Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-627-889/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
2-627-889/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11958-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Atsakovas
R. Š., J. Š.
Ieškovas
N. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-627-889/2017(Proceso Nr. 2-06-3-11958-2016-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Linai Vaitkutei, Agnei Baranauskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. G., atsakovams R. Š. ir J. Š., atsakovų atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. Š. ir J. Š. dėl turto sugrąžinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės J. Š. 2 896,20 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo R. Š. 579,24 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovę J. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 10 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą per laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2014-05-28, įpareigoti atsakovą R. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 2 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą 2014-04-21, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu R. Š. sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nupirkti ieškovei patalpų šildymo įrenginį – dujinį katilą, dujinio katilo priedus, sumontuoti šį dujinį katilą ir jo priedus minėtame gyvenamajame name, o ieškovė veikdama kaip statybos rangos darbų užsakovė iš anksto už ateityje atliekamus darbus sumokėjo atsakovei J. Š. (ikisantuokinė pavardė G.) iš viso 10 000 Lt, o atsakovui R. Š. 2014-04-21 tuoj pat po žodinės sutarties sudarymo grynais pinigais perdavė 2 000 Lt. Atsakovai iki dabartinio momento negrąžino pinigų, o atsakovas R. Š. minėtos 2014-04-21 žodinės sutarties neįvykdė, nes neatliko gyvenamųjų patalpų remonto darbų, nenupirko patalpų šildymui skirto dujinio katilo, šio dujinio katilo priedų ir šių prietaisų ieškovei nepristatė bei nesumontavo gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. abu atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Nurodo, kad atsakovė J. Š. gavusi pinigus, perdavė juo atsakovui R. Š., tačiau šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos, todėl atsakovė J. Š. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas 2014-04-21 žodinės sutarties su ieškove pagrindu įsipareigojo atlikti ieškovei gyvenamojo būsto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus – nupirkti ir pastatyti nekondensacinį dujinį katilą JUNKERS, atlikti santechnikos, elektros instaliacijos bei griovimo darbus. Minėtus darbus atsakovas įsipareigojo atlikti iki 2015-04-01. Atsakovas remonto darbus atliko, o ieškinyje nurodytų 2 000 Lt iš ieškovės negavo, pinigai – 10 000 Lt pagal sutarties šalių susitarimą buvo pervedami atsakovei J. Š., kuri pinigus perdavė sutartį su ieškove vykdančiam atsakovui R. Š.. J. Š. žodinės sutarties su ieškove nesudarė. Mokėjimus ieškovė sutiko atlikti į atsakovės J. Š. sąskaitą, nes atsakovas R. Š. tuo metu sąskaitos neturėjo. Nurodo, kad atsakovas didžiąją dalį sutartų darbų atliko, liko tik nenupirktas ir nepastatytas dujinis katilas. Suma, skirta dujinio katilo pastatymui sudarė 1 000 Eur. Ši suma buvo panaudota medžiagų, reikalingų sienų šiltinimui, tapetavimui, gipso klijavimui, pirkimui. Iš viso ieškovės gyvenamajame būste atlikta darbų 2 896,20 Eur sumai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai ir jų atstovas prašė atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2014-04-25 ieškovė pervedė atsakovei J. Š. (buvusi pavardė G.) 2 000 Lt (579,24 Eur), kurie nurodyti kaip skola (t. 1, b. l. 7, 65), 2014-05-14 pervedė atsakovei 4 000 Lt (1158,48 Eur) už dujinį katilą (t. 1, b. l. 8, 64), 2014-05-15 pervedė atsakovei 1 000 Lt (289,62 Eur) priemokos (t. 1, b. l. 9, 63), 2014-05-28 ieškovė pervedė atsakovei 3 000 Lt (868,86 Eur) už priedus prie dujinio katilo (t. 1, b. l. 10, 62). Minėtos sumos buvo pervestos už remonto darbų atlikimą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje (t. 1, b. l. 11-14). Nustatyta, kad atsakovas R. Š. nuo 2014-09-16 yra UAB (duomenys neskelbtini) kuri verčiasi prekių teikimu, paslaugų teikimu, vadovas, atsakovė J. Š. nuo 2014-10-14 yra šios bendrovės akcininkė (t. 1, b. l. 15-16).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L.ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-236-611/2016).

Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2010).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr.3K-3-310/2013).

Nors nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu tarėsi dėl rangos darbų atlikimo ir teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė šalims įrodinėti rangos teisinius santykius, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, teigdama, kad už perduotus pinigus rangos darbai atsakovo nebuvo atlikti. Atsakovas, teigiantis, kad už gautus pinigus atliko rangos darbus, neįrodinėjo nei atliktų rangos darbų apimties nei jų perdavimo ieškovei (CPK 185 str.).

Ieškovė ieškiniu pasirinko ginti savo teises, ieškiniu reikalaudama priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo pervestus pinigus. Nustatyta, jog atsakovė J. Š. su ieškove jokios sutarties sudariusi nebuvo ir jokių veiksmų ieškovės naudai neatliko, paslaugų nesuteikė. Byloje pateikti 2014-04-25, 2014-05-14, 2014-05-15 ir 2014-05-28 ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, jog ieškovė atsakovei J. Š. iš viso pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sumą, nors ieškovės ir atsakovės J. Š. nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visą tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovė iš ieškovės gavo 2 896,20 Eur sumą be pagrindo (CPK 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės J. Š. priteistina 2 896,20 Eur nepagrįstai įgytų piniginių lėšų (CK 6.327 straipsnis). Atsakovų argumentai, kad pinigai buvo pervesti už atliktus ir perduotus ieškovei rangos darbus yra grindžiami tik žodiniais paaiškinimais, ieškovės buvo nepripažinti ir nepagrįsti rašytiniais ar kitais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Ieškovė taip pat prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės J. Š. procesines įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 896,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovui perduotų grynųjų pinigų priteisimo

Ieškovė teigia, kad atsakovu R. Š. sudarė žodinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nupirkti ieškovei patalpų šildymo įrenginį – dujinį katilą, dujinio katilo priedus, sumontuoti šį dujinį katilą ir jo priedus minėtame gyvenamajame name, o ieškovė veikdama kaip statybos rangos darbų užsakovė iš anksto už ateityje atliekamus darbus sumokėjo o atsakovui R. Š. 2014-04-21 tuoj pat po žodinės sutarties sudarymo grynais pinigais perdavė 2 000 Lt. Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nors ir teigia, kad atsakovui R. Š. sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur), tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių minėtą aplinkybę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 579,24 Eur atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę J. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 10 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą per laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2014-05-28, įpareigoti atsakovą R. Š. pateikti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius 2 000 Lt gavimo iš ieškovės faktą 2014-04-21. Ieškovė nenurodė tokio prašymo teisinio pagrindo bei kokias teisines pasekmes jai sukeltų tokio prašymo patenkinimas ar nepatenkinimas (CPK 178 straipsnis). Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2017-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo protokoline nutartimi buvo pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų, 2017-01-09 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal pasitikėjimo telefonu gautą pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo atlieka UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra R. Š., operatyvų patikrinimą. Taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017-01-09 duomenimis valstybės biudžetui yra skolinga 869,96 Eur, iš minėto įsiskolinimo ženkliausia 737,82 Eur pelno mokesčio mokestinė nepriemoka. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonės skola nėra išskirtinė, ar nėra nustatyta kitų rizikos vertinimo faktorių, nėra planuojamas šios bendrovės patikrinimas, ar teisingai finansinėje apskaitoje atžymėtos ieškovės sumokėtos piniginės lėšos (t. 1, b. l. 69-70). Fiziniai asmenys neturi pareigos vesti buhalterinę apskaitą dėl kiekvienos gautos pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovės pinigai buvo pervesti atsakovei be teisinio pagrindo, o įrodymų, kad 2000 Lt buvo perduoti atsakovui, nėra, ieškovės reikalavimas pateikti jai buhalterinės apskaitos dokumentus atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumokėjo 145,86 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 871,20 Eur už teisines paslaugas advokatui. Ieškovės neturtiniai reikalavimai abiem atsakovams yra atmesti, už tenkintą turtinį reikalavimą jai priklauso 87 Eur dalies žyminio mokesčio atlyginimas. Turtinis reikalavimas tenkintinas 83,33 procentais. Ieškovės reikalavimas atsakovui yra atmestas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui ir 87 Eur žyminio mokesčio dalies atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovas R. Š. patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestas, atsakovui R. Š. iš ieškovės priteistina 300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Esant tokioms aplinkybėms, kad ieškinys tenkintas iš dalies, pripažįstama, kad yra pagrindas civilinėje byloje Nr. L2-14539-889/2016 laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės J. Š. turto areštą neviršijant 3 475,44 Eur, pakeisti atsakovės turto areštu neviršijant 2 896,20 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto, neviršijant 2 896,20 Eur sumos, areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei N. Š. iš atsakovės J. Š. 2 896,20 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 896,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 787 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovui R. Š. iš ieškovės N. Š. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą, pakeičiant 2016-09-09 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-14539-889/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuojant atsakovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 2 896,20 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove N. Š..

Palikti galioti atsakovei J. Š. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto, neviršijant 2 896,20 Eur sumos, areštą, iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė