Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė (duomenys neskelbtini) paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas yra buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 224-22-6.38-918 dėl Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Šioje sutarties 4.4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad nuomininkai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ir už kitus mokesčius, įsipareigoja atsiskaityti su daugiabučio namo savininkų bendrija ar butų ir kitų patalpų savininkų dalinės nuosavybės administratoriumi.

Į bylą pateikta pažyma apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskaičiuotus mokesčius laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2021-02-28 – 997,2 Eur, kurioje nurodytos atsakovui priskaičiuotos mokėtinos sumos pagal konkrečias paslaugų kategorijas, t.y. už namo bendrų objektų administravimą, eksploatavimą, priežiūrą, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kt. Iš šios skolų valdymo ataskaitos matyti, kad už šiukšlių išvežimą priskaičiuoti mokėjimai nuo 2016-05-01 iki 2019-12-31.

Atsakovas į bylą pateikė Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį 2020-01-01, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atsakymą, kad atsakovas už jų teikiamas paslaugas nėra skolingas.

Matyti, kad ieškovas teisingai apskaičiavo mokesčius, už laikotarpius, kai buvo teikiamos paslaugos. Šiukšlių išvežimo paslaugos nebeteikė nuo 2020-01-01, bet už šį laikotarpį mokesčiai ir nebuvo priskaičiuoti. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis nėra skolingas AB „Panevėžio specialus autotransportas“, bet ne (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skolą ieškovei apmokėjo.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 str. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

Pažymėtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė rašytinę nuomos sutartį (kuri yra vis dar galiojanti), joje nusimatė, kad nuomininkas apmoka visus mokesčius, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tame tarpe susijusius ir su namo administravimu, eksploatavimu, priežiūra. Paslaugos, už kurias įsiskolinimą priteisti prašo ieškovė, teikiamos ne konkrečiam, šiuo atveju – atsakovo, butui, tačiau daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai, todėl tai, jog atsakovo teigimu, jis nesinaudojo visomis ieškovės teikiamomis paslaugomis; ieškovė neteikė jokių sąskaitų, priminimų, pranešimų ar kitų dokumentų, siekdama informuoti ir (ar) priminti atsakovui ar Savivaldybei dėl egzistuojančių įsiskolinimų bei ragindama juos apmokėti iki nurodyto termino, nepaneigia įstatyme nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkų, šiuo atveju atsakovo, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, skirtinas namui atnaujinti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik buto nuomininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Todėl jam kyla pareiga, domėtis, kas yra namo administratorius, imtis konkrečių veiksmų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. E2A-558-368/2020).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 997,2 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-04-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnyje yra įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad Teismas atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

2015 m. balandžio 29 d. sutarties su Statybininkų g. 3 daugiabučio namo savininkų bendrija 4.1.1.9. punkte nurodyta, kad ieškovas pateikia skolininkams raštiškus raginimus sumokėti skolą, jei atsiskaitymai vėluoja ilgiau kaip 30 dienų. Jei skolininkų skolos viršija 28,96 Eur sumą, savo nuožiūra spręsti klausimus, susijusius su skolų išieškojimu, įskaitant skolos grąžinimo sutarčių/vekselių su skolininkais pasirašymu, skolų išieškojimo vykdymu ikiteismine ir teismine tvarka savo pajėgomis arba samdant trečiuosius asmenis. Vadovaujantis CK 6.200 straipsniu šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaujant, kooperuojantis, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog iš surinktų byloje duomenų nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovas vengė ieškovei padengti skolą, atsakovui nebuvo siųsti raginimai dėl skolos apmokėjimo gera valia bei įspėjimas, jog skolos nesumokėjimo atveju, bus kreiptasis į teismą ir atsakovas dėl to patirs papildomų išlaidų. Atsakovas sutiko skolą padengti, kai sužinojo apie susidariusį įsiskolinimą. To nepadarė iš karto, nes skola pagal jo gaunamas pajamas yra per didelė. O skola pasidarė didelė, nes ieškovė ne tik kad neišnaudojo ikiteisminės tvarkos, bet ir delsė su ieškiniu kreiptis į teismą (skola pradėjo augti nuo 2015-09-01). Visa tai rodo, jog būtent ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo su atsakovu, kad jis galėtų gera valia, atsiskaityti su ieškove, tokiu būdu, susimokėti už jos paslaugas, taip ieškovė sutarties nevykdė kuo ekonomiškiausiu būdu ir pažeidė CK 6.200 straipsnio 1-3 dalis. Dėl pasakyto, teismas mano, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Svarbu pažymėti ir tai, jog ieškinį, pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo G. S., o patikslintą ieškinį – M. S., kurios kaip teisininkas (arba asmuo, turintis teisinį magistro laipsnį) turėjo teisę ne tik pasirašyti, bet ir rengti ieškinį byloje, atstovauti teisminiame procese, rodo joms išduoti įgaliojimai dėl procesinių veiksmų atlikimo, todėl nėra aišku, kodėl ieškinį, patikslintą ieškinį rengė, atstovavo teisme visai kitas juridinis subjektas/advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) ir už ieškinio, kitų procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme pareikalavo išlaidų padengimo, juo labiau, kai byla nebuvo sudėtinga (ieškinys šabloninis, teisinis situacijos vertinimas nėra naujas), o išlaidos už teisines paslaugas yra didelės. Dėl to teismas daro išvadą, jog teisinės pagalbos teikimas pasitelkiant advokatų bendriją šiuo atveju, nebuvo būtinas, todėl prašymas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant 200 Eur. Taipogi nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir vieno registro peržiūrėjimą ekrane, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog tiek kainavo šių paslaugų ieškovei suteikimas, taip pat nėra jokio kvito, kuris patvirtintų, jog ieškovė šias paslaugas apmokėjo.

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti įsiskolinimą dalimis ieškovė nurodė, jog įvertinusi atsakovo prašyme išdėstytus argumentus ieškovė sutinka, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė prašo atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovės interesus, išdėstymo terminai turi atitikti protingumo kriterijus.