- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-167-635/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47988-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. M., K. M.
- Civilinis ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir K. M. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja.
- K. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja.
A. M. ir K. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinės ieškovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „(Duomenys neskelbtini) teritorinė ligoninių kasa“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. M. jos naudai priteista 25,14 Eur žalos atlyginimas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A. M. bei K. M. solidariai priteista 39,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3039,90 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. gruodžio 17 d. apie 11.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, jis, konflikto su kaimyne A. M. metu, jai (A. M.) suklupus (pargriuvus), tyčia sugriebė jai viena ranka už plaukų ir tampė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 12 smūgių į galvos sritį bei rankas, ne mažiau kaip 5 kartus kojos kelėnu spyrė jai į galvos sritį. Tokiais savo tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies momeninėje srityje, dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, odos nubrozdinimus dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje ir kairėje plaštakose – sukeldamas nukentėjusiajai A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. K. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, ji, konflikto su kaimyne A. M. metu, medine lazda tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 6 kartų į nugarą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistųjų A. M. ir K. M. gynėjas advokatas M. Venckus (toliau – apeliantas) prašo:1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti ir ženkliai sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį; 2) taikyti dalinę civilinę atsakomybę nustatant nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį bei sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą; 3) sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes ir panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą - bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pirmosios teismas nepagrįstai netaikė dalinės civilinės atsakomybės, priteisė per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, bausmės nuteistiesiems paskirtos vienodos, visiškai jų neindividualizuojant, be to, nuteistiesiems paskirtas įpareigojimas - uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja, yra nelogiškas ir sunkiai įgyvendinamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje akcentuota, jog abu kaltinamieji (šiuo metu nuteistieji) savo veiksmais nežymiai sutrikdė jos (nukentėjusiosios) sveikatą ir pažymi, kad A. M. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o K. M. pripažinta kalta tik dėl fizinio skausmo sukėlimo.
3.2. Tvirtina, kad visi specialisto išvadoje minimi sužalojimai buvo inkriminuoti nuteistajam A. M., tačiau nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje, jokie kūno sužalojimai nebuvo inkriminuoti K. M.. Šiuo atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys išimtinai grindžiamas specialisto išvada, t. y., kad nukentėjusiajai buvo suduota 17 smūgių, kas sietina su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais. Pažymi, kad nukentėjusiosios ieškinyje nėra užsimenama apie neturtinės žalos atlyginimą dėl jai (nukentėjusiajai) sukelto fizinio skausmo, t. y. būtent dėl K. M. veiksmų. Pastebi, kad nuteistiesiems nėra inkriminuota aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe ar bendrais veiksmais. Taigi abiejų nuteistųjų konkretūs veiksmai yra atriboti. Akivaizdu ir tai, kad jie sukėlė skirtingas pasekmes pagal savo sunkumą. K. M. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais.
3.3. Advokato vertinimu, byloje įrodyta, kad civiliniame ieškinyje ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta žala yra veiksmų, už kuriuos atsakingas būtent A. M. pasekmė, nes šiuo atveju galima konkrečiai nustatyti dėl kurio asmens veiksmų nukentėjusiajai atsirado kūno sužalojimai. Šiuo klausimu buvo pasisakyta ir apylinkės teisme, per teisminius ginčus, ir buvo prašoma konkrečią žalos dalį priskirti konkrečiam asmeniui, t. y. taikyti dalinę atsakomybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai ignoravo šiuos argumentus ir dėl to nepasisakė. Mano, kad šiuo atveju, pagal pareikštą civilinį ieškinį ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, negalima solidari civilinė atsakomybė.
3.4. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinės žalos suma (3 000 Eur) yra aiškiai per didelė. Apylinkės teismas priteisdamas minėtą sumą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 200 Eur iki l 000 Eur. Pastebi, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo taip pat atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Šia aplinkybe apylinkės teismas rėmėsi, atleisdamas abu nuteistuosius nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) išlaidų. Pažymi, kad nuteistojo A. M. pajamas sudaro našlaičio, vienišo asmens ir neįgalumo pensija. Šios išmokos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. K. M. pajamas sudaro našlės pensija ir senatvės pensija, kas sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Minėtos pajamos yra pagrindinės ir vienintelės abiejų nuteistųjų pajamos, kurios šiuo metu tikrai yra priskirtinos minimalioms. Be to, nuteistiesiems iš šių išmokų reikia ir pragyventi. Advokato nuomone, įpareigojimas solidariai atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą ir turtinę žalą per l metų 6 mėnesių laikotarpį, yra sunkiai įgyvendinamas.
3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta jokių rimtesnių sužalojimų ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų, nebuvo nustatyta jokių lūžių. Nors nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje teigiama, jog jai po įvykio pablogėjo regėjimas ir priskirti akiniai dėl regėjimo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad tai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistųjų veiksmais, nepateikta. Taip pat nėra jokių medicininių dokumentų patvirtinančių, kad nukentėjusiąją kankina nemiga ir, kad tai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu. Advokato skunde neginčijama, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti 17 trauminių poveikių pasėkoje. Vis dėlto 6 sužalojimai padaryti nukentėjusiosios dešinei plaštakai. Byloje yra foto lentelė iš nukentėjusiosios asmens apžiūros, kurioje aiškiai matyti kokio sunkumo ir pavojingumo yra šie plaštakos sužalojimai. Kairėje plaštakoje minimi tik nubrozdinimai. Specialisto išvadoje nurodyti sunkiausi sužalojimai - poodinės kraujosrūvos galvos plaukuotoje dalyje, dešinės ir kairės akių vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje. Advokato vertinimu, akivaizdu, kad esant tokiems sužalojimams, priteista 3000 Eur neturtinės žalos suma yra neadekvati ir neproporcinga bei neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, atsižvelgiant į jų sunkumą ir pavojingumą sveikatai ar gyvybei ir sukeltas pasekmes laiko atžvilgiu.
3.6. Pažymi, kad nukentėjusios atėjimas su lazda rankose į svetimą kiemą (nuteistųjų kiemą), vykstant konfliktinei situacijai, vertintinas kaip tam tikras nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų judėjimo sutrikimų, kad jai vaikštant būtų reikalinga lazda. Teismo buvo prašoma atkreipti dėmesį ir į šią aplinkybę, sprendžiant civilinį ieškinį, tačiau nuosprendyje minėta aplinkybė liko neaptarta ir nepastebėta.
3.7. Mano, kad apylinkės teismas nuteistiesiems paskirdamas bausmes, jų neindividualizavo ir neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes bei į juos charakterizuojančius duomenis. Nors nuteistųjų veikos ir yra kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį, tačiau jos skiriasi savo pavojingumu ir sukeltomis pasekmėmis, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos praktiškai tolygios bausmės, kurios yra per griežtos. Teismas taip pat nepagrįstai nuteistiesiems paskyrė įpareigojimą - bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja. Pažymi, kad nukentėjusioji ir nuteistieji yra gretimų namų valdų savininkai ir gyventojai. Juos skiria tik tvora. Atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas prasidėjo tada, kai nukentėjusioji, nors ir netiesioginiu būdu, pylė lietaus vandenį, kuris patekdavo į nuteistųjų kiemą. Mano, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistųjų panašūs ginčai galimi ir ateityje. Tokiu atveju, nuteistieji vykdydami minėtą įpareigojimą, negalėtų išsakyti net pastabų nukentėjusiajai dėl jos galimo vienokio ar kitokio elgesio. Be to, vykdant ūkinę veiklą 1 - 2 metrų atstumu, galimos ir tam tikros provokacijos ir/ar kitoks nepageidaujamas nukentėjusiosios elgesys, kuris nuteistiesiems apsunkintų bausmės vykdymą.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė A. Zaburienė atsiliepime į nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, taip pat prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas. Nurodo, kad ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistųjų elgesys nesikeičia. Nuteistieji iš savo kiemo rodo nukentėjusiajai nepadorius ženklus, svaido įvairias replikas jos atžvilgiu, nuolat stebi ką nukentėjusioji veikia, kas nukentėjusiajai ir toliau sukelia neigiamus išgyvenimus.
5. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistųjų A. M. ir K. M. gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad Skirdamas bausmes, teismas pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Uždraudimą bendrauti su nukentėjusiąja, teismas pagrįstai skyrė įvertinęs tarp kaimynų susiklosčiusią situaciją, siekdamas užkardyti nuteistųjų negatyvius santykius su nukentėjusiąja, iš kurių kildinamas nusikalstamos veikos padarymas. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai iš dalies tenkino nuketėjusiosios civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau šio reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir veikų kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis bei paskirtais įpareigojimais, taip pat ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusios civilinio ieškinio, t. y. dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo bei dėl taikytos solidariosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems A. M. ir K. M. padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, dėl ko buvo paskirtos neteisingos (aiškiai per griežtos) bausmės, taip pat netinkamai išsprendė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2, 4 punktai).
Dėl bausmės
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat atsižvelgiama į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
9. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.
10. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A. M. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį (A. M.) bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja. K. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją (K. M.) bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo įvertinta nuteistojo asmenybė, A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra tik iš dalies darbingas (darbingumo lygis 40 proc.). Įvertinta ir tai, kad A. M. nukentėjusiosios neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Teismo teigimu, tik laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis ir paskiriant įpareigojimus (per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja) bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę K. M. įvertino tai, kad ji (K. M.) padarė vieną tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino ir nuteistosios asmenybę, tai, kad K. M. neteista, administracine tvarka nebausta, yra senatvės pensininkė. Taip pat atsižvelgta į tai, kad K. M. nukentėjusiosios neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Todėl apylinkės teismo teigimu, tik laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą vidurkiui ir paskiriant įpareigojimus (per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja) bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka tik iš dalies.
12. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad, nors skundžiamas nuosprendis priimtas 2025-04-17 ir jame aiškiai išreikštai nenurodoma, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad apylinkės teismas nuteistiesiems A. M. ir K. M. nustatydamas bausmių dydžius, vadovavosi BK 61 straipsnio 2 dalimi, kurioje pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją (2023-12-17) nustatyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, t. y. vadovavosi bausmės vidurio taisykle (metodu). Tačiau nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininkų (nuteistųjų) teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė (metodas). Todėl nuteistųjų A. M. ir K. M. atžvilgiu taikytina ši nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.
13. Svarbu pažymėti tai, kad kaltinamasis (-ieji), realizuodamas savo teisę į gynybą (pats arba per gynėją), yra laisvas pasirinkti procesinį elgesį ir negali būti už tai baudžiamas. Todėl, jeigu kaltinamasis (-ieji) neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, keičia parodymus, klaidina teisėsaugos institucijas duodamas tikrovės neatitinkančius parodymus ir pan., tai negali lemti jam bausmės griežtinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų asmenybės iš esmės charakterizuojamos teigiamai (A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra tik iš dalies darbingas; K. M. neteista, administracine tvarka nebausta, yra senatvės pensininkė). Nuteistųjų asmenybę iš esmės neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Tokie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuteistųjų sistemingą elgesį nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję kiek daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie A. M. ir K. M. daromus teisės pažeidimus. Tai iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytų veikų atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad nuteistieji dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Nukentėjusiosios atstovės atsiliepimo į nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą teiginiai apie tai, kad ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistųjų elgesys nesikeičia, jie iš savo kiemo rodo nukentėjusiajai nepadorius ženklus, svaido įvairias replikas jos atžvilgiu, nuolat stebi ką nukentėjusioji veikia, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistieji ir toliau daro teisės pažeidimus.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistųjų interesus, šios aplinkybės taip pat yra vienas iš veiksnių, padedančių nustatyti teisingą bausmę ar kitas baudžiamosios atsakomybės priemones. Nuteistasis A. M. turi sveikatos sutrikimų (darbingumo lygis 40 proc.), K. M. yra senatvės pensininkė. Kaip minėta, abu nuteistieji praeityje neteisti, administracine tvarka nebausti. Nagrinėjamu atveju, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegijos vertinimu, nelemia jų ypatingo pavojingumo ir būtinybės jiems skirti laisvės apribojimą tokiam ilgam terminui.
15. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistiesiems teisingos bausmės, atitinkančios tiek padarytų nusikaltimų, tiek jų asmenybių pavojingumą, išlaikančios proporcingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir leidžiančios optimaliai pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus, A. M. yra laisvės apribojimas 1 metams, o K. M. laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems buvo paskirtas įpareigojimas – bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ir įvertinus, tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems sutrumpintas laisvės apribojimo bausmės terminas, taip pat tai, kad nuteistasis A. M. yra nedirbantis, gaunantis neįgalumo išmoką, kuri pagal teismų informacinės sistemos Liteko išrašo duomenis iš Sodros sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur, K. M. yra senatvės pensininkė, gaunanti vienišo asmens išmoką, našlės pensiją ir senatvės pensiją, kurios pagal teismų informacinės sistemos Liteko išrašo duomenis iš Sodros sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat įvertinus, tai kad šiuo nuosprendžiu keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio (dėl to plačiau bus pasisakoma vėliau), paskirto įpareigojimo įvykdymo laikotarpis paliktinas nepakeistu, t. y. paliekant skundžiamu nuosprendžiu nustatytą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo terminą - A. M. įpareigojamas per 1 metus 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o K. M. įpareigojama per 1 metus 2 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyse dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių keistinas.
16. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems kartu su bausme paskirtas įpareigojimas – draudimas bendrauti su nukentėjusiąja buvo parinktas netinkamai ir kad šiuo įpareigojimu, jų laisvės ir teisės buvo suvaržytos nepagrįstai ar per griežtai, teisinio pagrindo nėra. Atsakant į nuteistųjų gynėjo skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusioji ir nuteistieji yra gretimų namų valdų savininkai ir gyventojai, todėl tarp nukentėjusiosios ir nuteistųjų panašūs ginčai galimi ir ateityje, tačiau nuteistieji vykdydami minėtą įpareigojimą, negalėtų išsakyti net pastabų nukentėjusiajai dėl jos galimo vienokio ar kitokio elgesio, pažymėtina, kad įvairūs nesutarimai, konfliktinės situacijos turi būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, o ne savavališkais ir juo labiau ne smurtiniais veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems taikomas minėtas įpareigojimas, paskirtas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, yra pagrįstas, tinkamai individualizuotas, neproporcingai nevaržo nuteistųjų laisvės. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė visada yra susijusi su tam tikrais draudimais ir / ar ribojimais, tačiau tai yra neišvengiama nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo pasekmė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
17. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju, pagal pareikštą nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, negalima solidari nuteistųjų atsakomybė. Taip pat ginčijamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, neatsižvelgė į nuteistųjų finansinę padėtį, tinkamai neįvertino nukentėjusiosios sužalojimų masto ir nustatė akivaizdžiai per didelę neturtinės žalos sumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtiems apeliacinio skundo argumentams.
18. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai A. M. iš nuteistųjų A. M. bei K. M. solidariai priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad dėl K. M. ir A. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, prarado jai labai brangų papuošalą, buvo sužalota net 17 trauminių poveikių bei buvo sukeltas fizinis skausmas, kas patvirtina, kad ji patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo nepatyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo manyti, kad neigiamos pasekmės paliestų jos gyvenimą ateityje. Visgi, kadangi sužalojimai buvo vizualiai matomi ir padaryti prieš didžiąsias metų šventes, nukentėjusioji galėjo patirti bendravimo galimybių sumažėjimą (buvo nemalonu lankytis viešose vietose, bendrauti prie švenčių stalo, tai apribojo galimybes vykdyti socialines, įprastas veiklas), patyrė gėdos jausmą, nemalonius išgyvenimus aiškinantis kitiems dėl matomų sužalojimų. Be to, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji taip pat patyrė stresą, pažeminimą, atsirado nesaugumo jausmas, iki šiol jaučia baimę. Be to, tarp kaltinamųjų (nagrinėjamu atveju nuteistųjų) ir nukentėjusiosios yra labai komplikuoti tarpusavio santykiai, įsisenėję ginčai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri nukentėjusiajam privalo būti atlyginta, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą ir jo pasekmes bei į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais ir nukentėjusiajam iš nuteistųjų priteisė netinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
19. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistiesiems pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrais veiksmais, bendrininkų grupe, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - už nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - už fizinio skausmo sukėlimą. Taigi, akivaizdu, kad abiejų nuteistųjų, t. y. A. M. ir K. M. konkretūs veiksmai yra atriboti. Todėl apylinkės teismas, kaip teisingai nurodyta ir nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde, visiškai nepagrįstai nukentėjusiosios naudai iš nuteistųjų solidariai priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, taikant dalinę atsakomybę ir sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį.
20. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.
21. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Tuo tarpu, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, siekiant nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai iš nuteistųjų solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad tyčiniais nuteistųjų A. M., K. M. veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, pažeminimą, prarado jai labai brangų papuošalą, buvo sužalota net 17 trauminių poveikių, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principais ir teismų praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 000 eurų neturtinės žalos dydis neatitinka bendrųjų teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principų, teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl nukentėjusiajai priteistos neturinės žalos dydis mažintinas. Akivaizdu, kad dėl nusikalstamų A. M. veiksmų, kuomet jis nukentėjusiajai suklupus (pargriuvus), tyčia sugriebė jai viena ranka už plaukų ir tampė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 12 smūgių į galvos sritį bei rankas, ne mažiau kaip 5 kartus kojos keliu spyrė jai į galvos sritį, A. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejojama ir tuo, kad byloje aptariama situacija jai sukėlė išgąstį ir nukentėjusioji patyrė pažeminimą bei turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat akivaizdu, kad dėl nusikalstamų K. M. veiksmų, kai ji (K. M.) medine lazda tyčia sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 6 kartų į nugarą, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei neabejojama ir tuo, kad byloje aptariama situacija jai sukėlė išgąstį ir nukentėjusioji patyrė pažeminimą bei turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime dėl patirto fizinio skausmo. Vis dėlto, pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).
23. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Nagrinėjamoje byloje A. M. nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. M. nusikalstami veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą, sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, jog kaltinamųjų (nagrinėjamu atveju nuteistųjų) ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra labai komplikuoti, tarp jų yra įsisenėję ginčai, tačiau šiuo aspektu neįvertino iš dalies netinkamo pačios nukentėjusios elgesio, kai ji žinodama, jog tarp jos ir nukentėjusiųjų vyksta konfliktai, su lazda ėjo pas juos (nukentėjusioji nurodė, kad lazdą ji turėjo todėl, kad jai skaudėjo nugarą). Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir gynėjo apeliaciniame skunde, aptartas nukentėjusiosios elgesys (nukentėjusios atėjimas su lazda rankose į svetimą kiemą (nuteistųjų kiemą), vykstant konfliktinei situacijai), byloje nesant objektyvių įrodymų, jog nukentėjusioji lazdą turėjo dėl sveikatos sutrikimų, iš esmės gali būti vertintinas, kaip tam tikras pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Įvertinus nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nukentėjusiajai priteistos neturinės žalos dydis mažintinas, iš nuteistojo A. M. nukentėjusiosios naudai priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, iš K. M. nukentėjusiosios naudai priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos dydis yra teisingas, atitinka nukentėjusiosios A. M. interesus ir neproporcingai neapsunkina nuteistųjų A. M. bei K. M..
24. Be to, atsižvelgus į tai kas išdėstyta, nustatytina, kad nukentėjusios naudai iš A. M. priteistinas 39,90 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o ne solidariai iš A. M. ir K. M..
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusios atstovė prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas pažymas.
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nukentėjusysis turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Vis tik, byloje iki priimant procesinį sprendimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (pažymų), todėl šis prašymas negali būti nagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistųjų A. M. ir K. M. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.
A. M., nuteistam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, sumažinti iki laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros.
Palikti nepakeistą A. M. paskirto įpareigojimo - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą – įvykdymo terminą, t. y. A. M. įpareigojamas per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
K. M., nuteistai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, sumažinti iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.
Pakeisti K. M. paskirto įpareigojimo - bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą – sąlygas, nustatant, kad K. M. įpareigojama per 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. ir K. M. solidariai priteista 39,90 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3039,90 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiosios naudai iš A. M. priteisti 39,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1039,90 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o iš K. M. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai A. M. palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.