Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantei L. J., ieškovės atstovėms R. R. ir D. V., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-628-584/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutikti su apeliantės motyvu dėl pateikto ieškinio nepagrįstumo nėra jokio pagrindo, kadangi ieškinys buvo pareikštas dėl įsiskolinimo už patiektą šilumą ir teismas bylą išnagrinėjo, be to, apeliantė neginčijo prievolės mokėti už patiektą šilumą. Teismas, konstatavo, kad ginčas byloje kyla ne dėl atsakovės pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, bet dėl įsiskolinimo paskaičiavimo teisingumo, todėl atsakovės atsikirtimai, susiję su teisinių santykių tarp šalių vertinimu, laikytini teisiškai nereikšmingais. Sutikti su apeliantės motyvais dėl teismo šališkumo nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi teismas bylą nagrinėjo tiek pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tiek pagal apeliantės atsikirtimus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas, siekdamas kuo išsamiau išnagrinėti ginčą, aiškinosi ir skolos susidarymo aplinkybes ne tik pareikšto ieškinio ribose, t. y. nuo 2008-12-01, bet nuo 1998 metų, tai reiškia netgi peržengdamas ieškovo pareikšto ieškinio ribas, tačiau tai tik įrodo tą faktą kad teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir plačiai išanalizavęs pateiktus byloje rašytinius įrodymus dėl prašomos skolos dydžio pagrįstumo. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde siekia suklaidinti teismą nurodydama, kad buvo blogai vedama apskaita. Tokiais pat argumentais ji siekė išvengti prievolės mokėti ir prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010 (Kauno apygardos teismo Nr. 2A-1175-254/2010). Visi apeliantės mokėjimai yra apskaityti ir klausimo dėl apeliantės sumokėtų, o ieškovės apskaitoje neįtrauktų (neįplaukusių) įmokų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekilo. Apeliantė tik buvo nurodžiusi, kad jos įmokos būtų apskaitomos du kartus, t. y. kad atlikti mokėjimai per 2008 m. gruodžio mėnesį, 2009 m. sausio ir vasario mėnesius būtų apskaitomi šioje byloje, tačiau šios sumokėtos sumos buvo įvertintos būtent civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010. Tai buvo paaiškinta apeliantei ir ji su tuo sutiko, todėl vėl keliami minėti klausimai nėra suprantami. Taigi apeliantė nepateikė įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą, nenurodė kokios teisės normos pažeistos ar taikytos neteisingai, nors tai ir turėtų būti apeliacinio skundo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Todėl apeliantės argumentai dėl sutarties nesudarymo yra nepagrįsti, kuomet šilumos energija jai yra tiekiama, ji ją vartoja ir už šią paslaugą iš dalies atsiskaito. Kiti apeliantės argumentai, susiję su savininkų teisių pažeidimu, patalpų nuomos santykiais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl to daugiau nepasisako.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iš atsakovės 5 174,06 Lt skolos už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01. Ginčas šioje byloje iš esmės yra dėl to, ar ieškovė tinkamai apskaito apeliantės sumokamas lėšas savo apskaitoje. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog mokėjimai nebuvo reguliarūs ir neatitiko ieškovės sąskaitose nurodytų sumų, tačiau laiko, kad teismas priteisė ieškovei 2635,00 Lt daugiau nei buvo jos įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją per ginčo laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01. Vėlavimas mokėti ar kitokių sumų mokėjimas nepaneigia ir nelemia pačios skolos buvimo ar nebuvimo fakto, kuris turi būti nustatomas įvertinus bendrą reikalavimo ir sumokėtų sumų balansą, todėl kolegija šiuo aspektu nagrinėjusi bylą, įvertino apeliacinio skundo argumentus bei šalių paaiškinimus tiek žodžiu, tiek ir raštu.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010 iš atsakovės ieškovei už laikotarpį 2006-03-01 – 2008-12-01 buvo priteista 2686,27 Lt skolos už šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, 174,39 Lt delspinigių ir 86 Lt žyminis mokestis arba iš viso 2946,66 Lt. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir yra privalomas (CPK 18 str.). Juo buvo nustatyta atsakovės skola ieškovei už patiektą šilumos energiją iki 2008-12-01. Ieškovės apeliaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose raštu: 2012-11-06 rašte Nr. 20-4678 (III t., b.l. 153-154) ir 2012-11-23 rašte Nr. 20-4968 (III t., b.l. 172) nurodyta, kad atsakovės mokėjimai už 2008-12 (250 Lt) ir 2009-01 (320 Lt) mėnesius buvo įvertinti priimant 2010-03-01 teismo sprendimą. Tačiau vėlesniame 2012-12-21 rašte Nr. 20-5458 (III t., b.l. 178) ieškovė jau nurodė, kad priimant 2010-03-01 sprendimą buvo įvertinti atsakovės mokėjimai ir už 2009 m. vasario (400 Lt) ir kovo (470 Lt) mėnesius, t.y. papildomai 870 Lt. Kolegija konstatuoja, kad ieškovė neatsakingai rengė rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, kas pagrįstai klaidino apeliantę. Tačiau tiek šioje byloje, tiek ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010 esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma duoda pagrindą konstatuoti, kad priteisiant iš atsakovės 2686,27 Lt skolos ir 174,39 Lt delspinigių už patiektą energiją patalpų šildymui už laikotarpį 2006-03-03 – 2008-12-01 buvo įvertinti apeliantės atlikti mokėjimai ir už 2009 m. vasario ir kovo mėnesius (II t., b.l. 82-84, I t., b.l. 131). Tai ieškovė buvo nurodžiusi ieškinio patikslinime (II t., b.l. 35).

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad susipažinus su atsakovės pateiktais įrodymais nustatyta, jog atsakovė per ginčo laikotarpį iš viso ieškovei sumokėjo 5365,00 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį šiomis įmokomis dengė 2946,66 Lt., kurie buvo priteisti 2010-03-01 sprendimu ir tam neturėjo reikšmės aplinkybė, kad šį sprendimą priverstine tvarka vykdo antstolis. Kolegija tik iš dalies sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pagal atsakovės pateiktus jos mokėjimus patvirtinančius įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme gautus ieškovės rašytinius įrodymus apie gautus ir apskaitytus mokėjimus, atsakovė ieškovei per ginčo laikotarpį sumokėjo tik 4585 Lt, nors pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė dar mažesnę - 4 375,00 Lt sumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantės mokėjimai ieškovės apskaitoje yra apskaitomi tą mėnesį, kada jie yra gauti.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2012-12-21 raštu Nr. 20-5458 (III t., b.l. 178-179) paaiškino, kad atsakovės 2010-03-01 teismo sprendimu priteista 2946,66 Lt skola, įskaitant delspinigius ir žyminį mokestį, jos einamaisiais mokėjimais buvo padengta per laikotarpį nuo 2009-05 – 2011-02, ką taip pat patvirtina ieškovės 2011-02-01 mokesčių paskaičiavimo pažyma (II t., b.l. 114). Tačiau ieškovė 2012-11-23 rašte Nr. 20-4968 (III t., b.l. 170-171) nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimo priverstiniam įvykdymui, dalyje dėl 1171,66 Lt skolos už šildymą išieškojimo, 2010-09-29 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-11-657/2010 ir šią skolą antstolis išieškojo per 2010-11-04 - 2012-11-01 (III t., b.l. 170-171). Todėl yra akivaizdu, kad ieškovė, atsakovės einamųjų mokėjimų iki 2011-02 sąskaita padengusi visą priteistą skolą, dar iki 2012-11-01 nenutraukė priverstinio skolos išieškojimo per antstolį, todėl nepagrįstai dalies einamųjų mokėjimų nepriskyrė ginčo laikotarpiui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-03-01 sprendimu buvo priteista atsakovei mokėti 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl visiškas priteistos skolos padengimas einamaisiais atsakovės mokėjimai per 2009-05 – 2011-02 nėra nereikšminga aplinkybė.

Dėl pirmiau nurodytų faktų ir aplinkybių, kolegija atsakovės skolą ieškovei nustato įvertinusi tik jos einamuosius mokėjimus už 2009-04 iki 2011-02 mėnesius, kurie sudaro 3145 Lt sumą, be antstolio per šį laikotarpį priverstinai išieškotų 300 Lt, kurie ieškovės apskaitoje apskaitomi kaip atsakovės einamieji mokėjimai per 2010-12-01-2011-02-01 (III t., b.l. 172). Ši suma mažinama 1775 Lt suma todėl, kad ieškovė einamaisiais mokėjimais galėjo padengti tik antstoliui neperduotą priverstinai išieškoti iš atsakovės 2010-03-01 sprendimu priteistą skolą už suteiktas paslaugas (2686,27 Lt - 1171,66 Lt + 174,39 Lt + 86 Lt, III t., b.l. 171). Už sistemų aptarnavimą 299,37 Lt ir 9,03 Lt delspinigių apmokėjimas (2008-12 - 2009-03) buvo įvertintas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-657/2010 (I t., b.l. 67).

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2012-11-06 rašte Nr. 20-4678 ir 2012-11-23 rašte Nr. 20-4968 nurodė, kad per ginčo laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01 priskaičiuota atsakovei mokėti 5967,88 Lt už patalpų šildymą ir 946,18 Lt už vandens pašildymą, todėl bendra mokėtina suma 6914,06 Lt. Ši priskaitymų suma atitinka atsakovei pateiktas sąskaitas dalyje dėl priskaitymų už ginčo laikotarpį bei į bylą pateiktą priskaitymų butui išklotinę (III t., b.l. 154, 172), kurioje nėra likučio periodo pradžiai. Iš apeliantės likusių 3145 Lt einamųjų mokėjimų atėmus 2010-03-01 sprendimu priteistą ir antstoliui neperduotą išieškoti 1775 Lt skolą (už šilumą, delspinigius ir žyminį mokestį), gauname 1370 Lt likutį, kuris padidintinas 695,55 Lt iki 2065,55 Lt dėl ieškovės per 2012-01 mėn. atliktos atsakovės mokėjimais padengtų delspinigių (nuo 2008-12-01 – 2011-02-28 , III t., b.l. 172) korekcijos.

Atlikus ieškovės priskaitymų (6914,06 Lt) ir atsakovės einamųjų mokėjimų likučio balansą (2065,55 Lt), atsakovės skola už ginčo laikotarpį yra 4848,51 Lt, kurios nepadengė per 2009-04 – 2011-02 mėnesius gauti apeliantės einamieji mokėjimai (3145 Lt), padidinti 695,55 Lt suma dėl delspinigių korekcijos ir sumažinta 1775 Lt suma dėl skolos dalies pagal 2010-03-01 sprendimą padengimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas skolos už šilumos energiją bei žyminio mokesčio dalyje atitinkamai pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės buvo priteistas 155 Lt žyminis mokestis, kuris sumažintinas iki 145 Lt, o pridėjus atsakovės patirtas 5,90 Lt išlaidas už duomenų iš registrų gavimą, priteistos ieškovei iš atsakovės 160,90 Lt bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 150,90 Lt (CPK 93 str. 5 d.).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės delspinigių, o sumažindama ieškinį dar ir 1138,43 Lt suma ieškovė nepateikė jokių atsakovės mokėjimus per 2011-05-05 – 2012-04-01 patvirtinančių duomenų, tačiau ieškovės atstovės paaiškinimai duoda pagrindą manyti, kad tai antstolio išieškota suma vykdant 2010-03-01 sprendimą, todėl ji neturi įtakos atsakovės skolos dydžio už 2008-12-01- iki 2011-03-01 nustatymui.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl to, kad atsakovės vidiniai apskaitos duomenys vartotojui gali sukelti abejonių dėl skolos dydžio pagrįstumo. Ieškovė jau ieškinyje, nurodydama faktinį jo pagrindą, turi aiškiai ir suprantamai nurodyti ne tik laikotarpį už kurį susidarė skola ir skolos dydį, tačiau ir kaip ji buvo apskaičiuota, kokie buvo paslaugos tiekėjo priskaitymai už ginčo laikotarpį ir kokie buvo vartotojo mokėjimai, o jeigu einamaisiais mokėjimais buvo dengiama ankstesnė skola, tai šios aplinkybės turi būti nurodytos taip pat ieškinyje, o ne nustatinėjamos visos bylos nagrinėjimo teisme metu, kas apsunkina vartotojo galimybes pateikti atsikirtimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d.). Prie ieškinio ieškovė pateikė tik atsakovės buto apyvartos žiniaraščius – savo vidinius dokumentus, kuriuose nurodyti ieškinyje nepaaiškinti likučiai, atliktos korekcijos, neapskaityti faktiškai gauti vartotojo einamieji mokėjimai (I t., b.l. 10-11, III t., b.l. 172), todėl ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti sprendžiama, ar jis atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, ar yra būtina šalinti jo trūkumus šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Apeliantė nurodė, kad teismas buvo šališkas, nes ieškovės išrašytose sąskaitose esančių duomenų ir jos vidinės apskaitos duomenų teisingumo įrodinėjimą teismas perkėlė atsakovei, nors teisingai apskaityti mokėjimus jų vykdymo momentu pareigą turi ieškovė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas konstatavo ieškovės apskaitos netikslumus tirdamas ir vertindamas visus bylos duomenis, reikalaudamas rašytinių ieškovės paaiškinimų, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad neteisingai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga ar pažeistos asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas, įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, juolab, kad atsakovė nušalinimų teisėjai nereiškė (CPK 178, 65, 66 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantės apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 155 Lt žyminiu mokesčiu. Jį patenkinus 6 %, iš ieškovės atsakovei priteistinas 9 Lt žyminis mokestis įskaitytinas į 145 Lt žyminį mokestį, todėl priteistos 160,90 Lt bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 141,90 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovės L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Kauno energija“ (į.k. 235014830) naudai priteistą 5174,06 Lt skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2011-03-01 sumažinti iki 4848,51 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų 51 ct), o priteistas 160,90 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 141,90 Lt (vieno šimto keturiasdešimt vieno lito 90 ct).

Sprendimą likusioje dalyje palikti nepakeistą.