Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Linai Palionytei, atsakovo atstovei advokatei Janinai Argustaitei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t.y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.192¹ str. 1 d. tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ str. 3 d.: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė studijuoja pagal Apskaitos ir finansų studijų programą Oxford Brookes universitete, Oksforde, Didžioje Britanijoje. Studijų forma – nuolatinė, studijos yra mokamos, pagal byloje esančius duomenis ieškovė niekur nedirba. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės išlaidos įvairių poreikių tenkinimui sudaro 1610,00 Didžioms Britanijos svarų sterlingų (6 972,91 Lt) suma kas mėnesį: mokestis už studijas - po 750,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (3 248,25 Lt), bendrabučio kambario nuoma – 430,00 Britanijos svarų sterlingų (1 862,33 Lt), maistas – po 200,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (866,20 Lt), vadovėliams, studijoms, kitas mokymosi priemonėms - 75,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingus (324,83 Lt), transporto išlaidoms - po 60 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (259,86 Lt), komunaliniams mokesčiams - po 45,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (194,90 Lt), drabužiams, avalynei - po 50,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (216,55 Lt).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Ieškovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, taip pat patvirtino, kad tokio turto neturi ir užsienyje. Nors ieškovė iš užsienio valstybės įrodymų apie tai, kad nedirba nepateikė, tačiau tiek pati ieškovė, tiek jos atstovė bei trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovė jokių savarankiškų pajamų negauna bei pateikė ieškovės sąskaitos suvestinę, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2014-05-13 iki 2014-09-11 įplaukos į ieškovės sąskaitą sudarė 181 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o išlaidos 437,71 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Ieškovė pripažįsta, kad tiek praeitais metais, tiek šiais metais gavo 3923 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų paskolą, kurią turės grąžinti po studijų. Ieškovės atstovės teigimu, šią paskolą skiria pats universitetas, o ieškovė savarankiškai dėl paskolos į banką nesikreipė, taip pat atstovė pažymėjo, kad paskola nėra pajamos bei ją reikės grąžinti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamos ir paties vaiko galimybių išnaudojimas pasirūpinti savo poreikių tenkinimu dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinius įsipareigojimus, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Į bylą ieškovė pateikė studijų universitete paskaitų tvarkaraštį, iš kurio matyti, jog (1 semestras, prasidedantis 2014-09-22) tik pirmadieniais ir antradieniais ieškovei yra 4-5 paskaitos, kurios tęsiasi iki 5-7 val., kitomis dienomis (trečiadienį – penktadienį) yra tik po dvi paskaitas. Pagal studijų tvarkaraštį, prasidėsiantį nuo 2015-02-02 (2 semestras), ieškovės paskaitų lankomumas taip pat nėra itin intensyvus. Kitų duomenų apie ieškovės užimtumą teismas neturi, ieškovė nepateikė įrodymų, jog laisvu nuo studijų laiku, atostogų metu ieškojo ir nerado jai tinkančio, suderinamo su studijomis darbo, juolab, kad, kaip matyti iš studijų tvarkaraščio pabaigoje esančių pastabų – studijuojantis asmuo turi galimybę dėl tvarkaraštyje nurodyto paskaitų lankymo susitarti su „Modulio Vadovu“. Be to, ieškovė, 2014-10-16, prašyme, adresuotame teismui, nurodė, kad savo studijas papildė nauju dalyku, todėl jos studijų pabaigos data numatoma 2018-05-31, t.y. prailgėjo vieneriais metais (buvo iki 2017-05-31). Nors ieškovės atstovė nurodė, kad dėl to ieškovės studijų tvarkaraštis nesuintensyvėjo, tačiau nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, be to vien ta aplinkybė, kad dėl tokios ieškovės savarankiško pasirinkimo, prailgėjo ieškovės studijos vieneriais metais, finansinė našta negali būti perkelta tėvams ar vienam iš jų. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad studijuodama ir laisvu nuo studijų laiku ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Teismas pažymi, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.

Teismas, spręsdamas prašymo dėl pilnamečio asmens išlaikymo priteisimo pagrįstumą, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir į tėvo, iš kurio reikalaujama priteisti išlaikymą, šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvo turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-05-02 registruotas darbo biržoje, jo pajamas sudaro tik 650 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka, jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, gyvena savo motinai priklausančiame gyvenamajame būste, kitų išlaikytiniu neturi. Pagal 2015-05-30 Paprastąjį vekselį atsakovas iki 2014-11-30 privalėjo UAB Ūkio banko lizingui sumokėti 1178,78 Lt, be to atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs 722,21 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai skolos, kuri kaip nurodė ieškovės atstovė, susidarė dėl priteisto vaikui išlaikymo sumai taikyto indeksavimo. Kaip nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, nuo 2009-04-21 iki 2012-06-04 buvo susidaręs net 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nurodydama, kad prašo iš tėvo paramos daug mažiau nei iš motinos, kurios turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Tačiau ieškovės teigimu, atsakovas privalo dirbti, o nedirba, nes galimai pats nenori. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas, nors jam darbingumas nėra apribotas, tačiau nedirba dėl sveikatos būklės, tačiau šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tokių aplinkybių atsakovas nebuvo nurodęs ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas jokios kvalifikacijos neturi (šių aplinkybių neginčijo ieškovės atstovė), ilgą laiką yra bedarbis bei registruotas darbo biržoje, be to teismo vertinimu, atsakovui netgi ir pradėjus dirbti bei gauti Lietuvoje šiuo metu esantį minimalų mėnesinį darbo užmokestį (300 Eur), atsakovas vis viena butų nepajėgus teikti ieškovės prašomą paramą ar tokią jos dalį, kuri ženkliau tenkintų ieškovės poreikius (dukters poreikiai beveik 7000 Lt per mėnesį). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties, darytina išvada, kad atsakovas neturi pakankamų galimybių teikti finansinę paramą studijuojančiai dukteriai, be to, teismo vertinimu, priteisus ieškovės prašomą paramos sumą būtų padaryta esminė žala atsakovui bei jo turtinei padėčiai.

Byloje jokių duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. (studijų pradžios) iki 2014 m. rugsėjo 3 d. (ieškinio teismui pateikimo), t.y. laikotarpiu už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą būtų buvusi iš esmės geresnė, nėra. Byloje nekilo ginčo, kad trečiojo asmens G. L. (ieškovės motinos) turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo (ieškovės tėvo), kuri nuo pat ieškovės studijų pradžios ir teikia paramą dukrai. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atstovės argumentas, kad atsakovas, ieškovei būnant nepilnametei, sutiko teikti didesnį išlaikymą dėl to, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad šios lėšos bus taupomos dukters studijoms, nes iš Kauno apylinkės teismo 2009-04-21 nutarties aiškiai matyti, kad buvo patvirtintas nepilnamečio vaiko tėvų susitarimas dėl išlaikymo teikimo iki vaiko pilnametystės, nesant susitarimo dėl tam tikros išlaikymo dalies kaupimo vaiko studijoms. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai žadėjęs teikti paramą kai ji studijuos, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šis pokalbis vyko ieškovei dar būnant nepilnametei, nežinant netgi kur studijuos bei neįvertinus jos galimų poreikių dydžio bei atsakovo galimybių teikti paramą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, jų patiriamas išlaidas, ieškovės poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra esminių 3.192¹ str. 1 d., 3 d. taikymo sąlygų – tėvo galimybių išlaikymui teikti buvimo, nedarant esminės žalos jį teikiančiam tėvui; paramos reikalingas pilnametis vaikas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.192¹ str., CPK 178 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas turėtų priteisti iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.