Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-878-212/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
2A-878-212/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
T. U.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-878-212/2015

Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00019-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 27.3.1.8; 27.7; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. U. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-649/15 pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Skapagiris” dėl klubo 2014-10-10 valdybos ir 2014-10-30 visuotinio medžiotojų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo priėmimo momento.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais medžiotojų klubo „Skapagiris” 2014-10-10 valdybos ir 2014-10-30 visuotinio medžiotojų susirinkimo sprendimus, kuriais ieškovui iš pradžių buvo apribota teisė į medžioklę atsakovo medžioklės plotuose, o vėliau jis buvo pašalintas iš klubo „Skapagiris”. Nurodė, kad valdybos nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant visiems valdybos nariams. Šis nutarimas buvo paruoštas ir surašytas daug vėliau, 2014-10-26 arba 27 d. Šis nutarimas, kurį priimant buvo nesilaikyta pasirašymo tvarkos, jame buvo tyčia nurodytos melagingos aplinkybės – data, todėl kaip suklastotas oficialus dokumentas pripažintinas negaliojančiu. 2014-10-30 posėdžio protokole nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl galimo brakonieriavimo ir taip pat nenurodyta kokiu būdu jis nesilaikė klubo įstatų, kaip konkrečiai jo veikla prieštarauja klubo tikslams ar uždaviniams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 9 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovui medžiotojo bilietas išduotas 1998-05-29, 2014-10-08 jam išduotas laikinasis medžiotojo bilietas, kurio galiojimas buvo pratęstas iki 2014-11-11. Ieškovas vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 85 str. 1 d. už Medžioklės taisyklių pažeidimą, darbovietės ir visuomeninių organizacijų charakterizuojamas teigiamai; atsakovas savo veikloje vadovaujasi įstatais, atsakovo valdybos pirmininku išrinktas G. Š.; atsakovo valdyba 2014-10-10 nutarimu nušalino ieškovą nuo medžioklės atsakovo plotuose iki teismo galutinio nutarimo įsigaliojimo, 2014-10-28 nutarimu atsakovo valdyba ieškovo elgesį pateikė svarstyti visuotiniam atsakovo narių susirinkimui; atsakovo visuotinis narių susirinkimas 2014-10-30 pašalino ieškovą iš Klubo narių; ieškovui Klubo valdyba 2012-10-15 nutarimu dėl neetiško elgesio buvo apribojusi medžioklę iki 2012-2013 metų sezono pabaigos; ieškovui dėl neetiško elgesio buvo apribota medžioklė iki 2012-2013 m. sezono pabaigos.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu medžiotojų klubo “Skapagiris” 2014-10-10 valdybos nutarimą.

Ginčijamame nutarime nurodyta - „Valdyba nutaria vienbalsiai nušalinti T. U. nuo medžioklės MK „Skapagiris“ plotuose iki teismo galutinio nutarimo įsigaliojimo“. Tiek Klubo įstatuose, tiek Asociacijų įstatyme nėra reglamentuota valdybos sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka ir kiti procedūriniai valdybos veiklos klausimai. Klubo valdybos posėdyje dalyvavo visi valdybos nariai, kurie balsavo vienbalsiai, ieškovas valdybos posėdyje nedalyvavo ir apie posėdį nebuvo informuotas. Teismas sprendė, kad Klubo valdyba turėjo teisę priimti nutarimą ne tik sustabdyti klubo nario veiklą klube, bet ir nušalinti klubo narį nuo medžioklės. Klubo valdyba, remdamasi informacija, paskelbta internete, turėjo pagrindą manyti, jog ieškovas įtariamas medžioklės taisyklių nevykdymu. Iš paskelbtos informacijos buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajone iš T. U. ir kito asmens paimti ginklai, jie sulaikyti aplinkosaugininkų, o tokia situacija leido Klubo valdybai manyti, jog ieškovas brakonieriavo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl termino „sulaikytas brakonieriaujant“ vartojimo – ieškovas pats pateikė sąvokos „brakonierius“ apibūdinimą: tai medžioklės ir žvejybos taisyklių, įstatymų pažeidėjas. Kadangi Klubo valdyba turėjo teisę sustabdyti nario veiklą klube, todėl turėjo teisę ir laikinai nušalinti nuo medžioklės – bet kuriuo atveju tai būtų sprendimas, laikinai ribojantis ieškovo, kaip medžiotojo, tam tikras teises. Juk remiantis informacijos priemonėse pateikta informacija Klubo valdyba turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas Varėnos rajone galėjo būti pažeidęs medžioklės taisykles, todėl privalėjo reaguoti, o termino „brakonieriaujant“ vartojimas nagrinėtinu atveju neturi esminės reikšmės.

Nors į Klubo valdybos posėdį ieškovas nebuvo pakviestas ir negalėjo išdėstyti savo pozicijos, apie priimtą nutarimą jis žodžiu buvo informuotas gana greitai. G. Š. ieškovą informavo 2014-10-10 telefonu. Kadangi valdybos nutarimas nebuvo galutinis, nulemiantis ieškovo narystę klube, aplinkybė, jog ieškovui nebuvo sudaryta galimybė valdybos nariams išdėstyti savo poziciją, negali būti lemiama siekiant pripažinti valdybos nutarimą negaliojančiu.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad valdybos nutarimas surašytas daug vėliau nei 2014-10-10. Liudytojai, valdybos nariai R. M. ir V. G., paaiškino, kad valdybos posėdis įvyko būtent 2014-10-10, posėdyje dalyvavo visi valdybos nariai ir buvo priimtas toks sprendimas, kuris išdėstytas nutarime. Ieškovas jokių įrodymų apie tai, kad valdybos nutarimas gali būti suklastotas, nepateikė. Teismas konstatavo, kad Klubo valdybos nutarimas iš esmės yra teisėtas, galimi procedūriniai pažeidimai (valdybos reglamento nebuvimas, svarstomo asmens pozicijos neišklausymas) nesudaro pagrindo ginčijamą nutarimą pripažinti negaliojančiu.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu medžiotojų klubo “Skapagiris” 2014-10-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad Klubo narių susirinkimo nutarime nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl galimo brakonieriavimo, nenurodyta, kokiu būdu jis nesilaikė klubo įstatų, kaip jo veikla prieštarauja klubo tikslams ar uždaviniams. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas ieškovui nepateikė iš anksto ir aiškiai suformuluotų pašalinimo iš klubo pagrindų, nesudarė galimybės tinkamai pasirengti svarstymui, nesudarė galimybės pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad procedūriniai ieškovo pašalinimo iš Klubo klausimai nepažeisti. Atsakovo atstovas G. Š. nurodė, kad apie visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę tiek ieškovas, tiek kiti Klubo nariai buvo informuoti telefonu. Apie susirinkimą telefonu buvo informuotas ir ieškovas, tik ieškovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma susirinkimo darbotvarkė, jis važiavo kaip į sezono pabaigos ataskaitinį susirinkimą. Ieškovo parodymus, kad apie susirinkimo darbotvarkę nežinojo, teismas vertino kritiškai. Ieškovas savo parodymuose teigė – „ jau po spalio 22 d. teismo nutarimą, kuris buvo neįsiteisėjęs, nuvežė G. Š.. G. Š. pasakė, kad rinksis valdyba ir spręs, ką daryt. Po kelių dienų paskambino G. Š. ir pasakė, kad bus visuotinis susirinkimas“. Liudytojas V. G. nurodė neprisimenantis, ar buvo informuotas apie susirinkimo darbotvarkę, liudytojas R. M. nurodė buvęs informuotas apie Klubo narių susirinkimo darbotvarkę.

Teismo nuomone, ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, turėdamas aukštesnįjį išsilavinimą, žinodamas apie jo, kaip medžiotojo, teisių Klube sustabdymą, apie jo atžvilgiu priimtą Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, privalėjo suvokti, jog jo elgesys gali būti svarstomas Klubo narių susirinkime. Ieškovas pats nurodė, kad G. Š. jį apie Klubo narių susirinkimą informavo prieš keletą dienų. Be to, ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo suvokti, kad klausimo dėl jo elgesio Varėnos rajone svarstymas nebaigtas - juk ieškovas žinojo, kad jo, kaip medžiotojo, teisės yra apribotos iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Kadangi teismo sprendimas buvo pateiktas valdybos pirmininkui G. Š., ieškovas, būdamas vidutiniškai apdairus, turėjo suvokti, kad jo atžvilgiu priimti laikini apribojimai arba bus panaikinti, arba sprendžiamas jo narystės Klube klausimas. Todėl teismas kritiškai vertino ieškovo parodymus, kad į Klubo susirinkimą vyko nežinodamas svarstomų klausimų, kaip į sezono pabaigos susirinkimą. Nė vienas liudytojų nepatvirtino, kad nebuvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, o G. Š. ieškovui pasakė (ieškovo parodymai) – „rinksis valdyba ir spręs ką daryt“. Kai valdyba nutarė T. U. elgesį teikti svarstyti Klubo narių susirinkimui, G. Š. apie tai ir informavo visus Klubo narius telefonu.

Taip pat teismas kritiškai įvertino ieškovo parodymus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, jog jis nemedžiojo (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau ieškovas patvirtino, kad pasisakyti susirinkimo metu galėjo ir tą padarė. Remiantis proceso dalyvių ir liudytojų parodymais, susirinkimo metu galėjo pasisakyti visi norintieji. Susirinkimo metu buvo perskaitytas visas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas, ne tik rezoliucinė dalis, todėl susirinkimo dalyviai galėjo vertinti ir liudytojų parodymus.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad T. U. elgesys buvo svarstomas dar neįsiteisėjus Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimui, kuris buvo priimtas 2014-10-22, kadangi nutarimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo tokio turinio, koks ir buvo svarstomas susirinkime. Dėl Klubo narių susirinkimo kvorumo ar balsavimo biuletenių tarp proceso dalyvių ginčų nėra, teismas laikė, jog Klubo nutarimas priimtas laikantis Įstatų 43 p. nuostatų.

Teismas darė išvadą, kad ieškovo pašalinimo iš Klubo procedūra nebuvo pažeista - ieškovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirengti Klubo visuotiniam susirinkimui, sudarytos sąlygos surinkti ir pateikti klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, todėl ieškovo, kaip asociacijos nario, teisės, vertinant per teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nebuvo pažeistos. Teismas, negalėjo daryti išvados, kad klausimo iškėlimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių ir nutarimo priėmimas ieškovui buvo netikėtas ir priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus.

Teismas sprendė, kad nepažeisti ir materialiniai ieškovo pašalinimo iš Klubo aspektai. Klubo narių susirinkimo protokole nenurodyta, kokiu pagrindu T. U. pašalintas iš klubo, tik nurodyta, jog „Nuspręsta T. U. pašalinti iš MK „Skapagiris“; susirinkimo darbotvarkėje nurodyta –„ 1. T. U. narystės sprendimas“. Atsakovo atstovas G. Š. posėdžio metu ne kartą nurodė, kad ieškovas iš Klubo narių pašalintas dėl neetiško elgesio medžioklės Varėnos rajone metu, nors Klubo narių susirinkimo protokole pašalinimo priežastis nenurodyta. Nors Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas nedalyvavo medžioklėje, ieškovo elgesys buvo vertinamas ir netinkamo R. Š., su kuriuo buvo automobilyje ieškovas, elgesio kontekste.

Ieškovas privalėjo suprasti ir suprato, dėl kokių priežasčių jis buvo pašalintas iš Klubo narių, o prieš tai buvo sustabdyta jo narystė Klube. Atsakovas yra medžiotojų visuomeninė organizacija, įsteigta narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti. Gal būt Klubo narių susirinkimo nutarimo formuluotės galėjo būti tikslesnės, tačiau visuomeninė organizacija, įsikūrusi kaip vienminčių grupė, kartais kartu leidžianti laisvalaikį, neprivalo turėti teisininko. Visuomeninės organizacijos narių etika Klubui kaip organizacijai nėra nereikšmingas dalykas, todėl T. U., kai buvo teismo nubaustas pagal ATPK 85 str. 1 d., nesilaikė įstatuose 8.3 p. nurodytų tikslų, todėl teismas laikė, kad jo veikla prieštaravo Klubo įstatams ir uždaviniams. T. U. padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, yra nesuderinamas su Klubo įstatuose 8.3 p. nurodytais tikslais ir uždaviniais. Klubo nario nubaudimas pagal ATPK 85 str. 1 d., nustatantį atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą, rodo ir tai, kad ieškovo atlikti veiksmai prieštarauja ir kitiems Klubo tikslams – „saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, gausinti juos, gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas“. Neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad T. U. elgesio svarstymo metu nebuvo įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Nors Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas nedalyvavo medžioklėje Varėnos rajone, tačiau taip pat nustatė, kad „T. U., pažeidė Medžioklės taisyklių 58.10 punkto reikalavimą, tai yra, nedalyvaudamas medžioklėje, perdavė (leido pasinaudoti) jam priklausantį graižtvinį šautuvą Roosler Titan 6.300 WSM Nr. 23140, medžioklėje dalyvavusiam R. Š., kuris šiuo šautuvu neteisėtai sumedžiojo stirnos patiną“. R. Š. teismo nubaustas pagal ATPK 85 str. 6 d. gana griežtai – jam atimta teisė medžioti 1 m. laikotarpiui, konfiskuotas automobilis ir šautuvas.

Pašalinimas iš Klubo narių yra sunkiausia sankcija, pritaikyta ieškovui, tačiau nagrinėjamu atveju ne per griežta. Atsakovas galėjo vadovautis Įstatų 50 str. ir iki metų sustabdyti ieškovo veiklą Klube, tačiau atsakovo atstovai pabrėžė, kad tai antras atvejis, kai ieškovas pažeidžia medžiotojo ir medžioklės etiką. Klubo valdyba Klubo nariui, pažeidusiam medžioklės taisykles, gali pritaikyti nuobaudą, numatytą Įstatų 50 p., tačiau neprivalo. Įstatų 53 p. nurodo, kad Klubo narių susirinkimas yra aukščiausias klubo valdymo organas, todėl gali už medžioklės taisyklių pažeidimą iš karto šalinti asmenį iš Klubo narių.

Teismas nevertino ieškovo, atsakovo atstovų, liudytojų parodymų apie ieškovo elgesį 2012 m. sumedžiojant elnią tokiu aspektu – ar tai galėjo būti teisės aktų pažeidimas, tačiau svarbi aplinkybė, kad atsakovas ieškovui dėl pastarojo neetiško elgesio jau buvo apribojęs medžioklę iki 2012-2013 m. sezono pabaigos, ir ieškovas paskirtąją nuobaudą įvykdė. Teismas T. U. pritaikytą atsakovo nuobaudą laikė T. U. kaip medžiotoją charakterizuojančia medžiaga ir neetiško elgesio 2012 metais nelaikė vienu iš pagrindų pašalinant ieškovą iš Klubo narių 2014-10-30, nes antrą kartą už tą patį pažeidimą bausti negalima.

Ieškovas pagal pateiktas charakteristikas ir liudytojų parodymus charakterizuojamas gerai, tačiau labai svarbi aplinkybė, kaip charakterizuojamas kaip medžiotojas Klubo narių. Tiek atsakovo atstovas G. Š., tiek liudytojai, kurie yra Klubo nariai, A. V., R. M. ir V. G., nurodė, kad ieškovas antrą kartą pažeidė medžiotojo etikos taisykles. R. M. įstatymu –„Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas“. To paties Įstatymo 14 str. 6 dalis apibrėžia medžiotojo pareigas, viena iš pareigų – „1) laikytis šio įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų“.

Medžioklės įstatymas įpareigoja medžiotojus laikytis etikos normų bei šalies medžioklės kultūros tradicijų, racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų, ši nuostata perkelta į Klubo įstatų 8.3 punktą. Medžioklės ir medžiotojo etikos taisyklės nesurašytos norminiame akte, tačiau medžiotojai privalo tų nerašytų taisyklių laikytis ir tai yra kiekvieno medžiotojų klubo (būrelio) medžioklių tradicijų dalis.

Klubo susirinkimo dalyviai, spręsdami ieškovo narystės Klube klausimą, vertino ne tik pažeidimą, už kurį ieškovas nubaustas administracine tvarka, tačiau ir visą situaciją apie medžioklę (duomenys neskelbtini) rajone – nors nedalyvavo medžioklėje, ieškovas buvo su R. Š., kuris dalyvavo medžioklėje, pastarojo automobilyje, nors R. Š. medžiodamas elgėsi neteisėtai (už tai nubaustas administracine tvarka), tačiau ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, nors ir ne tarnybos metu, ne tik kad neužkardė medžioklės taisyklių pažeidimų, daromų kitų asmenų, bet ir nesutrukdė R. Š. paimti ieškovo ginklą, kuriuo, neturėdamas licencijos, nušovė stirnos patiną; koks tikslas buvo ieškovui važiuoti į mišką su R. Š., jei ieškovas nedalyvavo ir neplanavo dalyvauti medžioklėje.

Be to, ieškovas pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-02-17 įsakymą Nr. B1-114 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“. Šiuo įsakymu Varėnos rajono savivaldybė laikoma kiaulių maru užkrėsta teritorija, buvo laikinai uždrausta užkrėstoje teritorijoje organizuojamose medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams dalyvauti kitose Lietuvos Respublikos teritorijose organizuojamose medžioklėse. Ieškovas posėdžio metu paaiškino – „į Varėnos rajoną važiavau pas tėvus, šautuvą pasiėmiau, kaip ir gal pamedžiosim, gal ne....“ Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo planų dalyvauti medžioklėje (duomenys neskelbtini) rajone, tokiu atveju teisingi atsakovo atstovų pastebėjimai, kad ieškovas sukėlė grėsmę užkrėsti afrikiniu maru atsakovo medžioklės plotus.

Teismas konstatavo, kad toks ieškovo elgesys ir veiksmai prieštaravo Klubo įstatuose įtvirtintiems tikslams - laikytis racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų, puoselėti medžioklės tradicijas, ugdyti medžioklės kultūrą.

Dėl pašalinimo iš atsakovo gretų ieškovas neteko turėtos teisės medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose ir toks sprendimas neabejotinai sukėlė nepatogumų, tačiau, teismas manė, kad šie nepatogumai yra proporcingi ieškovo padarytam pažeidimui.

Ieškovas turi teisę medžioti ir gali tapti bet kurio medžiotojų būrelio, kurių (duomenys neskelbtini) rajone yra virš 10, nariu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad įstojimas į kitą medžiotojų būrelį galėtų kainuoti 2-3 tūkstančius eurų. Liudytojas I. S. patvirtino, kad jis yra medžiotojas be būrelio ir daug kartų yra dalyvavęs medžioklėse su įvairiais būreliais.

Teismas sprendė, jog neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad ieškovas buvo nušalintas ir galiausiai pašalintas iš Klubo narių nesulaukus kol įsiteisės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovo atžvilgiu. Atsakovas veikė greitai, nes jau nuo 2014 m. birželio mėnesio pabaigos turėjo neigiamą informaciją apie Klubo nario elgesį. Klubo nariai neturi teisinio išsilavinimo, tačiau visi žinojo, kad ieškovas yra policijos pareigūnas, todėl ypač reikliai vertino ieškovo elgesį. Nors Varėnos rajono apylinkės teismas ir nustatė, kad ieškovas nemedžiojo, tačiau jis buvo automobilyje su R. Š., kuris padarė gana šiurkštų pažeidimą, ir nesutrukdė padaryti to pažeidimo. Teismas kritiškai vertino ieškovo parodymus, kai į atsakovo atstovo klausimą „koks buvo jo tikslas važiuoti su R. Š. į mišką“, ieškovas atsakė – „medžioklės metu tikslas buvo toks, kad pamiegot, kad nebūti namuose“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais medžiotojų klubo „Skapagiris” 2014-10-10 valdybos bei 2014-10-30 visuotinio medžiotojų „Skapagiris“ susirinkimo sprendimus nuo jų priėmimo momento, arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti negaliojančiais medžiotojų klubo „Skapagiris” 2014-10-10 valdybos bei 2014-10-30 visuotinio medžiotojų „Skapagiris“ susirinkimo sprendimus nuo jų priėmimo momento, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog teismas tendencingai vertino byloje nustatytas tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, sudarančias pareikštų reikalavimų pagrindą bei byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu. 2014-10-10 medžiotojų klubo valdybos sprendime nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl brakonieriavimo, taip pat nėra nurodyta kokių klubo įstatų nesilaikė. Administracinėje byloje Nr. A.2.3-400-308/2014 nebuvo konstatuota jokių konkrečiai būtent apelianto brakonieriavimo, kuo jį kaltino atsakovas, požymių. Be to, pagal įstatų 50 p., klubo valdyba tik sustabdo iki vienerių metų už klubo įstatų, medžioklės taisyklių, klubo pirmininko, valdybos narių ar susirinkimo nutarimų nevykdymą. Tačiau jokių nurodytų veiksmų apeliantas nepadarė – to neįrodė ir atsakovas. Mano, jog klubo valdyba pirmiausia turėjo pasikviesti apeliantą ir išsiaiškinti ką jis padarė ir ko nepadarė ir tik tada spręsti ar šalinti nuo medžioklės. Todėl teismo teiginys, jog valdyba netgi privalėjo apeliantą nušalinti nuo medžioklės yra visiškai neteisingas. Tačiau būrelio valdyba, nepranešdama apie susirinkimo tikslą, uždraudė apeliantui medžioti, remdamasi tuo, jog jis neva brakonieriavo Varėnos rajone. Teismas nepagrįstai nurodė, jog termino brakonieriaujant vartojimas neturi esminės reikšmės. Atsakovas negalėjo įrodyti, jog apeliantas buvo informuotas apie 2014-10-10 valdybos susirinkimą bei pripažino, jog apeliantas negavo valdybos susirinkimo nutarimo. Tai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie valdybos susirinkimą, nebuvo leista jam paaiškinti visas aplinkybes, reglamento nebuvimas – tai yra pagrindas pripažinti ginčijamą 2014-10-10 valdybos nutarimą negaliojančiu. Teismas suteikė prioritetą atsakovo parodymams, nes pripažino, jog atsakovas informavo apeliantą apie susirinkimo darbotvarkę telefonu, o apelianto parodymus, jog jis nežinojo apie susirinkimo darbotvarkę – vertino kritiškai. Teismo sprendimas paremtas prielaidomis, jog apeliantas, būdamas pareigūnu turėjo suvokti, jog jo elgesys bus svarstomas klubo narių susirinkime. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į V. G. parodymus, kuris nurodė, jog apie darbotvarkę kviečiant būrelio narius nebuvo informuoti. Priešingai, nurodė, jog nė vienas liudytojų nepatvirtino, kad nebuvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę. Teismas sprendime akcentuoja apelianto profesiją ir pareigas, tačiau visiems piliečiams įstatymai lygūs ir apeliantas negali žinoti tai, ką būrelio vadovybė galvoja ir mąsto. Tai, kad apeliantas yra policijos pareigūnas, jam nesuteikia teisės kontroliuoti medžioklės (duomenys neskelbtini) rajone eigos. 2014-10-30 protokole nenurodyta duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl galimo brakonieriavimo ir taip pat nenurodyta kokiu būdu jis nesilaikė klubo įstatų, kaip konkrečiai jo veikla prieštarauja klubo tikslams ar uždaviniams. Teismas nieko nepasisakė apie tai, jog Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir neturėjo juridinės galios nei 2014-10-28, nei 2014-10-30. Taip pat nesuprantama teismo pozicija, jog apelianto parodymus, jog jis vyko į susirinkimą nežinodamas, jog bus svarstomas jo klausimas – vertino kritiškai. Apeliantas nebuvo iš anksto informuotas apie jo pašalinimą, jis šiam klausimui nebuvo pasiruošęs, todėl buvo pažeista pašalinimo iš klubo procedūra. Atsakovas nesuformulavo pašalinimo iš klubo pagrindų, todėl nesudarė galimybės apeliantui tinkamai pasirengti bei pateikti visą reikiamą informaciją šiam klausimui išspręsti. G. Š. parodymai, jog apeliantas buvo neblaivus ir jo šautuve buvo įvestas šovinys į lizdą, įrodo, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi bei rodo jo asmeniškumus apelianto atžvilgiu. Byloje tokių faktinių aplinkybių nėra užfiksuota, todėl G. Š. parodymai turi būti vertintini kritiškai ir objektyviai. Mano, jog buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai, suteikiant prioritetą vienos šalies parodymams, atmetant kitos šalies argumentus, klaidingai vertinant byloje esančius įrodymus.

Varėnos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje pripažino, jog apeliantas nemedžiojo, todėl atsakovo argumentas, kad apelianto elgesys medžioklės metu buvo pagrindu apeliantą nušalinti iš būrelio, turėjo būti atmestas ir pripažintas niekiniu. Tačiau teismas pripažino, jog apelianto veiksmai yra pagrindas apeliantą pašalinti iš būrelio. Be to, Varėnos rajono apylinkės teismas pripažino, jog apelianto veiksmais nebuvo grubiai pažeistos medžioklės taisyklės – tai irgi prejudicinę reikšmę turintis faktas, tačiau teismas tuo nesirėmė. Mano, jog teismas šioje byloje negalėjo būti aktyvus ir atsakovo parodymus aiškinti plečiamai bei pripažinti apelianto elgesį kaip grubų medžioklės taisyklių pažeidimą. Teismas nurodė, jog apelianto pašalinimas iš klubo narių yra ne per griežta sankcija, tačiau teisiškai ir tiksliai to neargumentavo. Mano, jog jam skirtas pašalinimas yra pati griežčiausia bausmė, nors jis to nevertas. Šautuvo perdavimas kitam asmeniui, jam nedalyvaujant medžioklėje, jokiu būdu negali suponuoti net prielaidos apie pačios griežčiausios sankcijos taikymą, priešingu atveju, už bet kokį medžioklės taisyklių pažeidimą burelių narius būtų galima šalinti iš būrelių. Teismas rėmėsi suinteresuotų asmenų, esančių pavaldumo santykiuose su pirmininku asmenų parodymais ir visiškai nekreipė dėmesio, jog atsakovas kvietė į teismo posėdį tik labai mažą dalį būrelio narių. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, jog apeliantas turėjo planų dalyvauti medžioklėje Varėnos rajone, tuo grindė neva neetišką apelianto elgesį. Dar keistesnis pirmosios instancijos teismo motyvas, jog apeliantas sukėlė grėsmę užkrėsti afrikiniu maru atsakovo medžioklės plotus, nes tokiu atveju nei grybauti, nei uogauti nei apelianto tėvų atvykimas pas apeliantą būtų negalimas, nes priešingu atveju būtų grubus medžioklės taisyklių pažeidimas. Teismas sprendime neįvardijo dėl kokių pažeidimų apeliantas buvo pašalintas. Mano, jog pašalinimo priežastis yra klubo pirmininko pyktis konkrečiai jo atžvilgiu, G. Š. matė konkurentą, nes apeliantas buvo skatinamas, buvo valdybos narys, aktyviai rūpinosi gamta bei jos išteklių saugojimu-skirdamas labai daug laiko ir pastangų, maitindamas ir prižiūrėdamas žvėris. Medžiotojų klubo susirinkimo sprendimuose nėra nurodyta kokiu būdu apeliantas nesilaikė klubo įstatų ar juose numatytų pareigų, galimai atsakovas suklastojo valdybos protokolą, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl atsakovo priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais nuo priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas nepaisė suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Varėnos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje nustatė, jog apeliantas grubiausiu būdu pažeidė visą eilę teisės aktų reglamentuojančių medžioklę. Jis nesilaikė etiškos medžioklės reikalavimų, ignoravo medžioklės tradicijas ir medžioklės kultūrą. Be to, ieškinio turinys pagrindžia, jog ieškovas nesuprato savo veiksmų ydingumo ir pavojingumo. Apeliantas nurodo, jog nebuvo laikomasi įstatų 50p., tačiau buvo sprendžiamas klubo nario pašalinimo klausimas ir jis buvo sprendžiamas vadovaujantis įstatų 16 p. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą bei sprendime pateiktas išvadas dėl visuotinio susirinkimo priimto sprendimo teisėtumo. Pažymi, jog apeliantui alternatyvi nuobauda negalėjo būti skirta, nes nėra ir nebuvo nei vienos lengvinančios aplinkybės. Paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Apeliantas yra pareigūnas, kuriam keliami didesni reikalavimai ir aplinkybė, jog jis nepripažįsta ir nesupranta atsakomybės už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, negalėtų būti prielaida kitokiam įvertinimui, apeliantas savo požiūrį į medžioklės taisykles demonstruoja ne pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovui (apeliantui) T. U. 1998-05-29 išduotas medžiotojo bilietas, nuo 2006 metų buvo medžiotojų klubo „Skapagiris” narys (b. l. 11-12, 15). Medžiotojų klubo „Skapagiris” valdyba 2014 m. spalio 10 d. nutarimu nušalino T. U. nuo medžioklės medžiotojų klubo „Skapagiris” (toliau – MK) plotuose, o 2014 m. spalio 30 d. visuotinio susirinkimo sprendimu atsakovas pašalintas iš medžiotojų klubo „Skapagiris” (b. l. 24, 26).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus; nevertino dalies faktinių duomenų; netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas;, neįvertino, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyti duomenys, patvirtinantys jo kaltę dėl brakonieriavimo, nenurodyta kaip jis nesilaikė klubo įstatų, todėl nepagrįstai nepanaikino skundžiamų MK „Skapagiris” 2014-10-10 valdybos bei 2014-10-30 sprendimų.

Teisėjų kolegija apelianto argumentams nepritaria. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. birželio 26 d. visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta žinia apie tai, kad Varėnos rajono aplinkosaugininkai kartu su policijos pareigūnais Varėnos rajone sulaikė du brakonierius, vienas iš kurių T. U. dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, organizacinėje grupėje (b. l. 43-50). Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-22 nutartimi T. U. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str.1 d. (medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytus pažeidimus) ir paskyrė jam 200 Lt (57,92 Eur) baudą. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad T. U., pats nedalyvaudamas medžioklėje, perdavė savo ginklą laikinam naudojimui R. Š., kuris šiuo ginklu sumedžiojo stirnos patiną; kad T. U. neturėjo teisės perduoti savo šautuvo R. Š., nes Medžioklės taisyklių 58.10 p. numato draudimą perduoti fiziniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą kitam asmeniui. Teismas konstatavo Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje 58.10 punkto pažeidimą bei administracinį teisės pažeidimą (b. l. 66). Atsakovas minėtos informacijos pagrindu sušaukė valdybos posėdį, kuri 2014-10-10 nutarė nušalinti T. U. nuo medžioklės MK „Skapagiris” plotuose, o visuotinio susirinkimo 2014-10-30 sprendimu T. U. pašalintas iš MK „Skapagiris”.

Pažymėtina, kad medžiotojų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymas, priimtas 2002-06-20. Šio įstatymo 2 str. 19 d. nurodyta, kad medžiotojų visuomeninė organizacija - Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad medžiotojų klubo „Skapagiris“ įstatai įregistruoti Kupiškio rajono valdyboje 2002-10-09 (b. l. 19-23). Šių įstatų 6 p. numatyta, kad Klubas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais medžioklę.

Pažymėtina, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios Lietuvos Respublikos 2004-01-22 (įstatymas Nr. IX-1969), priėmus Asociacijų įstatymą, po kurio įsigaliojimo, atsakovo įstatai nepakeisti, tačiau pagal Asociacijų įstatymo nuostatas iki šio Įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo (Įstatymo 18 str. 2 d.). MK „Skapagiris“ įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo MK vadovaujasi savo veikloje. Klubo veiklos tikslai ir uždaviniai yra laikantis medžioklės taisyklių organizuoti medžiokles, laikytis racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų, puoselėti medžioklės tradicijas, ugdyti medžioklės kultūrą ir kt. (Įstatų 8 p.). Klubo narys gali būti pašalinamas iš klubo, jei jis nesilaiko Klubo įstatų, jei jo veikla prieštarauja klubo tikslams ir uždaviniams (įstatų 16 p.).

Apeliantas teigia, kad Varėnos rajono apylinkės teismo administracinėje byloje pripažino, kad jis nemedžiojo, kad jo veiksmais nebuvo grubiai pažeistos medžioklės taisyklės, todėl atsakovui nebuvo pagrindo pašalinti jį iš būrelio už netinkamą elgesį medžioklės metu. Apelianto nuomone, tiek valdybos nutarimas nušalinti jį nuo medžioklės, tiek visuotinio susirinkimo sprendimas pašalinti jį iš klubo narių priimti pažeidžiant procedūrą, nes jam nepranešė apie valdybos posėdį, neinformavo apie susirinkimo dienotvarkę, neturėjo galimybės tinkamai pasirengti klausimo dėl pašalinimo iš klubo narių svarstymui, nesuformulavo pašalinimo iš klubo pagrindų, nenurodė, kaip jis nesilaikė klubo įstatų ir kokia jo veikla prieštarauja klubo tikslams ir uždaviniams.

Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir atmestini. Kaip minėta, Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-10-22 nutartyje konstatavo, kad T. U. pažeidė Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje 58.10 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą. Ta aplinkybė, kad apeliantas „nemedžiojo“, nepanaikina jo atsakomybės už MK „Skapagiris“ įstatų pažeidimą, nes iš klubo narių apeliantas pašalintas ne už brakonieriavimą, bet už klubo įstatų pažeidimą. Kolegijos nuomone, apeliantui, kuris nuo 2006 metų buvo MK „Skapagiris” nariu, puikiai buvo žinomi Klubo įstatai ir tai, kad Klubas šiais įstatais vadovaujasi savo veikloje. Negalima pripažinti tinkamu apelianto, kaip medžiotojo, elgesį, kai nedalyvaudamas medžioklėje, vyksta į medžioklę „pamiegoti“ su ginklu, kurį be teisėto pagrindo perduoda naudotis kitam asmeniui ir nesidomi ginklo panaudojimo pasekmėmis, t. y. kaip ir kokiam tikslui buvo jo ginklas panaudotas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į T. U. elgesį „Žilinų“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini), įvertinus, kad T. U. nuo 1998 metų yra medžiotojas bei policijos pareigūnas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apelianto pašalinimas iš klubo narių nėra per griežta sankcija, tuo labiau, kad tokį sprendimą priėmė klubo visuotinis narių susirinkimas. Kiekvienas medžiotojų klubas turi tikslą ir siekia, kad klubo veikloje dalyvautų besilaikantis medžioklės įstatymų, medžiotojų etikos reikalavimus gerbiantis medžiotojas, o apelianto T. U. aptarti veiksmai, nors ir padaryti kitame medžioklės ploto vienete, pažeidė Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje 58.10 punkto, o tuo pačiu ir medžiotojo etikos reikalavimus, todėl buvo pakankami konstatuoti neetišką pareiškėjo elgesį ir pašalinti jį iš klubo narių.

Asociacijų įstatymas nereglamentuoja asociacijos naujų narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų. MK „Skapagiris“ įstatuose numatyta, kad valdyba į posėdį turėjo pareigą kviesti apeliantą (įstatų VII skyrius). Tačiau, apie priimtą valdybos nutarimą apeliantui pranešta tinkamai ir tą pačią dieną, t. y. 2014-10-10. Apie šaukiamą klubo narių susirinkimą pranešama kiekvienam klubo nariui žodžiu ar raštu (įstatų 39 p.). Kadangi MK „Skapagiris“ įstatai nebuvo keičiami nuo 2002 metų, darytina išvada, kad tokia susirinkimų šaukimo tvarka klubo narius tenkino. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas teigia, kad apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę pranešė telefonu visiems klubo nariams. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jis neturėjo galimybės tinkamai pasirengti susirinkime svarstomam klausimui dėl jo pašalinimo iš klubo narių. Byloje nustatyta, kad T. U. susirinkime dalyvavo, kad klubo nariams buvo perskaitytas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas, kad T. U. buvo išklausytas, kad klubo nariai pasisakė dėl svarstomo klausimo ir tik po to priėmė sprendimą (b. l. 35-38). Kolegija, atsižvelgdama į įrodymų visumą, daro išvadą, kad nepaisant to, jog 2014-10-30 protokole smulkiai neužfiksuota susirinkimo eiga, neužprotokoluotos dalyvavusių susirinkime narių kalbos, konkrečiai nenurodyta kaip T. U. nesilaikė klubo įstatų, T. U. negalėjo nesuprasti svarstomo klausimo priežasčių ir esmės.

Nesutiktina su apelianto argumentų, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose Nr. 3K-7-470/2009, 3K-3-589/2012. Nagrinėjamu atveju šalių ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios nėra analogiškos apelianto nurodomose kasacinio teismo bylose, kur apie pašalinimą iš klubo narių ieškovas nebuvo informuotas ir todėl neturėjo galimybės tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2014-11-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-485/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė