Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-432-869/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: e2-432-869/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31684-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Jocienė
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: Ž. I.
Advokatai: Asta Skujytė, Danutė Puzirauskienė

Civilinė byla Nr. e2-432-869/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31684-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Natalijai Tomilinai,dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovei, advokatei Danutei Puzirauskienei,atsakovei Ž. I., jos atstovei, advokatei Astai Skujytei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei Ž. I. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) bei atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2019 m. spalio 22 d. ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. I. prašydamas teismo: 1) sumažinti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 patvirtinta 2015 m. sausio 20 d. sutartimi dėl civilinių teisinių pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai M. P. dydį nuo 525 Eur iki 100 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti ieškovo E. P. naudai iš atsakovės Ž. I. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 patvirtino ieškovo E. P. kartu su buvusia sutuoktine Ž. I. 2015 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių (toliau - „Sutartis“), kurios 7.1. straipsnyje nurodyta, jog E. P. iki dukters M. P. pilnametystės įsipareigoja teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėdamas po 525 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdamas pinigus į Ž. I.-P. banko sąskaitą. Sutarties 7.2. straipsnyje, šalys sutarė, jog į išlaikymo sumą yra įskaičiuotos dukters M. P. mokymosi įstaigos nustatyti mokesčiai, kuriuos įsipareigoja sumokėti Ž. I.-P. Sutarties 8.2. punkte, šalys taip pat susitarė, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad atsakovė bendrauja porinėmis, o ieškovas - neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo pirmadienio. Taigi, nors Sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog dukros gyvenamoji vieta nustatoma su mama Ž. I., iš sutarties nuostatų, įtvirtinančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, matyti, kad šis susitarimas yra formalus - porinėmis savaitėmis dukra gyvena su motina, neporinėmis - su tėvu. Dėl šios priežasties, pasak ieškovo, šis ne tik teikia išlaikymą dukrai pagal Sutartį, bet ir papildomai skiria lėšų jos kasdienių poreikių tenkinimui, be to, papildomai kas mėnesį moka už nepilnametės dukros draudimą bei jos naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis. Ieškovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas dėl iš esmės sumažėjusių dukters poreikių (jai perėjus iš privačios į valstybinę mokyklą) ir iš esmės pablogėjusios ieškovo turtinės padėties (ženkliai sumažėjusių pajamų) sumažinti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 nustatytą tėvo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 525 Eur iki 100 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis per mėnesį.

Ieškovas nurodė, jog Sutarties pasirašymo metu šalių nepilnametė dukra lankė „(duomenys neskelbtini)“ privačią gimnaziją, atsakovei persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) privačią gimnaziją, o vėliau perėjo mokytis į privačią Vaikų meninę studiją „(duomenys neskelbtini)“, kur baigė 4-tą klasę, todėl ieškovas, vykdydamas Sutarties 7.1 ir 7.2 nuostatas, kas mėnesį apmokėdavo 225 Eur dydžio dukros mokymosi išlaidas, kurios buvo įtrauktos į šalių aptartą išlaikymo sumą. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. šalių nepilnametė dukra pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) menų mokykloje, kurioje mokslas yra nemokamas. Kadangi visas dukros mokymosi išlaidas iki šiol apmokėdavo ieškovas, šioms išlaidoms išnykus, tokia pačia suma mažintinas išlaikymo dydis. Ieškovas pažymėjo, jog pastaruoju metu ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl šis nebegalintis teikti ženkliai didesnio išlaikymo nei atsakovė. Ieškovas nurodė, jog 2015 m. jo metinės pajamos buvo 97468,23 Eur (atskaičius mokesčius 8122,35 Eur per mėnesį), 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovo pajamos iš esmės sumažėjo (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas iš viso gavo 25549,82 Eur pajamų (t. y., 2129,15 Eur per mėnesį), o įvertinus ieškovo verslo liudijimo kainą, realios pajamos siekė 2072,72 Eur per mėnesį). 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo pajamos dar kartą sumažėjo (nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovas dirba DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku už nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), ieškovo atlyginimas MB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat sumažintas iki 500 Eur per mėnesį). E. P. teismui pateiktame ieškinyje detalizavo dabartinius dukters M. P. poreikius, kuriuos sudaro: maistas – 250 Eur (pusryčiai apie 2 Eur, pietūs apie 3 Eur, vakarienė apie 2 Eur); vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis – 70 Eur; sveikata (vitaminai, papildai ir žuvų taukai) – 20 Eur; apranga (sezoniniai rūbai, batai) – 50 Eur; higiena (plaukų šampūnas, kūno prausiklis ir pan.) – 20 Eur; mokslas (uniforma, kuprinė, kanceliarinės prekės) – 30 Eur; transporto išlaidos (moksleivio bilietas) – 5,17 Eur; ugdymas ir laisvalaikis (teatras, muziejus, kinas, kavinės, batutų parkas ir pan.) – 65 Eur; atostogos (kelionės, stovyklos) – 60 Eur; šventės – 30 Eur; būreliai (šiuo metu nelanko būrelių, bet norėtų lankyti bokso treniruotes) – 35 Eur; nenumatytos išlaidos – 15 Eur, taigi viso – 650 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, kiekvienas iš tėvų dukros išlaikymui turėtų skirti po 325 Eur per mėnesį Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, į atsakovės sąskaitą iš viso pervedė 7277,50 Eur (t. y., vidutiniškai po 606,45 Eur per mėnesį). Ieškovas taip pat detalizavo papildomas dukros išlaikymui skirtas lėšas, t. y.: maistui (apima tik kavinių išlaidas) – 220,76 Eur; sveikatai - 599,09 Eur; aprangai - 347,44 Eur; higienai - 78,78 Eur; mokslui - 14,48 Eur; transportui, ryšio priemonėms - 144,46 Eur; ugdymui ir laisvalaikiui - 222,59 Eur; atostogoms- 2424,18 Eur; šventėms - 99,22 Eur; iš viso - 3019 Eur per metus (335 Eur per mėnesį). Pasak ieškovo, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki rugsėjo mėn., jis per vieną mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui vidutiniškai skirdavo apie 940 Eur, t. y., iš esmės vienas vykdė dukros išlaikymo pareigą. Atsakovė yra jauno amžiaus, dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas, todėl, pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, nėra teisinio pagrindo visą dukros išlaikymo naštą perkelti ieškovui. Kadangi šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta tik formaliai (porinėmis savaitėmis mergaitė gyvena su motina, o neporinėmis – su tėvu), pasak ieškovo, darytina išvada, jog, nustatant periodinėmis išmokomis ieškovo mokamo išlaikymo dydį, turi būti vertinama ir ieškovo tiesiogiai dukters išlaikymui skiriamų lėšų suma, kuri laikotarpiu nuo 2019 m. sausio buvo net didesnė nei ½ dalis šiuo metu dukros išlaikymui reikalingo išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo suma visiškai neturėtų būti mokama, kadangi tokiu būdu neproporcingai pagerinama atsakovės padėtis ir ji be pagrindo atleidžiama nuo pareigos išlaikyti vaiką. Ieškovas nurodė, jog siekdamas elgtis maksimaliai sąžiningai ir rūpestingai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga suma apie 650 Eur per mėnesį suma ateityje gali kisti, sutinka nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis skirti papildomus 100 Eur per mėnesį ir prašo teismo iki šios sumos sumažinti nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį (tomas 1, e. b. l. 1-8).

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. I. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo sumažinimo nesutinka. Pasak atsakovės, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas esant dviem pagrindams: ) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Ieškovas teigia, kad jo pajamos šiuo metu sumažėjo dėl tam tikrų darbdavių/klientų pasikeitimų, pertvarkymų, tačiau niekur nenurodo, jog tai yra visam laikui pasikeitusi situacija, jog jis nebegalės pereiti į kitą darbovietę, susirasti naujų klientų ar pasididinti pajamų. Kiek atsakovei yra žinoma, ieškovo gyvenimo būdas, įpročiai, gyvenimo kokybė bei nuolatinės kelionės į užsienį nepasikeitė, todėl atsakovei nesuprantama, kodėl atsirado toks noras pakenkti savo vaikui, kuri buvo pripratusi, prie tam tikros aplinkos, savo poreikių tenkinimo, maisto, laisvalaikio, pramogų ir pan., juo labiau, kad mergaitė auga, bręsta, o jos poreikiai tik didėja. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo prašymu sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį, kadangi yra akivaizdžiai nukrypstama nuo suformuotos praktikos, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijus. Pagal teismų praktiką ir teisės aktų aiškinimą, tam jog būtų pakeistas vaiko išlaikymo dydis, ypač jį sumažinant ir tokiu būdu bloginant vaiko įprastą gyvenimą, turi būti nustatytos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kurių ieškovas neįrodė. Ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis geriau mokamo darbo, tad galimi laikini finansiniai nesklandumai neturėtų būti vertinami, kaip iš esmės pasikeitusia situacija, dėl ko būtų bloginamos vaiko gyvenimo sąlygos. Pasak atsakovės, dukra yra pratusi gyventi geriau ir jos poreikiai yra žymiai didesni nei minimalūs. Būdama paauglė, ji bando save daug kur realizuoti, turi tam tikrų elgesio sutrikimų, kurie spręstini papildomų užsiėmimų ir (duomenys neskelbtini) pagalba. Dukra ilgą laiką lankė privačias mokyklas, dabar yra įstojusi į specializuotą dailės mokyklą, todėl nuolatos yra reikalingos specifinės prekės, drobės, dažai, teptukai, kanceliarinės prekės ir pan., be to, atsakovė planuoja papildomai lankyti dailės mokytojos pamokas. Mergaitė auga ir bręsta, jos požiūris į aplinką, rūbus, menines parodas, maistą keičiasi ir didėja jų poreikis, todėl vaiko išlaikymo kaštai tik auga, o ne mažėja. Pasak atsakovės, dukra dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, šiuo metu yra tvarkomi dantys, dedamos plokštelės, reikalingi vitaminai, vaistai, nuolatiniai vizitai pas gydytojus. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė detalizavo nepilnametės dukters poreikius per mėnesį, nurodydama, jog juos sudaro: maistas – 170 Eur; higienos prekės – 150 Eur; sveikata (kraujo tyrimai, vitaminai, vaistai, vakcinos, ortopedinės priemonės, dantų plokštelė ir jos priežiūra) – 70 Eur; transportas, ryšio priemonės – 150 Eur; apranga – 200 Eur; ugdymas – 150 Eur; laisvalaikis (gimtadieniai, šventės, atostogos); būstas – 110 Eur; dienpinigiai – 50 Eur; būreliai (boksas, programavimas, dailės mokytoja) – 230 Eur; naminiai gyvūnai – 30 Eur; mokyklos poreikiai – 120 Eur. Atsakovė nurodė, jog tėvo teiktiną išlaikymą reikia ne mažinti, o didinti, juola, kai iki šios dienos ieškovas mokėtino išlaikymo neindeksavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, e. b. l. 1-5).

2019 m. gruodžio 17 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada dėl ieškinio, kurioje nurodyta, jog Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovo, atsakovės bei vaiko gyvenamosiose vietose. Išvadoje nurodoma, kad ieškovas kartu su sugyventine G. T. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso ieškovui. Ieškovas nurodė, kad jis yra Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas (darbo pajamos - apie 319 Eur per mėnesį) bei MB „(duomenys neskelbtini)“ narys ir savininkas (darbo pajamos - 500 Eur per mėnesį). Pasak E. P., dukra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), vieną savaitę gyvena su motina, kitą savaitę su juo. Mergaitė pas tėvą turi atskirą kambarį, kuris yra įrengtas pagal jos poreikius. Ieškovo teigimu, jis dukrai teikė 525 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių ir dukros poreikių išlaikymas siekė nuo 605 Eur iki 645 Eur per mėnesį. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, o vaiko poreikiai yra pakitę (dukra nebelanko privačios mokyklos). Ieškovo teigimu, jis apmoka dukters gydymo, odontologo išlaidas, perka jai rūbus, daiktus pagal poreikį, apmoka laisvalaikį. Tarnybos darbuotoja pakalbino M., kuri pasakojo, kad vieną savaitę gyvena su mama, kitą - su tėčiu. Mergaitės teigimu, jai nelabai patinka gyventi su mama, nes ji dažnai rėkia, kai paprašo mamos ką nors nupirkti, ji nieko neperka, teigdama, jog neturi pinigų, nors sau perka kvepalus už 300 Eur, keliauja po pasaulį, tačiau nenuperka jai rūbų ar kitų reikalingų daiktų. Nepilnametė nurodė, kad šiuo metu mama yra išvykusi į Pietų Ameriką, mama dažnai išvažiuoja su draugėmis ir palieka ją vieną namuose, jai daug smagiau būti su tėčiu, jie kartu gamina maistą, lankosi kavinėse, tėtis nuperka jai rūbų, reikalingų daiktų. Išvadoje nurodyta, jog atsakovė su dukra gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso atsakovei. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos sąlygos augti, vystytis bei ugdytis. M. mokosi (duomenys neskelbtini) menų mokykloje, 5 klasėje, lanko bokso užsiėmimus. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, nurodė, kad gauna apie 500 Eur per mėnesį išmoką, 50 Eur per mėnesį vaiko pinigus bei ieškovo teikiamą 525 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai. Pasak vaiko motinos, tėvas dukra rūpinasi, per tą savaitę, kai M. būna pas jį, jis perka jai reikalingus rūbus bei daiktus, tačiau visi tie daiktai lieka ieškovo namuose. Tarnybos išvadoje teigiama, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo E. P. siūlomas 100 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai negalėtų užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių (tomas 1, e. b. l. 178-179).

2020 m. gegužės 20 d. teisme gautas atsakovės Ž. I. priešieškinis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma teismo pakeisti bendravimo tvarką, nustatant, jog vaikas tiek su mama, tiek su tėvu gyvena ir bendrauja 50/50, t. y., 2 savaites gyvena pas mamą, 2 savaites gyvena pas tėvą; vaikas paimamas iš motinos/tėvo sekmadienį, 18:00 val. ir grąžinamas po dviejų savaičių 18:00 val.; jeigu įvyktų pasikeitimai, šalys viena kitą turi informuoti prieš 3 darbo dienas el. paštu arba sms žinute; visi kiti vaiko lankymo, atostogų ir bendravimo ypatumai išlieka nepakeisti, kaip buvo aptarti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Ne. N2-746-127/2015. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog nuo 2019 m. pabaigos tėvas su dukra atsisako būti ir ja rūpintis, o paskutinius du mėnesius visai nebendrauja, net vaikui atėjus prie namų durų, jos neįsileidžia, neatsakinėja į žinutes, vaiko kviečiamas pasivažinėti dviračiu, nereaguoja. Be to, atsakovei atlikta operacija ir pritaikytas atitinkamas režimas ir atsakovė net negalinti planuotis tolimesnių gydymo veiksmų. Dėl šios priežasties yra keistinas tėvo bendravimo su vaiku grafikas (tomas 4, e. b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovo atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodyta, jog ieškovas su atsakovės pateiktais reikalavimais iš dalies sutinka, t. y., sutinka, kad vaikas tiek su mama, tiek su tėvu gyvena ir bendrauja 50/50 , nustatant, jog vaikas pas tėvą gyvena dvi savaites ir pas mamą gyvena dvi savaites, tačiau ieškovas nesutinka su reikalavimu, kad vaikas būtų paimamas iš motinos/tėvo sekmadienį 18 val. ir grąžinamas po dviejų savaičių sekmadienį 18 val. Savo tokią poziciją ieškovas grindžia argumentu, jog atsakovė nenurodo jokių priežasčių, kodėl šiuo metu daugiau nei penkerius metus galiojantis „vaiko lankymo grafikas“, paimant vaiką pirmadieniais, turėtų keistis ir kodėl atsakovės siūloma vaiko paėmimo/perdavimo diena, t. y., sekmadienis, geriau užtikrintų vaiko interesus. Itin svarbia aplinkybe ieškovas nurodo tai, jog pati šalių nepilnametė dukra išreiškė norą nekeisti nusistovėjusios tvarkos. Atsakovės teiginiai, neva ieškovas nuo praėjusių metų pabaigos vis atsisako rūpintis dukra, yra niekuo nepagrįsti ieškovą žeidžiantys melagingi kaltinimai. Pasak ieškovo, esama bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus ir yra realiai vykdoma, todėl jos pakeitimui nėra jokio pagrindo (tomas 4, e. b. l. 76-77).

2020 m. gegužės 28 d. teisme gauta Tarnybos išvada dėl priešieškinio, kurioje nurodoma, kad šalyje paskelbus karantiną, nepilnametės tėvai pradėjo nesutarti dėl dukters priežiūros, bendravimo su vaiku, tėvams inicijuota atvejo vadyba, 2020 m. balandžio 22 d. sudarytas pagalbos planas. Tarnybos vyr. specialistei 2020 m. gegužės 27 d. pakartotinai bendraujant su mergaite, ji sakė, kad mama jai pasiūlė vasaros laikotarpiu dvi savaites gyventi su tėčiu, kitas dvi savaites - su ja, o prasidėjus mokslo metams būtų grąžinta ankstesnioji bendravimo tvarka. M. teigimu, ji sutiktų su tokia bendravimo tvarka tik vasaros laikotarpiui. Pasak mergaitės, karantino metu ji nesisvečiavo pas tėtį, nes jis jos neįsileisdavo, tačiau nuo gegužės 18 d. praleido pas tėtį. Tarnybos nuomone, vadovaujantis vaiko interesais, tėvų valdžios lygybės principu, abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai nepilnametės M. P. interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (tomas 4, e. b. l. 29-30).

Teismo posėdžio metu ieškovas pareikštą ieškinį palaikė, vadovaudamasis jame išdėstytais argumentais ir motyvais. E. P. nurodė, jog po 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė (t. y., pablogėjo) jo finansinė padėtis, ieškovas nurodė, jog 2015 metais nutraukiant santuoką jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė apie 8122,35 Eur per mėnesį. 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo iki 1662,72 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. rugpjūčio – ieškovas gauna MMA (apie 429 Eur, atskaičius mokesčius) dirbdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir apie 425 Eur, atskaičius mokesčius, MB „(duomenys neskelbtini)“. E. P. nurodė taip pat gaunantis papildomų pajamų iš nuomos, sudarančių apie 100 Eur per mėnesį (540 Eur gaunamas nuomos mokestis – 383 Eur paskola turto įsigijimui - 56 Eur verslo liudijimo kaina mėnesiui). Sudėjus visas šias sumas, bendros ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 955 Eur, iš šių pajamų ieškovas moka komunalinius būsto mokesčius, teikia išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, taip pat faktiškai išlaiko dukrą tuo metu (tas dvi savaites per mėnesį, kai dukra su juo gyvena). Ieškovas pažymėjo, jog nutraukiant šalių santuoką, nepilnametė dukra lankė privačią ugdymo mokyklą, todėl į sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių buvo įtrauktos nuostatos, susiję su ugdymo įstaigos mokesčių apmokėjimu. Sutuoktiniai susitarė, jog ugdymo įstaigos mokesčiams padidėjus, tokia pat suma yra didinamas pareiškėjo teikimas išlaikymas vaikui, tačiau neaptarė pareiškėjo teikiamo išlaikymo dydžio tuo atveju, jei ugdymo įstaigos mokesčiai sumažėtų ar iš viso nebūtų patiriami. Ieškovas pažymėjo, kad 2018-2019 metrais situacija būtent taip ir pasikeitė, kadangi M. P. ėmė lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, kurioje už mokslą nėra mokama. Nepaisant to, ieškovas ir toliau teikė (ir iki šiol teikia) dukrai 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, sudarantį 525 Eur per mėnesį. E. P. nurodė, jog jam kreipusis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), atsakovė dar sykį pakeitė dukters mokyklą. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. M. P. lanko privačią mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Mokestis šioje ugdymo įstaigoje per mėnesį kainuoja 220 Eur. Pasak ieškovo, tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametė dukra lankė valstybinę ugdymo įstaigą ir mokesčiai už mokslą nebuvo patiriami, jis atsakovei iš viso pervedė 6380 Eur išlaikymą dukrai. Atsakovei nepateikus duomenų apie tai, kur ši suma buvo panaudota, ieškovas tai vertina kaip atsakovės „pralobimą“, kadangi dalis teikto išlaikymo nebuvo panaudoti šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti. Tuo tarpu pati atsakovė keliavo po užsienio šalis. Ieškovas nurodė, jog jo manymu, atsakovės nurodyti šalių nepilnametės dukters poreikiai bei jų patenkinimui reikalingos sumos yra pernelyg padidinti. 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė teismui patikslintą vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui yra reikalinga 1230 Eur per mėnesį, tuo tarpu atsakovės atsiliepime į ieškinį buvo nurodoma net 1630 Eur suma, reikalinga vaiko poreikių patenkinimui. Ieškovas su šiais poreikiais nesutinka. Jo vertinimu, (duomenys neskelbtini) metų mergaitei nėra reikalinga 150 Eur per mėnesį skirti kosmetikai ir higienos prekėms (atsakovei savo poziciją patikslinus, šių poreikių patenkinimui nurodoma suma buvo sumažinta iki 120 Eur per mėnesį), taip pat 150 Eur skirti mobilaus ryšio priemonėms bei transportui (įskaitant ir keliones taksi), 200 Eur per mėnesį skirti laisvalaikiui, juolab, kad kiekvienas iš tėvų, su kuriuo laiką leidžia dukra, patiria išlaidų jos laisvalaikiui apmokėti. Ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, jog M. P. poreikių patenkinimui per mėnesį yra pakankama 650 Eur suma. Šiuo metu dar papildomai yra patiriamos 220 Eur per mėnesį išlaidos dukters mokslams apmokėti, todėl bendra jos poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį galėtų sudaryti apie 870 Eur, kurią lygiomis dalimis turėtų skirti abu tėvai. Pasak ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš tėvų tuo metu, kai dukra dvi savaites per mėnesį gyvena kartu, patiria išlaidų vaiko maitinimui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms įsigyti, komunaliniams mokesčiams (vaikui tenkančiai daliai) apmokėti, taip pat dukters dienpinigiams, laisvalaikiui ir atostogoms apmokėti, šios išlaidos turėtų tekti kiekvienam iš tėvų, o likusias išlaidas, t. y., išlaidas dukters mokslui, sveikatos priežiūrai, transportui, būreliams ir užklasinei veiklai, šalys turėtų dengti lygiomis dalimis, ieškovui pervedant išlaikymą atsakovei. Teismui pateiktame ieškinyje. E. P. nurodė, jog prašo sumažinti iš jo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį iki 100 Eur per mėnesį, tačiau duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu dukra vėl pradėjo lankytis privačią mokyklą, kainuojančią 220 Eur per mėnesį, ieškovas savo poziciją galutinai sutikslino, nurodydamas, kad dukters išlaikymui galėtų skirti 210 Eur per mėnesį, t. y., padengti visas išlaidas, patiriamas, dukrai gyvenant pas tėvą, papildomai 100 Eur dalimi prisidėti prie tų dukters poreikių tenkinimo, kurie nėra patiriami kiekvienuose namuose ir turėtų būti dengiami atsakovės (sveikata, papildomas ugdymas) ir ½ dalimi prisidėti prie ugdymo karštų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog nutraukiant šalių santuoką bei pasirašant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių šalys buvo sutarę, kad visas dukters ugdymo įstaigų išlaidas dengia ieškovas. Šalys buvo sutarę suteikti dukrai geriausią įsilavinimą, todėl valstybinių mokyklų pasirinkimas net nebuvo svarstomas. Atsakovė patvirtino, jog praėjusiais metais išlaidos dukters mokslams apmokėti nebuvo patiriamos, tačiau buvo patiriama kitų specialių išlaidų – perkamos įvairios dailės priemonės. Gal šios išlaidos buvo mažesnės, bet jos buvo. Ž. I. paaiškino, jog dukra pakeitė mokyklą ir pradėjo mokytis privačioje ugdymo įstaigoje dėl to, kad ankstesnėje mokykloje patirdavo patyčias, bėgdavo iš pamokų, mokykloje jautėsi blogai. Šiuo metu dukra yra laiminga, mokslai jai sekasi geriau, todėl atsakovės manymu, sprendimas pakeisti mokyklą yra pasiteisinęs. Pasak atsakovės, santuokos nutraukimo metu ieškovas uždirbo pakankamai, kad galėtų maksimaliai patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, įskaitant ir poreikį lankyti privačią ugdymo mokyklą, du kartus per metus keliauti į užsienio šalis, turėti brangios kosmetikos ir pan. Pasak atsakovės, ieškovas yra jaunas, verslus žmogus, turi galimybių gauti didesnes pajamas, tačiau jis nėra linkęs jų atskleisti. Jei verslas nebūtų pelningas, ieškovas jame nedalyvautų. Atsakovė nurodė, jog ji negali uždirbti tiek pajamų, kiek uždirba ieškovas. Dukra tiek anksčiau, tiek ir dabar gauna ieškovo teikiamą išlaikymą, sudarantį 525 Eur per mėnesį. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, tuo atveju, jei išlaikymas būtų sumažintas, ieškovas turėtų dukters išlaikymui teikti ne mažiau, nei 455 Eur per mėnesį ir prie dukters poreikių patenkinimo prisidėti didesne dalimi (2/3 dalimis), o atsakovė tokiu atveju tenkintų likusią 1/3 dalį dukters poreikių. Paprašyta galutinai sutikslinti savo poziciją, paskutinio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog visgi lieka prie atsiliepime išdėstytos pozicijos ir nesutinka, kad išlaikymas būtų mažinamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė taip pat detalizavo šalių nepilnametės dukters poreikius bei pasisakė dėl pareikšto priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei Simonai Bartkienei, buvo išklausyta šalių nepilnametės dukters M. P. nuomonė. Nepilnametė nurodė, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Iš pradžių pas kiekvieną iš tėvų praleisdavo po vieną savaitę, o dabar gyvena pas kiekvieną po dvi savaites, iš vienų namų į kitus pervažiuoja pirmadienį ryte. Mergaitei tokia tvarka patinka, nieko keisti nenorėtų. Kelis kartus yra buvę, kad kažką iš daiktų pamirštų pasiimti, tuomet juos pasiimdavo vėliau. M. nurodė, jog pas mamą nėra taip smagu, tačiau praeina laikas, o pas tėtį labai gerai dienos bėga. Ji gerai sutaria su tėčio drauge, vakare grįžta tėtis, padaro vakarienę, visi pavalgo ir eina miegoti. Būnant pas mamą, ryte atsikelia, pavalgo, vėliau būna prie kompiuterio, o vakare eina miegoti. Pas mamą daugiau savarankiškai būna. Mergaitė nurodė, lankiusi (duomenys neskelbtini) konsultacijas, taip pat tinklinį, tačiau dabar dėl paskelbto karantino sąlygų, nebelanko. Ateityje jokių būrelių nenorėtų lankyti, nes jai yra per sunku. Pas (duomenys neskelbtini) lankėsi kelis metus, tuomet buvo pertrauka, dabar vėl susitarė lankyti. Drabužius, kitus daiktus perka tiek tėtis, tiek mama. Mergaitė nurodė, kad formaliai tėtis perveda pinigus mamai ir ji turėtų viską pirkti ir tiek pat pinigų išleisti, tačiau tai nėra. Drabužius ir daiktus jai perka ir tėtis. M. nurodė, kad ji nedaug dalykų gauna iš mamos. Mama nebūtinai iš tėčio gautą sumą išleidžia jai (dukrai) per mėnesį, daugiau mama išleidžia sau. Kalėdoms mergaitė norėtų gauti sijoną, korsetą, džemperį iš parduotuvės „Bershka“ ir veido priežiūros priemonių (kremų, serumų). Atsakydama į klausimą apie jos poreikius, M. nurodė, jog kiekvieną mėnesį ar kas du mėnesius jai reikėtų džemperio, kelnių, taip pat kiekvieną mėnesį - šampūno, maisto. Atsakydama į klausimą apie patiriamas išlaidas kosmetikai, mergaitė nurodė, jog per mėnesį kosmetikai reikia apie 60 Eur, tačiau kartą per mėnesį įsigijus kosmetikos priemonių už šią sumą, jų pakanka keletui mėnesių, nebent kažkas iš priemonių pasibaigia. Prieš mokslo metų pradžią pirko kuprinę, kanceliarinių prekių. Prie šių išlaidų prisidėjo tėtis. Paskutinį mėnesį mama jai nupirko džemperį, kelnes, pirko maistą. Mama prieš teismą daugiau perka dalykų, puola viską pirkti, kad turėtų čekius parodyti, o kai nėra teismo, nedaug perka. Pasak mergaitės, abu tėvai renka čekius, tačiau mama dalį jų suklastoja. Duoda ir tuos čekius, kur pati sau daiktus nusiperka. M. nurodė, jog buvo tik viename renginyje (dainininkės Jazzu koncerte), o kituose renginiuose, kurių bilietai pateikti teismui, ji nebuvo. Pasak mergaitės, šiuos bilietus mama arba iš draugių gauna, arba pati į renginius eina. Nepilnametė papasakojo, kad mama du kartus skirdo į Pietų Ameriką. Tokios kelionės yra brangios, o mama niekur nedirbo, tokiu būdu išleido jai (t. y., dukrai) skirtus pinigus. Pasak mergaitės, mama jai nedaug perka, kiek turėtų pirkti pagal gaunamą sumą, pas mamą yra tik būtiniausi daiktai, tačiau prieš teismą perka tai, ko ji nori, kad susikauptų daugiau čekių – praėjusią savaitę kartu su mama važiavo į prekybos centrą „Ozas“, pirko drabužių, mama nupirko jai kristalą. Šiuo metu lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą. Tai yra jau penkta lankoma mokykla. Iš pradžių lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, vėliau (duomenys neskelbtini), po to „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą ir (duomenys neskelbtini) menų mokyklą. Mokyklas keitė dėl to, kad mama su visais konfliktavo, turėjo problemų ir direktorius paprašė išeiti. Tik iš paskutinės (duomenys neskelbtini) menų mokyklos išėjo ne dėl mamos konfliktų, o dėl to, kad mama norėjo. Dabartinėje „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje jai patinka, sekasi gerai. M. papasakojo, kad mokykloje jokių išvykų nėra buvę. Mama per ketverius metus nei už vieną jos stovyklą nėra apmokėjusi. Tėtis jos pagailėjo ir vasarą nupirko stovyklą į Šventąją prie jūros, apmokėjo dvi stovyklos pamainas. Pamaina kainuoja 200-400 Eur. Už mobilaus ryšio paslaugas sumoka tėtis, o mama nupirko pigiausią telefono aparatą iš www.skelbiu.lt, už kurį sumokėjo 80 Eur, tačiau šis telefonas nėra galingas turi mažai gigabaitų, todėl ji vis turi kažką ištrinti. Mergaitė papasakojo, kad augina jūrų kiaulytę, tačiau jos išlaikymas nėra brangus, per mėnesį kainuoja iki 10 Eur (2 Eur granulės, kurių pakanka 2 savaitėms, iš viso 4 Eur per mėnesį; 1 Eur kainuoja šienas, kurio pakanka 3 mėnesiams, 2 Eur kainuoja maistas, kurio pakanka 2-3 savaitėms). Atsakydama į klausimus, M. nurodė, kad ilgai neturėjo viešojo transporto bilieto, nes mama sakė, kad jo nereikia, tačiau po pusės metų nupirko. Kartais naudojasi taksi paslaugomis, tačiau ne kiekvieną dieną. Dažniausiai mama iškviečia taksi, kai reikia pervažiuoti iš vienų namų į kitus. Kartu su savimi vežasi kosmetiką ir knygas. Drabužių turi ir pas mamą, ir pas tėtį. Taip pat drabužių nuperka ir močiutė (tėčio mama). Laisvalaikiu eiti į restoraną su draugais mama pinigų neduoda, tačiau ji susitaupo iš tėčio ir močiutės duodamų pinigų. Į kiną neina, nes namuose turi „Netflix“ kanalą. Keliauja tiek su mama, tiek ir su tėčiu. Su mama buvo netoli Vilniaus esančiame viešbutyje, taip pat Latvijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Londone, vėl planuoja ten skristi. Su tėčiu dažniausiai keliauja vasarą, buvo Turkijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Sveikatos problemų neturi. Genetiškai yra linkusi į diabetą, tačiau tėtis padarė testą, kol kas jokių problemų nėra. Naudoja plokštelę dantims (buvo pirktos dvi, pirmosios nenešiojo).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš į bylą pateiktų įrodymų bet šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą M. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad jų nepilnametės dukters M. P. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina (sutarties 6.1 punktas), kiekvienas iš tėvų bendrauja su dukra kas savaitę, pradedant nuo pirmadienio (sutarties 8.2 punktas), o po santuokos nutraukimo tėvas E. P. iki dukters M. P. pilnametystės įsipareigoja teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėdamas po 525 Eur (sutarties 7.1 punktas). Šalys susitarė, jog į šioje sutartyje nurodytą 525 Eur išlaikymo sumą yra įskaičiuotos dukters M. P. mokymosi įstaigos nustatyti mokesčiai, kuriuos įsipareigoja sumokėti Ž. I.-P. Tuo atveju, jeigu po sutarties įsigaliojimo padidėja M. P. mokymosi įstaigos nustatyti mokesčiai, E. P. įsipareigoja šią padidėjusią mokesčių sumą atitinkamai pervesti Ž. I.-P. papildomai prie sutartyje nurodytos 525 Eur išlaikymo sumos (sutarties 7.2-7.3 punktai) (tomas 1, e. b. l. 151-156).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), o atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismų nustatyta, kad šalys, nutraukdamos santuoką, be kitų klausimų, bendru sutarimu nustatė išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. Toks šalių susitarimas buvo patvirtintas 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015. Ieškovas, nagrinėjamoje byloje prašydamas sumažinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, nurodė, kad iš esmės sumažėjo jo pajamos, taip pat pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai. Taigi, pagal faktinį ieškinio pagrindą ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, – esminį turtinės padėties pablogėjimą ir vaiko poreikių pasikeitimą (sumažėjimą).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu ieškovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Dėl atsakovo turtinės padėties pasikeitimo

Vadovaujantis 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko butas, su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ir dalimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilis Lexus LS 430, kilnojamieji daiktai bei pareiga išmokėti atsakovei 11600 Eur kompensaciją (sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5 skyrius, tomas 1, e. b. l. 153-154). Ieškovui taip pat asmeninės nuosavybės teise priklausė 2/5 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis teismo išreikalautais VĮ Registrų centro duomenimis, po santuokos nuraukimo (2015-2018 metais) tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įgijo nekilnojamojo turto: ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą (butą, pastogę ir dalį žemės sklypo) (duomenys neskelbtini) (tomas 3, e. b. l. 46-52), o atsakovė įgijo nekilnojamąjį turtą (butą) (duomenys neskelbtini) (tomas 2, e. b. l. 133, 135-136). Vadovaujantis viešai skelbiamomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis 2021 m. sausio 1 dienai (www.kada.lt), ieškovo įgytos 56/3327 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 10402 Eur (618000 Eur x 56/3327); neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 6996 Eur (vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, tomas 3, e. b. l. 49, šio nekilnojamojo turto objekto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2018 m. vasario 19 d.), o ieškovo įgyto 77,16 kv. m., 5 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 166000 Eur. Tuo tarpu atsakovės įgyto 50,67 kv. m. 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 71600 Eur. Vadovaujantis teismo išreikalautais hipotekos registro duomenimis, atsakovės įgytas turtas, buvo pirktas pasinaudojant AB SEB banko suteiktu 38500 Eur kreditu (tomas 2, e. b. l. 115-125). Vertinant šalių turtinę padėtį išimtinai pagal turimą nekilnojamąjį turtą bei jo vertę, matyti, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo aspektu yra geresnė, nei atsakovės.

Vertinant šalių gaunamas pajamas, vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (tomas 3, e. b. l. 53-66) nustatyta, kad 2015 metais, t. y., Sutarties pasirašymo metu, ieškovo metinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudarė 97468,23 Eur, kas atitinkamai sudaro vidutiniškai apie 8122,35 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 66, 75-76). Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, jog jis dirbo pardavimų vadovu užsienio šalyse ir gaudavo darbo užmokestį bei komisinius mokesčius už įvykdytus pardavimus.

2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovo pajamos iš esmės sumažėjo. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas iš viso gavo 25549,82 Eur, kas atitinkamai sudaro 2129,15 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 48). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė bendru šalių sutarimu. Atsakydamas į klausimą, kodėl nebandė ieškoti analogiško darbo alternatyvų, ieškovas paaiškino, jog susirasti darbą panašaus profilio įmonėje nėra taip paprasta, iki tol dažniausiai įmonės pačios jį susirasdavo. Be to, darbas buvo susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, kelionėmis, o esant dabartinei situacijai pasaulyje, susijusiai su Covid-19 viruso plitimu, būtų sunkiai įmanomas. Ieškovas paaiškino, jog nesant pasiūlymų, jis nusprendė vystyti savo verslą, dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas paaiškino, jog yra šios įmonės steigėjas, įgijęs visas MB „(duomenys neskelbtini)“ nario teises bei vienintelis darbuotojas (vadovas). Įmonė teikia sveikatos optimizavimo paslaugas, atlieka genetinius ir kitus tyrimus. Ieškovas bando ieškoti naujų veiklos sričių, pritraukti investicijų, tačiau įmonei neturint kontraktų, teko susimažinti gaunamą darbo užmokestį ir todėl 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo pajamos MB „(duomenys neskelbtini)“ (tomas 2, e. b. l. 127-132) dar kartą buvo sumažinto ir sumažėjo iki 500 Eur per mėnesį (tomas 5, e. b. l. 30-53). Ieškovas teismui nurodė, jog šiuo metu įmonė ruošiama pertvarkymams ir nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. nuolatinių pajamų neturi, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Vadovaujantis bylos duomenimis, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas dirba DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku už nustatytą MMA atlygį, kuris 2019 m. rugpjūčio mėnesį sudarė 555 Eur, neatskaičius mokesčių (kas atitinkamai sudarytų 379,12 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius – tomas 1, e. b. l. 86), o 2020 metais - 607 Eur per mėnesį (kas atitinkamai sudarė 419,03 Eur atskaičius mokesčius - tomas 5, e. b. l. 12-15, 30-50). Vadovaujantis ieškovo pajamų deklaracijos už 2019 metus duomenimis (tomas 4, e. b. l. 97-98), ieškovas 2019 metais iš viso gavo 55297,86 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių, t. y., pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų). Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, ieškovo bankų sąskaitų išrašais (tomas 5, e. b. l. 12-15, 30-53), 2020 metais ieškovo gaunamas pajamas sudarė pajamos iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“, sudarančios 607 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius – 419,03 Eur), 500 Eur per mėnesį gaunamos pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ bei 770 Eur gaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto, t. y., buto (duomenys neskelbtini), nuomos (tomas 3, e. b. l. 44-45, registruota nuomos sutartis su R. ir I. D., bei tomas 5, e. b. l. 30-53 – ieškovo banko sąskaitos duomenys, pagrindžiantys ieškovo faktiškai gaunamas sumas). Nepaisant to, jos bylos nagrinėjimo teisme metu E. P. nurodė, kad faktinės nuomos pajamos sudaro 540 Eur per mėnesį, o likusi suma (770 Eur – 540 Eur) yra skiriama būsto komunaliniams mokesčiams padengti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šią aplinkybę, teismas pripažįsta esant neįrodyta. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog tiek 2019 metais (kreipimosi teismą metu), tiek ir 2020 metais ieškovo faktiškai gaunamos pajamos sudaro apie 1689 Eur per mėnesį (500 Eur pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“, 419,03 Eur pajamos iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir 770 Eur pajamos iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos). Lyginant su ieškovo faktiškai gautomis pajamomis, gautomis 2015 metais, t. y., santuokos nutraukimo metu (vidutiniškai 8122,35 Eur per mėnesį me), E. P. pajamos yra sumažėję apie 4,8 karto. Vertinant šį ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, teismas pažymi, jog toks ieškovo gaunamų pajamų pasikeitimas pripažintinas esminiu bei žymiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad sprendžiant dėl šalies turtinės padėties pasikeitimo po teismo sprendimo priteisti išlaikymą priėmimo, privalo būti vertinamos ne tik šalies gaunamos pajamos, bet ir kitos aplinkybės, tokios kaip turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai ir pan. Teismas taip pat pažymi, jog iš ieškovo faktiškai gaunamų pajamų tiek 2015 metais, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti dengiamos kredito įmokos AB SEB bankui pagal 2006 m. gruodžio 27 d. sudarytas kredito sutartis (mokėtinos įmokos kreditoriui sudaro apie 410 Eur (350 Eur + 60 Eur) per mėnesį; tomas 1, e. b. l. 67, 84, tomas 2, e. b. l. 90-113) bei atliekami kiti einamieji mokėjimai (t. y., mokėjimai už komunalines paslaugas, išlaidos verslo liudijimui verstis nuoma įsigyti, kurios 2019 metais sudarė 677 Eur per metus, kas atitinkamai sudaro apie 56,42 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 29).

Vadovaujantis bylos duomenimis, nutraukiant šalių santuoką (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 10 d.) atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurioje jos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė apie 850-900 Eur per mėnesį (tomas 3, e. b. l. 67-91). 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei duomenis apie jos gaunamas pajamas (2020 m. gruodžio 2 d. DOK-235485). Atsakovė nurodė, jog kurį laiką buvo registruota užimtumo tarnyboje, taip pat vertėsi vertimų veikla pagal verslo liudijimą, iš kurios 2020 m. sausio-spalio mėnesiais 3246,83 Eur. 2020 m. rugsėjo-spalio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje gavo iš viso 540,43 Eur (184,14 Eur + 356,29 Eur). Taip pat gavo pajamų iš aktorių agentūros (2020 m. lapkričio mėnesį gavo 40 Eur). Teismo posėdžio metu Ž. I. paaiškino, jog ji verčiasi vertimų veikla, iš kurios gauna vidutiniškai 400 Eur per mėnesį pajamų. Taip pat gauna darbo paieškos išmoką, sudarančią 200 Eur, ir išmoką vaikui, sudarančią 60 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog taip pat imasi atsitiktinių uždarbių – Seimo rinkimų metu dirbo Vyriausioje rinkimų komisijoje, dalyvauja aktorių atrankose, filmavimuose, taip pat tapo, o esant galimybei, nutapytus paveikslus parduoda. Pasak atsakovės, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 600-700 Eur. Iš šių atsakovės faktiškai gaunamų pajamų ji turi dengti būsto kredito įmokas, sudarančias 153 Eur per mėnesį, atlikti kitus einamuosius mokėjimus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, yra sveiki, darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra ribotas, neįgalumas nėra nustatytas, kitų išlaikytinių nei vienas iš tėvų neturi.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Vadovaujantis bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, jog 2015 metais nutraukiant šalių santuoką, nepilnametės dukters poreikiai detaliai aptarti ir analizuoti nebuvo. Pasirašydami sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, sutuoktiniai susitarė, kad ieškovas didesne dalimi prisideda prie dukters poreikių tenkinimo, t. y., dengia visus nepilnametės dukters ugdymo įstaigos mokesčius. Šiems mokesčiams padidėjus, atitinkamai padidėja ir tėvo teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai (Sutarties 7.1-7.3 punktai). Likusias nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas dengė abu tėvai.

Duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nurodė, jog nutraukiant santuoką šalys buvo sutarę suteikti dukrai geriausią išsilavinimą, todėl valstybinės ugdymo įstaigos parinkimas net nebuvo svarstomas. Sutuoktiniai susitarė, kad ieškovas E. P. nutraukus santuoką dengia visas dukters lankomos privačios mokyklos/ugdymo išlaidas. Likusias išlaidas dengia abu tėvai, kadangi abu gali dirbti ir užsidirbti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovas E. P., kuris nurodė, jog mokestis už ugdymo paslaugas privačiose ugdymo įstaigose sudarė iki 250 Eur per mėnesį, o likusi ieškovo teikiamo išlaikymo dalis (525 Eur -250 Eur), sudaranti 275 Eur per mėnesį, buvo skiriama kitiems dukters poreikiams tenkinti.

Vadovaujantis šalių paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, mokestis už ugdymo paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje sudarė apie 300 Eur per mėnesį, mokestis (duomenys neskelbtini) privačioje gimnazijoje 2016-2017 metais sudarė 106 Eur per mėnesį ((1200 Eur + 70 Eur)/12 mėn.) (tomas 4, e. b. l. 180), 2016-2017 metais - 150 Eur per mėnesį (1800 Eur/12 mėn.) (tomas 4, e. b. l. 184), vaikų meninėje studijoje „(duomenys neskelbtini)“ – 225 Eur per mėnesį, į šią sumą neįskaitant maitinimo (160 Eur + 65 Eur) (tomas 1, e. b. l. 87-91).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nuo 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo praėjo šešeri metai, todėl spręsdamas klausimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai pakeitimo teismas vertino dabartinius nepilnametės M. P. poreikius.

Ieškovas nepilnametės dukters M. P. išlaikymo poreikius detalizavo teismui pateiktame ieškinyje esančioje vaiko poreikių vertinimo lentelėje (tomas 1, e. b. l. 4), kuriuos detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasak ieškovo, dukters maitinimui (namuose, mokykloje bei kartą per savaitę – kavinėje) per mėnesį yra reikalinga apie 250 Eur; vaikui tenkanti būsto komunalinių išlaidų dalis sudaro apie 70 Eur per mėnesį; išlaidos sveikatos priežiūrai – 20 Eur per mėnesį; drabužiams ir avalynei – apie 50 Eur per mėnesį; higienai – apie 20 Eur per mėnesį; mokyklinei uniformai ir įvairioms kanceliarinėms prekėms – apie 30 Eur per mėnesį; nuolatiniam transporto bilietui – 5,17 Eur; ugdymui ir laisvalaikiui – 65 Eur per mėnesį; atostogoms – 60 Eur per mėnesį; šventėms – 30 Eur per mėnesį; būreliams ir užklasinei veiklai – 35 Eur per mėnesį; nenumatytoms išlaidoms – 15 Eur per mėnesį. Iš viso ieškovas nurodė, jog dukters išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 650 Eur per mėnesį. Dar 220 Eur per mėnesį kainuoja nepilnametės ugdymas „Šaltinėlio“ privačioje mokykloje.

Ieškovas taip pat nurodė, jog be teismo nustatymo išlaikymo, sudarančio 525 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas papildomai nepilnametės dukters išlaikymui skyrė 3019,82 Eur, kas atitinkamai sudarytų dar po 335,53 Eur per mėnesį. Siekdamas šią aplinkybę, patvirtinti, E. P. kartu su ieškiniu pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – prekių, paslaugų pirkimo kvitus, banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius turėtas išlaidas dukters draudimui bei telefono ryšio paslaugoms, stovykloms apmokėti (tomas 1, e. b. l. 11-28, 30-47, 50-51, 53-65, 68-73, 77-83, 85, 87-112, 124-149).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė su ieškovo nurodomais poreikiais sutiko iš dalies. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė pateikė dukters poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1630 Eur suma (tomas 2, e. b. l. 1-5). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo poziciją patikslino 2020 m. gruodžio 3 d. pateikdama patikslintą dukters poreikių lentelę (DOK-236379), kurioje nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1230 Eur suma. Šią sumą atsakovė detalizavo teismo posėdžio metu. Pasak Ž. I., dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra patiriamos šios išlaidos: mokyklos mėnesio mokestis – 220 Eur, maitinimo išlaidos (įskaitant maitinimą mokykloje) – 230 Eur (150 Eur maitinimui namuose + 80 Eur maitinimui mokykloje), ugdymo išlaidos - 150 Eur (iš kurių būreliai - 100 Eur, vadovėliai – 15 Eur, dailės priemonės – 35 Eur), sveikatos ir higienos priemonės – 120 Eur (iš kurių higienos priemonės – 40 Eur, grožio prekės -40 Eur, sveikatos priemonės – 40 Eur), transporto ir ryšio priemonės – 70 Eur (iš kurių išlaidos transportui – 40 Eur, ryšio priemonėms 20 Eur, online žaidimams – 10 Eur ), drabužiams ir avalynei – 120 Eur, laisvalaikiui ir atostogoms – 200 Eur (iš kurių laisvalaikiui 80 Eur, atostogoms, viešbučiams, skrydžiams – 120 Eur), būsto komunaliniams mokesčiams (vaikui tenkanti ½ dalis) - 40 Eur, dienpinigiai – 50 Eur , gyvūno išlaikymas – 30 Eur.

Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių ((duomenys neskelbtini) metų), 3,50 Eur per dieną suma išlaidoms pietums mokykloje, pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokiu atveju, šios išlaidos sudarytų 77 Eur per mėnesį (3,50 Eur) x 22 darbo dienos per mėnesį). Teismo vertinimu, apie 150 Eur sumą galėtų sudaryti išlaidos vaiko maitinimui namuose, todėl tarp šalių nesant ginčo, teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 230 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnametės dukters maitinimui.

Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. P. dvi savaites per mėnesį gyvena motinai Ž. I. ir dvi savaites – tėvui E. P. priklausančiame būste. Bylos nagrinėjime teisme metu ieškovas nurodė, kad dukrai tenkanti būsto komunalinių mokesčių dalis sudaro 70 Eur, o atsakovė nurodė, jog dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 40 Eur. Abu tėvai bylos nagrinėjimo metu nurodė patiriantys, t. y., dengiantys vaikui tenkančią patiriamų komunalinių mokesčių dalį

Teismui pateiktame ieškinyje E. P. nurodė, kad dukters drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur, atsakovė su šia suma nesutiko, nurodydama, jog šiam dukters poreikiui patenkinti yra reikalinga apie 120 Eur per mėnesį. Kiekviena iš šalių pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas drabužiams ir avalynei įsigyti. Spręsdamas dėl šalių patiriamų išlaidų dukters drabužiams ir avalynei įsigyti dydžio bei jų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į šalių nepilnametės dukters teismo posėdžių metu išsakytą nuomonę, jog drabužius ir avalynė nepilnametei perka tėtis, mama jai perka nedaug, tik būtiniausius daiktus, tačiau papildomos išlaidos drabužiams ir avalynei yra patiriamos prieš byloje paskirtus teismo posėdžius, be to, teismui yra teikiama dalis pirkimo kvitų už prekes, įsigytas ne tik M. P., bet ir pačios atsakovės poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į šias nepilnametės dukters išdėstytas aplinkybes, kuriomis abejoti neturi pagrindo, teismas kritiškai vertina atsakovės išdėstytą poziciją, jog dukters drabužiams ir avalynei per mėnesį yra patiriama vidutiniškai 120 Eur. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters poreikius, vertina, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų paauglės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 85 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra paauglė, auga (drabužių ir avalynės dydžiai nuolat kinta) ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga ją aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 85 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog šiuo metu dukra jokių papildomų būrelių nelanko dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau pažymėjo, jog net ir iki karantino M. P. papildomus užsiėmimus lankė tik epizodiškai, t. y., periodiškai pabandydavo vieną ar kitą užklasinę veiklą (būrelį), tačiau jį lankydavo vos keletą mėnesių ir po to lankymą nutraukdavo. Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutiko, nurodydama, jog nuo 2015 metų (t. y., teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo) dukra lankė įvairius papildomo ugdymo užsiėmimus, nuolat išbandydavo save įvairiose veiklose. Apklausta teisme M. P. nurodė, jog šiuo metu jokių būrelių nelanko ir ateityje nenorėtų nei vieno būrelio lankyti, nes nenori ir jai yra per sunku. Pasisakydamas dėl šalių nepilnametės dukters papildomo ugdymo ir su tuo susijusių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tiek ieškovo, tiek ir atsakovės paaiškinimais, šalių nepilnametė dukra turi gabumų dailei, kurį laiką lankė (duomenys neskelbtini) meno mokyklą, taip pat privačius dailės užsiėmimus, todėl teismo vertinimu, šiai ar kitai pasirinktai papildomo ugdymo veiklai reikalingos išlaidos, sudarančios 45 Eur per mėnesį, vertintinos kaip protingos, atitinkančios visuotinai žinomas vidutines papildomo ugdymo užsiėmimų kainas.

Ieškinyje E. P. nurodė, jog iš reikalingų higienos priemonių dukra naudoja kūno prausiklį, plaukų šampūną ir kondicionierių, veido prausiklį, intymios higienos prausiklį ir kitas smulkias higienos priemones, kurios mėnesiui kainuoja apie 20 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patikslino, jog, jo manymu, (duomenys neskelbtini) metų mergaitei dekoratyvinė kosmetika bei plaukų dažymas nėra reikalingi ir būtini, tačiau atsakovei neprieštaraujant tokiems dukters eksperimentams, šiuo metu tiek mergaitės veido oda, tiek ir plaukai yra pažeisti ir reikalaujantys specialios priežiūros (dukra vartoja veido kremą, specialų kondicionierių dažytiems, pažeistiems plaukams). Atsakovė su šiomis ieškovo nurodomomis išlaidomis nesutiko ir nurodė, jog dukters higienos prekėms per mėnesį yra reikalinga apie 40 Eur suma, taip pat analogiška 40 Eur suma yra reikalinga kosmetikai įsigyti. Atsakovė paaiškino, jog dukra naudoja šampūną, kondicionierių, prausimosi priemones, taip pat dalis išlaidų (apie 40 Eur per mėnesį) yra reikalinga grožio prekėms įsigyti. Pasak Ž. I., dukra laisvalaikiu daro makiažus tiek sau, tiek ir atsakovei, mėgsta brangius šešėlius, nori turėti didelę šešėlių paletę, daug brangių, geros kokybės šepetėlių, todėl neturėtų tenkintis tik pigiausiomis, prastos kokybės priemonėmis. Nepaisant to, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukters higienos ir grožio puoselėjimo poreikiui vidutiniškai yra reikalinga skirti 80 Eur per mėnesį, tačiau iš teismui atsakovės pateiktų kvitų bei jų apibendrinimo (2020 m. gruodžio 2 d., DOK-235485) matyti, jog per atsakovės nurodomus pasirinktus devynis mėnesius ji faktiškai patyrė 252,06 Eur išlaidų, kas atitinkamai sudaro vidutiniškai 28 Eur per mėnesį, dukters higienos ir grožio priemonėms apmokėti. Spręsdamas dėl šių išlaidų būtinumo bei jų pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, jog išlaidos, patiriamos (duomenys neskelbtini) metų mergaitės dekoratyvinei kosmetikai bei plaukų dažymo priemonėms įsigyti, nepripažintinos būtinuoju bei tėvų skatintinu vaiko poreikiu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių M. P. amžių bei visuotinai žinomas vidutines prekių kainas ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, išlaidos šalių nepilnametės dukters higienos bei grožio priemonėms galėtų sudaryti iki 30 Eur per mėnesį, todėl teismas atsakovės nurodomas 80 Eur išlaidos higienos bei dukters grožio prekėms sumažina iki 30 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, kad dukra serga retai, todėl vaistų beveik nevartoja, bet vartoja vitaminus ir žuvų taukus. Siekdamas šias aplinkybes patvirtinti, ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius vitaminų bei žuvų taukų įsigijimą (tomas 1, e. b. l. 20-23) bei patvirtinančių kitas turėtas išlaidas dukters sveikatos priežiūrai, vizitams pas stomatologą apmokėti (tomas 1, e. b. l. 24-25). Atsakovė teismui paaiškino, kad dukra nešioja (duomenys neskelbtini), todėl kas antrą mėnesį yra reikalinga lankytis pas gydytoją ir yra patiriamos apie 30 išlaidos. Ž. I. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos turėtas išlaidas dukters sveikatos priežiūrai (2020 m. gruodžio 2 d., DOK-235485). Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu duotus šalių paaiškinimus, nepilnametės dukters parodymus apie tai, jog didelių sveikatos problemų ji neturi, nešioja (duomenys neskelbtini), taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kiekvienas iš tėvų prisideda prie šalių nepilnametės dukters išlaidų sveikatos priežiūrai apmokėti ir patiria su tuo susijusias išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas įrodytomis ir pagrįstomis pripažįsta 40 Eur per mėnesį išlaidas šalių nepilnametės dukters sveikatos poreikiams patenkinti.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei jų nepilnametės dukters nuomonę, teismas būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 35 Eur išlaidas kanceliarinėms prekėms bei dailės reikmenims.

Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovas rūpinasi nepilnametės dukters mobilaus ryšio paslaugomis, ir šias paslaugas apmoka, kiekvieną mėnesį tam skirdamas vidutiniškai iki 15 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. , 92-93, 96-103), o atsakovė rūpinasi dukters mobilaus ryšio telefono įsigijimu (vadovaujantis dukters paaiškinimais, telefonui įsigyti yra patyrusi 80 Eur išlaidų), taip pat 2020 m. rugsėjo mėnesį įsigijo Asus kompiuterį, kainavusį 707 Eur (2020 m. gruodžio 2 d., DOK-235485, tomas 5, e. b. l. 170-174). Nepaisant to, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kompiuterio įsigijimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, teismas, atsižvelgdamas į šalyje paskelbtą karantiną bei pradėtą nuotolinį ugdymą, šias išlaidas pripažįsta būtinomis bei pagrįstomis, tačiau pažymi, jog tiek mobilaus ryšio telefonas, tiek kompiuteris paprastai tarnauja ne vienerius metus. Teismo vertinimu, telefonas paaugliui galėtų būti tinkamas naudoti dvejus metus, kompiuterinė technika (kompiuteris) – ketverius metus, todėl atsakovės nurodomos išlaidos jiems įsigyti atitinkamai mažintinos ir sudarytų vidutiniškai apie 18 Eur per mėnesį.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaidų vaiko transporto išlaidoms būtinumo, dydžio bei jų pagrįstumo. Ieškovas teigė, kad dukters poreikių patenkinimui yra pakankama įsigyti viešojo transporto bilietą, kainuojantį metams 62 Eur, kas atitinkamai sudarytų 5,17 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog autobuso ir taksi (BOLT) išlaidoms apmokėti per mėnesį yra reikalinga apie 40 Eur. Siekdama šias išlaidas pagrįsti, atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. (DOK-235485) teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog vien taksi paslaugoms apmokėti 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėnesį patyrė 67,70 Eur išlaidų, kas atitinkamai sudaro 22,57 Eur per mėnesį. Nepaisant to, jog teismo posėdžio metu teismas netenkino atsakovės prašymo prijungti prie bylos užsienio kalba surašytus dokumentus apie atsakovės patirtas išlaidas BOLT paslaugoms apmokėti, byloje apklausta nepilnametė M. P. patvirtino, jog kartais naudojasi taksi paslaugomis, tačiau ne kiekvieną dieną. Dažniausiai mama iškviečia taksi, kai reikia pervažiuoti iš vienų namų į kitus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo nurodytas bei viešai (www.vilniustransport.lt ) skelbiamas moksleivių metinio viešojo transporto bilieto kainas (62 Eur metams), taip pat įvertinęs aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra kelis kartus per mėnesį vyksta iš vienų namų į kitus, kartu su savimi turėdama būtiniausius daiktus, teismas protingomis ir pagrįstomis pripažįsta 15 Eur išlaidas M. P. transportui.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog dukters laisvalaikiui ir ugdymui per mėnesį yra reikalinga apie 65 Eur suma. Atsakovė teismui pateiktoje patikslintoje lentelėje nurodė, jog dukters laisvalaikiui bei atostogoms per mėnesį yra reikalinga apie 200 Eur, o apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš šių išlaidų laisvalaikiui tenkanti dalis sudarytų apie 80 Eur per mėnesį. Siekdama šias išlaidas pagrįsti Ž. I. teismui pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas apsilankymams kavinėse, kine, viešuose renginiuose, taip pat išlaidas, patirtas riedlentei bei kelionėms į Druskininkus bei Londoną. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų nepilnametės M. P. laisvalaikiui pagrįstumo pirmiausi atsižvelgia į tai, jog bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis pačios nepilnametės paaiškinimais buvo nustatyta, kad mergaitė lankėsi tik viename iš atsakovės teismui pateiktų renginių – dainininkės Jazzu koncerte (aplinkybę, jog kituose atsakovės nurodytuose renginiuose mergaitė nedalyvavo, teismo posėdžio metu pripažino ir pati atsakovė). Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog dalis kitų atsakovės nurodomų laisvalaikio išlaidų yra priskiriamos kitoms išlaidų grupėms, pvz., kelionės į Druskininkus išlaidos yra priskiriama transporto išlaidoms, o išlaidos kelionei į Londoną – atostogų išlaidoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog M. P. laisvalaikio poreikio patenkinimui per mėnesį yra reikalinga vidutiniškai 65 Eur suma ir po dalį šių išlaidų bendravimo su dukra metu patiria kiekvienas iš tėvų.

Ieškovui nurodžius, jog kitiems nenumatytiems poreikiams, per mėnesį yra reikalinga skirti apie 15 Eur sumą, ir atsakovei dėl šių išlaidų neprieštaraujant, jog įtrauktinos į nepilnametės dukters poreikius.

Nepaisant to, jog į dukters poreikių lentelę kiekviena iš šalių įtraukė išlaidas atostogoms, išvykoms bei šventėms, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, dovanoti dovanas, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir sprendžia, jog šios išlaidos turėtų būti tenkinamos kiekvieno iš tėvų, atsižvelgiant į jo finansines galimybes.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas iš tėvų nurodė, kad bendravimo su dukra metu skiria mergaitei dienpinigius. Tiek ieškovui, tiek ir atsakovei sutikus, kad šios išlaidos turėtų tekti kiekvienam iš tėvų, šios išlaidos į bendrus vaiko poreikius netrauktinos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, jog kiekviena šeima savarankiškai priima sprendimą dėl augintinio įsigijimo ir laikymo, todėl šaliai (nagrinėjamu atveju – atsakovei) priėmusiai sprendimą namuose įsigyti bei auginti jūros kiaulytę turėtų tekti ir visos su tuo susijusios išlaidos.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters M. P. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymo ir pan.), patenkinti reikalinga apie 650 Eur suma per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2021 m. sudaranti 70 Eur.

Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 580 Eur suma (650 Eur – 70 Eur = 580 Eur), kurią vaiko išlaikymui turėtų skirti abu tėvai. Teismas pažymi, jog ši suma yra iš esmės analogiška šalių nepilnametės dukters poreikiams, šalių aptartiems santuokos nutraukimo metu.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju šalys, nutraukdamos santuoką, be kitų klausimų, bendru sutarimu nustatė išlaikymo vaikui dydį, kuris buvo patvirtintas 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015. Šiuo susitarimu ieškovas įsipareigojo nepilnametės M. P. išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti 525 Eur sumą, t. y., padengti visas nepilnametės dukters ugdymo išlaidas, sudarančias iki 250 Eur. Šalys taip pat susitarė kartu dengti kitas nepilnametės dukters išlaidas. Nepaisant to, jog tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodamos paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu šalys aiškiai, konkrečiai bei vienareikšmiškai nenurodė, kokiomis dalimis (proporcijomis) buvo susitarę prisidėti prie likusių vaiko poreikių tenkinimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog 2015 metų Sutartimi šalys sutarė lygiomis dalimis prisidėti prie kitų (neįskaitant privataus ugdymo) vaiko poreikių patenkinimo – tiek iš šalių pasirašytos Sutarties, tiek ir iš ieškovo paaiškinimų spręstina, jog E. P. įsipareigojo iki 250 Eur per mėnesį skirti dukters privačios ugdymo įstaigos mokesčiams apmokėti ir likusia 275 Eur per mėnesį suma prisidėti prie kitų vaiko poreikių tenkinimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, kad šalys buvo sutarę suteikti vaikui patį geriausią išsilavinimą ir leisti ją į privačią ugdymo įstaigą (šias išlaidas įsipareigojo dengti ieškovas), taip pat kartu prisidėti prie likusių vaiko poreikių tenkinimo, kadangi abu tėvai „gali dirbti ir užsidirbti“.

Ieškovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, iš esmės pasikeitus jo turtinei padėčiai (t. y., sumažėjus jo gaunamoms pajamos), taip pat pasikeitus šalių nepilnametės dukters poreikiams.

Sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo po teismo sprendimo priėmimo bei šio pasikeitimo įtakos priteistinam išlaikymo dydžiui, pažymėtina, jog 2015 metais šalims nutraukus santuoką buvo pasidalintas joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas. Taip pat po 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo kiekviena iš šalių 2015-2008 metais įsigijo nekilnojamojo turto. Ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo E. P. teismui pateikė 2019 m. spalio 22 d. Duomenų apie tai, kad ieškovo turimas turtas būtų sumažėjęs ar būtų padidėję jo turimi finansiniai įsipareigojimai ir tai būtų lėmę kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo sumažinimo, byloje nenustatyta. Pats ieškovas teismui pareikštą ieškinį grindė išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su jo gaunamų pajamų sumažėjimu.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad ieškovo gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2015 metų iki kreipimosi į teismą sumažėjo 4,8 karto, t. y., 2015 metais ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė apie 8122,35 Eur per mėnesį, o 2019 metų antroje pusėje – 1689 Eur per mėnesį. Vertinant šį ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, teismas pažymi, jog toks ieškovo gaunamų pajamų pasikeitimas pripažintinas esminiu bei žymiu, tačiau kartu teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti priežastis, dėl kurių šis pasikeitimas atsirado, taip pat ieškovo pastangas, siekiant maksimaliai išnaudoti galimybes užsidirbti.

Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, jog darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo pardavimų vadovu ir iš kurios 2015 metais gavo 129885,64 Eur pajamų (tomas 1, e. b. l. 75), ieškovas nutraukė bendru šalių sutarimu. Ieškovas paaiškino, jog ieškoti analogiško darbo alternatyvų panašaus profilio įmonėje nebuvo taip paprasta, iki tol dažniausiai pats sulaukdavo jį dominančių įmonių pasiūlymų. E. P. nurodė, jog tokių pasiūlymų nesant, nusprendė vystyti savo verslą, dirbdamas savo įsteigtoje MB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis ieškovo teismui pateikta teismui pateikta 2019 m. rugsėjo 2 d. pažyma „Dėl E. P. pajamų“ (tomas 1, e. b. l. 48), ieškovo pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (neatskaičius mokesčių) 2018 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais sudarė 8000 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų 6656 Eur (1664 Eur per mėnesį), o 2019 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais 14500 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų 12053,82 Eur (1507 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu, gaudamas šias pajamas, o taip pat papildomas pajamas iš nuomos veiklos, atitinkamai sudarančias 2280 Eur ir 4560 Eur (tomas 1, e. b. l. 48), ieškovas turėjo finansines galimybes tinkamai vykdyti 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo prievolę.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog 2019 m. rugpjūtį jo gaunamos pajamos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo iki 500 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, nurodomu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pajamų, neturėjo kontraktų, įmonėje buvo pradėti organizuoti pertvarkymai, todėl jam teko susimažinti gaunamą darbo užmokestį. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys bei darbuotojas (vadovas), turintis teisę vienasmeniškai priimti sprendimus, įskaitant ir sprendimus, susijusius su jam išmokėtinu darbo užmokesčio dydžiu, E. P. nepasinaudojus teise teikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius sunkią bendrovės finansinę situaciją, ieškovo nurodytos aplinkybės, lėmusios ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, vertintinos kritiškai. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas turėdamas ne vienerių metų dalyvavimo tarptautiniame versle patirtį bei gebėjimą dirbti ir užsidirbti ženklias, t. y., gerokai didesnes nei vidutines, pajamas, turėjo imtis priemonių ir šias galimybes maksimaliai išnaudoti. Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, jog ieškovas ėmėsi priemonių gauti papildomas pajamas – t. y., nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio įsidarbino DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, kur jam buvo mokamas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog sumažėjus darbo užmokesčiui MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas dėjo pastangas gauti papildomų pajamų, tačiau savo galimybes išnaudojo tik iš dalies.

Vertinant šalių nepilnametės dukters poreikius, jų dydį bei įtaką pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas pažymi, jog vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai iš esmės nepasikeitė: t. y., 2015 metais išlaidos vaiko privačiam ugdymui sudarė apie 250 Eur per mėnesį, taip pat dar apie 550 Eur suma (275 Eur per mėnesį x 2 tėvai) abiejų tėvų buvo skiriama dukters poreikių tenkinimui, 2020 metais išlaidos dukters ugdymui „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje sudaro 220 Eur per mėnesį ir atitinkamai apie 580 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, yra reikalinga kitiems M. P. poreikiams tenkinti.

Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas taip pat atsižvelgia į ieškovo nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu patvirtintas tiek šalių nepilnametės dukters paaiškinimais, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog šalia ieškovo mokamo išlaikymo pagal priimtą teismo sprendimą, dukrai pusę laiko gyvenant pas tėvą, E. P. taip pat patiria nemažai papildomų išlaidų, skirtų mergaitės poreikių tenkinimui, t. y., šiuo laikotarpiu ieškovas pilnai rūpinasi nepilnametės dukters maitinimu, rūpinasi jos laisvalaikiu bei dengia visas su tuo susijusias išlaidas, dengia dukrai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, perka vaikui drabužius, avalynę, higienos priemones, taip pat perka kanceliarines priemones, apmoka draudimo, mobilaus ryšio išlaidas, taip pat padengia šiuo laikotarpiu patiriamas išlaidas sveikatos priežiūrai, kartu su dukra švenčia šventes, dovanoja jai dovanas, atostogauja, apmoka didesnę dalį dukters stovyklos išlaidų. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad pagal 2015 m. vasario 2 d. teismo sprendimą ieškovo išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui turėtų apsiriboti 525 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis per mėnesį suma, į kurią įeina ir ugdymo įstaigos kaštų padengimas, faktiškai ieškovas patiria papildomų išlaidų, tenkindamas tuos nepilnametės dukters poreikius, kuriuos turėtų tenkinti vaiko motina. Šią aplinkybę apklausta teismo posėdžio metu patvirtinti ir šalių nepilnametė dukra M. P., kuri nurodė, jog drabužius ir daiktus jai perka ne tik mama, bet ir tėtis. Mergaitė nurodė, jog nedaug dalykų gauna iš mamos, didžiąją dalį jų atsakovė dukrai perka tik prieš byloje paskirtus teismo posėdžius, tokiu būdu siekdama pateikti į bylą daugiau patirtas išlaidas patvirtinančių mokėjimo kvitų.

Formuodamas teismų praktiką, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog jo manymu, kiekvienam iš tėvų turėtų tekti tos išlaidos, kurios yra patiriamos faktinio buvimo su vaiku metu, t. y., išlaidos vaiko maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms įsigyti, vaikui tenkančiai būsto komunalinių mokesčių daliai apmokėti, taip pat vaiko dienpinigiams, laisvalaikiui, atostogoms bei šventėms apmokėti. Atsakovė su šia pozicija sutiko tik iš dalies, nurodydama, kad kiekvienas iš tėvų galėtų prisiimti jam tenkančias išlaidas, skiriamas vaiko dienpinigiams, maitinimui namuose bei atostogų, viešbučių ir skrydžių išlaidoms.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra po lygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų, taip pat atsižvelgiant formuojamą aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką bei ieškovo faktiškai patiriamų papildomų (t. y., nenustatytų teismo sprendime) dukters išlaikymo išlaidų dydį, teismas sprendžia, jog tiek ieškovo, tiek ir atsakovės faktinio buvimo su vaiku išlaidos, patiriamos vaiko dienpinigiams, maitinimui, drabužiams ir avalynei, higienos bei kosmetikos priemonėms įsigyti, taip pat laisvalaikiui, atostogoms, šventėms, augintinio priežiūrai neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų, o likusios išlaidos, t. y., išlaidos vaiko papildomam ugdymui (būreliams ir užklasinei veiklai), sveikatos priežiūrai, kanceliarinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui, turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, kuris uzufrukto teise yra pavedamas tvarkyti atsakovei Ž. I.. Atsižvelgiant į teismo nustatytus šalių nepilnametės dukters poreikius bei jų patenkinimui reikalingas sumas, teismas ieškovo pareikštą ieškinį iš dalies tenkina, sumažindamas iš jo priteistiną išlaikymą aukščiau nurodytiems dukters poreikiams apmokėti iki 100 Eur per mėnesį.

Teismas taip pat pažymi, jog atsižvelgiant į aukščiau aptartą geresnę ieškovo finansinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas), teismas sprendžia, jog ieškovas ir toliau pilnai turėtų dengti šalių nepilnametės dukters ugdymui reikalingas lėšas, apmokėdamas visus dukters ugdymo įstaigų nustatytus mokesčius. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju išlaidos dukters mokymuisi privačioje „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje sudaro 220 Eur per mėnesį, teismas E. P. pareikštą ieškinį tenkina iš dalies, pakeisdamas 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir sumažindamas iš ieškovo priteistiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. iki 320 Eur (100 Eur + 220 Eur), mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato, o taip pat ir pakeičia, teismas.

Nagrinėjamu atveju 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015, nutraukiant šalių santuoką, buvo patvirtinta pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 8.2 punkte pareiškėjai susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, numatydami, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su dukra M. P. kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad Ž. I.-P. bendrauja porinėmis, o E. P. – neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo pirmadienio. Sutarties 8.3 irt 8.4 punktuose pareiškėjai susitarė, kad apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės pirmadienis, t. y., E. P. neporinės savaitės pirmadienį paima vaiką iš mokymosi (ugdymo) įstaigos ir bendrauja iki porinės savaitės pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą. Ž. I.-P. porinės savaitės pirmadieniais paima vaiką iš mokymosi įstaigos ir bendrauja iki neporinės savaitės pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą (tomas 1, e. b. l. 151-156).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama, nekeičiant kituose 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 punktuose nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pakeisti teismo patvirtintos sutarties 8.2 punktą, numatant, jog vaikas su kiekvienu iš tėvų gyvena ne po vieną, o po dvi savaites iš eilės. Atsakovė taip pat prašė nustatyti, jog vaikas paimamas iš mamos/tėvo sekmadienį 18 val. vakare ir grąžinamas po dviejų savaičių sekmadienį 18 val. vakare.

Ieškovas su pareikštu priešieškiniu iš dalies sutiko. E. P. neprieštaravo, jog būtų nustatyta, kad kiekvienas iš tėvų nepertraukiamai bendrauja su dukra po dvi savaites iš eilės, tačiau nesutiko, kad būtų pakeista jau daugiau nei penkerius metus galiojanti tvarka, pagal kurią šalių nepilnametė dukra paimama iš mamos/tėvo ir į juos grąžinama pirmadienį ryte.

Teismo posėdžio metu išklausius nepilnametės M. P. nuomonę, mergaitė nurodė, jog sutiktų pas kiekvieną iš tėvų praleisti po dvi savaites iš eilės, be to, jau kurį laiką taip ir gyvena. Jai yra tinkama ir patogi dabar galiojanti tvarka, kai į tėvo/motinos namus ji pervažiuoja pirmadieniais, t. y., pirmadienį ryte mergaitė išvyksta į mokyklą, o po jos grįžta jau į kito iš tėvų namus. Pasak M. P., tokiu atveju jai „nesusigadina“ savaitgalio diena, nereikia jos skirti daiktų susidėjimui ir pervažiavimui. Analogišką poziciją M. P. išdėstė ir mamai ir tėčiui skirtame rašytiniame pranešimas, kurio kopiją teismui pateikė ieškovas (tomas 4, e. b. l. 197, 78, DOK 116720). Atsižvelgiat į šalių išdėstytas aplinkybes, susiformavusią praktiką, pagal kurią šalių nepilnametė dukra paimama iš mamos/tėvo ir į juos grąžinama pirmadienį ryte bei teismo posėdžio metu išreikštą nepilnametės M. P. nuomonę, teismas atsakovės priešieškinį tenkina iš dalies, nustatydamas, jog kiekvienas iš tėvų nepertraukiamai bendrauja su dukra po dvi savaites iš eilės, apsikeitimo diena palikdamas pirmadienį.

Dėl baudos panaikinimo

2021 m. sausio 19 d. nutartimi teismas skyrė atsakovės atstovei, advokatei Astai Skujytei, 100 Eur baudą už neatvykimą į 2021 m. sausio 19 d., 9:00 val. paskirtą teismo posėdį. Priimtoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovės atstovė, advokatė Asta Skujytė, apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai (teismo posėdžio data ir laikas su proceso dalyviais buvo suderinti iš anksto), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, priežasčių, sutrukdžiusių jai (o ne jos atstovaujamai Ž. I.) dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, nenurodė. Byloje buvo pateiktas atsakovės Ž. I. prašymas civilinės bylos nagrinėjimą nagrinėti, tačiau iki paskirto posėdžio šis prašymas nebuvo išnagrinėtas, priešingai - 2021 m. sausio 18 d. teisėjos rezoliucija buvo nutarta šį klausimą spręsti teismo posėdžio metu, atsakovę įpareigojant pateikti teismui pažymą dėl neatvykimo į teismą. Atstovei apie šią teismo rezoliuciją buvo žinoma, kadangi vykdydama teismo įpareigojimą atstovė pateikė teismui medicininę pažymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės atstovė be svarbių priežasčių neatvyko į 2021 m. sausio 19 d., 9:00 val. paskirtą teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl advokatei A. S. už neatvykimą į teismo posėdį ir trukdymą teismui greitai ir teisingai išnagrinėti bylą skyrė 100 EUR baudą.

2021 m. sausio 20 d. advokatė Asta Skujytė pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, kuriame nurodė, jog yra advokatė nuo 2003 metų ir niekada per 17 (septyniolika) darbo advokate metų nebuvo gavusi teismo nuobaudos jokiais civilinio proceso kodekse numatytais pagrindais, todėl tokia aplinkybė yra objektyviai charakterizuojanti advokatę kaip asmenį, siekiantį savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau ir atsakingiau. Atstovė pažymėjo, kad šioje byloje nuo pat teisinių paslaugų sutarties su Ž. I. sudarymo advokatė maksimaliai dėjo pastangas, kad civilinėje byloje būtų surinkti ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės poziciją, sustiprinantys jos poziciją, ir tokie įrodymai buvo teikiami. Advokatė veikė už įmanomai greitą bylos nagrinėjimą, todėl vertinant tik veiksmus, atliktus iki paskirto 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdžio, advokatė laiku teikė papildomus dokumentus - bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (įkelta 2021 m. sausio 16 d.), taip pat buvo įkeltas prašymas priimti papildomus įrodymus (2021 m. sausio 16 d.). Kai atsakovė Ž. I. pranešė atstovei, kad susirgo, atstovė paprašė įrodymų apie nedarbingumą ir juos gavusi 2021 m. sausio 18 d., po 12:00 val. įkėlė juos į civilinę bylą per EPP bei atsakovei paaiškino, kad taip pat reikės pateikti atitinkamos formos pažymą dėl neatvykimo į teismo posėdį. Šią pažymą taip pat įkėlė į bylą, vos tik pažyma buvo pateikta advokatei – 2021 m. sausio 18 d. (įkėlė po 15:00 val.). Taip pat advokatė, įvertinusi gautą informaciją apie atsakovės susirgimą, 2021 m. sausio 18 d. parašė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės ligos ir pati nurodė datas, kuriomis prašė teismo neskirti kito teismo posėdžio. Atsakovė nepageidavo, kad advokatė dalyvautų byloje be atsakovės, todėl atstovė įkėlė prašymą atidėti teismo posėdį - išreiškė poziciją raštu, kiti įrodymai buvo įkelti į civilinę bylą anksčiau. Pasak Astos Skujytės, ji žinojo, kada buvo paskirtas teismo posėdis, todėl prieš posėdį (2021 m. sausio 19 d., 08:54 val.) paskambino ir pranešė, kad per ZOOM platformą nesijungs, nes yra pateikusi poziciją raštu, tačiau taip advokatė pasielgė dėl tos priežasties, kad nebūtų gaišinamas teismo laikas, t. y., kad nebūtų manoma, kad advokatė negali prisijungti dėl techninių kliūčių. Atstovė nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, bylos nagrinėjimas 2021 m. sausio 19 d., 9:00 val. paskirtame teismo posėdyje buvo atidėtas dėl jos neatvykimo. Advokatės nuomone, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl atsakovės ligos, todėl objektyviai teismo nuobauda advokatei paskirta nepagrįstai. Juo labiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad sekantis teismo posėdis byloje vyko sekančią dieną, t. y., 2021 m. sausio 20 d., 09.00 val. ir tiek atsakovė, tiek ir jos atstovė jame dalyvavo. Atstovė nemano, kad buvo sutrukdyta teismo darbui ar užvilkintas bylos nagrinėjimas kaltais advokatės veiksmais, juk bet kuriuo atveju ir atsakovės Ž. I. medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į teismą buvo nurodomos neatvykimo į teismą dienos – 2021 m. sausio 18-19 d., todėl advokatės nuomone, teismo nuobaudos paskyrimas, kai teismo posėdis paskirtas kitą dieną, o pati atsakovė dieną prieš vykusiame posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, yra neproporcinga poveikio priemonė atstovei - advokatei. Astos Skujytės nuomone, ji šioje byloje deda maksimalias pastangas, kad byloje būtų tinkamai atskleistos visos aplinkybės, veikia už greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, iki šiol nei vienas posėdis byloje nebuvo atidėtas dėl advokatės netinkamo atstovavimo, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašo teismo paskirtą nuobaudą panaikinti.

Spręsdamas atsakovės atstovės prašymą dėl baudos panaikinimo, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju bauda advokatei Astai Skujytei buvo paskirta ne už nesavalaikį procesinių dokumentų teikimą ar kitus proceso pažeidimus, o už tai, kad atstovė, būdama tinkamai informuota apie civilinės bylos datą, laiką ir vietą (teismo posėdžio data ir laikas su proceso dalyviais buvo suderinti iš anksto), į bylos nagrinėjimą, paskirtą 2021 m. sausio 20 d., 09.00 val., neatvyko, priežasčių, sutrukdžiusių jai (o ne jos atstovaujamai Ž. I.) dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, nenurodė, dėl o civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Teismas pažymi, jog civilinė byla pagal ieškovo E. P. ieškinį teisme nagrinėjama nuo 2019 m. spalio mėnesio. Bylos nagrinėjimas net 3 kartus buvo atidėtas atsakovės iniciatyva ar dėl jos sveikatos būklės, t. y., 2020 m. vasario 27 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, atsižvelgiant į atsakovės prašyme išdėstytas aplinkybes, susijusias su tą pačią dieną vykstančia vaiko apklausa, 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. spalio 23 d. paskirti posėdžiai buvo atidėti atsakovei pateikus jai išduotą kelių dienų trukmės nedarbingumą, į kurio laikotarpį patekdavo ir iš anksto suplanuota teismo posėdžio data. Iš esmės analogiškas prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl atsakovės ligos teismui buvo pateiktas ir 2021 m. sausio 18 d., tačiau teismas šio prašymo iki paskirto posėdžio neišnagrinėjo – priešingai, teisėjos rezoliucija buvo nutarta prašymą nagrinėti suplanuoto teismo posėdžio metu, kartu išaiškinant atsakovei pareigą pateikti teismui medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (Forma Nr. 094-1/a). Teismas pažymi, jog byloje šalių paaiškinimai jau buvo išklausyti, todėl teismas turėjo pagrindą, į 2021 m. sausio 19 d. numatytą posėdį neatvykus asmeniškai atsakovei, bylos nagrinėjimą tęsti, ištirti bylos medžiagą ir išklausyti baigiamąsias kalbas dalyvaujant tik atsakovės atstovei, advokatei A. S., tačiau nei atsakovei, nei atstovei į paskirtą teismo posėdį neatvykus, o atsakovės atstovei nenurodžius neatvykimą pagrindžiančių priežasčių, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės veiksmai, neatvykstant į iš anksto byloje suplanuotą nuotolinį teismo posėdį, taip pat nesijungiant į nuotolinį teismo posėdį per ZOOM programą net ir tuomet, kai atstovė prieš pat teismo posėdį teismo posėdžių sekretorės buvo informuota, kad teismo posėdis įvyks (2021 m. sausio 19 d. N. Tomilinos pranešimas), vertintini kaip trukdymas teismui greitai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą, kuri, kaip jau buvo minėta, iki tol net keletą kartu buvo atidėta tenkinant tik atsakovės prašymus. Tačiau spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog 2021 m. sausio 19 d. atidėjus civilinės bylos nagrinėjimą, sekantis teismo posėdis byloje buvo paskirtas jau sekančią dieną, t. y., 2021 m. sausio 20 d., 9:00 val., kuriame dalyvavo tiek pasveikusi atsakovė Ž. I., tiek ir jos atstovė, advokatė Asta Skujytė. Šio posėdžio metu civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas itin trumpam terminui (t. y., sekančiai dienai), ir 2021 m. sausio 20 d. paskirto posėdžio metu civilinė byla buvo išnagrinėta, teismas sprendžia, kad baudos už neatvykimą į 2021 m. sausio 19 d. teismo posėdį skyrimas advokatei A. S., pripažintinas neadekvačiai griežta priemone, todėl paskirta bauda naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį (tomas 1, e. b. l. 9) bei patyrė 1000 Eur išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovė, pateikdama teismui priešieškinį, patyrė 390 Eur už procesinių dokumentų perengimą ir 550 Eur už advokatės atstovavimą teisme.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 65 proc. Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, t. y., 50 proc.

Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 65 proc., atmestas 35 proc.; atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas 50 proc., atmestas 50 proc., tokiu atveju bendrai byloje ieškovo reikalavimai patenkinti 57,5 proc., o atsakovės – 42,5 proc., todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 641,13 Eur (57,5 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 399,50 Eur (42,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 241,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 16,94 Eur, todėl patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,20 Eur (42,5 proc.), o iš atsakovės 9,74 Eur (57,5 proc.) šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7.1 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 320,00 (tris šimtus dvidešimt) Eur per mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdamas pinigus į Ž. I. banko sąskaitą: AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama Ž. I..

Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.2 punkte nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku M. P. po dvi savaites iš eilės, pradedant nuo pirmadienio. Šalims nesusitariant geranoriškai, Ž. I. su dukra bendrauja pirmas dvi savaites po šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.3 punktą, jį išdėstant sekančiai:

„8.3. Šalys susitaria, kad apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės pirmadienis, t. y., E. P. jam priklausantį pirmadienį paima vaiką iš mokymosi (ugdymo) įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą“.

Pakeisti 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.3 ir 8.4 punktus, juos išdėstant sekančiai:

8.4. Ž. I. jai priklausantį pirmadienį paima vaiką iš mokymosi įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą.“

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Atsakovės atstovės, advokatės A. S., prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.

Panaikinti 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovės Ž. I. atstovei, advokatei Astai Skujytei, advokato pažymėjimo Nr. 001979, paskirtą 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Priteisti iš atsakovės Ž. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 241,63 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,20 Eur (septynis eurus 20 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės Ž. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,74 Eur (devynis eurus 74 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas m. sausio apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė