- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1392-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31684-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- Ž. I.
- Ieškovas
- E. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei Ž. I. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) bei atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ž. I. prašydamas teismo: 1) sumažinti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 patvirtinta 2015 m. sausio 20 d. sutartimi dėl civilinių teisinių pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai M. P. dydį nuo 525 Eur iki 100 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti ieškovo E. P. naudai iš atsakovės Ž. I. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 patvirtino ieškovo E. P. kartu su buvusia sutuoktine Ž. I. 2015 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių (toliau - „Sutartis“), kurios 7.1. straipsnyje nurodyta, jog E. P. iki dukters M. P. pilnametystės įsipareigoja teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėdamas po 525 Eur iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdamas pinigus į Ž. I.-P. banko sąskaitą. Sutarties 7.2. straipsnyje, šalys sutarė, jog į išlaikymo sumą yra įskaičiuotos dukters M. P. mokymosi įstaigos nustatyti mokesčiai, kuriuos įsipareigoja sumokėti Ž. I.-P.. Sutarties 8.2. punkte, šalys taip pat susitarė, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku kas savaitę, kurios skirstomos į porines ir neporines, numatant, kad atsakovė bendrauja porinėmis, o ieškovas - neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo pirmadienio. Taigi, nors Sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog dukros gyvenamoji vieta nustatoma su mama Ž. I., iš sutarties nuostatų, įtvirtinančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, matyti, kad šis susitarimas yra formalus – porinėmis savaitėmis dukra gyvena su motina, neporinėmis – su tėvu. Dėl šios priežasties, pasak ieškovo, šis ne tik teikia išlaikymą dukrai pagal Sutartį, bet ir papildomai skiria lėšų jos kasdienių poreikių tenkinimui, be to, papildomai kas mėnesį moka už nepilnametės dukros draudimą bei jos naudojimąsi mobiliojo ryšio paslaugomis. Ieškovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas dėl iš esmės sumažėjusių dukters poreikių (jai perėjus iš privačios į valstybinę mokyklą) ir iš esmės pablogėjusios ieškovo turtinės padėties (ženkliai sumažėjusių pajamų) sumažinti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-746-127/2015 nustatytą tėvo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 525 Eur iki 100 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis per mėnesį.
3. Ieškovas nurodė, jog pastaruoju metu jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl šis nebegalintis teikti ženkliai didesnio išlaikymo nei atsakovė. Ieškovas nurodė, jog 2015 m. jo metinės pajamos buvo 97468,23 Eur (atskaičius mokesčius 8122,35 Eur per mėnesį), 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovo pajamos iš esmės sumažėjo (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas iš viso gavo 25549,82 Eur pajamų (t. y., 2129,15 Eur per mėnesį), o įvertinus ieškovo verslo liudijimo kainą, realios pajamos siekė 2072,72 Eur per mėnesį). 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo pajamos dar kartą sumažėjo (nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovas dirba DNSB „Subačiaus 12“ pirmininku už nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), ieškovo atlyginimas MB „Compulsus“ taip pat sumažintas iki 500 Eur per mėnesį). E. P. teismui pateiktame ieškinyje detalizavo dabartinius dukters M. P. poreikius, kuriuos sudaro 650 Eur suma per mėnesį. Ieškovo teigimu, kiekvienas iš tėvų dukros išlaikymui turėtų skirti po 325 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Ž. I. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo sumažinimo nesutinka. Atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškovo prašymu sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį, kadangi yra akivaizdžiai nukrypstama nuo suformuotos praktikos, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijus. Pagal teismų praktiką ir teisės aktų aiškinimą, tam jog būtų pakeistas vaiko išlaikymo dydis, ypač jį sumažinant ir tokiu būdu bloginant vaiko įprastą gyvenimą, turi būti nustatytos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kurių ieškovas neįrodė. Pasak atsakovės, dukra būdama paauglė, bando save daug kur realizuoti, turi tam tikrų elgesio sutrikimų, kurie spręstini papildomų užsiėmimų ir psichologų pagalba. Dukra ilgą laiką lankė privačias mokyklas, dabar yra įstojusi į specializuotą dailės mokyklą, todėl nuolatos yra reikalingos specifinės prekės, drobės, dažai, teptukai, kanceliarinės prekės ir pan., be to, atsakovė planuoja papildomai lankyti dailės mokytojos pamokas. Mergaitė auga ir bręsta, jos požiūris į aplinką, rūbus, menines parodas, maistą keičiasi ir didėja jų poreikis, todėl vaiko išlaikymo kaštai tik auga, o ne mažėja. Pasak atsakovės, dukra dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, šiuo metu yra tvarkomi dantys, dedamos plokštelės, reikalingi vitaminai, vaistai, nuolatiniai vizitai pas gydytojus. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovė detalizavo nepilnametės dukters poreikius per mėnesį, nurodydama, jog juos sudaro: maistas – 170 Eur; higienos prekės – 150 Eur; sveikata (kraujo tyrimai, vitaminai, vaistai, vakcinos, ortopedinės priemonės, dantų plokštelė ir jos priežiūra) – 70 Eur; transportas, ryšio priemonės – 150 Eur; apranga – 200 Eur; ugdymas – 150 Eur; laisvalaikis (gimtadieniai, šventės, atostogos); būstas – 110 Eur; dienpinigiai – 50 Eur; būreliai (boksas, programavimas, dailės mokytoja) – 230 Eur; naminiai gyvūnai – 30 Eur; mokyklos poreikiai – 120 Eur. Atsakovė nurodė, jog tėvo teiktiną išlaikymą reikia ne mažinti, o didinti, juolab, kai iki šios dienos ieškovas mokėtino išlaikymo neindeksavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl ieškinio nurodyta, jog Tarnybos darbuotoja pakalbino M., kuri pasakojo, kad vieną savaitę gyvena su mama, kitą – su tėčiu. Mergaitės teigimu, jai nelabai patinka gyventi su mama, nes ji dažnai rėkia, kai paprašo mamos ką nors nupirkti, ji nieko neperka, teigdama, jog neturi pinigų, nors sau perka kvepalus už 300 Eur, keliauja po pasaulį, tačiau nenuperka jai rūbų ar kitų reikalingų daiktų. Nepilnametė nurodė, kad šiuo metu mama yra išvykusi į Pietų Ameriką, mama dažnai išvažiuoja su draugėmis ir palieka ją vieną namuose, jai daug smagiau būti su tėčiu, jie kartu gamina maistą, lankosi kavinėse, tėtis nuperka jai rūbų, reikalingų daiktų. Išvadoje nurodyta, jog atsakovė su dukra gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būstas priklauso atsakovei. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos sąlygos augti, vystytis bei ugdytis. M. mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, 5 klasėje, lanko bokso užsiėmimus. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, nurodė, kad gauna apie 500 Eur per mėnesį išmoką, 50 Eur per mėnesį vaiko pinigus bei ieškovo teikiamą 525 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai. Pasak vaiko motinos, tėvas dukra rūpinasi, per tą savaitę, kai M. būna pas jį, jis perka jai reikalingus rūbus bei daiktus, tačiau visi tie daiktai lieka ieškovo namuose. Tarnybos išvadoje teigiama, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tarnybos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo E. P. siūlomas 100 Eur per mėnesį išlaikymas dukrai negalėtų užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Ž. I. pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuriuo prašoma teismo pakeisti bendravimo tvarką, nustatant, jog vaikas tiek su mama, tiek su tėvu gyvena ir bendrauja 50/50, t. y., 2 savaites gyvena pas mamą, 2 savaites gyvena pas tėvą; vaikas paimamas iš motinos/tėvo sekmadienį, 18:00 val. ir grąžinamas po dviejų savaičių 18:00 val.; jeigu įvyktų pasikeitimai, šalys viena kitą turi informuoti prieš 3 darbo dienas el. paštu arba sms žinute; visi kiti vaiko lankymo, atostogų ir bendravimo ypatumai išlieka nepakeisti, kaip buvo aptarti 2015 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Ne. N2-746-127/2015. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog nuo 2019 m. pabaigos tėvas su dukra atsisako būti ir ja rūpintis, o paskutinius du mėnesius visai nebendrauja, net vaikui atėjus prie namų durų, jos neįsileidžia, neatsakinėja į žinutes, vaiko kviečiamas pasivažinėti dviračiu, nereaguoja. Be to, atsakovei atlikta operacija ir pritaikytas atitinkamas režimas ir atsakovė net negalinti planuotis tolimesnių gydymo veiksmų. Dėl šios priežasties yra keistinas tėvo bendravimo su vaiku grafikas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog ieškovas su atsakovės pateiktais reikalavimais iš dalies sutinka, t. y., sutinka, kad vaikas tiek su mama, tiek su tėvu gyvena ir bendrauja 50/50, nustatant, jog vaikas pas tėvą gyvena dvi savaites ir pas mamą gyvena dvi savaites, tačiau ieškovas nesutinka su reikalavimu, kad vaikas būtų paimamas iš motinos/tėvo sekmadienį 18 val. ir grąžinamas po dviejų savaičių sekmadienį 18 val. Atsakovės teiginiai, neva ieškovas nuo praėjusių metų pabaigos vis atsisako rūpintis dukra, yra niekuo nepagrįsti ieškovą žeidžiantys melagingi kaltinimai. Pasak ieškovo, esama bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus ir yra realiai vykdoma, todėl jos pakeitimui nėra jokio pagrindo.
8. Tarnyba savo išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad šalyje paskelbus karantiną, nepilnametės tėvai pradėjo nesutarti dėl dukters priežiūros, bendravimo su vaiku, tėvams inicijuota atvejo vadyba, 2020 m. balandžio 22 d. sudarytas pagalbos planas. Tarnybos vyr. specialistei 2020 m. gegužės 27 d. pakartotinai bendraujant su mergaite, ji sakė, kad mama jai pasiūlė vasaros laikotarpiu dvi savaites gyventi su tėčiu, kitas dvi savaites - su ja, o prasidėjus mokslo metams būtų grąžinta ankstesnioji bendravimo tvarka. M. teigimu, ji sutiktų su tokia bendravimo tvarka tik vasaros laikotarpiui. Pasak mergaitės, karantino metu ji nesisvečiavo pas tėtį, nes jis jos neįsileisdavo, tačiau nuo gegužės 18 d. praleido pas tėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas:
9.1. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7.1 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisė iš atsakovo E. P. išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 320,00 Eur per mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, pervesdamas pinigus į Ž. I. banko sąskaitą nurodant, kad dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama Ž. I..
9.2. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.2 punkte nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatė, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku M. P. po dvi savaites iš eilės, pradedant nuo pirmadienio. Šalims nesusitariant geranoriškai, Ž. I. su dukra bendrauja pirmas dvi savaites po šio teismo sprendimo priėmimo dienos.
9.3. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2015 m. vasario 2 d. civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.3 punktą, jį išdėstant sekančiai: „8.3. Šalys susitaria, kad apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės pirmadienis, t. y., E. P. jam priklausantį pirmadienį paima vaiką iš mokymosi (ugdymo) įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą“.
9.4. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.3 ir 8.4 punktus, juos išdėstant sekančiai: „8.3. Šalys susitaria, kad apsikeitimo vaiku diena laikytina kiekvienas savaitės pirmadienis, t. y., E. P. jam priklausantį pirmadienį paima vaiką iš mokymosi (ugdymo) įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą. 8.4. Ž. I. jai priklausantį pirmadienį paima vaiką iš mokymosi įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant vaiką į mokymosi įstaigą.“
9.5. likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
10. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters M. P. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymo ir pan.), patenkinti reikalinga apie 650 Eur suma per mėnesį.
11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2021 m. sudaranti 70 Eur. Todėl įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 580 Eur suma (650 Eur – 70 Eur = 580 Eur), kurią vaiko išlaikymui turėtų skirti abu tėvai. Teismas pažymėjo, jog ši suma yra iš esmės analogiška šalių nepilnametės dukters poreikiams, šalių aptartiems santuokos nutraukimo metu.
12. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2015 metų iki kreipimosi į teismą sumažėjo 4,8 karto, t. y., 2015 metais ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė apie 8122,35 Eur per mėnesį, o 2019 metų antroje pusėje – 1689 Eur per mėnesį. Vertindamas šį ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, teismas pažymėjo, jog toks ieškovo gaunamų pajamų pasikeitimas pripažintinas esminiu bei žymiu, tačiau sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti priežastis, dėl kurių šis pasikeitimas atsirado, taip pat ieškovo pastangas, siekiant maksimaliai išnaudoti galimybes užsidirbti.
13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas yra vienintelis MB „Compulsus“ narys bei darbuotojas (vadovas), turintis teisę vienasmeniškai priimti sprendimus, įskaitant ir sprendimus, susijusius su jam išmokėtinu darbo užmokesčio dydžiu, E. P. nepasinaudojus teise teikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius sunkią bendrovės finansinę situaciją, ieškovo nurodytas aplinkybes, lėmusias ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, teismas vertintino kritiškai. Teismo vertinimu, ieškovas, turėdamas ne vienerių metų dalyvavimo tarptautiniame versle patirtį bei gebėjimą dirbti ir užsidirbti ženklias, t. y., gerokai didesnes nei vidutines, pajamas, turėjo imtis priemonių ir šias galimybes maksimaliai išnaudoti. Teismas nustatė, kad ieškovas ėmėsi priemonių gauti papildomas pajamas – t. y., nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio įsidarbino DNSB „Subačiaus 12“ pirmininku, kur jam buvo mokamas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Teismas konstatavo, kad sumažėjus darbo užmokesčiui MB „Compulsus“ ieškovas dėjo pastangas gauti papildomų pajamų, tačiau savo galimybes išnaudojo tik iš dalies.
14. Teismas, vertindamas šalių nepilnametės dukters poreikius, jų dydį bei įtaką pareikštam reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pažymėjo, jog vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai iš esmės nepasikeitė: t. y., 2015 metais išlaidos vaiko privačiam ugdymui sudarė apie 250 Eur per mėnesį, taip pat dar apie 550 Eur suma (275 Eur per mėnesį x 2 tėvai) abiejų tėvų buvo skiriama dukters poreikių tenkinimui, 2020 metais išlaidos dukters ugdymui „Šaltinėlio“ mokykloje sudaro 220 Eur per mėnesį ir atitinkamai apie 580 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, yra reikalinga kitiems M. P. poreikiams tenkinti.
15. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu patvirtintas tiek šalių nepilnametės dukters paaiškinimais, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog šalia ieškovo mokamo išlaikymo pagal priimtą teismo sprendimą, dukrai pusę laiko gyvenant pas tėvą, E. P. taip pat patiria nemažai papildomų išlaidų, skirtų mergaitės poreikių tenkinimui, t. y., šiuo laikotarpiu ieškovas pilnai rūpinasi nepilnametės dukters maitinimu, rūpinasi jos laisvalaikiu bei dengia visas su tuo susijusias išlaidas, dengia dukrai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, perka vaikui drabužius, avalynę, higienos priemones, taip pat perka kanceliarines priemones, apmoka draudimo, mobilaus ryšio išlaidas, taip pat padengia šiuo laikotarpiu patiriamas išlaidas sveikatos priežiūrai, kartu su dukra švenčia šventes, dovanoja jai dovanas, atostogauja, apmoka didesnę dalį dukters stovyklos išlaidų. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad pagal 2015 m. vasario 2 d. teismo sprendimą ieškovo išlaidos nepilnametės dukters išlaikymui turėtų apsiriboti 525 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis per mėnesį suma, į kurią įeina ir ugdymo įstaigos kaštų padengimas, faktiškai ieškovas patiria papildomų išlaidų, tenkindamas tuos nepilnametės dukters poreikius, kuriuos turėtų tenkinti vaiko motina. Šią aplinkybę apklausta teismo posėdžio metu patvirtinti ir šalių nepilnametė dukra M. P., kuri nurodė, jog drabužius ir daiktus jai perka ne tik mama, bet ir tėtis. Mergaitė nurodė, jog nedaug dalykų gauna iš mamos, didžiąją dalį jų atsakovė dukrai perka tik prieš byloje paskirtus teismo posėdžius, tokiu būdu siekdama pateikti į bylą daugiau patirtas išlaidas patvirtinančių mokėjimo kvitų. Teismas ieškovo pareikštą ieškinį iš dalies tenkino, sumažindamas iš jo priteistiną išlaikymą aukščiau nurodytiems dukters poreikiams apmokėti iki 100 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju išlaidos dukters mokymuisi privačioje „Šaltinėlio“ mokykloje sudaro 220 Eur per mėnesį, E. P. pareikštą ieškinį tenkino iš dalies, pakeisdamas 2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir sumažindamas iš ieškovo priteistiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. iki 320 Eur (100 Eur + 220 Eur), mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
16. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas aplinkybes, susiformavusią praktiką, pagal kurią šalių nepilnametė dukra paimama iš mamos/tėvo ir į juos grąžinama pirmadienį ryte bei teismo posėdžio metu išreikštą nepilnametės M. P. nuomonę, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nustatydamas, jog kiekvienas iš tėvų nepertraukiamai bendrauja su dukra po dvi savaites iš eilės, apsikeitimo diena palikdamas pirmadienį.
17. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 65 proc. Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, t. y., 50 proc. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 65 proc., atmestas 35 proc.; atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas 50 proc., atmestas 50 proc., tokiu atveju bendrai byloje ieškovo reikalavimai patenkinti 57,5 proc., o atsakovės – 42,5 proc., todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 641,13 Eur (57,5 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 399,50 Eur (42,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai teismas priteisė 241,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir šioje dalyje ieškovo E. P. ieškinį atmesti, paliekant išlaikymo dydį, kuris yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-751-127/2015. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
18.1. Teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo sumažinimą, taip pat ne visai atskleidė visas faktines aplinkybes apie tikrąsias ieškovo E. P. gaunamas pajamas, todėl šių aplinkybių visetas galėjo lemti neteisingo bei neteisėto teismo sprendimo priėmimą, kuriuo buvo sumažintas ieškovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
18.2. 2015 m. vasario 2 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas moka 525 eurų mėnesio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taip pat tame pačiame teismo sprendime buvo nustatyta, kad nepilnametė dukra M. P. vieną savaitę bendrauja su vienu iš tėvų, o kitą savaitę – su kitu iš tėvų. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo teikia tik 2019 m. spalio 22 dieną. Šios faktinės aplinkybės yra svarbios tuo aspektu, kad ieškovui nuo 2015-02-01 dienos iki pat 2019-10-22 dienos buvusi faktinė padėtis buvo priimtina, tai yra jis mokėjo 525 eurų išlaikymą bei kartu bent dvi savaites per mėnesį bendraudavo su nepilnamete dukra. Pirmosios instancijos teismas turėjo į šias aplinkybes atkreipti dėmesį, tačiau tai nebuvo padaryta.
18.3. Labai tikėtina, kad ieškovas jau ruošdamasis pateikti ieškinį dėl savo dukrai išlaikymo sumažinimo, 2019 m. rugpjūčio mėnesį specialiai susimažino gaunamas pajamas iš MB „Compulsus“ iki 500 eurų per mėnesį. Kadangi ieškovas yra vienintelis MB „Compulsus“ narys, todėl labai tikėtina, kad ieškovas kitas pajamas galėjo gauti išsimokėdamas dividendus iš MB „Compulsus“ ar pasikeisdamas pateiktos civilinės sutarties nuostatas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išsamiai nebuvo tirtos ir tai sudaro prielaidą teigti, kad galimai ieškovas pateikė jam naudingas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas galimai nesuprasdamas apie galimybes išsimokėti pajamas iš mažosios bendrijos netinkamai įvertino situaciją, kas leido teismui padaryti nepagrįstą išvadą apie priteisto išlaikymo sumažinimą.
18.4. Ieškovo nurodoma MB „Compulsus“ buvo įsteigta 2018-01-03 dieną, kas reiškia, kad jau nuo šios dienos ieškovas, būdamas vieninteliu MB „Compulsus“ nariu galimai pradėjo gauti pajamas civilinės sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, kurie taikomi mažosioms bendrijoms ir jų nariams, nariai gali teikti paslaugas savo įkurtai mažajai bendrijai civilinės sutarties pagrindu. Mažoji bendrija išmokėdama ieškovui kiekvieną mėnesį pagal civilinę sutartį nurodytą atlygį nepateikia jokios informacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nes tai yra B klasės pajamos, kas reiškia, jog tokias pajamas gavęs asmuo pats turi pateikti gyventojo pajamų deklaraciją ir nurodyti gautas pajamas. Šis įrodymas pirmosios instancijos teismo nebuvo išsireikalautas iš ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ne pilnais įrodymais, o tik tokiais, kurie išimtinai buvo naudingi pačiam ieškovui. Taip pat mažajai bendrijai uždirbant pajamas, o ieškovui per mėnesį gaunant tik 500 eurų, galėjo būti situacija, jog ieškovas, būdamas vieninteliu mažosios bendrijos nariu, galėjo išsimokėti ir dividendus arba sudaryti papildomą susitarimą dėl išmokamo atlygio pakeitimo. Teismas turėjo išsireikalauti ieškovo pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bent jau už 2018-2019 metus. Tokiu būdu būtų buvę gauti objektyvesni duomenys, kurie leistų įvertinti ieškovo gaunamas pajamas arba jo siekį dirbtinai tam tikru būdu sumažinti, nors realiai ieškovo gaunamos pajamos yra didelės.
18.5. Jeigu ieškovas būtų buvęs iki galo sąžiningas, tai jis būtų pateikęs savo teiktas gyventojo pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat būtų sutikęs atskleisti savo banko sąskaitas. Paminėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu buvo pasakęs, kad MB „Compulsus“ yra gavusi 100 000 eurų paskolą. Šie ieškovo pateikti paaiškinimai nebuvo įvertinti, nes kyla klausimas, kas tokio dydžio paskolą yra suteikęs. Darytina prielaida, kad tokio dydžio paskola yra suteikta paties ieškovo, kas taip pat turėtų būti įvertinta, bet tai nebuvo padaryta. Taip pat kiltų klausimas, jeigu, pagal ieškovo paaiškinimus jo įsteigta ir vadovaujama MB „Compulsus“ veikia nuostolingai, kas galėjo nuostolingai veikiančiai įmonei suteikti tokio dydžio reikšmingą paskolą.
18.6. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. rugsėjo mokėjo ne tik 525 eurų kas mėnesį, tačiau dar papildomai per šį laikotarpį patyrė 3019,82 eurų išlaidų. Tad kiltų klausimas, jeigu ieškovas teigia, kad jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, tai iš kokių pajamų jis galėjo išleisti tokias nurodytas pinigų sumas.
18.7. Teismas įvertino tik 220 eurų mėnesinį mokestį už nepilnametės dukros ugdymo paslaugas privačioje „Šaltinėlis“ mokykloje, tačiau visiškai nebuvo įvertinta, kad bus maitinimo paslaugos (kurios buvo 2020 metų rudenį, kada vaikas lankė mokyklą), taip pat nebuvo įvertinta, kad pasibaigus pandemijai bus sugrįžta į mokyklas ir bus tiek išvykos, už kurias reikia mokėti papildomai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino atsakovės patiriamų išlaidų dėl perkamų vadovėlių, pratybų dukrai. Taigi, teismas sprendime nurodo, kad ieškovui tenka pareiga apmokėti visas dukters ugdymo įstaigos išlaidas ir nurodo tik 220 eurų sumą.
18.8. Galimai taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 65 procentus. Išlaikymo dydis buvo 525 eurai, o atsakovas siekė, kad būtų sumažintas iki 100 eurų, tai yra siekė, kad būtų priteistas išlaikymas sumažintas 425 eurais. Pirmosios instancijos teismas priteistą išlaikymą sumažino ne 425 eurais, o 205 eurais. Todėl skaičiuojant aritmetiškai gautume, kad jeigu darytume prielaidą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, tai ieškovo ieškinys buvo patenkintas 48 procentais.
Atsiliepimas
19. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės Ž. I. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
19.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atskleista jos esmė, o taip pat tinkamai nustatytos visos faktinės aplinkybės, būtinos teisingam bylos išsprendimui. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė abiejų tėvų pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams reglamentuojančias materialinės teisės normas nuostatas, o taip pat nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo šios kategorijos bylose formuojamos praktikos, todėl atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas, ką, be kita ko, neginčijamai patvirtina visi šiame atsiliepime išdėstyti argumentai ir motyvai.
19.2. Atsakovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, jog atsakovė nevykdo įstatyme įtvirtintos pareigos teikti savo dukrai išlaikymą, kadangi nepilnametė dukra faktiškai išlaikoma vien ieškovo. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nutylima apie pirmosios instancijos teisme nepilnametės dukros teiktus paaiškinimus (kurie, be kita ko, anksčiau buvo pateikti ir išvada teikiančiai institucijai), iš kurių matyti, jog nepilnametės dukros išlaikymui ieškovo skiriamas lėšas atsakovė naudoja savo asmeninėms reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas formaliu (niekuo nepagrįstu) argumentu, neva pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškovo pajamų sumažėjimą, neatsižvelgiant į tai, jog būtent pati atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios ieškovas buvo priverstas reikšti ieškinį šioje byloje. Dėl šios priežasties, ieškovą itin stebina atvirai ciniška apeliantės pozicija, kuria iš esmės siekiama būti atleistai nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, šią pareigą paliekant tik ieškovui. Su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra jokio pagrindo, kadangi tokiu atveju ji galėtų ir toliau savo reikmėms naudoti visas kitu atveju nepilnametės dukros išlaikymui skirtinas lėšas, kas iš esmės reikštų, jog ieškovas de facto teiktu išlaikymą atsakovei, nors tokia jo pareiga Sutartyje nebuvo numatyta.
19.4. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neginčija aplinkybės, kad nepilnametės dukros faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (Sutartimi nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), tačiau mano, kad visas nepilnametės dukros išlaidas ir toliau turėtų dengti ieškovas, kadangi ieškovui „nuo 2015-02-01 dienos iki pat 2019-10-22 dienos buvusi faktinė padėtis buvo priimtina, tai yra jis mokėjo 525 eurų išlaikymą bei kartu bent dvi savaites per mėnesi bendraudavo su nepilnamete dukra“. Taigi, akivaizdu, jog apeliaciniu skundu atsakovės iš esmės siekia būti atleista nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, kas iš esmės reikštų akivaizdų ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų disbalansą.
19.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nekelia klausimų dėl nepilnametės dukros byloje pateiktų išaiškinimų dėl dukros išlaikymui ieškovo skiriamų lėšų panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl darytina išvada, kad su jais sutinka.
19.6. Nors apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo pajamų sumažėjimo, kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų ir apsiriboja pirmosios instancijos teismo kaltinimu pažeidus pareigą veikti aktyviai. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismo pareiga būti aktyviam nėra absoliuti. Apeliantė bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei pusantrų metų laikotarpį, per kurį atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus advokato, todėl turėjo galimybę teikti prašymus, jei manė esant tokią būtinybę. Vis dėlto, kitokį veikimo modelį pasirinkusi atsakovė, šioje bylos stadijoje neturi teisės keisti savo pozicijos ir reikšti pretenzijų teismui dėl tariamai neišreikalautų įrodymų, kadangi tai reikštų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir teise apskritai.
19.7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atskleista jos esmė, o taip pat tinkamai nustatytos visos faktinės aplinkybės, būtinos teisingam bylos išsprendimui. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė abiejų tėvų pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams reglamentuojančias materialinės teisės normas nuostatas, o taip pat nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo šios kategorijos bylose formuojamos praktikos, todėl atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas.
19.8. Ieškovo nuomone, apeliantė nepagrįstai kelia klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, o bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju ypač atkreiptinas dėmesys į tai, jog po ieškinio pateikimo pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės šioje byloje — šalių nepilnametė dukra pakeitė mokymosi įstaigą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog kitu atveju ieškinys būtų buvęs tenkintas visa apimtimi. Kita vertus, atsakovė šioje byloje netgi teikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, siekiant išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau jame nenurodė jokių abejonių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl darytina išvada, jog neturi teisės to daryti ir šioje stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
20. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
22. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šalių nepilnametės dukters M. P. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymo ir pan.), patenkinti reikalinga apie 650 Eur suma per mėnesį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tik 220 eurų mėnesinį mokestį už nepilnametės dukros ugdymo paslaugas privačioje „Šaltinėlis“ mokykloje, tačiau visiškai nebuvo įvertinta, kad bus maitinimo paslaugos (kurios buvo 2020 metų rudenį, kada vaikas lankė mokyklą), taip pat nebuvo įvertinta, kad pasibaigus pandemijai bus sugrįžta į mokyklas ir bus tiek išvykos, už kurias reikia mokėti papildomai. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
25. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo 320 Eur (220 Eur išlaidos už dukters mokymuisi privačioje mokykloje ir 100 Eur kitoms išlaidoms) dydžio išlaikymą, visų pirma, įvertino, kad vaikas kas dvi savaitei praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės faktinio buvimo su vaiku išlaidos, patiriamos vaiko dienpinigiams, maitinimui, drabužiams ir avalynei, higienos bei kosmetikos priemonėms įsigyti, taip pat laisvalaikiui, atostogoms, šventėms, augintinio priežiūrai neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų, o likusios išlaidos, t. y., išlaidos vaiko papildomam ugdymui (būreliams ir užklasinei veiklai), sveikatos priežiūrai, kanceliarinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui, turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, kuris uzufrukto teise yra pavedamas tvarkyti atsakovei Ž. I.. Be to, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas kartu su atsakove sudarė 2015 metais Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad ieškovas E. P. dengia visas dukters lankomos privačios mokyklos/ugdymo išlaidas (Sutarties 7 punktas). Nei viena iš šalių savo procesinių dokumentų reikalavimuose neprašė pakeisti šio punkto. Todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, būtina buvo vadovautis ir šiuo punktu. Pirmosios instancijos teismas į šį punktą atsižvelgė pagrįstai ieškovei priteisdamas konkrečią kas mėnesį mokamą pinigų sumą (220 Eur) už vaiko mokslus ir 100 Eur vaiko papildomam ugdymui.
26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 2 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas moka 525 eurų mėnesio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o taip pat nustatyta, kad nepilnametė dukra M. P. vieną savaitę bendrauja su vienu iš tėvų, o kitą savaitę – su kitu iš tėvų. Pasak apeliantės, šios faktinės aplinkybės yra svarbios tuo aspektu, kad ieškovui nuo 2015-02-01 dienos iki pat 2019-10-22 dienos buvusi faktinė padėtis buvo priimtina, tai yra jis mokėjo 525 eurų išlaikymą bei kartu bent dvi savaites per mėnesį bendraudavo su nepilnamete dukra. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais taip pat nesutinka.
27. Ieškovas su ieškiniu pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad šiuo metu jo turtinė padėtis lyginant jo turtinę padėtį su 2015 metais iš esmės yra pasikeitusi. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, nuo 2015 metų iki kreipimosi į teismą dienos jo pajamos sumažėjo 4,8 karto, t. y., 2015 metais ieškovo gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė apie 8122,35 Eur per mėnesį, o 2019 metų antroje pusėje – 1689 Eur per mėnesį. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kita svarbi aplinkybė, – kad ieškovo mokamas nepilnametės dukros išlaikymas buvo skiriamas ne vien dukros išlaikymui, o ir apeliantės asmeninių poreikių tenkinimui. Tą patvirtina byloje pateikti šalių nepilnametės dukros paaiškinimai. Mergaitė nurodė, kad didžiąją dalį jų atsakovė dukrai perka tik prieš byloje paskirtus teismo posėdžius ir, kad gaunamus pinigus išlaikymui mama naudoja savo asmeninėms reikmėms. Šalių dukros teigimu, abu tėvai renka čekius, tačiau mama dalį jų suklastoja (duoda ir tuos čekius, kur pati sau daiktus nusiperka). Taigi, nors pagal šalių sudarytą Sutartį buvo numatytas dukrai 525 Eur išlaikymas, tačiau iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jis praleisdamas laiką su dukra, pilnai rūpinosi nepilnametės dukters maitinimu, dengė dukrai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, pirko vaikui drabužius, avalynę, higienos priemones, kanceliarines priemones, apmokėjo draudimo, mobilaus ryšio išlaidas, apmokėjo didesnę dalį dukters stovyklos išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybę apie atsakovo sumažėjusias pajamas ir tai, kad jis praleisdamas laiką su dukra dengia ne mačiau nei pusė jos išlaikymui reikalingų išlaidų, o atsakovė iš ieškovo gautas pinigines lėšas, skirtas dukros išlaikymui, naudojo ne pagal paskirtį, spręstina, kad ieškovo teikiamas išlaikymas buvo sumažintas pagrįstai.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog tikėtina, kad ieškovas jau ruošdamasis pateikti ieškinį dėl savo dukrai išlaikymo sumažinimo, 2019 m. rugpjūčio mėnesį specialiai susimažino gaunamas pajamas iš MB „Compulsus“ iki 500 eurų per mėnesį. Tokią išvadą apeliantė daro atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra vienintelis MB „Compulsus“ narys, todėl, apeliantės nuomone, ieškovas kitas pajamas galėjo gauti išsimokėdamas dividendus iš MB „Compulsus“ ar pasikeisdamas pateiktos civilinės sutarties nuostatas. Taip pat apeliantė nurodo, kad greičiausiai ieškovas savo įmonei suteikė 100 000 Eur paskolą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie argumentai nėra pagrindžiami rašytiniais įrodymais. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis, apie galbūt jo gaunamas didesnes pajamas, kai visi oficialūs dokumentai rodo, jog jis gauna bendrai 1689 Eur dydžio darbo užmokestį.
29. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus ir ex officio (lot. pagal pareigas) neišsireikalavo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bent jau už 2018-2019 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareigos būti aktyviam nepažeidė (CPK 376 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Į bylą nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovas, teikdamas duomenis apie savo pajamas, buvo nesąžiningas. Pati atsakovė, turėdama įtarimų, kad ieškovo nurodomas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei nurodo ieškovas, galėjo kreiptis į VMI ir prašyti pateikti reikalingas deklaracijas ar teikti teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų (deklaracijų) išreikalavimo. Sutiktina su ieškovu, kad byla tęsėsi daugiau nei pusantrų metų laikotarpį, per kurį apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus advokato, todėl turėjo galimybę teikti prašymus, jei manė esant tokią būtinybę. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovui nepasinaudojus teise teikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius sunkią bendrovės finansinę situaciją, ieškovo nurodytas aplinkybes, lėmusias ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimą, teismas vertintino kritiškai ir mažindamas vaikui priteistino išlaikymo dydį į tai atsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad vaikas vienodai laiko praleis su abiem tėvais, atitinka nepilnametės dukros poreikius ir nepažeidžia jos interesų (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovo patenkintų reikalavimų dalį. Pasak apeliantės, išlaikymo dydis buvo 525 eurai, o atsakovas siekė, kad būtų sumažintas iki 100 eurų, tai yra siekė, kad būtų priteistas išlaikymas sumažintas 425 eurais. Todėl skaičiuojant aritmetiškai ieškovo ieškinys buvo patenkintas 48 procentais.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė — šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš jo 100 Eur išlaikymą. Kreipimosi į teismą metu šalių nepilnametė dukra lankė valstybinę mokyklą, kurioje mokslas nemokamas. Bylos nagrinėjimo metu šalių dukra valstybinę mokyklą pakeitė į privačią mokyklą. Pagal šalių Sutarties 7 punktą buvo numatyta sąlyga, kad dengia visas dukters lankomos privačios mokyklos/ugdymo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu dukrai pradėjus lankyti privačią mokyklą ieškovas neprašė pakeisti šios sąlygos, t. y. sutiko mokėti už privačios mokyklos mokslus, tačiau tuo pačiu palaikė savo reikalavimus, kad iš jo būtų priteista tik 100 Eur suma. Taigi, de facto (faktiškai) visi ieškovo reikalavimai buvo patenkinti. Todėl spręstina, jog šiuo atveju nėra tikslinga perskirstyti bylinėjimosi išlaidų proporciją pripažįstant, kad ieškovo reikalavimai buvo tenkinti mažesne apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, reglamentuojančias teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimą, išsamiai ištyrė ir įvertino esminius pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
36. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
37. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. kovo 30 d. atstovavimo sutartį pasirašytą su advokate D. P. ir advokato padėjėju G. R.. Taip pat pateikė šios advokatės išrašytą 600 Eur sąskaitą už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (dalinis apmokėjimas) ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovas šią sąskaitą apmokėjo. Taip pat ieškovas teismui pateikė advokato padėjėjo G. R. išrašytą sąskaitą 600 Eur nurodant, kad tai dalinis apmokėjimas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad bendra 1200 Eur suma neviršija rekomenduojamų nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Ž. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.