Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1175-254/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
2A-1175-254/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
AB “Kauno energija“
Atsakovas
L. J., L.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1175-254/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6, 45.5, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, Vilmai Marčiukaitytei dalyvaujant ieškovės AB “Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. J. 2 686,27 Lt įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui, 174,39 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tarp ieškovo ir atsakovės atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis raštu nesudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo – vartojimo) santykiai konkliudentinių veiksmų pagrindu. Atsakovė savo prievolės reguliariai mokėti už suvartotą šilumos energiją nevykdo. Atsakovės skola už patiektą šilumos energiją susidarė: už šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2006-03-01 iki 2008-12-01 – 2686,27 Lt. Už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti iki 2008-12-01 yra sumokėta. Už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2008-03-01 atsakovė yra taip pat sumokėjusi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad tarp šalių, iš jų veiksmų, yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo - vartojimo) santykiai. Naudodama patiektą šilumos energiją atsakovė pripažįsta sandorį, todėl privalo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę, t.y. už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti delspinigius. A. L. J. skola už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2006-03-01 iki 2008-12-01 sudaro 2686,27 Lt, priskaičiuoti delspinigiai nuo 2008-07-01 iki 2009-01-01 – 174,39 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovės AB „Kauno energija" prievolinis reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi pati ieškovė nevykdė prievolės tinkamai tvarkyti ieškovės mokėjimų apskaitą, nepripažino Kauno miesto apylinkės 2002-11-15 sprendimo, po kurio nepatikslino atsakovei siunčiamų mokėjimui sąskaitų, kas yra numatyta LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakyme 1995-02-15 Nr.43 „Dėl atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas taisyklių" 14 punkte. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo taikyti CK 6.64 str. nuostatas, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo, kai kreditorius dėl savo kaltės nevykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą.

Taip pat atsakovė nurodė, kad AB „Kauno energija" nepateikė šilumos gamybos, jos pagaminimo būdo, tiekimo (realizavimo) atsakovės butui, kuriais būtų įrodyta, kad minėtam butui buvo patiekta šiluminė energija - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiluminės sistemos techninės-projektinės dokumentacijos, teisėto disponavimo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų disponuojamu turtu - vietine namo katiline, rūsiu, kuriame yra ši namo vietinė katilinė, priklausanti nuosavybės teise šio namo savininkams.

Atsakovės nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė į LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą 199502-15 Nr.43 „Dėl atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas taisyklių", 14 punktą, CK 6.388 str. ir nepagrįstai sprendimu priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB “Kauno energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirminiame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9039,24 Lt skolos už šilumos energiją. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad už šilumos energiją mokėjo ir skolos neturi. Gavus iš atsakovė duomenis apie jos įvykdytus apmokėjimus, ieškovė įvertino 2002-11-15 Kauno m. apylinkės teismo sprendimą ir atliko skolos bei delspinigių perskaičiavimą. Atlikus perskaičiavimą 2009-06-16 patikslino ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją patalpų šildymui, tiekiamą ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovės L. J. nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2006-03-01 – 2008-11-01.

Vadovaujantis CK 6.2 straipsniu prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl apeliantės butui centralizuotai tiekiamos šilumos energijos patalpų šildymui (mokėtojo kodas 24055528), nors ir nėra sudarytos rašytinės sutarties. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis pripažįstama sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento ir tokia sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Atsakovė yra šilumos energijos vartotoja ir jos, kaip vartotojos, įrenginiai buvo prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir ji naudojosi jai tiekiama šilumos energija, dalinai už ją apmokėdama, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Dėl paminėto apeliantės argumentas, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės sutarties dėl šilumos energijos ir atsiskaitymo už buto šildymą, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes šioje byloje buvo tinkamai taikyta CK 6.383-6.391 straipsnių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti šiluminės techninės – projektinės dokumentacijos, šilumos pagaminimo būdo ir kt., kadangi aplinkybė, jog atsakovės butui šilumos energija buvo tiekiama centralizuotai ir atsakovė turi prievolę už ją sumokėti jau buvo konstatuota Kauno miesto apylinkės teismo 2002-11-15 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7337/2002.

Apeliantė nurodė, kad už ginčo laikotarpį yra sumokėjusi 3225,45 Lt, todėl ieškovui nėra skolinga. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Atsakovė atsiliepime pateikė lentelę bei prie jo pridėjo kvitus apie mokesčių sumokėjimą (II t., b.l. 3-35). Tačiau apeliantės pateikti įrodymai patvirtina atsakovės mokesčių už vandens pašildymą sumokėjimą pagal skaitiklio rodmenis (K4 (virt.), kas nėra šios bylos ginčo dalyku. Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė Apyvartos žiniaraštį (I t., b.l. 13) bei detalią visų jam sumokėtų mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo 2003-10-01 iki 2009-07-01 (I t., b.l. 69-133). Jame yra nurodyti visi priskaitymai už patalpų šildymą ir atsakovės visi mokėjimai, t.t. ir ne dėl ginčo dalyko. Tačiau tenka pažymėti, kad iki atlikto perskaičiavimo, atsakovės mokėjimai už patalpų šildymą buvo užskaitomi kaip mokėjimai už delspinigius, kas neatitiko CK 6.54 str. nuostatų, todėl ieškovė pagrįstai šią klaidą ištaisė ir sumažino skolą 4784,91 Lt. iki 2686,27 Lt. ginčo laikotarpio pabaigai arba iki 2008-12-01. Be to, aplinkybės dėl neteisingo mokesčių užskaitymo paaiškėjo tik bylą iškėlus teisme, todėl nustatyti, kad ieškovė nesilaikė pareigos bendradarbiauti su atsakove, kai pastaroji nesikreipė į ją išaiškinti netikslumus, negalima. Pažymėtina, kad apeliantė nėra nurodžiusi argumentų dėl mokesčio už suvartotą šilumą patalpų šildymui neteisingo skaičiavimo ir ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs tik dėl pateiktų sąskaitų apmokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl jos teisės sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.46 str.), kai byloje nėra abejonių, kad ieškovė turi teisę priimti prievolės įvykdymą pagal tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius dėl apeliantės butui centralizuotai tiekiamos šilumos energijos patalpų šildymui.

Apeliantė nurodė į LR Statybos ir urbanistikos ministro 1995-02-15 įsakymu Nr. 43 patvirtintas taisykles „Dėl Atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas“, tačiau jos neteko galios nuo 2006-06-23, todėl apeliacinio skundo argumentai, grįsti šiomis taisyklėmis, nėra pagrindu skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Kolegija pažymi, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Konstatavus atsakovės piniginės prievolės ieškovei egzistavimo faktą ir tenkinant reikalavimą priteisti patikslintame ieškinyje nurodytą skolą, iš atsakovės priteistos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d. pagrįstai. Delspinigiai, kaip viena iš netesybų rūšių, skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme (CK 6.71) pagrindu. Šiuo atveju jie skaičiuotini 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 red.). Šis įstatymas reglamentuoja, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas dėl palūkanų ir delspinigių pripažintina, kad apeliantės argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėNeringa Venckienė