- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-326-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01916-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinio skundo subjektai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-837/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo – Panevėžio miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo V. K. 997,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2015 m. balandžio 29 d. sutarties su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pagrindu (toliau – ir sutartis). Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 224-22-6.38-918 dėl Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – nuomos sutartis). Atsakovo skola susidarė už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ 997,20 Eur skolą už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (997,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 222 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 6,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taip pat tenkino –sprendimo vykdymą dėl 997,20 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 222 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstė 2 metams, įpareigojant atsakovą ieškovei skolą sumokėti dalimis, kartu sumokant priskaičiuotas procesines palūkanas, pradedant nuo 2022 m. kovo mėn., įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ (UAB „Aukštaitijos būstas“) paskirta administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. K. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 224-22-6.38-918 dėl Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties 4.4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad nuomininkai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ir už kitus mokesčius, įsipareigoja atsiskaityti su daugiabučio namo savininkų bendrija ar butų ir kitų patalpų savininkų dalinės nuosavybės administratoriumi. Į bylą pateikta pažyma apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskaičiuotus mokesčius laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. – 997,20 Eur, kurioje nurodytos atsakovui priskaičiuotos mokėtinos sumos pagal konkrečias paslaugų kategorijas, t. y. už namo bendrų objektų administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kt. Teismas vertino, kad iš šios skolų valdymo ataskaitos matyti, jog už šiukšlių išvežimą priskaičiuoti mokėjimai nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas į bylą pateikė 2020 m. sausio 1 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atsakymą, kad atsakovas už jų teikiamas paslaugas nėra skolingas. Teismas sprendė, kad ieškovė teisingai apskaičiavo mokesčius už laikotarpius, kai buvo teikiamos paslaugos. Šiukšlių išvežimo paslaugos nebeteikė nuo 2020 m. sausio 1 d., bet už šį laikotarpį mokesčiai ir nebuvo priskaičiuoti. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis nėra skolingas akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“, bet ne UAB „Mano Būstas Aukštaitija“. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skolą ieškovei apmokėjo.
5. Spręsdamas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė rašytinę nuomos sutartį (kuri yra vis dar galiojanti), joje nusimatė, kad nuomininkas apmoka visus mokesčius, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tame tarpe susijusius ir su namo administravimu, eksploatavimu, priežiūra. Paslaugos, už kurias įsiskolinimą priteisti prašo ieškovė, teikiamos ne konkrečiam, šiuo atveju – atsakovo, butui, tačiau daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai, todėl tai, jog, atsakovo teigimu, jis nesinaudojo visomis ieškovės teikiamomis paslaugomis, ieškovė neteikė jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų, siekdama informuoti ir (ar) priminti atsakovui ar trečiajam asmeniui dėl egzistuojančių įsiskolinimų bei ragindama juos apmokėti iki nurodyto termino, nepaneigia įstatyme nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkų, šiuo atveju atsakovo, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, skirtinas namui atnaujinti. Teismas darė išvadą, jog atsakovas savo teiginius, jog ieškovės teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Būtent atsakovui kilo pareiga domėtis, kas yra namo administratorius, imtis konkrečių veiksmų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. susidariusį 997,20 Eur įsiskolinimą už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslauga yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas taip pat sprendė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad Sutarties, sudarytos ieškovės su bendrija, 4.1.1.9. punkte nurodyta, kad ieškovas pateikia skolininkams raštiškus raginimus sumokėti skolą, jei atsiskaitymai vėluoja ilgiau kaip 30 dienų. Jei skolininkų skolos viršija 28,96 Eur sumą, savo nuožiūra sprendžia klausimus, susijusius su skolų išieškojimu, įskaitant skolos grąžinimo sutarčių / vekselių su skolininkais pasirašymu, skolų išieškojimo vykdymu ikiteismine ir teismine tvarka savo pajėgomis arba samdant trečiuosius asmenis.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš surinktų byloje duomenų nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovas vengė ieškovei padengti skolą, atsakovui nebuvo siųsti raginimai dėl skolos apmokėjimo gera valia bei įspėjimas, jog skolos nesumokėjimo atveju, bus kreiptasi į teismą ir atsakovas dėl to patirs papildomų išlaidų. Atsakovas sutiko skolą padengti, kai sužinojo apie susidariusį įsiskolinimą. To nepadarė iš karto, nes skola, pagal jo gaunamas pajamas, yra per didelė. O skola pasidarė didelė, nes ieškovė ne tik kad neišnaudojo ikiteisminės tvarkos, bet ir delsė su ieškiniu kreiptis į teismą (skola pradėjo augti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Teismas vertino, jog visa tai rodo, kad būtent ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo su atsakovu, kad jis galėtų gera valia atsiskaityti su ieškove, tokiu būdu, susimokėti už jos paslaugas, taip ieškovė sutarties nevykdė kuo ekonomiškiausiu būdu ir pažeidė CK 6.200 straipsnio 1-3 dalis. Dėl pasakyto teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinį pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo G. S., o patikslintą ieškinį – M. S., kurios kaip teisininkės (arba asmuo, turintis teisinį magistro laipsnį) turėjo teisę ne tik pasirašyti, bet ir rengti ieškinį byloje, atstovauti teisminiame procese. Tai rodo joms išduoti įgaliojimai dėl procesinių veiksmų atlikimo. Teismui liko neaišku, kodėl ieškinį, patikslintą ieškinį rengė, atstovavo teisme visai kitas juridinis subjektas / advokatų profesinė bendrija ,,Triniti LT“ ir už ieškinio, kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme pareikalavo išlaidų padengimo, juo labiau, kai byla nebuvo sudėtinga (ieškinys šabloninis, teisinis situacijos vertinimas nėra naujas), o išlaidos už teisines paslaugas yra didelės. Dėl to teismas darė išvadą, jog teisinės pagalbos teikimas, pasitelkiant advokatų bendriją, šiuo atveju nebuvo būtinas.
9. Atsižvelgęs į nurodytą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant 200 Eur. Taipogi sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei priteisti 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir vieno registro peržiūrėjimą ekrane, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog tiek kainavo šių paslaugų ieškovei suteikimas, taip pat nėra jokio kvito, kuris patvirtintų, jog ieškovė šias paslaugas apmokėjo. Tačiau teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 22 Eur žyminio mokesčio.
10. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas nustatė, jog ieškovė sutiko, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., iš kurių teismas nustatė, kad atsakovas yra pensininkas, nuo 2021 m. vasario 4 d. gauna 62,81 Eur (anksčiau gaudavo 62,06 Eur) Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir nuo 2021 m. kovo 2 d. 332,83 Eur (anksčiau gaudavo 299,73 Eur) senatvės pensijos. Atsakovo vardu nėra registruotų transportų priemonių, nekilnojamojo turto, butą nuomojasi. Atsižvelgęs į atsakovo prašymą, į šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas atsakovo prašymą tenkino visiškai ir sprendimo vykdymą atsakovui išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas 996,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodo, kad byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes konstatuoti ieškovės procesinį elgesį, kaip nekeliantį abejonių dėl jo nesąžiningumo, nebuvo, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos tik dėl atsakovo elgesio.
13. Mano, kad teismas sutarties 4.1.1.9 punktą taikė nepagrįstai, kadangi jis butų nuomininkų, įskaitant atsakovą, ir ieškovės santykių visiškai nereguliuoja. Raštiškus raginimus sumokėti skolą, jei atsiskaitymai vėluoja ilgiau kaip 30 dienų, ieškovė neturėjo siųsti skolingam atsakovui, nes ieškovė neturi jokių iš Sutarties kylančių pareigų atsakovui.
14. Pažymi, kad CK 6.200 straipsnis reguliuoja tik sutarčių vykdymo principus, tuo tarpu, atsakovas ir ieškovė ne tik nėra Sutarties šalys, bet jų apskritai nesiejo ir negali sieti apskritai jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Atsakovas, kuris nuomos sutarties pagrindu įgijo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teisę, turi pareigą išlaikyti namo bendrosios dalinės nuosavybės objektus įstatymo, o ne sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė CK 6.200 straipsnio pagrindu, prieš kreipiantis į teismą, turėjo siųsti raginimą atsakovui dėl skolos sumokėjimo.
15. Pažymi ir tai, kad nei įstatymuose nei kituose teisės šaltiniuose nėra įtvirtinta ar susiformavusi taisyklė, kuri kiekvieną namo bendrųjų patalpų administravimą ir priežiūrą atliekantį administratorių įpareigotų siųsti papildomus raginimus sumokėti skolą savo skolininkui.
16. Atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienoje atsakovui siųstoje sąskaitoje buvo nurodoma įsiskolinimo suma, nurodant mokėtiną sumą, į ją skolos suma buvo įtraukiama, nurodoma iki kada sąskaitą, įskaitant skolą, reikia apmokėti. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė, nesiųsdama atsakovui raginimų, nebendradarbiavo.
17. Akcentuoja, kad paties atsakovo nesąžiningas elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad į pašto dėžutę gaudavo ieškovės siųstus pranešimus dėl skolos sumokėjimo. Atsakovas kiekvieną mėnesį žinojo tiek apie skolą, tiek apie naujai priskaičiuojamas namo bendrųjų patalpų administravimo ir išlaikymo išlaidas. Tačiau daugiau nei 4 metus sąmoningai jų nemokėjo, nes jo subjektyvia nuomone, ieškovės paslaugos nekokybiškos, nors paslaugų kokybės trūkumo taip ir neįrodė. Aplinkybė, kad asmuo negauna sąskaitų ar raginimų sumokėti skolą negali būti pagrindu laikyti reikalavimą priteisti skolą nepagrįstu. Todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu (ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“) ir pateikimu yra visiškai pagrįstos.
18. Nurodo ir tai, kad į bylą ieškovė pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymą su taikos sutarties, kurioje aptartas skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas, projektu. Atsakovas nesutiko apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl byloje taikos sutarties sudaryti nepavyko. Bylos eigoje atsakovo atstovas pateikė 2021 m. spalio 20 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti. Šiais paaiškinimais atsakovas apskritai pradėjo neigti skolos faktą, nurodydamas kad neturi jokių skolų, nes yra apmokėjęs visas komunalines sąskaitas. Byloje atsakovo atstovas pradėjo teikti įvairius dokumentus, kuriais bandė pagrįsti pastarąją savo poziciją. Atsakovo atstovas savo poziciją pakeitė ir su skola sutiko tik baigiamųjų kalbų stadijoje, kai ieškovė jau buvo patyrusi visas bylinėjimosi išlaidas.
19. Mano, jog ta aplinkybė, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo už periodą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., pati savaime nesudaro jokio pagrindo teigti, jog ji elgėsi kaip nors nesąžiningai. O ta aplinkybė, kad ieškovė kai kuriems procesiniams veiksmams atlikti buvo įgaliojusi aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčias teisininkes, negali sudaryti pagrindo byloje riboti ieškovės teisę prašyti advokato pagalbos ir negali sudaryti pagrindo riboti ieškovės teisę į šio advokato paslaugų išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju, būtų pažeista absoliuti teisė į advokatą.
20. Paaiškina, kad ieškovės atstovui advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatui įstojus į bylą, jis turėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, įskaitant visus procesinius dokumentus bei įvykusių teismo posėdžių įrašus, kas užėmė ne mažiau 2 val. ir 15 min.; antra, advokatas turėjo pasirengti dviem teismo posėdžiams (tokie veiksmai įprastai užtrunka apie 2 val. ir net daugiau); buvo pastebėta, jog byloje nebuvo pateikti visi reikiami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra tinkamas atsakovas byloje, dėl ko, teismui buvo pateiktas prašymas iš trečiojo asmens išreikalauti papildomus įrodymus (prašymo surašymas ir pateikimas teismui užėmė apie 1 val.); tarp 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio ir 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdžio byloje buvo daugiau nei dviejų mėnesių tarpas, todėl ieškovės atstovui teko skirti mažiausiai 1 val. papildomam pasirengimui bylos nagrinėjimui 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdyje; tarp teismo posėdžių į bylą kitų šalių buvo teikiami įvairūs dokumentai, kuriuos reikėjo analizuoti ir reikėjo nustatyti reagavimo į juos strategiją; trečia, advokatas turėjo vykti į du teismo posėdžius iš kontoros Vilniaus mieste, todėl kiekviena atstovo kelionė į du teismo posėdžius užėmė mažiausiai po 1,5 val. (iš viso 3 val.); ketvirta, advokatas turėjo dalyvauti dvejuose teismo posėdžiuose: 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdis užtruko 12 min., o 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdis – 38 min., todėl bendra vien tik teismo posėdžių trukmė sudaro 1 val. Sudėjus visas byloje ieškovės atstovo darbo valandas, jų visuma sudaro net 10 val. 15 min. Maksimali galima priteisti suma už suteiktas paslaugas sudaro net 1 622,07 Eur, tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra tik 911,74 Eur. Likusi 84,64 Eur prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ parengtą ieškinį, užklausą Nekilnojamojo turto registrui ir žyminį mokestį. Mano, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos.
Atsiliepimas
21. Atsakovas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo skundžiamu sprendimu priteistas 222 Eur bylinėjimosi išlaidas, esant galimybei, atmesti.
22. Nurodo, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neskundžia, nors mano, kad teismas nepakankamai teisingai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų. Jis neturi santaupų nei advokatui, nei žyminiam mokesčiui sumokėti.
23. Pažymi, kad visuose ginčuose (tiek darbo, tiek šeimos, tiek administraciniuose) yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra. Civiliniuose santykiuose visada reikia pirmiausiai registruotu laišku siųsti pranešimą, raginimą, skolos suderinimo grafiką ar pan., tačiau ieškovė nieko nesiuntė. Visa tai rodo, jog būtent ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Nesąžiningos šalies teismas negina.
24. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
25. Nurodo, kad palaiko teismo sprendime išdėstytą poziciją, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neekonomiškai kitos šalies atžvilgiu, taip pat pritaria teismo padarytai išvadai, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
29. Atsakovas V. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – internetiniuose portaluose publikuotus straipsnius: „Po LRT publikacijos Vilniaus miesto savivaldybė dėl būsto administratorių piktnaudžiavimo kreipėsi į teismą“, „Kas turi sutramdyti išlaidaujantį namo administratorių: savivaldybė gyventojams patarė susitelkti patiems“. Nors prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus atsakovas nesuformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, apsvarstęs šių įrodymų priėmimo klausimą, vertina, kad šie atsakovo teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylos nagrinėjimo dalykui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, todėl jų nepriima.
30. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovei buvo priteista tik dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 997,20 Eur skolos už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., 5 proc. metinių procesinių palūkanų, o valstybei – 6,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš atsakovo V. K.. Ieškovė iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neskundžia, nors mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai teisingai jas paskirstė. Kadangi atsakovo pateiktame procesiniame dokumente nėra išdėstyta jokių nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis motyvų, apeliacinės instancijos teismas nelaiko šio procesinio dokumento apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, analizuojant ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 996,38 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, 331,54 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga, faktinių aplinkybių ir teisinės situacijos įvertinimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, laiko sąnaudos – 2 val.), 580,20 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato teisines paslaugas (pasiruošimą teismo posėdžiui, vykimą į teismo posėdį ir atstovavimą 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdyje, laiko sąnaudos – 3:30 val.). Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė tik 222 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 22 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kadangi būtent ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo su atsakovu, kad jis galėtų gera valia atsiskaityti su ieškove, nevykdė sutarties kuo ekonomiškiausiu būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, jog teisinės pagalbos teikimas, pasitelkiant advokatų bendriją, šiuo atveju nebuvo būtinas. Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes konstatuoti ieškovės procesinį elgesį, kaip nekeliantį abejonių dėl jos nesąžiningumo, nebuvo, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos tik dėl atsakovo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
Dėl pagrindo mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).
33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
34. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus taip pat yra pripažinęs, kad teismas, nustatęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo, į visus šiuos kriterijus iš esmės atsižvelgė, t. y. nustatė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė, įvertino šalių elgesį. Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršijo rekomenduotino, bet vien tai nesuteikė teisės pirmosios instancijos teismui priteisti iš atsakovo ieškovės naudai faktiškai visas jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovė byloje buvo suteikusi gana plataus pobūdžio įgaliojimus atstovauti ieškovės interesus civilinėje byloje G. S. ir M. S., turinčioms teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, kurios turėjo teisę ne tik pasirašyti ir paduoti procesinius dokumentus, bet atstovauti teisminiame procese. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškinys, kuriuo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, nėra išskirtinis, lyginant su ieškovės ieškiniais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti skolą, prašoma priteisti suma. Taigi, tam, kad atstovauti tokioje byloje ir rengti procesinius dokumentus, nėra būtinas specialus pasirengimas, itin kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė. Ieškovė turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo kriterijaus.
37. Nors nagrinėjamu atveju iš tiesų atsakovo V. K. pozicija byloje keitėsi (pradžioje atsakovas teigė, kad nepritarė bendrijos pasirinktam namo administratoriui, kuris atsisakydavo atvykti, kai paskambindavo dėl avarinės situacijos, jo teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, todėl nemokėjo mokesčių, pranešimus dėl susidariusios skolos apmokėjimo kartais gaudavo, kartais ne, kartais į pašto dėžutę jam įmesdavo kitiems kaimynams adresuotus pranešimus; vėliau atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais ėmė neigti skolos faktą ir prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad neturi jokių skolų ir yra apmokėjęs visas sąskaitas už komunalines paslaugas, teikė į bylą įvairius dokumentus, kuriais bandė pagrįsti tokią savo poziciją; baigiamųjų kalbų stadijoje atsakovas savo poziciją pakeitė ir skolą jau pripažino, nors neigė gavęs ieškovės byloje pateiktas sąskaitas), tačiau ši aplinkybė nepagrindžia būtinumo pasitelkti byloje advokato pagalbą, juo labiau, kurio darbo vieta registruota kitame mieste.
38. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 997,20 Eur skolos priteisimo, pirmine atsakove nurodė Panevėžio miesto savivaldybę, kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkę. Paaiškėjus, kad butas yra išnuomotas V. K. pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 224-22-6.38-918, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu nurodė jau V. K.. Byloje vyko trys parengiamieji posėdžiai, ketvirtojo parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teismo posėdį. Ieškovė teikė prašymus nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, todėl pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko ieškovei nedalyvaujant. Byla išnagrinėta buvo per du teismo posėdžius, trūkusius bendrai 50 min., kuriuose ieškovės interesus atstovavo advokatas, kurio darbo vieta registruota Vilniuje. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė sąžiningai atliko procesines pareigas ir jos visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos tik dėl atsakovo elgesio.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tenkančias namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., nors sutartis, sudaryta su bendrija, kurios pagrindu ji pradėjo administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigaliojo nuo 2015 m. birželio 1 d. Vadinasi, mokesčiai už minėtam butui tenkančias namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tris mėnesius ieškovei buvo mokami. Akivaizdu, kad ieškovė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, prieš pareikšdama ieškinį teisme, turėjo galimybę patikrinti turimus duomenis apie šių įmokų mokėtoją. Labiausiai tikėtina, jog šiuos mokesčius mokėjo atsakovas V. K., kuriam butas buvo išnuomotas dar 2007 m. Neneigiant Panevėžio miesto savivaldybės pareigos tinkamai išviešinti su V. K. sudarytos nuomos sutarties turinį, ieškovė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, taip pat galėjo kreiptis dėl informacijos suteikimo į Panevėžio miesto savivaldybę, kuri paprastai disponuoja tokio pobūdžio nekilnojamuoju turtu dėl atliekamos aprūpinimo socialiniais būstais funkcijos. Ieškovei tokios aplinkybės turėjo būti žinomos, kadangi jau daugiau nei dešimtmetį ji teikia daugiabučių gyvenamųjų namų, įskaitant ir tų, kuriuose yra savivaldybės butų fondui priklausantys butai, administravimo paslaugas. Dėl nurodytos priežasties ginčo, kas yra tinkamas atsakovas šioje byloje, taigi ir poreikio teikti prašymus (dėl papildomų įrodymų išreikalavimo), atidėti bylos nagrinėjimą, galėjo ir nebūti. Be to, atsakovas V. K. nėra atsakingas už tai, kad Panevėžio miesto savivaldybė neįvykdė pareigos išviešinti informaciją apie su juo sudarytą nuomos sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sumažino ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Ieškovei priteisus didesnes bylinėjimosi išlaidas, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis). Dėl nurodyto nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato dėl procesinių reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 ir 98 straipsnių 1 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.