Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, tretieji asmenys – R. P., N. R., išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur, mokymosi (duomenys neskelbtini) programos nuosekliųjų bakalauro nuolatinių studijų metu iki 2018 m. birželio 30 d., bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), atsakovas jos tėvu pripažintas 1995 m. kovo 14 d. Ieškovės tėvai nebuvo įregistravę santuokos. Pripažinus atsakovą ieškovės tėvu, jis vengė išlaikyti ieškovę. Ieškovei sulaukus pilnametystės, atsakovas nustojo jai mokėti išlaikymą. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) programos nuosekliųjų bakalauro nuolatinių studijų 2 kurse. Numatomas studijų baigimo laikas – 2018 m. birželio 30 d. Ieškovė negauna stipendijos, nors mokosi pažangiai. Ieškovė negali dirbti, nes mokosi dieniniame skyriuje. Ieškovė turi butą, kurį jai padovanojo močiutė, neturi kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovei pragyvenimui per mėnesį reikia apie 380–430 Eur sumos. Šias lėšas arba dalį jų ieškovei teikia motina arba giminaičiai iš motinos pusės.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės gali dirbti tik nesunkų fizinį darbą. Tokių darbų praktiškai nėra, todėl atsakovas yra bedarbis. Atsakovas taip pat yra A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas išlaikymą teikė ir A. B., kuris šiuo metu yra pilnametis, tačiau atsakovas vis dar moka išlaikymo jam įsiskolinimą. Ieškovė yra pilnametė, sveika ir darbinga. Ji prašo išlaikymo net ir vasaros metu, kai studijų nėra. Ieškovė turėjo įvertinti tėvų galimybes ir pasistengti mokytis geriau, kad galėtų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė gali kreiptis dėl paskolos studijoms, kurią iš dalies dengia valstybė.

Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas visuomet vengė išlaikyti dukrą. R. P. yra sunku vienai išlaikyti dukrą jos mokymosi laikotarpiu, ji nuolat turi prašyti pagalbos arba skolintis lėšų.

Trečiasis asmuo N. R. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės ir nepastovios, todėl, priteisus išlaikymą ieškovei, atsakovas būtų nepajėgus mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patiriamas išlaidas. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali realizuoti ar išnuomoti ir tokiu būdu gauti iš jo pajamas. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos paskolos ar kitokios paskolos gavimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą dieniniame skyriuje laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji išnaudojo visas galimybes pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos studijoms, ir pasirinkti kitą mokymosi formą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvoje egzistuoja bedarbystė ir išsilavinimo neturinčiam žmogui įsidarbinti yra sunku, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai paramą iš atsakovo yra iš dalies pagrįstas, nes atsakovas turi vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą, sąmoningai nepateikia duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismas manė, kad atsakovas pagal savo gaunamas pajamas, turtinę padėtį ir esamus išlaikytinius, galėtų teikti paramą ieškovei, iki ji baigs aukštąją mokyklą, po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo nepilnametei dukrai A. R. kas mėnesį moka po 130 Eur periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės prašomų 150 Eur dydžio periodinių išmokų priteisimas pažeistų proporcingumo principą ir nukentėtų atsakovo išlaikomos nepilnametės dukros interesai (CK 3.198 straipsnis). Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi turto, iš kurio galėtų remti paramos reikalingą dukrą, niekur nedirba, turi įvairių sveikatos problemų, neįgalumo ar darbingumo lygis jam nenustatytas, atsakovas pragyvena iš atsitiktinai gaunamo darbo užmokesčio, sprendė, jog atsakovas neišnaudojo visų galimybių susirasti sau tinkamą gerai apmokamą darbo, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį, o ne dirbtinai sumažinti gaunamas pajamas ir slėpti faktinę savo turtinę padėtį.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes gauti pajamų, reikalingų studijoms. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovei neįrodžius šios aplinkybės, parama jai negalėjo būti priteista. Teismo sprendime nurodyti teiginiai ir išvados prieštarauja vieni kitiems, todėl teismo sprendimas yra ydingas.

Neatsižvelgta, kad ieškovė yra pateikusi savo paskaitų tvarkaraštį, iš kurio matyti, jog antradieniais ieškovė turi visą laisvą dieną, pirmadieniais ir trečiadieniais jai paskaitos baigiasi 14.30 val., ketvirtadieniais – 16.10 val., penktadieniais – 12.50 val. Taigi ieškovės lankomų paskaitų tvarkaraštis nėra intensyvus. Ieškovė nepateikė kitų duomenų apie savo užimtumą, įrodymų, jog laisvu nuo studijų laiku (po paskaitų ar savaitgaliais) ieškojo ir nerado jai tinkančio, suderinamo su studijomis darbo. Ieškovė teigė negavusi kažkokios paramos, tačiau ji nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ji nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos paskolos ar kitokios paskolos gavimo.

Nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos. Kasacinis teismas ir žemesnių instancijų teismai perdėtai atsargų požiūrį į kreditavimo galimybes, nepasinaudojimą galimybės dirbti ir gauti pajamų, vertina kaip neišnaudojimą visų protingų galimybių gauti pajamų, dėl ko parama tokiais atvejais nepriteistina.

Nepagrįsta išvada, jog ieškovei, kaip išsilavinimo neturinčiam žmogui, sunku įsidarbinti. Ieškovė turi vidurinį išsilavinimą, todėl jos galimybės susirasti darbą yra didesnės nei tų asmenų, kurie neturi vidurinio išsilavinimo. Neįvertinta, jog ieškovė yra pateikusi įrodymus, jog ji yra dirbusi laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. spalio 2 d. ir nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Neatkreiptas dėmesys, jog 2016 metais ieškovė dirbo balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, t. y. ne vasaros atostogų laiku. Taigi ieškovė galėjo susirasti darbą ir jį suderinti su paskaitomis. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog šiuo metu ji bandė susirasti darbą ir jai nepavyko ar kad ji negali dirbti laisvu nuo studijų laiku. To neįrodžius, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė negali dirbti ir gauti jai reikalingų pajamų.

Neteisingai spręsta, jog atsakovas sąmoningai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, yra registruotas darbo biržoje, šiuo metu neturi darbo, turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, sveikatos problemų. Atsakovas neturėjo galimybių pateikti išrašus ar kitokius dokumentus, patvirtinančius gaunamų pajamų dydį, nes tokie dokumentai neegzistuoja. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog jo gaunamos pajamos iš pavienių darbų per mėnesį sudaro apie 120–130 Eur. Teismas, remdamasis šiais paaiškinimais, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo gaunamos pajamos leidžia jam kas mėnesį teikti ieškovei 100 Eur paramą. Teismas ignoravo atsakovo nepilnametės dukros A. R. interesus, kuriai atsakovas kas mėnesį moka 37 Eur (ne 130 Eur, kaip klaidingai nurodė teismas) išlaikymą. Priteisus iš atsakovo ieškovei 100 Eur paramą, atsakovui neužtenka pajamų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat atsakovui nelieka lėšų jo paties būtiniesiems gyvybiniams poreikiams tenkinti. Labai panaši į atsakovo turtinė padėtis (toje byloje atsakovas neturėjo išlaikytinio) buvo nagrinėta Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-76-924/2015, o vėliau Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-1190-273/2015, tačiau aplinkybės įvertintos visiškai priešingai nei skundžiamame teismo sprendime. Analogiškos aplinkybės teismų praktikoje turėtų būti vertinamos analogiškai ar bent jau panašiai, o jeigu jos vertinamos skirtingai, tai turėtų būti aiškiai motyvuota ir argumentuota. Šioje dalyje teismo sprendimas yra nemotyvuotas, išvada padaryta remiantis prielaidomis, o ne faktine bylos medžiaga.

Neįvertinta, kad ieškovės turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip sunki, nes ji turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali realizuoti ar išnuomoti ir tokiu būdu gauti iš jo pajamas. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, todėl šiuo atžvilgiu jo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės.

Nevertinta trečiojo asmens R. P. turtinė padėtis, nors CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Byloje nustatyta, jog R. P. dirba, jos darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur per mėnesį, ji neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų. R. P. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl, net nusprendus priteisti išlaikymą iš atsakovo, priteistino išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas atsakovo ir R. P. turtinei padėčiai. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 100 Eur kas mėnesį išlaikymą, šios sumos pagrįstumo neargumentavo.

Nevertinta, jog ieškovei reikalinga pragyvenimui suma yra dirbtinai padidinta, pateikti įrodymai jos nepatvirtina. Ieškovė teigė, jog už bendrabutį kas mėnesį ji turi mokėti 35 Eur, tačiau iš išrašo „Mano studijos“ matyti, jog už bendrabutį kas mėnesį yra mokama apie 23 Eur. Ieškovė nurodė, kad kelionės išlaidoms kas mėnesį išleidžia apie 40 Eur, bet autobuso bilietas iš Alytaus į Kauną studentams, kuriems taikoma 50 procentų nuolaida bilietams, kainuoja apie 2 Eur, todėl ieškovei net kiekvieną savaitgalį važiuojant maršrutu Alytus–Kaunas–Alytus, tam daugiausiai ji išleistų 16 Eur. Ieškovė neįrodė, jog jai kas mėnesį reikalinga 40–50 Eur suma mokslo reikmėms įsigyti. Ieškovė pernelyg išlaidauja, išleisdama kas mėnesį po 50 Eur drabužiams įsigyti. Ieškovė neįrodė, jog ji kas mėnesį skiria 40–50 Eur higienos priemonėms įsigyti, o kanceliarinėms prekėms įsigyti jai užtektų ir 10 Eur sumos per mėnesį. Taip pat ieškovė pernelyg išlaidauja, skirdama kas mėnesį 25 Eur ryšio priemonėms apmokėti. Atsakovo skaičiavimais, ieškovei kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei 250 Eur suma, bet ne 380–400 Eur, kaip nurodė ieškovė. Kilus ginčui, teismas privalėjo vertinti šių išlaidų pagrįstumą ir pagrįstomis pripažinti tik tas išlaidas, kurios pagrįstos leidžiamais įrodymais, o ne tas, kurias nurodė ieškovė.

Ieškovė ir trečiasis asmuo R. P. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad atsakovas visuomet vengė išlaikyti ieškovę, ieškojo būdų, kaip nemokėti jai išlaikymo. Lėšos išlaikymui iš atsakovo buvo išieškomos tik antstolių pagalba, atsakovas vengė bent kokio bendravimo su dukra. Atsakovui nėra nustatytas neįgalumas. R. P. žiniomis, atsakovas nuolat dirba nelegaliai, gyvena pasiturinčiai, tai įrodo ir jam atstovauti samdomi privatūs advokatai. Ieškovė negauna stipendijos, nors mokosi pažangiai. Ieškovė negali dirbti, nes mokosi dieniniame skyriuje, paskaitos vyksta po 7-8 val. per dieną. Atsiradus laisvo laiko, ieškovė stengiasi susirasti darbą, užsidirbti ir išsilaikyti pati, tačiau, neturint specialybės, darbą, nors ir laikiną, susirasti sunku. Ieškovei priklausančiame bute ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir jame gyvena kartu su R. P., kuri išlaiko butą. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė gali nuomoti butą ir gauti iš jo pajamų, nes Alytaus mieste yra daugybė butų, kuriuos siūloma išsinuomoti tik už tai, kad nuomininkas mokėtų komunalinius mokesčius ir mokesčius už šildymą. Be to, ieškovė nebeturėtų kur gyventi. R. P. taip pat turi nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, ji dirba 1,5 etato pagal specialybę. Išlaikyti pilnametę dukrą, kol ji mokosi aukštojoje mokykloje ir siekia pirmos specialybės, yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovė žodžiu kreipėsi į socialinės paramos skyrių, tačiau jai buvo atsakyta, kad ieškovei nepriklauso pašalpos, paramą jai turėtų suteikti tėvai. Ieškovė taip pat konsultavosi dėl paskolos gavimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji neatitinka kriterijų, reikalingų paskolai gauti.

Trečiasis asmuo N. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo N. R. sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir juos palaiko. Pažymi, kad neteisinga teismo išvada apie atsakovo A. R. skiriamą 130 Eur sumą, nes atsakovas A. R. išlaikymui kas mėnesį moka po 37 Eur. Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista suma daugiau nei du kartus viršija sumą, kurią atsakovas skiria A. R. išlaikymui, nors A. R. yra nepilnametė, o ieškovė –pilnametė, todėl gali dirbti, pasiskolinti pinigų, reikalingų pragyvenimui. Po priimto teismo sprendimo atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą A. R., kadangi tam jam neužtenka lėšų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui pagal CK 3.192¹ straipsnį, buvimo.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur mokymosi (duomenys neskelbtini) metu, iki 2018 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė išlaikymą po 100 Eur. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamų; nepasinaudojo kreditavimo galimybėmis; neteisingai spręsta, jog jis nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį; ieškovės turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip sunki; neįvertinta, kad prašomo išlaikymo suma padidinta.

14. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

16. Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovei (pilnametei, (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje besimokančiai studentei), nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei studijuojant universitete, jai parama reikalinga, jos mokymosi rezultatai teigiami. Nors teismas pripažino, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, tačiau vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kad išsilavinimo neturinčiam asmeniui, esant didelei bedarbystei, sunku surasti darbą, įvertino tėvų turtinę padėtį ir ieškinį tenkino iš dalies.

18. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovės mokymosi rezultatai teigiami ir kad ji negauna stipendijos, nėra. Apelianto teigimu, ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali realizuoti, išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų, todėl jos turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip sunki. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise 2015 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute deklaruota ieškovės ir jos motinos gyvenamoji vieta, šį adresą tiek ieškovė, tiek jos motina nurodo procesiniuose dokumentuose. Taigi butas yra nuolatinė ieškovės ir jos motinos gyvenamoji vieta.

19. Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji išnaudojo visas galimybes gauti pajamų. Jos lankomų paskaitų tvarkaraštis nėra intensyvus, todėl turi galimybę įsidarbinti.

20. Byloje pateikti paskaitų tvarkaraščiai pagrįstai leidžia spręsti, kad ieškovės studijų grafikas yra pakankamai intensyvus. Nors paskaitos tam tikromis dienomis trunka ir ne visą dieną, viena diena laisva, tačiau studentai taip pat turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, esant galimybei, susiranda dabą ir dirba, todėl negalima teigti, kad ji nesinaudoja galimybe susirasti darbą.

21. Sutiktina su apeliantu, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Byloje rašytinių įrodymų, kad ieškovė kreipėsi dėl paskolos gavimo, nėra. Tačiau iš byloje esančių duomenų galima manyti, kad ieškovė konsultavosi dėl paskolos gavimo ir jai, kaip ji teigia, buvo paaiškinta, jog neturi pirmenybės gauti paskolą (Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir gražinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 30.2.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės tolimesnis nesikreipimas dėl studijų paskolos gavimo nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė bando visą lėšų teikimo naštą perkelti tik apeliantui. Be to, netikėti ieškove, kad ji kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl pašalpos gavimo, teismas neturi pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-387/2015).

22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį, nes tokie įrodymai yra byloje. Iš tikrųjų, byloje pateikti duomenys, kad apeliantas neturi nekilnojamojo ir kitokio registruotino turto, registruotas darbo biržoje, tačiau nėra pateikti įrodymai apie apelianto turimas sąskaitas. Nors apeliantas teigia, kad jo pajamos iš pavienių darbų sudaro 120-130 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nėra. Apeliantas nurodo, kad turi įsiskolinimų dėl išlaikymo kitiems vaikams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ir pats atsakovas neišnaudojo visų galimybių susirasti sau tinkamo ir geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu pagerinti ne tik savo turtinę padėtį, bet, apeliacinės instancijos teismo nuomone, prisidėti ir prie vaikų išlaikymo.

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo nepilnametę dukrą A. R., kuriai jis moka 37 Eur išlaikymą, o ne 130 Eur, kaip nurodyta sprendime. Iš byloje esančio 2010 m. liepos 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo spręstina, kad A. R. tėvų bendru sutarimu iš tėvo buvo priteistas 130 Lt išlaikymas, bet, ar toks išlaikymo dydis buvo šios bylos nagrinėjimo metu, byloje konkrečių duomenų nėra. Tiesa, tai atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina trečiasis asmuo N. R. Tačiau, apeliacinio teismo nuomone, tai kad N. R. nesikreipė dėl priteisto išlaikymo padidinimo, negali būti pagrindu spręsti, kad priteisiant išlaikymą paramos reikalingai pilnametei, ignoruojami nepilnametės dukros interesai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu dar tuo metu buvusiai nepilnametei R. R. išlaikymo dydis buvo padidintas iki 300 Lt (86,89 Eur).

24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens R. P. turtinės padėties. Iš priimto sprendimo spręstina apie tai, kad išvadą, jog atsakovas pajėgus teikti po 100 Eur išlaikymą ieškovei, pirmosios instancijos teismas padarė iš įrodymų visumos, t. y. įvertinęs abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo R. P. dirba 1,5 etato, gauna apie 500 Eur atlyginimą, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Kaip minėta, apeliantas neturi jo vardu registruoto turto, registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi vieną nepilnametę dukrą.

25. Nesutiktina su apeliantu, kad nevertinta, jog ieškovei reikalinga pragyvenimui suma dirbtinai padidinta. Apelianto skaičiavimu, ieškovei reikalinga ne didesnė nei 250 Eur suma. Teisėjų kolegija pastebi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos paramos dydį, atsižvelgė ir į ieškovės poreikius, ir į tėvo galimybes teikti išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto skaičiavimus (250 Eur), o tai reiškia, kad priteisus iš jo dukrai po 100 Eur, motinai netgi ir pagal apelianto skaičiavimus, tenka didesnė suma dukrai reikalingo ir teiktino išlaikymo.

26. Apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis yra nevienintelė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017; kt.). Kartu pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Kasacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 padaryto priešingos išvados nei apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinis teismas nepasisako, nes jie sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

28. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvo priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. R. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, nes pateikti pavėluotai, be to, dalis įrodymų yra byloje (CPK 314 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.