- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2-54-151/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08730-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui Genadijui Kelinui, atsakovės atstovei advokatės padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, nedalyvaujant atsakovei L. J., ir jos atstovui A. J., teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Kauno energija" ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. J., įsiskolinimą už patiektą šilumą – 7.271,05 Lt, bylinėjimosi išlaidas - 218,00 Lt žyminį mokestį bei 5,90 Lt už duomenų gavimą, bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Už patiektą šilumą atsakovė turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)).
Butas nuo 1995-09-21 atsakovei priklauso nuosavybės teisėmis.
Su atsakove šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais (LR CK 6.384 str. 1 d.), pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas (patvirtintos 2003-07-10 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 patvirtintos 2012-09-07 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173). Atsakovei vartojant tiekiamą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais. Atsakovė šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai ir nereguliariai.
Atsakovės skola, susidariusi iki 2011-03-01, buvo priteista bei dengiama apmokėjimais.
Prašoma priteisti atsakovės skola susidarė: už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-03-01 iki 2013-04-01 - 4 625,76 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-03-01 iki 2013-04-01 - 2 645,29 Lt. Iš viso už šilumą atsakovė yra skolinga - 7 271,05 Lt.
Gera valia mokėjimai už tiekiamą ir suvartotą šilumą sumokėti nebuvo, todėl susidariusi skola turi būti išieškota teismine tvarka.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas - 2,90 Lt už asmens duomenų gavimą, 3 Lt už duomenų gavimą iš nekilnojamo turto registro bei 218 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepimu nurodo, kad ieškovė nėra sudariusi su atsakove jokios sutarties, kurios pagrindu būtų tiekiama šiluma į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), tad nėra numatyta ir atsiskaitymo tvarka už teikiamą paslaugą.
Ieškovė niekada nesiūlė sudaryti sutartį, kurios pagrindu būtų teikiamos AB „Kauno energija" paslaugos, o atsakovė niekada neprašė ieškovės teikti paslaugas. Tą patvirtina ir ieškovės pateiktų dokumentų priedas - išrašas iš VĮ Registrų Centro, kuriame nurodyta, jog bute yra vietinis centrinis šildymas, jokio centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų nėra, t.y. butas nėra šildomas ieškovės iš centralizuotų sistemų, tad AB „Kauno energija" nepagrįstai reikalauja mokėjimų.
LR CK 6.383 str. 1 d. nurodoma, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti.
Ieškovė neįsipareigojo tiekti šilumos energijos, o atsakovė neturi pareigos mokėti už neteikiamą paslaugą.
AB „Kauno energija" negali sudaryti šilumos pirkimo - pardavimo sutarties su klientais konkliudentiniais veiksmais, nes konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokius sandorius, kuriems įstatymas nenustato konkrečios formos. Mano, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartį privaloma sudaryti raštu.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, jog yra pažeidžiamos jos teisės, nes kaip vartotojas niekada nesinaudojo AB „Kauno energija" teikiamomis paslaugomis, nes jai nereikėjo: butas ir karštas vanduo visada buvo šildomas iš vietinės centrinės katilinės, o vėliau dujomis (dujų balionais). Tad atsakovė pagrįstai mano, jog AB „Kauno energija" siekia nepagrįstai praturtėti jos sąskaita.
Posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, nes vietoje vietinio šildymo, kuris jų bendrovei priklausė ir buvo samdomas kūrikas, buvo pakeistas apšildymo būdas ir pastatytas dujinis katilas, kuriuo ir yra tiekiamas šildymas.
Atsakovės atstovė teigia, kad atsakovė niekada nebuvo prisijungusi prie bendrojo namo šildymo ir niekada nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. J., įsiskolinimą už patiektą šilumą – 7.271,05 Lt, bylinėjimosi išlaidas - 218,00 Lt žyminį mokestį bei 5,90 Lt už duomenų gavimą, bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) buto savininkė (b.l.8-9).
Ieškovė pateikė buto apyvartos žiniaraščius, kuriuose nurodomas skolos dydis už tiekiamą šilumą ir vandens pašildymą (b.l. 31, 32,).
Ieškovė pateikė 2005 01 27 namo gyventojų apklausos anketą, kurioje namo gyventojai sutiko, kad ieškovė atliktų katilinės remontą ir 10 metų ją eksploatuotų, o vėliau savininkams pageidaujant išsipirktų už likutinę vertę (b.l. 54-57).
2005 12 28 ieškovė atsakovės name įrengė katilinę, kuri buvo įvesta į eksploataciją (b.l. 58-60).
Ieškovė taip pat pateikė atsakovei siunčiamas sąskaitas (b.l. 68-116), apmokėjimų duomenis (II t. b.l. 44-49) bei antstolio išieškotas ir pervestas ieškovei pinigines lėšas (II t. b.l. 50-54).
2012 06 15 šilumos tikrinimo aktu atsakovės vyras A. J. atsisakė pasirašyti aktą. Akte nurodyta, kad savavališkai atjungti šildymo ir karšto vandens sistemos atsakovės bute bei, kad A. J. nurodė, kad jie naudosis jiems nuosavybės teise priklausančio kieto kuro pečiumi, o esant poreikiui dujiniu (II t. b.l. 56).
2014 01 08 antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad L. J. bute įsirengusi dujinį šildymą, kuriuo šildomas butas ir vanduo ir nurodo, kad dujinis katilas įrengtas kitoje patalpoje (II t. 58,59).
Atsakovė nuo 2005 01 01 iki 2006 02 28 dirbo pas ieškovę – kūreno kieto kuro pečių (II t. b.l. 66).
Atsakovė pateikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 metų veiklos programą, kurios 4.4.1 p. nurodoma kontroliuoti kieto kuro katilinės (duomenys neskelbtini) dujofikavimą (II t. b.l. 13).
AB „Lietuvos dujos“ nurodė, kad dujų sistemą gyvenamajame name įvedė ieškovė (b.l. 25).
2012 06 01 ieškovė informavo atsakovę, kad įrengė katilinę, ir tiekia šilumą pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui (II t. b.l. 26). Ieškovė kreipėsi į įvairias bendroves, kurios nurodė, kad katilinės statytoja yra ieškovė arba duomenų neturi (II t. b.l. 26-31, 40).
Atsakovė teigia, kad ne ji pasirašė patalpų savininkų apklausos anketą ir 2013 06 18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį Prokurorą (II t. b.l. 42,43)
Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. J., įsiskolinimą nuo 2011 03 01 iki 2013 04 04.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (nauja redakcija nuo 2008-01-01) 29 str. 1 d. numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę atsisakyti šilumos ir karšto vandens tiekimo. Buto šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Straipsnio 2-a dalis nurodo, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų bei šilumos ir karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Straipsnio 3-ia dalis nurodo, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir karšto vandens tiekėjo sutartys.
Buto šilumos įrenginių atjungimą detaliai reglamentuoja 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 (toliau - Taisyklės). Išvardintos norminių aktų nuostatos yra imperatyvios, nepakeistos ir neatšauktos, t. y. galiojančios. Taisyklių 260 punktas numato, kad buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Taisyklių 261 punkte nurodoma, kad buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 262 punkte nurodoma, kad butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki kol buto savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai - buitiniai šilumos vartotojai ir šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Taisyklių 263 punktas nurodo, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.
Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).
Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytas teisės normas akivaizdu, kad atsakovė jei, ir atsijungė nuo šildymo sistemos (ši aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais), tai atsijungė neteisėtai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo vykdomas atsijungimas teisėtais veiksmais. Be to byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė įsirengė kitą šildymo sistemą. Pateiktas teismui įrodymas -antstolio konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad atsakovė įsirengė kitą šildymo būdą tik konstatavo, kad vamzdžių nesimato ir apšildymo katilas yra kitoje patalpoje. Nenurodyta, kur ta patalpa, nepateikta įrodymų, kur stovi atsakovės šildymo įrenginys, kur įrengtas kitas kaminas, todėl teigti, kad atsakovė įsirengė kitą apšildymo sistemą byloje duomenų nėra. Ieškovės 2012 06 15 šilumos objekto tikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė savavališkai atsijungė nuo ieškovės tiekiamos šilumos energijos (II t. b.l. 56). Šiame akte taip pat nurodyta, kad atsakovės vyras, jos atstovas byloje A. J. pareiškė, kad kūrens kietu kuru, o jei bus poreikis tik tada dujiniu. Šis įrodymas taip pat paneigia tą aplinkybę, kad atsakovė yra įsirengusi kitą šildymo sistemą.
Byloje atsakovė ginčijo prievolę mokėti už jos nuosavybės teise valdomą būstą ir teigia, kad nuo dujinio katilo pastatymo nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga šilumos ir karšto vandens tiekimu. Šis atsakovės aiškinimas teismui yra nesuprantamas, nes 2012 06 25 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovė savo prievolės mokėti už šilumos tiekimą neginčijo ir pripažino faktą, kad naudojasi ieškovės teikiamomis šilumos tiekimo paslaugomis, tik ginčijo skolos dydį (b.l. 12). Atsakovė 2012 06 25 sprendimą pripažino jo neskųsdama ir mokėdama įsiskolinimą. Dalis skolos pagal ankstesnį sprendimą yra išieškoma antstolio, tačiau ir pati atsakovė gera valia moka įsiskolinimą (b.l. 44-49).
Nereikšmingas taip pat atsakovės atsikirtimas, kad ji nėra sudariusi su ieškove šilumos tiekimo sutarties, nes atsakovei paslauga buvo tiekiama, skola paskaičiuota proporcingai gyventojų nuosavybės teise valdomų butų kvadratūrai, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 2d.).
Atsakovė nepripažindama prašomos priteisti skolos, ieškinį ginčijo įvairiais būdais, t.y. ginčijo įkainius, ginčijo dujų katilo pastatymo teisėtumą, ginčijo ieškovės teisę tiekti paslaugas, nurodė, kad išardė kieto kuro pečių, tačiau neįrodė, kad paslauga nesinaudojo ir ar teisėtai atsijungė nuo šilumos paslaugos teikimo, ir ar iš tiesų atsijungė nuo šildymo sistemos.
Kiti atsakovės atsikirtimai dėl to, kad ji nepasirašė apklausos anketos, kad dujinis katilas buvo pastatytas ne tuo laikotarpiu, o metais vėliau ir pan. yra nereikšmingi ir neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui, todėl jie neaptariami.
Atsakovė yra ieškovės tiekiamos šilumos buitinis vartotojas, todėl ieškovės reikalavimai pagrįsti ir įrodyti (LR CPK 176, 177, 183, 185, Taisyklių 263 p.).
Atsakovė neginčijo skolos dydžio, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei įsiskolinimas už patiektą šilumą – 7.271,05 Lt.
Taip pat tenkintinas prašymas priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šių palūkanų mokėjimas nustatytas įstatymu (LR CK 6.37, 6.210).
Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas 218 Lt žyminis mokestis ir 5,90 Lt išlaidos už duomenų gavimą (LR CPK 93 str. 88 str. 1 d. 8 p.).
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3,9 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Kauno energija“, į.k. (duomenys neskelbtini), 7.271,05 Lt (septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną Lt 05 ct) skolos, 218,00 Lt (du šimtus aštuoniolika Lt 00 ct) žyminį mokestį, 5,90 Lt (penkis Lt 90 ct) išlaidų už duomenų gavimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistus 7.271,05 Lt nuo 2013-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.