- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1890-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08730-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-151/2014 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Kauno energija“ pateikė ieškinį atsakovei L. J., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 7271,05 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b. l. 4-5).
Nurodė, kad AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Už patiektą šilumą atsakovė turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Butas atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo (duomenys neskelbtini). Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė už šilumą moka dalinai, nereguliariai. Prašoma priteisti skola susidarė: už pateiktą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-03-01 iki 2013-04-01 4625,76 Lt; už pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-3-01 iki 2013-04-01 2645,29 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 44-45). Nurodė, kad ieškovas nėra sudaręs su atsakove jokios sutarties, kurios pagrindu būtų tiekiama šiluma į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute yra vietinis centrinis šildymas, jokio centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų nėra. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais negali būti sudaroma. Butas ir karštas vanduo visada buvo šildomas iš vietinės centrinės katilinės, o vėliau dujomis.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino (t.2, b. l. 101-104). Priteisė iš atsakovės L. J. ieškovei AB „Kauno energija“ 7271,05 Lt skolos, 218,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt išlaidų už duomenų gavimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistus 7271,05 Lt nuo 2013-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) buto savininkė (b.l.8-9). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. J., įsiskolinimą nuo 2011-03-01 iki 2013-04-04. Atsakovė jei, ir atsijungė nuo šildymo sistemos (ši aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais), tai atsijungė neteisėtai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo vykdomas atsijungimas teisėtais veiksmais. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė įsirengė kitą šildymo sistemą. Antstolio konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad atsakovė įsirengė kitą šildymo būdą tik konstatavo, kad vamzdžių nesimato ir apšildymo katilas yra kitoje patalpoje. 2012-06-15 šilumos objekto tikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė savavališkai atsijungė nuo ieškovės tiekiamos šilumos energijos (t.2, b. l. 56).
2012-06-25 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovė savo prievolės mokėti už šilumos tiekimą neginčijo ir pripažino faktą, kad naudojasi ieškovės teikiamomis šilumos tiekimo paslaugomis, tik ginčijo skolos dydį (b. l. 12). Atsakovė minėtą sprendimą pripažino jo neskųsdama ir mokėdama įsiskolinimą. Dalis skolos pagal ankstesnį sprendimą yra išieškoma antstolio, tačiau ir pati atsakovė gera valia moka įsiskolinimą (b. l. 44-49).
Atsakovei paslauga buvo tiekiama, skola paskaičiuota proporcingai gyventojų nuosavybės teise valdomų butų kvadratūrai, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 2d.).
Atsakovė nepripažindama prašomos priteisti skolos, ieškinį ginčijo įvairiais būdais, t.y. ginčijo įkainius, ginčijo dujų katilo pastatymo teisėtumą, ginčijo ieškovės teisę tiekti paslaugas, nurodė, kad išardė kieto kuro pečių, tačiau neįrodė, kad paslauga nesinaudojo ir ar teisėtai atsijungė nuo šilumos paslaugos teikimo, ir ar iš tiesų atsijungė nuo šildymo sistemos.
Atsakovės argumentai, kad ji nepasirašė apklausos anketos, kad dujinis katilas buvo pastatytas ne tuo laikotarpiu, o metais vėliau ir pan. yra nereikšmingi ir neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2014-05-12 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b. l. 111-114).
1) namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, apie 1965 metus (iki to laikotarpio tai buvo vaikų darželis) patalpomis buvo išdalintas švietimo darbuotojams. Patys gyventojai vedė elektrą, kanalizaciją, vandenį bei darė šildymą. Buvo pastatytas kieto kuro katilas pusrūsyje, vamzdžius nuo kieto kuro katilo išvedžiojo patys gyventojai. Taip buvo šildomi ir butai, ir ruošiamas karštas vanduo. Kieto kuro katilas nebuvo našus, trūkdavo karšto vandens, todėl gyventojai pasistatė dujinį katilą karštam vandeniui ruošti. 2004 - 2005 metais atsakovė nusprendė padaryti bute dujinį šildymą. Atsijungė nuo kieto kuro katilo ir įsirengė dujinį šildymą. Todėl AB „Kauno energija teikiamų šildymo ir karšto vandens ruošimo paslaugų negavo.
2) Teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių. Todėl teismas pažeidė LR CPK 185 str. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į iš įvairių institucijų gautus raštus, kuriuose detaliau aiškinama esama situacija dėl šildymo, ieškovo nebendradarbiavimą, nesąžiningumą įrodančias aplinkybes.
3) AB „Kauno energija“ niekada neturėjo ir neturi nuosavybes teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais jokių inžinerinių įrenginių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė savavališkai demontavo namo gyventojams priklausantį kieto kuro katilą ir neturėdama jokio teisinio pagrindo pastatė du dujinius katilus bei užėmė dalį gyvenamojo namo bendrasavininkams priklausančio pusrūsio patalpų.
Šalies argumentai
4) Ieškovas be sąskaitų daugiau jokių argumentų, teisinio pagrindo ar motyvuotų paaiškinimų nepateikė dėl neva AB „Kauno energijos“ teikiamos paslaugos butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
5) Ieškovas ignoravo teismo įpareigojimus.
6) Atsakovei nebuvo pateita byloje esanti AB „Kauno energija“ (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie šilumos katilo eksploataciją adresu (duomenys neskelbtini). Šis įrodymas yra melagingas.
7) Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tik ieškovės pateiktus raštus. Teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovės ar jos atstovų pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
8) Teismas vadovavosi 2008-12-04 Ūkio ministro įsakymu Nr.4-617, tačiau šis įsakymas yra netekęs galios nuo 2010-11-12. Sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu, yra negaliojantis.
9) Nepagrįstai atsakovė įvardinta buitiniu vartotoju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b. l. 121-123).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1) Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės teikiamų paslaugų negavo nuo 2005 metų. 2010-03-01 Kauno m. apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-11-657/2010 pagal AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei dėl skolos už šilumą ir ieškinį patenkino. 2010-09-20 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1175-254/2010 išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. 2012-06-25 Kauno m. apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-628-584/2012 pagal AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei dėl skolos už šilumą ir ieškinį patenkino. 2013-02-18 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-72-254/2013 išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą ir priteistą skolą sumažino. Nei vienoje iš nurodytų bylų nėra nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ netiekia atsakovės butui šilumos buto šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Bylų nagrinėjimo metu atsakovė visiškai nenurodydavo, kad jos butas buvo atjungtas nuo namo šilumos tikimo sistemos laikantis norminių aktų nustatytos tvarkos.
2) Byloje yra pateikta rašytinė medžiaga, kuri patvirtina, kad ieškovė ginčo name sumontavo namo šildymo dujinį katilą, kuriuo buvo šildomas nurodytas namas.
3) Ieškovė nėra pasirašiusi nei vieno dokumento susijusio su atsakovės buto atjungimo nuo namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų.
4) Byloje yra ieškovės pateikta informacija, kad sumontavus dujinį katilą, namo šilumos tiekimo sistema buvo prijungta prie šilumos gamybos šaltinio.
5) Buto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų atjungimas turi būti vykdomas pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Neteisėtas atjungimas nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiams, tai reiškia atsakovai išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir todėl jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją
6) Namo bendraturčiams priklauso name esanti inžinerinė įranga, tačiau šilumos gamybos šaltinis priklauso ieškovei.
7) Atsakovei šiluma tiekiama butui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, todėl atsakovė yra buitinis šilumos vartotojas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog L. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 8-9). Name esantys butai šildomi namo rūsyje esančiu katilu, kuris priklauso AB „Kauno energija“. T.y. name, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, yra bendra šildymo sistema. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. AB „Kauno energija“ 2013-10-03 rašte nurodyta, jog 2005 metais daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), katilinės patalpose buvo įrengta dujofikuota katilinė. AB „Kauno energija“ yra šio katilo savininkė, juo gaminama šiluma, kuri naudojama namo šildymui ir karštam vandeniu ruošti (t.1, b. l. 33). Šios aplinkybės nurodytos ir 2012-05-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 26). Byloje nėra ginčo, kad anksčiau namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo šildomas kietu kuru, o 2005 metais pradėtas šildyti dujomis.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prievolės mokėti už tiekiamą šilumos energiją.
Pažymėtina, kad klausimas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nagrinėjamas ir anksčiau. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010 iš atsakovės ieškovei priteista 2686,27 Lt skolos už šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti suteiktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-12-01; 174,39 Lt delspinigių (t.1, b.l. 28-30). Kauno apygardos teismo 2010-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1175-254/2010 Kauno apylinkės teismo 201-03-01 sprendimas paliktas nepakeistas (t.1, b. l. 25-27). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-628-584/2012 iš atsakovės L. J. ieškovei AB „Kauno energija“ priteista 5174,06 Lt skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01 (t.1, b. l. 11-14). Šis sprendimas pakeistas Kauno apygardos teismo 2013-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7254/2013. Apeliacinės instancijos teismas nutarė iš atsakovės L. J. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai priteistą 5174,06 Lt skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01 sumažinti iki 4848,51 Lt (t.1, b. l. 18-24). Minėtose bylose nustatyta, jog atsakovė yra šilumos energijos vartotoja. Šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atliekamų mokėjimų bei, ar ieškovė tinkamai apskaitydavo sumokėtas lėšas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog 2004 - 2005 metais atsakovė nusprendė padaryti bute dujinį šildymą, atsijungė nuo kieto kuro katilo ir įsirengė dujinį šildymą, AB „Kauno energija teikiamų šildymo ir karšto vandens ruošimo paslaugų negavo. Pažymėtina, kad CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, jog šalims ir nesudarius rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, ji laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Ieškiniu prašoma priteisti skolą už pateiktą šilumą patalpų šildymui ir pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2011-3-01 iki 2013-04-01. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškinys tenkintinas, nes pagrįstais įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, kad atsakovė atsijungė nuo šildymo sistemos, o jei atsijungė, nuo šildymo sistemos, tai atsijungė neteisėtai.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savininkas turi teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2014).
Atsakovės teigimu, ji nuo bendros namo šildymo sistemos atsijungė 2005 metais, tačiau kaip nurodyta, byloje nėra pateikta duomenų, jog jei toks atsijungimas buvo atliktas, jis atliktas vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės buto šildymo sistemos nuo šilumos tiekimo įrenginių faktiškai atjungtos nuo 2005 metų. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei tenka pareiga mokėti už patiektą šilumą.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, nes sprendimo nepagrindė objektyviu ir visapusišku aplinkybių išnagrinėjimu, teismas priimdamas sprendimą vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į iš įvairių institucijų gautus raštus, kuriuose detaliau aiškinama esama situacija dėl šildymo, ieškovo nebendradarbiavimą, nesąžiningumą įrodančias aplinkybes.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, nurodė, kurie įrodymais vadovaujasi priimdama sprendimą ir kurie įrodymai neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, nurodė kodėl vienas įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakovė Kauno apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir UAB „Arikon“ projekto kopiją, AB „Kauno energija“ 2011-11-15 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pateikti rašytiniai paaiškinimai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuo namo bendros šildymo sistemos atsijungė vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir jai išnyko pareiga mokėti už šilumos energiją. UAB „Arikon“ nurodyta aplinkybė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) dujins katilas pakabintas WC patalpoje, jis apšildo butą, nereiškia, kad atsakovė iš viso nesinaudoja ieškovo paslaugomis.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus, pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.