklausti kodėl ji taip elgiasi. Ji nusijuokė. Nufotografavo ją leidžiančią vandenį. Paskui ėjo namo ir pamatė kaip jį vejasi kaimynė laikydama pagalį. Ėjo keliu per sklypą, praktiškai kieme pamatė kaimynę. Sulojo šunys ir kaimynė su pagaliu jį užpuolė, nes jis ją nufotografavo. Ji iškėlusi pagalį taikėsi jam tiesiai į galvą, daužė. Pataikė į petį, kiek kartų pataikė – nežino. Bandė sugriebti pagalį ir pavyko. Tada ji suklupo ir jai iškrito pagalys. Tas pagalys pasiliko ten pat. Ji ant dešinio šono pargriuvo, nes paslydo, buvo žiema. Jis pasitraukė šalin, toliau, porą metrų atgal. Ji greitai atsikėlė ir išėjo. Kai atėjo kaimynė su lazda, mama išėjo į kiemą. Viskas greitai įvyko. Ar mama ką nors matė, nežino. Ką mama toliau veikė lauke nežino, nes grįžo į kambarį. Jos neklausė ką ji ten veikė. Nematė, ar mama ką nors darė kaimynei. Kai gavo su pagaliu, pagalbos nespėjo išsikviesti, buvo išsigandęs. Vėliau į medikus nesikreipė, tik mamai pasakojo, kad jį sumušė. Kur tuo metu buvo mama, nežino. Kur dingo pagalys, nežino. Grįžo į kambarį. Po kurio laiko atvyko policija, praėjo gal daugiau nei pusvalandis. Ją iškvietė kaimynė A.. Policija atvažiavo ir domėjosi įvykusiu konfliktu. Policijos pareigūnams sakė, kad gavo su lazda. Paskui A. sugyventinis iš kažkur parvažiavo į kiemą, ir policininkai nuėjo pas jį. Nežino, kodėl kaimynė sako, kad ją mušė. Ant kaimynės veido sužalojimų nematė. Ir kitą dieną ji su sugyventiniu vežinėjosi, pro šalį važiavo, veidas buvo sveikiausias. Iš kur galėjo atsirasti kaimynės sužalojimai nežino, bet mano, kad pas ją namuose kažkas kažką padarė. Žino, kad nežalojo. Vartoja vaistus – kasdien geria antidepresantus ir raminamuosius. Gydytojui skambina tik dėl vaistų. Niekur nedirba, tik namuose kažkiek dirba ūkio darbus. Depresija serga apie 4 metus. Už invalidumą gauna 500 Eur, santaupų neturi. Kaimynės su kelėnu nespardė, už plaukų netampė, kumščiais nesudavė.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, K. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., būdama kartu su sūnumi A. M. lauke pamatė, kad kaimynė A. M. iš savo kiemo per tvorą leidžia vandenį į jų sklypą. Vanduo buvo leidžiamas per laistymo žarną, iškištą iš kaimynės tvoros. Tai pamatę, jiedu kartu su A. nuėjo iki kaimynės tvoros, matė, kad kaimynė kieme. Klausė A. M., kodėl ji leidžia vandenį, A., paėmęs minėtą laistymo žarną, per tvorą įkišo ją į A. M. teritoriją. A. M. nieko neatsakė, vėl ištraukė laistymo žarną iš savo teritorijos ir juokėsi bei kažką kalbėjo. Ką konkrečiai kalbėjo - negali pasakyti. Ji nuėjo nuo tvoros iki savo namo iš ten pasisėmė vandens, nes prie namo kampo yra pasidėjusi vandens surinkimo indą. Tuomet nuėjo prie A., kur už tvoros stovėjo A. M., ir apipylė šią atsineštu vandeniu. Taip padarė, nes nebeiškentė kaimynės teroro jų atžvilgiu. A. buvo šalia ir matė kaip ji apliejo A. M. vandeniu. Apliejusi A. M. vandeniu, kartu su A. ėjo link savo namų kiemo. Tiksliau – A. bėgo į namus, o ji ėjo ramiai. Eidama pamatė, kaip A. M. parbėga iš savo kiemo į jų kiemą nešina lazda. Bėgdama link jų sakė: „nu dabar, žalty, gausi“. A. M. A. pasivijo prie namo kampo, vidiniame kieme. Jai einant iki namų nelabai matėsi, kas vyksta kieme, nes užstojo namo kampas. Atstumas buvo gal 1-2 metrai. Kas vyko už namo kampo – ji nematė, bet paėjusi 1-2 metrus pamatė, kad A. M. guli ant žemės, o šalia stovi A.. Tada A. M. staiga atsistojo ir išėjo namo. Ji matė perlaužtą lazdą kieme, kurią paėmė ir iki atvykstant policijos pareigūnams sudegino. Ji nematė, kad A. M. būtų mušusi A. rankomis, kojomis ar lazda, tik pats A. jai vėliau pasakojo, kad A. M. jam daužė su pagaliu - lazda per kojas, rodė likusias žymes, kuri koja buvo sužalota - neprisimena. Išėjus A. M., ji su A. įėjo į namo vidų. Policijos dėl A. sumušimo nekvietė. Policija pas juos prisistatė maždaug po pusvalandžio nuo konflikto su kaimyne. Ji A. M. pagaliu nesudavė nė vieno smūgio. Nematė, kad A. būtų mušęs A. M.. Kadangi jai su A. iš savo namų išėjus į kiemą, pamatė, kad A. M. pasiėmė lazdą-pagalį, jos manymu, A. M. jau tada viską buvo suplanavusi (2 t., b. l. 18-21, 45-47).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. M. kalta neprisipažino, palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad gruodžio 17 d. A. buvo išėjęs į lauką ir grįžęs į kambarį pasakė jai, kad kaimynė leidžia vandenį į jų pusę. Išėjo pažiūrėti, ar tikrai kaimynė leido vandenį. Kai išėjo į lauką, kaimynė atėjo medžiu nešina. Nepamena, ar kaimynei ką nors sakė. Kaimynė juokėsi ir viskas. Ji nieko rankose neturėjo. Vėliau ji užliejo ant kaimynės vandenį, atsineštą su kibiru nuo palašinės. Kibiras nebuvo pilnas vandens. Kaimynę apliejo prie sklypo ribos. Dėl to jaučia kaltę. Po apliejimo prasidėjo muštynės. Kaimynė pasakė, kad „dabar gausite abu“. Suprato, kad gaus su medžiu, lazda. Kaimynė lazdą jau buvo atsinešusi nuo ūkio pastato, buvo pasiruošusi. Ji jau rankose turėjo medį, lazdą, kol ji kibiro neturėjo. Po apliejimo vandeniu, kaimynė vijosi A., o ji ėjo paskui. Kaimynė A. parsivijo į jų kiemą. Tada jiedu susistumdė. Kaimynė jai nedaužė. Kas konkrečiai vyko kieme, nematė, nes vaizdą užstoja namo kampas, o ji ėjo palengva. Jai atėjus kieme buvo A. ir kaimynė. Ką jie darė nemoka pasakyti. Viskas pasibaigė, jiedu greit išsiskyrė, kaimynė tuščią kibirą išspyrė ir ji parsinešė kibirą. Kaimynė tikrai nebuvo sužalota, ar buvo supurvintais rūbais nepastebėjo. Kaimynė išėjo į savo namus, o jie parėjo į savo namus. A. nieko jai nesakė kas įvyko. Medis, lazda perlūžo. Vieną lazdos pusę kaimynė nešėsi ir pametė prie pagrindinio kelio. Kaip tas medis sulūžo, nežino. Paėmė likusią medžio dalį ir pametė į pečių iki atvykstant policijai. Nieko blogo nepagalvojo. A. pagalio rankose neturėjo. Kad sūnus būtų mušamas nematė. Sūnaus nieko neklausė. Sūnui ant kojos buvo mažos žaizdelės. Sūnus sakė, kad gavo su lazda ir atsirado žaizdelės. Policija buvo atvykusi. Rodė policijai koją. Policininkai domėjosi, kodėl jie pirmi nekvietė policijos, bet jie buvo pasimetę. Konfliktai vyksta su kaimyne visą laiką. Kai atsikraustė kaimynai, liepė jai per 11 dienų, nugriauti šiltnamį, nupjauti kriaušę, išrauti tujas. Tai buvo 2022 metais ir nuo to laiko nebesikalba. Sūnui nuo vaikystės yra cerebrinis paralyžius. 2012 metais jis gavo invalidumą iki 50 metų. Depresija sirgo ir seniau. Dabar depresija atsikartojo ir ta liga progresuoja. Sūnus negali nervintis ir sunkiai dirbti. Nežino, kodėl kaimynė nurodė, kad buvo sumušta. Ji neprisilietė prie jos. Pripažįsta, kad apliejo vandeniu. Ji meluoja, kad ją sumušė. Pensijos gauna 450 Eur, santaupų neturi. Jos vardu yra registruota sodyba. Žemės prie namo yra 12,85 arų, kitos žemės neturi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad tą gruodžio 17 dieną viskas prasidėjo nuo vandens leidimo. Vanduo buvo leidžiamas į viešą gatvę. Ten pat vandenį leidžia ir kaimynai. Kaimynas pradėjo fotografuoti. Paaiškino, kad kaimynas metus laiko ją terorizuoja „Facebook“ – buvo prikelta nuotraukų, žiaurūs komentarai. Kreipėsi į policiją, buvo liepta ištrinti nuotraukas, atsiprašymo nesulaukė. Kaimynas „Facebook“ keičia savo profilius, savo pavardės neįvardija, kelia jos automobilio numerius, ją pačią ravinčią gėlynus. Tą dieną vaikščiojo su lazdele – grėblio kotu, nes buvo pasitempusi nugarą ir darže stovėdama paklausė kaimyno, ką šis daro. Tada kaimynas isteriškai juokdamasis toliau fotografavo. Ji bandė paklausti, ar jis gerai nuo to jaučiasi ir staiga gavo pliūpsnį vandens. Kaimynai ją lauke provokavo. Ji norėjo su jais pasikalbėti. Ji ėjo link kaimynų per vartelius norėdama pasikalbėti. Tada jie stovėjo viešoje gatvėje ir kaimynas pradėjo bėgti. Jis pribėgo prie rūsio durų savo kieme. Ji atsisuko ir pamatė kaimynę K. stovinčią šalia. Ji už jokio kampo nestovėjo. Kaimynas griebė iš jos pagalį, buvo slidu. Ji buvo su guminiais batais ir slystelėjo. Jis pagalį greitai permetė mamai K., kuri buvo už nugaros su pagaliu, o kaimynais priešais už plaukų laikė, paklaikusiu isterišku juoku ir akimis. Jai susidarė vaizdas, kad žmogus nesupranta, ką daro. Pirmus 5-6 smūgius dar juto, o paskui karštis, skausmas. Dengėsi nuo smūgių, šaukė ne savo balsu. Vienu momentu buvo ir akyse aptemę, išsigando matydama, kad dingsta vaizdas. Ji ir dabar mato jo paklaikusį žvilgsnį. Abu kaimynai ją klūpančią, o vėliau sėdinčią mušė vienu metu. Ji buvo su žiemine, pusiau darbine striuke. Ekspertas sakė, kad jeigu ne stora striukė, galėjo būti pažeistas ir stuburas. Kaimynai iki šios dienos nerimsta. Dabar įsidėjo kamerą. Kai kaimynas įsėda į automobilį, kur jo nepasiekia kamera ir važiuodamas į garažą jai vidurinį pirštą rodo. Tada maldavo palikti ją gyvą. Abu paklaikę po kiemą ją valkiojo, kol pagalys sulūžo. Tuo momentu, kai sulūžo pagalys, kurį laikė K. (su juo smūgiuojama buvo iš nugaros), jie pasimetė ir ji rankomis kilo, pasirėmė ir išslydo. Puolė bėgti namo. Grįžo visa suplėšyta ir dumblina. Pirmiausiai čiupo telefoną. Skambino 112 ir dispečerė atsiuntė policiją, greitosios atsisakė. Policijos pareigūnai atvyko per valandą, ji tuo metu namuose buvo viena. Policininkams nurodė, kas įvyko. Netrukus grįžo ir sugyventinis (jam paskambino antrajam po policijos), kuris ją po policijos apklausos nuvežė į priėmimo skyrių, nes dar sėdint policijos automobilyje visa akis ištino. Konflikto metu buvo išplėštas krikšto mamos dovanotas auksinis auskaras - tai baisiausia ko neteko. Jei nebūtų pasprukusi, ji mano, kad kaimynai ją būtų užmušę. Vandeniu buvo apipilta du kartus – vieną kartą jai būnant savo sklype, o kitą kartą jau kaimynų kieme, kai buvo užpulta. Iš kur atsirado tas kibiras su vandeniu nematė, nes kaimynas stipriai laikė už plakų, segtukai buvo iškritę, buvo baisu. Pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Moralinė žala ir sveikata neįkainuojama. Pirko akinius, striukę. O auskarą nešiojo 23 metus, jis buvo brangus. Vartojo žolelinius raminamuosius preparatus, kuriuos patarė nusipirkti pažystama šeimos gydytojos seselė. Dėl patirtų sužalojimų nepatogumai tęsiasi iki šiol. Buvo Kūčios su kruvinomis rankomis, negalėjo kąsnio paimti dėl emocinės savijautos, šventės sugadintos jai ir artimiesiems. Šventiniu laikotarpiu buvo labai sunku emociškai, buvo visa sudaužyta, apribotos bendravimo galimybės. Sužalojimai matėsi ilgokai, virš mėnesio laiko, ilgai negalėjo kreiptis į kirpyklą, nes negalėjo prie galvos prisiliesti. Įvykio metu į darbą nereikėjo. Dėl įvykio teko atsisakyti rankdarbių veiklos, kurie yra jos pragyvenimo šaltinis. Du mėnesius turėjo stabdyti savo veiklą. Prieš sužalojimą buvo sveika. Lankėsi pas ekspertus. Buvo nurodytas laikas kada atvykti. Ji nemušė A., ji lazdą nešėsi, nes jai buvo sunku vaikščioti. Ką jie nurodė yra netiesa.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausiamas J. V. paaiškino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tą dieną jis vyko į darbą ir praėjus maždaug valandai jam paskambino A. M. ir pasakė, kad ją sumušė kaimynas M.. Jis susijaudino ir grįžo. Grįžęs pamatė, kad A. M. buvo mėlyna. Matė verkiančią, plaukai išpešti, auskarai išplėšti, ausys raudonos, kruvinos, sudaužyta galva. Auskaras jai buvo labai brangus. Ranka buvo sudaužyta, mėlyna ir akis buvo mėlyna. Jos drabužiai buvo šlapi, striukė buvo sudraskyta, smulkiai neprisimena. Tada ji buvo susijaudinusi ir nieko nepasakojo. Paskui apklausė policija. Vežė ją į ligoninę. Su ja nėjo į priimamąjį. Sakė, kad stipriai sudaužyta galva ir, kad reikia ekspertizės. Daktaras sakė, kad į pavojingą vietą suduota daug smūgių. Sugyventinė pasakojo, kad ją sumušė A., kartu buvo ir jo mama. Kuris sumušė, nežino. A. po konflikto jautėsi prastai ir šiai dienai blogai jaučiasi. Buvo labai prastos šventės. Nesuvokia kaip tokie tikintys žmonės galėjo taip pasielgti. Po sužalojimų sugyventinė nenorėjo niekur eiti, į viską jautriai reagavo, prastai miegojo. Kiekvieną kartą prisimena ir tai jai sukelia neigiamas emocijas. Kaimynas nuolat į sugyventinę žiūri, ji negali savo kieme tvarkytis kaip nori – nuolat yra stebima, fotografuojamas, nuotraukos keliamos į socialinius tinklus. Po įvykio pasikeitė A. M. elgesys, ji tapo labai jautri. Sugyventinė negali sodyboje tvarkytis viena, kaimynai nuolat stebi, ką ji veikia ir provokuoja, rodo necenzūrinius gestus. Po įvykio, sužalojimai gijo ilgai, ypač galvos srityje. A. mezga ir po įvykio nebegalėjo tuo užsiimti – raibuliavo akys. Šio įvykio metu buvo sugadinta striukė. Su kaimynais anksčiau sutarė neblogai, pasisveikindavo. Viskas prasidėjo nuo to, kai reikėjo atlikti geodezinius sklypo matavimus, su kaimynais neatitiko ribos, todėl jiems reikėjo trauktis per tris metrus. Kaimynai žinojo, kad geodeziniai matavimai yra neteisingi, tačiau šį faktą nuslėpė. Dėl šių neatitikimų kaimynams teko persikelti sklypo ribą ir dėl to jie supyko.

Iš 2023 m. gruodžio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenų nustatyta, kad liudytoja apklausiama A. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.30 val., būdama savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme iš šulinio vandens siurbliu traukė vandenį. Vandens siurblio laistymo žarna buvo nutiesta į (duomenys neskelbtini), kur šalia gatvės yra kanalas, kad nubėgtų vanduo. Tokiu būdu vandenį iš savo šulinio nuleidinėja ir kaimynai. Jai besidarbuojant kieme, prie jos tvoros priėjo kaimynas A. M. ir pradėjo ją filmuoti ar fotografuoti mobiliojo ryšio telefonu, taip išreikšdamas savo nepasitenkinimą dėl iš šulinio nuleidinėjamo vandens. Prie tvoros priėjo ir jo mama K. M., keikdama ją necenzūriniais žodžiais. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu K. M. per tvorą apipylė ją kibiru vandens. Tuomet ji dar bandė taikiai išspręsti konfliktą, tačiau K. M. dar kartą ją apipylė kibiru vandens, todėl ji, apimta pykčio, nešina medine lazda, ėjo į jų kiemą atimti kibiro. Įėjus į jų kiemą, prie namo ją K. M. trečią kartą iš nugaros pusės apipylė kibiru vandens, o A. M., sugriebęs lazdą, ją atėmė, ko pasėkoje ji pasviro į jo pusę ir suklupo į purvą, nes buvo šlapia. Tuomet A. M. viena ranka sugriebė jai už plaukų bei pradėjo tampyti, kitos rankos kumščiu 12-13 kartų smogė į galvos sritį bei klūpinčiai jai 4-5 kartus kojos keliu spyrė į galvos sritį. Tuo metu K. M., jos pačios atsinešta lazda, 6-8 kartus trenkė jai į nugarą, kol ši sulūžo. Lazdai sulūžus bei jai prašant, kad paliktų gyvą, jie atsitraukė, taip suteikdami jai galimybę atsistoti. Atsistojusi ji pabėgo iš jų kiemo ir iškvietė policiją. Minėto įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė didelį stresą. Konfliktai su kaimynais vyksta apie pusantrų metų, nuo tada, kai ji, pasidariusi geodezinius sklypo matavimus, užsitvėrė tvorą, tokiu būdu susigrąžindama apie du metrus kiemo teritorijos iš kaimynų pusės. A. M., būdamas savo kieme, dažnai ją filmuoja ir fotografuoja, nuotraukas sukelia į „Facebook“ socialinį tinklą (1 t., b. l. 8-18).

Iš 2023 m. gruodžio 19 d. papildomos apklausos protokolo duomenų, nustatyta, kad papildomai apklausiama liudytoja nukentėjusioji A. M. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus ji nori papildyti, tuo, jog 2023 m. gruodžio 17 d., apie 18.00 val. namuose bekalbant su dukra, pastaroji jos paklausė, kodėl ji tik su vienu auskaru. Ji, prilietusi savo ausis, pajuto, kad dešinėje ausyje nebėra įverto auksinio auskaro. Auskaras buvo apskritimo formos, jai labai vertingas, jos mirusios krikšto mamos dovana. Ji įtaria, kad auskaras galėjo būti išpeštas iš jos ausies tuo metu, kai A. M. tempė jai už plaukų. Tik tuo metu ir po įvykio buvo labai sukrėsta, išsigandusi, kad nepajuto. Dėl tos priežasties apie auskarą nieko neminėjo ir atvykusiems pareigūnams, nes pati dar nebuvo pastebėjusi išpešto auskaro. Auskarai lengvai atsisega, todėl ir nepajuto, kaip buvo išpeštas iš ausies. Įvykio metu buvo susirišusi plaukus, kai jai buvo tempiami plaukai, buvo išpešti ir segtukai, ištaršyti plaukai. Tą patį vakarą ji vyko į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo medikai. Su šiais kaimynais konfliktai vyksta apie metus su puse. Kaimynai ją nuolat filmuoja, vaizdus deda į socialinį tinklą. Ne kartą yra tekę bendrauti su pareigūnais, nes kaimynai ne kartą jai be priežasties iškviečia policiją, kaltina nebūtais dalykais. Taip pat papildo, jog kai K. M. sudavė jai smūgius į nugarą, paskutinio smūgio metu lazda sulūžo per pusę. Tuomet kaimynai liovėsi ją mušti, ji greitai bėgo iš jų kiemo. Lazda liko jų kieme, bet kai atvažiavo policijos pareigūnai lazdos jau nebebuvo pas kaimynus, taip pat paslaptingai iš jų kiemo dingo ir kibiras, kuriuo ji buvo aplieta vandeniu tris kartus (1 t., b. l. 49-52).

Iš 2024 m. liepos 8 d. papildomos apklausos protokolo duomenų, nustatyta, kad papildomai apklausiama liudytoja nukentėjusioji A. M. parodė, kad anksčiau duotus parodymus tvirtina ir patikslina, kad A. M. smūgius jai sudavė rankos kumščiais ir kojos keliu į galvos, veido sritį. Plaštakos ir dilbiai jai buvo sužaloti tuo metu, kai A. M. sudavė smūgius į galvos sritį, kai rovė jai plaukus, o ji dengėsi galvą ir veidą rankomis, būtent dėl to A. M. suduodami smūgiai kumščiais kliuvo jai į abi rankas - dilbius, plaštakas ir riešus. K. M. jai sudavė jos pačios atsinešta lazda smūgius į nugarą. Dėl šių suduotų smūgių jai žymių neliko, nes ji vilkėjo storą žieminę striukę, tačiau nuo suduodamų smūgių jai skaudėjo nugarą, ji juto stiprų fizinį skausmą. Šį skausmą ji vertina 7 balais skausmo skalėje nuo 1 iki 10, kai dešimt - stipriausias skausmo pojūtis, o vienas – silpniausias skausmo pojūtis. K. M. lazda jai sudavė nemažiau kaip 6 smūgius, lazda nuo suduodamų smūgių lūžo. Ji nei A. M., nei K. M. nesudavė smūgių gindamasi, nes ji suklupo iškart po to kai A. M., jai atbėgus į jų kiemą, iš jos pagrobė lazdą, po to, jau jai suklupusiai sekė jo smūgiai rankos kumščiais ir kojos keliu. Prieš A. M. atimant iš jos lazdą, ji nenaudojo prieš jį jokių smurtinių veiksmų. Po įvykio su kaimynas M. nebendravo, jie jos neatsiprašė (1 t., b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad jis yra A. M. sugyventinis, jiedu gyvena A. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 17 d. apie 10.30 val. jis išvyko iš namų asmeniniais reikalais. Namie A. liko viena, buvo sveika, nesužeista. Apie 11.30 val. jam paskambino A. ir pasakė, kad yra primušta kaimynų M., vos gyva, buvo labai susijaudinusi, sunkiai kvėpavo. Išsigandęs šio A. skambučio, jis iškart grįžo namo, jau buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Kieme sutiko A., ji sakė, kad jai labai skauda galva, šiai dienai neįvardins dar kitų jos sužalojimų, nes tikrai neprisimena, bet, jei neklysta, ir rankos buvo sužeistos, ir veidas. A. buvo išsigandusi, labai verkė. Taip pat A. jam aiškino, kad konfliktas su kaimynais kilo dėl vandens leidimo į gatvę. Pats konflikto nematė, todėl nieko apie tai negali pasakyti. Gali tik paaiškinti, kad su šiais kaimynais nuolat vyksta konfliktai, kurie prasidėjo tuomet, kai buvo atlikti jų sklypo geodeziniai matavimai ir paskaičiuota, jog M. į jų sklypą yra „įėję“ tris metrus. Dėl to ir supyko kaimynai, pradėjo konfliktuoti dėl vandens išleidimo iš sklypo. Taip pat kaimynas A. M. telefonu filmuoja ir deda įrašus apie A. į socialinius tinklus, šiuos įrašus jam parodo A., jis pats socialinių tinklų neturi (1 t., b. l. 80-83).

2024 m. kovo 13 d. akistatos protokole užfiksuoti suvestų į akistatą nukentėjusiosios A. M. ir įtariamojo A. M. parodymai. Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., būnant kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ji pamatė gatvėje stovintį kaimyną A. M. ir jai rodantį nepadorius gestus, buvo atkišęs telefoną, atrodė filmuoja ar fotografuoja. Ji, priėjusi prie tvoros, arčiau link A. M., paklausė jo: „Kas yra? Ko tu nori?“ Jis į jos klausimą neatsakė, toliau rodė nešvankius dalykus ir tada visai staiga ir netikėtai ji pajuto, kaip ją iš kairės pusės šono apliejo vandeniu. Atsisukusi pamatė, jog per tvorą vandeniu ją apliejo K. M.. Matė, kaip rankoje ji laikė juodos spalvos plastikinį kibirą. Tada ji pasakė A. M.: „Tai dabar filmuok, matai kas vyksta“. Ji nematė, ar šis tuo metu filmavo, bet matė, jog telefoną tuo metu laikė rankoje. Ji bandė gėdyti, kad dabar yra adventas, kodėl šitaip elgiamasi, tačiau į tai niekas nereagavo ir toliau A. M. dar labiau ėmė jai rodyti visokius nešvankius gestus. Tada, pasiremdama lazda, kadangi ji yra turėjusi daug operacijų ir judėjimui lazdą naudoja dėl saugumo, nuėjo link kaimynų M. kiemo. Matė, kaip A. M. bėgo į savo kiemą, ji jam sakė: „Tai palauk, kur bėgi. Pabaikim pokalbį“. Kur tuo metu buvo K. M. – nematė. Jau būdama pas M. kieme, atėjo prie A. M., jis atsisuko. Viskas vyko prie gyvenamojo namo, įėjimo į rūsį (bent jau taip atrodo, kad ten yra įėjimas į rūsį). Kai A. M. atsisuko, jis iš jos staigiai pagrobė lazdą ir tuo pat metu K. M. ją vėl apliejo vandeniu iš už nugaros. Ji tuo metu suklupo - ta diena buvo tokia lietinga, purškė migla, o kieme buvo pažliugusi, minkšta žemė, ji avėjo guminius trumpaaulius batus. Suklupus, A. M. griebė jai už plaukų ir rovė jai plaukus, taip pat tuo pačiu metu ji pajuto smūgius lazda į nugarą, tiksliau, į pečius, daugiau į dešinį petį. Kaip suprato, lazda jai smūgiavo K. M.. Tuo pat metu kai A. M. jai rovė plaukus, jis jai rankos kumščiais sudavė smūgius į galvos, tiksliau veido sritį. A. M. rankos kumščiais į galvos sritį jai galėjo suduoti apie 12-13 smūgių. Taip pat matė, kaip jis kilnojo kojas, tai yra jai klūpinčiai spyrė kokius 4-5 kartus, kurių vieną kartą spyrė į galvos sritį, tiksliau į dešinį smilkinį, o kiti smūgiai buvo suduodami į dešinę ranką, nes buvo likę kraujosruvos. Ji prašė liautis, palikti ją gyvą, girdėjo, kaip isteriškai juokėsi A. M.. Kažkuriuo metu M. liovėsi ją mušti, ji staigiai sukaupusi jėgas atsistojo ir išbėgo į savo namus. Bėgdama matė, kaip ant įvažiavimo M. kieme guli sulūžusi lazdos dalis. Suprato, kad lazda sulūžo dėl to, kad ji buvo ja mušama. Parbėgusi namo ji tučtuojau apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Atvyko pareigūnai. Pareigūnams papasakojo, kas nutiko ir iš jos buvo priimtas pareiškimas. Vėliau vakare dukra pastebėjo, kad ji turi tik vieną auskarą ausyje, o dešinėje ausyje nebebuvo auksinio auskaro. Kuriuo metu jai buvo išpeštas iš ausies auskaras nežino, įtaria, jog tada kai A. M. ją tampė už plaukų, nes tuo metu ir plaukų segtukai buvo išplėšti iš plaukų. Dėl M. suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes labai skaudėjo galvą, dešinį petį, buvo likę sužalojimų, ji vyko pas med. ekspertus, kur jai buvo nustatytas sužalojimo mastas. Įtariamasis A. M. su A. M. parodymais nesutiko ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., išėjęs į savo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip kaimynė A. M. per savo tvorą yra iškišusi guminę žarną ir leidžia į jo sklypą vandenį. Jis, priėjęs prie tvoros, telefonu nufotografavo tai. A. M., pamačiusi supyko ant jo ir pasakė jam: „Ką čia fotografuoji“. Jis paklausė A. M. dėl ko ji leidžia vandenį, pasakė, kad taip negalima. A. M. nieko neatsakė, tik nusijuokė. Jis kaip tik tuo metu jau nusisuko ir ėjo link savo namų kiemo. Atstumas nuo tos vietos iki kiemo galėtų būti galbūt 10 metrų, sunku pasakyti, kiek tiksliai. Kai nusisuko eiti link kiemo, matė, kaip prie tvoros priėjo ir jo mama nešina juodos spalvos plastikiniu kibiru. Ką ji darė priėjusi prie tvoros jis nežiūrėjo, nes jau ėjo link namų. Praktiškai parėjęs į kiemą, nuo įėjimo į rūsį durų likus apie 2 metrus, jis pamatė, kaip pas jį į kiemą parbėga A. M., nešina lazda. Jis įbėgo daugiau į kiemą ir A. M., atbėgusi prie jo, užsimojo lazda jam trenkti, jis staigiai gindamasis čiupo už lazdos, kad pargriautų A. M., ir tuo metu lazda sulūžo, o A. M. pargriuvo ant savo dešinio šono. Ji griuvo ant grindinio. Matė, kad jo mama buvo arčiau daržinės pastato, nuo jų nutolusi per 2-3 metrus. A. M. atsikėlė ir išėjo į savo namus. Tada jis pirmiau nuėjo į kambarį, mama jam iš paskos. A. M., griūdama ant žemės, numovė jam kepurę. Jis A. M. nemušė - nesudavė smūgių rankos kumščiais, nespyrė kojomis. Nematė, kad mama būtų sudavusi lazda smūgius A. M.. Paklausus A. M., kur liko lazda po to kai sulūžo, A. M. nurodė, jog lazda liko ant žemės, kieme. A. M., išklausiusi A. M. parodymus, nurodė, jog tvirtina savo parodymus, nes A. M. meluoja. Paklausus A. M., ar A. M. jam sudavė smūgių, A. M. nurodė, kad A. M. jam sudavė vieną kartą lazda į kairės pusės petį. Tai buvo tada, kai A. M. atbėgo pas jį į kiemą, nes iš karto jis nesučiupo už lazdos. Daugiau A. M. jam nesudavė smūgių nei rankomis, nei kojomis. Po šio smūgio lazda į petį jis čiupo už lazdos ir taip gindamasis norėjo parversti A. M., tačiau lazda sulūžo ir A. M. nugriuvo (1 t., b. l. 165-169).

2024 m. kovo 13 d. akistatos protokole užfiksuoti suvestų į akistatą nukentėjusiosios A. M. ir įtariamosios K. M. parodymai. Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val. būdama kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė gatvėje stovintį kaimyną A. M. ir rodantį nepadorius gestus, jis buvo atkišęs telefoną, atrodė filmuoja ar fotografuoja. Ji, priėjusi prie tvoros, arčiau link A. M. paklausė: „Kas yra? Ko tu nori?“ A. M. nieko į jos klausimą neatsakė, toliau rodė nešvankius dalykus ir tada visai staiga ir netikėtai ji pajuto, kaip ją iš kairės pusės šono apliejo vandeniu. Atsisukusi pamatė, jog per tvorą kibiru vandens ją apliejo K. M.. Matė, kaip rankoje ji laikė juodos spalvos plastikinį kibirą. Tada ji pasakė A. M.: „Tai dabar filmuok, matai kas vyksta“. Ji nematė, ar jis tuo metu filmavo, bet matė, jog telefoną laikė rankoje. Ji bandė gėdyti, kad dabar yra adventas ir kodėl šitaip elgiamasi, tačiau į tai niekas nereagavo ir toliau ir dar labiau jai A. M. ėmė rodyti visokius nešvankius gestus. Tada, pasiremdama lazda, kadangi ji yra turėjusi daug operacijų ir judėjimui lazdą naudoja dėl saugumo, ji nuėjo link kaimynų M. kiemo. Matė, kaip A. M. bėgo į savo kiemą, ji jam sakė: „Tai palauk, kur bėgi. Pabaikim pokalbį“. Kur tuo metu buvo K. M. – nematė. Jau būdama pas M. kieme, atėjo prie A. M., jis atsisuko. Viskas vyko prie gyvenamojo namo, įėjimo į rūsį (bent jau jai taip atrodo, kad ten yra įėjimas į rūsį). Kai A. M. atsisuko, jis iš jos staigiai pagrobė lazdą ir tuo pat metu K. M. vėl apliejo ją vandeniu iš už nugaros. Ji tuo metu suklupo, diena buvo tokia lietinga, purškė migla, o kieme buvo pažliugusi, minkšta žemė, ji avėjo guminius trumpaaulius batus. Suklupus, A. M. jai griebė už plaukų ir rovė jai plaukus, taip pat tuo pačiu metu ji pajuto smūgius lazda į nugarą, tiksliau į pečius, daugiau į dešinį petį. Kaip suprato, lazda jai smūgiavo K. M.. Tuo pat metu kai A. M. jai rovė plaukus, jis jai rankos kumščiai sudavė smūgius į galvos, tiksliau veido sritį. A. M. rankos kumščiais į galvos sritį jai galėjo suduoti apie 12-13 smūgių. Taip pat matė, kaip jis kilnojo kojas, tai yra jai, klūpinčiai, spyrė kokius 4-5 kartus, kurių vieną kartą spyrė į galvos sritį, tiksliau į dešinį smilkinį, o kiti smūgiai buvo suduodami į dešinę ranką, nes buvo likę kraujosruvos. Ji prašė liautis ją mušti, palikti ją gyvą, girdėjo, kaip isteriškai juokėsi A. M.. Prisimena, kad kažkuriuo metu M. liovėsi ją mušti, ji staigiai sukaupusi jėgas atsistojo ir išbėgo į savo namus. Ji bėgdama matė ant įvažiavimo į M. kiemą besimėtančią sulūžusią lazdos dalį. Suprato, kad lazda sulūžo dėl to, kad ji šia lazda buvo mušama. Lazda nebuvo sulūžusi iki tol, kol ji ją turėjo rankose. Parbėgusi namo ji tučtuojau apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Atvyko pareigūnai. Pareigūnams papasakojo, kas nutiko ir iš jos buvo priimtas pareiškimas. Vėliau vakare dukra pastebėjo, kad ji turi tik vieną auskarą ausyje - dešinėje ausyje nebebuvo auksinio auskaro. Kuriuo metu jis buvo jai išpeštas iš ausies nežino, įtaria, kad tada, kai A. M. tampė jai už plaukų, nes tuo metu ir plaukų segtukai buvo išplėšti iš plaukų. Dėl M. suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes labai skaudėjo galvą, dešinį petį, buvo likę sužalojimų, ji vyko pas med. ekspertus, jai buvo nustatytas sužalojimo mastas. K. M. nesutiko su A. M. parodymais ir parodė, kad jos sūnus A. M. pastebėjo, jog kaimynė A. M. iš savo sklypo per tvorą iškišusi guminę žarną leidžia vandenį į jų sklypą, kuris tvinsta nuo vandens, nes yra žemiau. A. M. buvo nuėjęs ir tą žarną įkišo atgal į A. M. sklypą, tada grįžo namo, pasikvietė ją ir jiedu kartu su A. M. nuėjo iki A. M. tvoros. Ten jau buvo atėjusi ir A. M. - vėl buvo guminę žarną iškišusi pro savo sklypo tvorą ir toliau leido vandenį. Jiems priėjus, A. M. ėmė ją užgaulioti, nuolat jai prikaišiojo bažnyčią. Ji dėl to supyko ant A. M., nuėjo į savo kiemą, pasiėmė juodos spalvos plastikinį kibirą, pasisėmė vandens iš kieme laikomos taros, kibirą su vandeniu nusinešė iki A. M. tvoros kampo, ten dar stovėjo A. M., o A. M. buvo savo kiemo pusėje. Būdama supykusi ant A. M. dėl užgauliojimo dėl bažnyčios, ji ją apipylė atsineštu vandeniu. A. M. buvo šalia ir matė, kaip ji A. M. apipylė vandeniu. Tada jiedu su A. M. pradėjo eiti link savo namų kiemo, iki kiemo nuo tvoros gali būti apie 30 metrų atstumas. Einant namo pamatė, kaip A. M. bėgo link savo vartų ir sakė: „Dabar gausit“. A. M. rankose nešėsi lazdą. A. M. pradėjo skubėti ir bėgo greičiau link kiemo, ji ėjo ramiai. Matė, kaip A. M. įbėgo į kiemą nešina lazda. Toliau, kas vyko kieme prie rūsio durų jai vaizdą užstojo namo kampas, todėl, kas vyksta kieme nematė, tik įėjusi į kiemą matė, jog A. M. guli ant nugaros, lazda buvo perlūžusi ir dalis jos buvo pamesta ant žemės kieme. Šalia A. M. stovėjo A. M.. Jai atėjus į kiemą, A. M. atsikėlė ir nuėjo į savo namus. A. M. rankoje turėjo vieną lazdos galą, kurį nešdamasi pametė jų kiemo teritorijoje. Ji su A. M. įėjo į namo vidų. Paskui išėjo į lauką ir pasiėmusi abu lazdos galus sudegino pečiuje. Ji nemušė A. M. lazda. Kas tarp A. M. ir A. M. vyko kieme – nematė, nes užstojo namo kampas. Apie A. M. auskarą nieko nežino, kitą dieną atvykus policijos pareigūnams ieškojo auksinio auskaro, bet nerado. A. M. atvykus policijos pareigūnams jai parodė ir pasakė, kad A. M. jam uždaužė per dešinę koją (apatinę dalį) su lazda, matėsi tokie kaip trys įbrėžimai. Tačiau ji nematė nei kaip, nei su kuo ir kas galėjo A. M. sužaloti. A. M., išklausiusi K. M. parodymus, nurodė, jog tvirtina savo parodymus, nes K. M. parodymai melagingi (2 t., b. l. 30-34).

Iš 2023 m. gruodžio 17 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele duomenų nustatyta, kad apžiūrint A. M. rankų plaštakų viršutines dalis, pastebimi nubrozdinimai. Apžiūrint veido sritį, jo kairėje pusėje pastebimas akies voko patinimas, kraujosruva (1 t., b. l. 28-34).

2023 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1284/2023(03) duomenų nustatyta, kad A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies momeninėje srityje, dešinės ir kairės akių vokuose, dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, odos nubrozdinimai dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje ir kairėje plaštakose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad A. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių (1 t., b. l. 88-89).

Iš 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele duomenų nustatyta, kad atlikta A. M. 2023 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų drabužių, vilkėtų įvykio metu – striukės ir kelnių apžiūra. Moteriška žieminė striukė juodos spalvos su gobtuvu, viduje su kailiniu pamušalu. Matoma jog striukės dešinė priekinė pusė ties kišene ištepta, nugarinė dešinė pusė ištepta, ištepta ir dešinė rankovė nugarinėje pusėje. Moteriškos sportinės kelnės pilkos spalvos, išteptos purvu kelnių priekinė dalis ties keliais bei nugarinė dalis ties sėdmenimis ir dešinės kojos nugarinė dalis (1 t., b. l. 62-67).

Iš 2024 m. birželio 7 d. - 2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Įraše, pavadinimu „PSS-20231217-121236UTC+0200“ užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į kiemą pas M., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams, į minėtą kiemą ateina ir A. M., kuri pareigūnui paklausus kas nutiko, sako: „Sumušė. (žodžiai nesuprantami) Būtų užmušę, vos spėjau išsigelbėti“. Pareigūnas paklausia: „Kas?“ A. M.: „Šitie du parazitai. Va plaukai išpešti, kraujai, viska, sudaužyta, plaukai kuokštais, galva nežinau skauda, sudaužyta. Gal važiuosiu šviestis. Pagalys va surinko dabar. Buvo sulūžęs šičia. Kibiras sėmė vandenį va mane toj pusėj stovėjau tvoros pylė, pylė, va visa sulaistyta“. Pareigūnas klausia: „Čia dėl ko?“ A. M. nurodo, kad jie visada konfliktuoja. Toliau A. M. sako: „Šiandien vanduo čia mano plovės ir viskas. Ir jie tvirtina, kad aš juos tvindau. Ne pirmą sykį kelia į feisbuką va tą balą. O jie pajungę tenai (žodžiai nesuprantami) ir tyčiojasi. Ir atėjau jisai mane filmavo, sakau kaimynai susitaikom, kam tu filmuoji, sekmadienis, eik į bažnyčią ar ką“. Aiškina, jog pasisėmė sena senjora vandens - šliūkšt ir apilpylė ją, tada ji atėjo kibirą atimti, ją filmavo kaip mama apipylinėjo ją kibiru. Kalba apie tai, kad ją nuolat kaimynas filmuoja, deda į socialinius tinklus, dėl ko ji ne kartą kvietė policiją. Matoma, kad A. M. rūbai purvini. A. M. nurodo, kad kaimynų kieme ją mušė jos atsinešta lazda, kurios jau šiuo metu nematyti, galimai lazda jau sudeginta. Toliau A. M. aiškina pareigūnams, kad visi konfliktai vyksta dėl jos tvoros. Matoma, kad pareigūnus pasitinka senyvo amžiaus moteris K. M., kuri aiškina pareigūnams aplinkybes, nurodo, jog A. M. į jos žemę leido vandenį, o ji ją apipylė kibiru vandens. Pareigūnams pasiteiravus apie lazdą, ji negalėjo nieko paaiškinti. Iš namo vidaus išeina A. M., kuris nurodo jog kaimynė jį užpuolė jų kieme dėl to, kad šis filmavo ją kai ji leido į jų žemę vandenį. A. M. aiškina, kad kaimynė atėjusi pas juos į kiemą jam sudavė į nugarą atsineštu pagaliu, tada jis ją pastūmė, o paskui ji išėjo. A. M. pareigūnui parodo savo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo padaryta nuotrauka, A. M. nurodo, kad pagalį A. M. išsinešė. Toliau M. pasakoja apie senesnius konfliktus.

Įraše, pavadinimu „PSS-20231217-124237UTC+0200“, užfiksuota, kad A. M. nurodo, jog su kaimynais M. nuolat konfliktuoja. A. M. susijaudinusi, verkia, paklausus, ar pageidaus rašyti pareiškimą, nurodo, kad pageidaus, nes galva sudaužyta, plaukai išrauti, buvo apipilta vandeniu. Pareigūnas nufotografuoja A. M. rodomus sužalojimus. A. M. nurodo, kad pagalio neišsinešė, įtaria, kad M. įsinešė pagalį į rūsį.

Įraše, pavadinimu „PSS-20231217-135712UTC+0200“, užfiksuota, kaip A. M. pasakoja, kad leido vandenį iš šulinio, į kaimynų sklypą bėgo vanduo nuo gatvės, kur ji šį leido. Nurodo, kad į kaimynų kiemą neleido vandens. Atėjęs kaimynas ją fotografavo būnant jai kieme. Ji pasakė, kad negali jos fotografuoti kieme, kalbant ją apliejo kibiru vandens vyresnė kaimynė. Ją apipylė dviem kibirais vandens. Ji iš savo kiemo, pasiremdama pagaliu, nes jai skauda nugara, atėjo iki kaimynų kiemo atimti kibirą. Kai atėjo į kiemą pas kaimyną, ją vėl apipylė kibiru vandens vyresnioji kaimynė, o paskui ji buvo sumušta. Ji pasviro link A. M., jis griebė jai už pagalio, kadangi buvo su „kaliošais“, paslydo ir suklupo, tada A. M. už plaukų ją tąsė ir mušė, o kai ji pametė pagalį, bobutė paėmusi juo smūgiavo į nugarą. Jai daužė 6-8 kartus kol sulaužė pagalį. Ji buvo užsidengusi veidą, kad į veidą nekliūtų. Parbėgusi ji iškart puolė skambinti policijai, nurodė kad turi išsaugojusi rūbus, kaip jie atrodo sutepti. Nurodė, kad nori rašyti pareiškimą, ją sumušė, paklausus ar patyrė fizinį skausmą, sako kad labai. Nurodo, kad į medikus nesikreips, nes ją nufotografavo, ji išgėrė vaistų. Tolimesnio pokalbio metu su pareigūnų nurodo, kad jei reikalinga, vyks pas med. ekspertus.

Įraše, pavadinimu „PSS-20231217-135731UTC+0200“, užfiksuota, kaip A. M. nurodo, kad šio įvykio metu jau buvo peržengtos ribos, kaimynai nuolat provokuoja, viskas vyksta dėl tvoros. Nuolat kelia nuotraukas į socialinius tinklus. Nurodo, kad kaimynas serga cerebriniu paralyžiumi, kai jis daužė jo akys buvo baltos, jis nesiorientavo, kad ją muša. Paskui kai jo motina atsitraukė ir jis atsitraukė. Tada ji pakilo ir pradėjo bėgti. Ji nurodo, kad jam netrenkė, nesuėmė. Nurodo, kad atėjo su pagaliuku ir pasakė, kad dabar atiduosi telefoną, kibirą, užtenka paveiksluoti. Kai mama iš nugaros su tuo kibiru ir ji praslydo ant dumblo, tada jis pagriebė jos pagaliuką ir tada sudavė jai, ji dengėsi veidą. Suklupo ant kelių, jis pagriebė jai už plaukų, kumščiais sudavė ir spyrė jai. Nurodo, kad jos ranka sužalota, kai ji dengėsi, kai bobutė trenkė pagaliu. Nurodo, kad skauda ranką ir ima ją tinti. Dar kartą patvirtina, kad spyrė, sudavė kumščiais smūgius ir pagaliu suduota buvo kol jis sulūžo. Patikslina, kad pagaliu jai sudavė bobutė (1 t., b. l. 129-132).

Iš 2024 m. birželio 17 d. - 2024 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. M. skambutis. Skambučio data ir laikas – 2023 m. gruodžio 17 d. 11:54:37 val. Girdimas moteriškas balsas A. M.: „O dieve“. Operatorė: „Vienas vienas du klausau“. A. M.: „Laba diena“. Operatorė: „Laba diena“. A. M.: „Ar galit skubiai į (duomenys neskelbtini) iškviesti policiją? Kaimynas mane sumušė. Kraujas bėga, paklaikęs kaimynas“. Operatorė: „Gerai, sakykit gatvę“. A. M.: „(duomenys neskelbtini), o mano (duomenys neskelbtini). Spėjau ištrūkti“. Operatorė: „Jus, o kur jus sumušė, pas kaimyną?“ A. M.: „Pas jį ant kiemo“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini) namo kieme?“ A. M.: „Jo“. Operatorė: „Kada čia jus sumušė?“. A. M.: „Vandenį užpylė, lazda lūžo...“ Operatorė: „Ponia, kada jus sumušė?“ A. M.: „Dabar“. Operatorė: „Dabar su manim kalbate, prieš kiek minučių“. A. M.: „Prieš dvi minutes atbėgau į savo kiemą telefono, nes aš neturėjau telefono“. Operatorė: „O sumušė su kuo jus? Su rankomis ar kuo?“ A. M.: „Su lazda, spardė į galvą, ištraukė plaukus, išrovė...“ Operatorė: „Su lazda trenkė?“ A. M.: „Ką?“ Operatorė: „Su lazda kur, kas sužalota? A. M.: „Į galvą trenkė, pirštas praskeltas, po žemę išvalkiojo, plaukai išrauti“. Operatorė: „Tempė už plaukų?“ A. M.: „Labai išrovė daug. Jau jisai žinomas tas kaimynas. O dieve“. Operatorė: „Sužalotas pirštas?“ A. M.: „Taip, nykštys, kraujas bėga“. Operatorė: „Jisai pasišalino, ar?“ A. M.: „Pabėgo jis į kambarį“. Operatorė: „O jūs kur? O kur jūs lauksite pareigūnų ir greitosios?“ A. M.: „Nereik greitosios, aš prie gatvės laukiu , nes mane du kartus vandeniu apipylė“. Operatorė: „Tai kur lauksite? Namuose?“ A. M.: „Namuose, prie tvoros stovėsiu“. Operatorė: „Nu ponia yra ne vasara, yra žiema, tai namuose laukite“. A. M.: „Nu aš matysiu, aš išeisiu“. Operatorė: „Kelintas jūsų namas yra?“ A. M.: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Tai laukite namuose. Jūsų vardas, pavardė?“ A. M.: „A. M.“. Operatorė: „A., kaip pavardė?“ A. M.: „M.“. Operatorė: „Pasitikslinsiu adresą - (duomenys neskelbtini) kieme sumušė, lauksite (duomenys neskelbtini) name“. A. M.: „Taip taip“. Operatorė: „Informacija perduota pareigūnams, greitosios atsisakote taip?“ A. M.: „Kuo skubiau“ (1 t., b. l. 133-135).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo A. M. ir K. M.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.??? Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.??? Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, Nr. 2K-428-511/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).???

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. M. ir K. M. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios A. M. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiosios parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus, t. y. liudytojo J. V. parodymai apie tai, kad jam iškart po įvykio paskambinusi nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė kaimynai ir grįžus namo pamatė nukentėjusiąją verkiančią, išpeštais plaukais, kruviną, sumuštą, su mėlyne prie akies; 2023 m. gruodžio 17 d. asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti A. M. sužalojimai – rankų plaštakų nubrozdinimai, akies voko patinimas, kraujosruva; specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad A. M. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies momeninėje srityje, dešinės ir kairės akių vokuose, dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, odos nubrozdinimai dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje ir kairėje plaštakose, padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių; 2024 m. kovo 13 d. akistatos protokoluose užfiksuota nuosekli nukentėjusiosios pozicija dėl įvykio aplinkybių; 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio metu nukentėjusiosios vilkėti rūbai yra supurvinti; 2024 m. birželio 7 d. – 2024 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad konflikto metu A. M. nukentėjo, nes pareigūnams nurodė, kad ją sumušė kaimynai – A. M. ją tampė už plaukų ir mušė kumščiais bei spardė, o K. M. smūgiavo jai pagaliu per nugarą, stebimi purvini nukentėjusiosios rūbai; įrašo Bendrajam pagalbos centrui duomenimis užfiksuotas nukentėjusiosios nurodymas, kad ją sumušė, bėga kraujas, mušė su lazda, spardė į galvą, plaukai išrauti, po žemę valkiojo, apipylė vandeniu.

Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma iš esmės patvirtina, kad A. M. ir K. M. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Akistatos protokoluose nurodytos esminės įvykio aplinkybės, nėra duomenų, kad šie duomenys būtų užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti kaip prašė gynėjas savo baigiamojoje kalboje, nes neva visi nukentėjusios parodymai buvo nukopijuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji laikėsi nuoseklios pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl gynėjo pastaba, kad visi nukentėjusiosios parodymai buvo perkopijuoti iš vieno protokolo į kitą, nesudaro pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo trūkumų. Kaltinamųjų kaltės nepripažinimas ir nuosekli pozicija dėl įvykio aplinkybių, vertintina kaip kaltinamųjų gynybinė versija, kuri nėra paremta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes A. M. savo veiksmais nežymiai sužalojo A. M., o K. M. mušdama sukėlė jai fizinį skausmą.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra tik iš dalies darbingas (darbingumo lygis 40 proc.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. nukentėjusiosios neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnę nei šios bausmės vidurkis ir paskiriant įpareigojimus bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Prokuroras siūlė A. M. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Gynėjas prašė šio įpareigojimo neskirti. Teismas sutinka, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę ir turimas ligas, vietoj šio siūlomo skirti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, tikslinga skirti kitą įpareigojimą – per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

K. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta, senatvės pensininkė. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. M. nukentėjusiosios neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajai paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai. Prokuroras siūlė K. M. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Gynėjas prašė šio įpareigojimo neskirti. Teismas sutinka, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių bei objektyvias galimybes dalyvauti programoje, vietoj šio siūlomo skirti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, tikslinga skirti kitą įpareigojimą – per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,14 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios A. M., kurią sužalojo kaltinamasis A. M. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 111-113). Kadangi žala atsirado būtent dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 25,14 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas.

Nukentėjusioji A. M. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos, 174,40 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo, priteisimo solidariai iš kaltinamųjų A. M. ir K. M. (1 t., b. l. 73-77).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai A. M. padaryta turtinė žala, susijusi su jos turto (striukės) sugadinimu taip, kad nebeįmanoma daikto naudoti pagal paskirtį. Striukė konflikto metu buvo sutepta, suplėšyta ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta įsigyti kitą striukę, už kurią sumokėjo 39,90 Eur. Kadangi dėl turto vertės ginčo byloje nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamieji nepataisomai sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą – striukę, spręstina, kad 39,90 Eur suma objektyviai atitinka nukentėjusiosios patirtą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinio ieškinio dalis dėl 39,90 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintina visiškai, todėl iš kaltinamųjų priteistina nukentėjusiosios naudai.

Be to, nukentėjusioji prašo 134,50 Eur turtinės žalos, susijusios su naujų akinių įsigijimu. Nurodo, kad dėl patirtos traumos jai pablogėjo regėjimas, dėl ko buvo paskirti akiniai regėjimo korekcijai. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamųjų veiksmai lėmė regėjimo suprastėjimą. Nesant įrodymų, kad regėjimo pablogėjimas priežastiniu ryšiu būtų susijęs su kaltinamųjų atliktais veiksmais, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) sukeltas pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo.

Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nukentėjusioji A. M. ieškiniu prašo priteisti jai 5000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamųjų A. M. ir K. M., motyvuodama tuo, kad jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir didžiuliai neigiami išgyvenimai:

- dėl patirtos galvos traumos ir šoko, pablogėjo nukentėjusiosios regėjimas, dėl ko nukentėjusioji kreipėsi i gydytoją ir jai buvo paskirti akiniai regėjimui. Iki šio įvykio nukentėjusioji jokių problemų su regėjimu neturėjo;

- dar iki pat šiol nukentėjusioji blogai miega naktimis, todėl vartoja homeopatinius raminamuosius vaistus;

- nukentėjusioji jaučia baimę vaikščiodama po savo kiemą, gėlyną, nes kaltinamasis A. M. ją nuolat stebi, švilpia, rodo jai įvairius nepadorius gestus;

- nukentėjusioji buvo sumušta visiškai prieš didžiąsias metų šventes, tad jai pirmą kartą gyvenime prie Šv. Kūčių ir šventinio Šv. Kalėdų stalo kartu su artimaisiais ir draugais teko sėdėti subjaurotu veidu (mėlynėmis paakiuose), sumuštomis ir subraižytomis rankomis, o nuolatinis galvos tvinkčiojimas ir skausmas dėl išrautų plaukų trukdė maloniam tarpusavio bendravimui;

- dėl patirtos galvos traumos nukentėjusioji tris mėnesius negalėjo lankytis pas kirpėją, susitvarkyti plaukų, kas taip pat kėlė didžiulį vidinį nepasitenkinimą ir diskomfortą;

- mušimo metu buvo suplėšyta nukentėjusiosios striukė, iš nukentėjusiosios ausies buvo išplėštas auksinis auskaras, kuris nukentėjusiajai buvo ypatingai svarbus, nes buvo nukentėjusiajai padovanotas jos a. a. krikšto mamos jos mirties valandą. Nuo tos akimirkos (maždaug prieš 30 metų), nukentėjusioji šio auskaro niekada nebuvo išsiėmusi iš ausies - krikšto mama nukentėjusiajai atstojo mamą, kurios nukentėjusioji neturėjo. Tad šio auskaro paradimas nukentėjusiajai yra neįkainojama žala;

- suduoti net 17 smūgių, kaltinamieji prieš nukentėjusiąją pademonstravo savo galią, jėgą ir viršenybę prieš ją, taip visiškai pažemindami nukentėjusiosios orumą ir išreikšdami aiškią nepagarbą nukentėjusiajai;

- nukentėjusiajai buvo suduota net 17 smūgių, tad nukentėjusioji iš tiesų buvo siaubingai išsigandusi ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl savo gyvybės, smūgiai buvo suduoti į nukentėjusios galvą, t. y. pačią jautriausią ir gyvybei pavojingiausią žmogaus kūno vietą;

- nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų nukentėjusioji patyrė dar ir todėl, kad turėjo vykti į policiją, rašyti pareiškimą, būti apklausiama, vykti pas specialistus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, ieškoti teisinės pagalbos, turės dalyvauti teismo posėdyje ir dar kartą prisiminti bei pasakoti įvykio aplinkybes. Visą šį laiką nukentėjusioji mieliau būtų skyrusi pabuvimui su šeima, kitų savo reikalų tvarkymui, poilsiui arba savo pomėgiams;

- neturtinę žalą nukentėjusioji tebepatiria dar ir dėl to, kad kaltinamieji jos neatsiprašė, kaltės nepripažįsta, o dėl įvykio kaltina pačią nukentėjusiąją.

Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje (skirtingose šio straipsnio dalyse), įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų K. M. ir A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, prarado jai labai brangų papuošalą, buvo sužalota net 17 trauminių poveikių bei buvo sukeltas fizinis skausmas, kas patvirtina, kad ji patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo nepatyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo manyti, kad neigiamos pasekmės paliestų jos gyvenimą ateityje. Visgi, kadangi sužalojimai buvo vizualiai matomi ir padaryti prieš didžiąsias metų šventes, nukentėjusioji galėjo patirti bendravimo galimybių sumažėjimą (buvo nemalonu lankytis viešose vietose, bendrauti prie švenčių stalo, tai apribojo galimybes vykdyti socialines, įprastas veiklas), patyrė gėdos jausmą, nemalonius išgyvenimus aiškinantis kitiems dėl matomų sužalojimų. Be to, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė stresą, pažeminimą, atsirado nesaugumo jausmas, iki šiol jaučia baimę. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios yra labai komplikuoti tarpusavio santykiai, įsisenėję ginčai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamųjų veiksmais sukeltas pasekmes ir jų sunkumą, teismų praktiką bei pačių kaltinamųjų turtinę padėtį (K. M. yra senatvės pensininkė, turi nekilnojamojo turto; A. M. yra iš dalies darbingas, gauna neįgalumo pašalpą, santaupų neturi), remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, iš kaltinamųjų A. M. ir K. M. solidariai priteisiant 3000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.

Remdamasis kasacinio teismo praktika bei esant nukentėjusiosios reikalavimui, teismas tenkina nukentėjusiosios reikalavimą priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jų skaičiavimo momentą nustatant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė, teikianti nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. ATS-2024-00387. Teismui pateikta patikslinta 2025 m. kovo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-03662, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 922,92 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad abu kaltinamieji taip pat buvo atstovaujami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto gynėjo, todėl atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai kad šiuo nuosprendžiu iš jų priteista turtinė ir neturtinė žala, išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybei iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

A. M. ir K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet vietoje jos paskiriant įpareigojimus – per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja A. M..

K. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet vietoje jos paskiriant įpareigojimus – per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja A. M..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. ir K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 25,14 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 14 ct) žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M. ir K. M. solidariai priteisti 39,90 Eur turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3039,90 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų A. M. ir K. M. nepriteisti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė