Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotojas V. U. ir antstolė Asta Lukšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo išieškotojas V. U. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 9).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/06/02116 užvesta pagal 2006 m. liepos 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-148-305 dėl 1013,67 Eur išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojui V. U.. (v. b. l. 1).

Antstolė 2019 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymus Nr. S-583 (v. b. l. 118) dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, išskaičiuojant 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-584 (v. b. l. 118), kuriuo areštavo 814,71 Eur skolos ir 356,60 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje ir išsiuntė šiuos patvarkymus vykdyti į Marijampolės pataisos namus, kur bausmę atlieka pareiškėjas. Patvarkymuose taip pat buvo pažymėta, jog apribojimas taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2K-7-315-421/2017).

2019 m. kovo 5 d. antstolė iš skolininko gavo skundą, kuriuo skolininkas prašo panaikinti nurodytus patvarkymus, kuriais apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems ir leisti skolininkui įkalinimo įstaigoje naudotis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma per mėnesį (v. b. l. 123).

Antstolė 2019 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-855 konstatavus, kad skundas suformuluotas neaiškiai ir turi trūkumų, nustatė terminą trūkumams šalinti (v. b. l. 124).

2019 m. kovo 19 d. skolininkas kreipėsi į antstolę su skundu, kurio antstolė 2019 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S-1068 netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (b. l. 1).

Dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų (darbo užmokesčio), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas (darbo užmokestį), esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė už MMA.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo 2019 m. kovo 15 d. skundą, būtina nustatyti, ar antstolė pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (aktuali 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1460 redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, tačiau nepateikė duomenų apie dirbamą darbą Marijampolės pataisos namuose bei gaunamą darbo užmokestį ir antstolės atliktų išskaitymų dydį. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad antstolės 2019 m. vasario 22 d. priimtuose patvarkymuose Nr. 583 ir Nr. 584 nustatyti išskaitų dydžiai prieštarautų CPK 736 straipsnyje ir 739 straipsnio 9 dalyje nustatytiems. Teismas pažymi, kad antstolė, atsižvelgusi į naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aktualiausią CPK 736 straipsnio ir CPK 739 straipsnio redakciją, 2019 m. vasario 22 d. patikslino patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-583 ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje Nr. S-584.

Papildomai teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį (aktuali 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1460 redakcija), negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Nuo 2019 m. sausio 1 d. bazinis socialinės išmokos dydis yra 38 Eur. Teismui nėra žinoma, kuriai nuteistųjų grupei yra priskirtas pareiškėjas, tačiau netgi imant palankiausią – lengvąją grupę, būtų draudžiama išieškoti iš 76 Eur sumos, esančios nuteistojo sąskaitoje (4 x 38 Eur : 2). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitos būtų nuskaičiuotos lėšos.

Darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad antstolės 2019 m. vasario 22 d. priimtuose patvarkymuose Nr. 583 ir Nr. 584 nustatyti išskaitų dydžiai prieštarautų CPK 736 straipsnyje nustatytiems ar pažeistų CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatytą dydį, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. K. skundo netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0140/06/02116 grąžinti antstolei Astai Lukšienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.