Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-924/2015 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas prie išlaikymo visiškai neprisideda, nors buvo žadėjęs studijų laikotarpiu ieškovę remti materialiai. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl laikoma, kad jis turi galimybę teikti išlaikymą ieškovei. Ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1 610,00 Didžioms Britanijos svarų sterlingu (6 972,91 Lt) suma kas mėnesį. Kadangi ieškovė pradėjo mokytis aukštojoje mokykloje nuo 2013 m. rugsėjo 17 d., iš atsakovo turėtų būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., kuris sudaro 5 500,00 Lt (11 mėn. x 500,00 Lt). Ieškovė pripažįsta, kad motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl iš atsakovo (tėvo) prašo priteisti ne pusę jai reikalingos paramos, o žymiai mažesnę dalį, t.y. po 500 Lt. Pati ieškovė nedirba ir dėl studijų negali dirbti, o paskola nėra pajamos bei ją vis tiek reikės grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė yra pasirūpinusi, kad jai reikalingą išlaikymą teiktų jos motina, o iš atsakovo prašo tik vos 7 procentus jai reikalingos išlaikymo sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nėra išnaudojusi protingų galimybių pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi aukštojoje mokykloje gavimu, ir siekia lėšų teikimo pagrindą perkelti tėvui.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra išnaudojusi galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui, kadangi jos studijų tvarkaraštis, teismo nuomone, nėra intensyvus, ieškovė galėtų susirasti su studijomis suderintą darbą. Teismas nevertino, kad ieškovė turi ne tik lankyti paskaitas, bet ir savarankiškai mokytis, ruoštis paskaitoms, įvairiems tarpiniams atsiskaitymams bei egzaminams. Be to, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės studijų trukmės pailgėjimas vieneriais metais yra nepagrįstos finansinės naštos perkėlimas vienam ar abiems tėvams.

Teismo išvada, kad atsakovas neturi pakankamų galimybių teikti ieškovės prašomą paramą, o ją priteisus būtų padaryta esminė žala atsakovui ir jo turtinei padėčiai, apeliantės nuomone, nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovo darbingumas nėra apribotas, kitų išlaikytinių neturi, jis gauna 650 Lt nedarbo išmoką, gyvena kartu su motina, kuri gauna pensiją, jos išlaikyti nereikia, už maistą ir komunalinius patarnavimus mokėti taip pat nereikia. Teismo išvada, kad ieškovė yra studentė, bet nėra išnaudojusi galimybių užsidirbti, o atsakovas, būdamas darbingo amžiaus niekur nedirba, todėl paramos priteisimas iš jo jam padarytų esminės turtinės žalos, yra nelogiška ir prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ str. straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė studijuoja pagal Apskaitos ir finansų studijų programą Oxford Brookes universitete, Oksforde, Didžioje Britanijoje. Studijų forma – nuolatinė, studijos yra mokamos, pagal byloje esančius duomenis ieškovė niekur nedirba. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės išlaidos įvairių poreikių tenkinimui sudaro 1610,00 Didžioms Britanijos svarų sterlingų (6 972,91 Lt) suma kas mėnesį: mokestis už studijas - po 750,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (3 248,25 Lt), bendrabučio kambario nuoma – 430,00 Britanijos svarų sterlingų (1 862,33 Lt), maistas – po 200,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (866,20 Lt), vadovėliams, studijoms, kitas mokymosi priemonėms - 75,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingus (324,83 Lt), transporto išlaidoms - po 60 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (259,86 Lt), komunaliniams mokesčiams - po 45,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (194,90 Lt), drabužiams, avalynei - po 50,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (216,55 Lt).

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Ieškovė Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, taip pat patvirtino, kad tokio turto neturi ir užsienyje. Nors ieškovė iš užsienio valstybės įrodymų apie tai, kad nedirba nepateikė, tačiau tiek pati ieškovė, tiek jos atstovė bei trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovė jokių savarankiškų pajamų negauna bei pateikė ieškovės sąskaitos suvestinę, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2014-05-13 iki 2014-09-11 įplaukos į ieškovės sąskaitą sudarė 181 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o išlaidos 437,71 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Ieškovė pripažįsta, kad tiek praeitais metais, tiek šiais metais gavo 3923 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų paskolą, kurią turės grąžinti po studijų. Ieškovės atstovės teigimu, šią paskolą skiria pats universitetas, o ieškovė savarankiškai dėl paskolos į banką nesikreipė, taip pat atstovė pažymėjo, kad paskola nėra pajamos bei ją reikės grąžinti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant dėl besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamos ir paties vaiko galimybių išnaudojimas pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinius įsipareigojimus, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui. Į bylą ieškovė pateikė studijų universitete paskaitų tvarkaraštį, iš kurio matyti, jog (1 semestras, prasidedantis 2014-09-22) tik pirmadieniais ir antradieniais ieškovei yra 4-5 paskaitos, kurios tęsiasi iki 5-7 val., kitomis dienomis (trečiadienį – penktadienį) yra tik po dvi paskaitas. Pagal studijų tvarkaraštį, prasidėsiantį nuo 2015-02-02 (2 semestras), ieškovės paskaitų lankomumas taip pat nėra itin intensyvus. Kitų duomenų apie ieškovės užimtumą teismas neturi, ieškovė nepateikė įrodymų, jog laisvu nuo studijų laiku, atostogų metu ieškojo ir nerado jai tinkančio, suderinamo su studijomis darbo. Kaip matyti iš studijų tvarkaraščio pabaigoje esančių pastabų – studijuojantis asmuo turi galimybę dėl tvarkaraštyje nurodyto paskaitų lankymo susitarti su „Modulio Vadovu“. Be to, ieškovė, 2014-10-16, prašyme, adresuotame teismui, nurodė, kad savo studijas papildė nauju dalyku, todėl jos studijų pabaigos data numatoma 2018-05-31, t.y. prailgėjo vieneriais metais (buvo iki 2017-05-31). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad studijuodama ir laisvu nuo studijų laiku ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-05-02 registruotas darbo biržoje, jo pajamas sudaro tik 650 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka, jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, gyvena savo motinai priklausančiame gyvenamajame būste, kitų išlaikytinių neturi. Pagal 2015-05-30 Paprastąjį vekselį atsakovas iki 2014-11-30 privalėjo UAB Ūkio banko lizingui sumokėti 1178,78 Lt, be to atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs 722,21 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai skolos, kuri kaip nurodė ieškovės atstovė, susidarė dėl priteisto vaikui išlaikymo sumai taikyto indeksavimo. Kaip nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, nuo 2009-04-21 iki 2012-06-04 buvo susidaręs net 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi pakankamų galimybių teikti finansinę paramą studijuojančiai dukteriai, be to, teismo vertinimu, priteisus ieškovės prašomą paramos sumą būtų padaryta esminė žala atsakovui bei jo turtinei padėčiai. Teismų praktika šalies kasacinio teismo formuojama taip, kad priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai konstatavo, kad ieškovės tėvas neturi galimybių teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, nedarant esminės žalos jį teikiančiam tėvui, be to, paramos reikalingas pilnametis vaikas nėra išnaudojęs visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CK 3.192¹ str., CPK 178 str.). Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3d. sprendimą palikti nepakeistą.