- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-25-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03710-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- KB „Vilniaus regiono kredito unija“
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-647/2017 pagal ieškovo KB „Vilniaus regiono kredito unija“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas KB „Vilniaus regiono kredito unija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 18 165,48 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Domus Ignis“, kurio vadovas (akcininkas) buvo atsakovas, 2015-02-25 sudarė paskolos sutartį Nr. 15-00030, pagal kurią paskolos gavėjui buvo suteikta 23 546,11 Eur paskolos suma. Paskolos grąžinimas be kita ko yra užtikrintas atsakovo laidavimu visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui 2015-02-25 šalių sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 201508-00001.
3. UAB „Domus Ignis“ iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 18 165,48 Eur sumai. Nepavykus patenkinti kreditorinio reikalavimo iš įkeisto bankrutuojančios įmonės turto, reiškia reikalavimą atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-23 preliminariu sprendimu, ieškinys tenkintas. Iš atsakovo E. Š. ieškovui KB „Vilniaus regiono kredito unija“ priteista 18 165,48 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti 2015-02-25 laidavimo sutartį Nr. 201508-00001 negaliojančią (prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams). Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės iš atsakovo reikalauti asmeninio laidavimo, nes teisės aktai nenumato, kad paskolos iš Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšų grąžinimas būtų papildomai užtikrintas fizinio asmens laidavimu, paskolos grąžinimas galėjo būti užtikrinamas tik BUAB „Domus Ignis“ įkeistu turtu. Atsakovas, pagal paskolos grąžinimo užtikrinimo eiliškumą nurodytas paskutinis. Ieškovas, pirmiausiai negrąžintos paskolos dalį turėtų išieškoti realizavus įkeistą turtą, kurio pagal nustatytą vertę užtektų padengti visą skolą. Tuo atveju, jeigu realizavus įkeistą turtą lėšų nepakaktų skolai padengti, negrąžinta suma turėtų būti padengta pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteiktą garantiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu 2016 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas vertino, kad atsakovas su paskolos išdavimo sąlygomis supažindintas pasirašytinai, bylos duomenimis atsakovas pasirašė laidavimo ir paskolos išdavimo sutartis. Atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra subsidiari. BUAB „Domus Ignis“ turto realizuoti bankroto administratoriui nepavyksta, ieškovas jokių sumų iš jau realizuoto turto nėra gavęs. Matyti, kad ieškovas reikalavimą iš pradžių nukreipė ne į laiduotoją, t. y. atsakovą, o į BUAB „Domus Ignis“, ir tik nepavykus realizuoti BUAB „Domus Ignis“ turto reiškiamas reikalavimas atsakovui.
8. Sprendė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų, sudarytų paskolos ir laidavimo sutarčių turinio, 2015-02-20 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus įsakymo Nr. G-15-0112 nuostatų, tarp UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir ieškovo sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. BS/2010/60/G turinio, matyti, kad garantija šiuo konkrečiu atveju yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Nustatyta, kad pagrindinio skolininko, už kurį buvo laiduota, t. y. BUAB „Domus Ignis“, sutarties įvykdymo terminai yra pasibaigę, įkeisto turto realizuoti nepavyko, dėl ko yra pagrindas esamą įsiskolinimą priteisti iš laiduotojo, kuris yra subsidiaraus skolininkas pagal tarp šalių sudarytą laidavimo sutartį. Atsižvelgiantį tai, kad atsakovas pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, įsiskolinimo nepadengė, pažeidė Pacta sunt servanda principą, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo E. Š. ieškovui priteistina 18 165,48 Eur skolos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.38, 6.63, 6.81, 6.200, 6.205 straipsniai).
9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šalys negalėjo susitarti dėl laidavimo. Paskolos ir laidavimo sutartys sudarytos tarp privačių asmenų, kuriems galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), ieškovas siekdamas neprarasti paskolintų lėšų gali užsitikrinti paskolos grąžinimą įvairiais būdais, tarp jų ir laidavimu. Be to, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas turėjo suprasti sudarytų sutarčių esmę, sąlygas, bei tai, jog laiduoja už savo įmonę, o laidavimas susijęs su tam tikra rizika. Taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog pagrindinis prievolės įvykdymo užtikrinimas – garantija, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų tai tik antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, ir ši aplinkybė atsakovui, vadovaujantis vidutiniškai protingo ir rūpestingo žmogaus elgesio standarto, turėjo būti žinoma ir suprantama. Esant šioms aplinkybėms taip pat nėra ir pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Netenkinus šio reikalavimo – prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Buvo pažeista atsakovo teisė į nešališką teismą. Teisėjas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, jo atstovę, buvo tendencingas.
12. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu pagrindinės skolininkės BUAB „Domus Ignis“ bankroto administratorės UAB „Garantis“. Prieštaravimuose buvo pateiktas toks prašymas, tačiau teismas jo nesprendė.
13. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir -CPK) 42 straipsnio 1 dalies, 245 straipsnio nuostatas 2017-01-17 teismo posėdžio pradžioje nesuteikdamas teisės šalims pateikti prašymus. Teisėjas, leidęs atsakovo atstovei jį atstovauti, vėliau atstovę pertraukinėjo, rodė nepasitenkinimą dėl bandymo teikti naujus įrodymus, tuo pažeidė procesinį šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, darė psichologinį poveikį.
14. Nurodo, kad byla išnagrinėta formaliai, ieškinys tenkintas vadovaujantis ieškovės argumentais. Teismas nesiaiškino atsakovės nurodomos aplinkybės, kad turto realizavimas vyksta ir dalis BUAB „Domus Ignis“ turto yra parduota. Laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę.
15. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Laidavimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos viešosios teisė normų, reglamentuojančių paramos verslui teikimą bei grąžinimą teisinį reguliavimą. Pažymi, kad susipažinęs su paramos verslui teikimo sąlygomis bei tvarka, išdėstyta teisės aktuose suprato, kad asmeninės atsakomybės taikymo rizikos (laidavimo atveju) praktiškai nėra. Manė, kad valstybė prisiima atsakomybę bankroto atveju suteikdama garantiją.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas KB „Rato“ kredito unija (ankstesnis pavadinimas „Vilniaus regiono kredito unija“) prašo atsakovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad skola nėra padengta ir nebus padengta, kadangi realizavus turtą, lėšų nepakako dengti unijos kreditorinį reikalavimą. Taip pat nepavyko atgauti lėšų ir iš kitos su atsakovu susijusios įmonės BUAB „Lova LT“ turto. Subsidiari laiduotojo atsakomybė neužkerta kelio spręsti klausimą dėl skolos priteisimo iš subsidiaraus skolininko, kol nėra užbaigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko.
18. Pažymi, kad apelianto situacijos aiškinimas yra nepagrįstas. Atsakovas – laiduotojas/ akcininkas/vadovas suprato laidavimo sutarties esmę, paskolos ir garantijos išdavimo (galiojimo) sąlygas. Apelianto nurodomi argumentai paneigti objektyviai egzistavusiomis aplinkybėmis (turimas aukštasis išsilavinimas, dviejų įmonių vadovas/akcininkas, gyvenimiška patirtis, kt.).
19. Mano, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl tariamo teismo šališkumo. Rungimosi principas nebuvo pažeistas, atsakovui be apribojimų buvo suteikta teisė teikti įrodymus, prašymus.
20. Nesutinka su apelianto argumentais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos išsprendimas neturi įtakos pagrindinio skolininko teisėms ir/ar pareigoms. Kreditorinis reikalavimas yra užfiksuotas ir vykdytinas, o skolos išieškojimas iš atsakovo yra sudėtinė vykdymo proceso dalis. 2017-07-18 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Domus Ignis“ pabaigos (civilinė byla Nr. eB2-1000-864/2017).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2017-04-25 BUAB „Domus Ignis“ bankroto administratoriaus UAB „Garantis“ raštą, 2015-08-03 pranešimą apie bankroto bylos UAB „Lova LT“ iškėlimą, 2016-08-24 ieškovės raštą dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Lova LT“ bankroto byloje, 2017-11-30 BUAB „Lova LT“ bankroto administratoriaus UAB „Vista Business Solutions“ raštą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių išdėstytus argumentus, ir tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovo pateiktus įrodymus priima ir vertina kitų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ir priėmė teisėtą sprendimą 2016-09-23 preliminarų sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovo E. Š. apeliacinio skundo argumentų.
25. Byloje kilo ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš laidavimo sandorio, santykio su kitomis pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonėmis. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog jo asmeninės atsakomybės taikymo rizikos (laidavimo atveju) praktiškai nėra, nes pagal paskolos sutartyje nurodomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių eilę, jam atsakomybė kyla tik po viso paskolos gavėjo turto realizavimo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantinės išmokos sumokėjimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, jie nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimų.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas KB „Vilniaus regiono kredito unija“ ir UAB „Domus Ignis“ 2015-02-25 sudarė paskolos sutartį Nr. 15-00030, pagal kurią ieškovas paskolino UAB „Domus Ignis“ 23 546,11 Eur, o UAB „Domus Ignis“ įsipareigojo skolą grąžinti iki 2017-02-25. Paskolos grąžinimas užtikrintas: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, 80 proc. nuo paskolos sumos; 2008 m. gamybos komercinio automobilio „Ford Transit“ įkeitimu; baldų gamybos įrangos ne mažesne kaip 8 000 Eur įsigijimo verte įkeitimu; prekių atsargų ne mažesne kaip 10 000 Eur balansine verte įkeitimu; akcininko E. Š. ir susijusios įmonės UAB „Lova LT“ laidavimu visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Paskolos sutartyje nėra nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolių, paskolos grąžinimas bus vykdomas laikantis sutartyje išdėstyto paskolos grąžinimo priemonių eiliškumo.
27. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Taigi, visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas neturėjo teisės iš atsakovo reikalauti asmeninio laidavimo.
28. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialiosios teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.
29. 2015-02-25 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr. 201508-00001, kuria laidavo už paskolos gavėją UAB „Domus Ignis“ ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu UAB „Domus Ignis“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Šalys sutarė, kad išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į konkretų pagrindinio skolininko turtą, t. y. laiduotojo (atsakovo) atsakomybė prieš kreditorių (ieškovą) yra subsidiari (sutarties 3 punktas).
30. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išduotos garantijos sąlygos išdėstytos 2015-04-02 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. G-15-0112 „Dėl garantijos suteikimo už Vilniaus regiono kredito unijos UAB „Domus Ignis“ išduodamą paskolą“. Paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai pirminiu įkeitimu turi būti įkeista: 2008 m. gamybos komercinis automobilis „Ford Transit“, baldų gaminimo įranga ne mažesne kaip 8 000 Eur įsigijimo verte, visos paskolos gavėjo apyvartoje esančios prekių atsargos ne mažesne kaip 10 000 Eur balansine verte (Sprendimo 11 punktas). Be to, paskolos grąžinimui užtikrinti iki paskolos lėšų išmokėjimo pradžios kredito unijai turi būti pateikti akcininko E. Š. ir susijusios įmonės UAB „Lova LT“ laidavimai visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui (Sprendimo 12 punktas). Garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama, tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose (Sprendimo 15 punktas).
31. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Taigi, garantija – vienašalis sandoris, todėl jo sąlygas apibrėžia ne viešosios teisės normos, o konkretus garanto įsipareigojimas, šiuo atveju išdėstytas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2015-04-02 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. G-15-0112. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kylą tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos įvykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012). Iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos sprendime išdėstytų sąlygų akivaizdu, kad ieškovas negali šia garantija pasinaudoti, kol nebuvo išnaudotos visos kitos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės.
32. Nors paskolos sutartyje nurodytos kredito gavėjo UAB „Domus Ignis“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės yra sunumeruotos, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tai savaime nereiškia šių priemonių realizavimo privalomo eiliškumo nustatymo, kadangi nei paskolos sutartyje, nei laidavimo sutartyje tokių sąlygų nurodyta nėra. Apeliantas prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumą grindžia savo subjektyviu suvokimu, kad visų pirma turėjo būti pilnai realizuojamas BUAB „Domus Ignis“ prekių atsargų įkeitimas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, nes šios priemonės kredito sutartyje įrašytos pirmiau, nei apelianto laidavimas. Tačiau tokios apelianto pozicijos nepatvirtina nei sutarčių sąlygos, nei kiti objektyvūs duomenys – apelianto turimas aukštasis išsilavinimas, buvimas akcininku ir vadovu dviejų įmonių. Net jeigu apeliantas iš tikrųjų klaidingai suprato paskolos sutarties nuostatas dėl įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumo (jo nebuvimo), teisėjų kolegijos vertinimu, tai lėmė paties apelianto nepakankamai protingas, atidus ir rūpestingas elgesys, o ne ieškovo netinkami veiksmai (neveikimas).
33. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi dėl prievolės vykdymo į atsakovą po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 nutartimi UAB „Domus Ignis“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-1000-864/2017) buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 18 165,48 Eur sumai ir nepavyko parduoti ieškovui įkeisto BUAB „Domus Ignis“ turto. Iš BUAB „Domus Ignis“ bankroto administratoriaus UAB „Garantis“ 2017-04-25 rašto matyti, kad už visą parduotą įkeistą turtą 2 380 Eur gauta suma buvo vienintelės įmonės pajamos, todėl jos buvo panaudotos bankroto administravimo išlaidoms dengti, ieškovo kreditoriniam reikalavimui dengti lėšų nepakako. 2017-07-18 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Domus Ignis“ pabaigos, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kita atsakovo įmonė UAB „Lova LT“ taip pat yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-966-794/2018). 2017-11-30 BUAB „Lova LT“ bankroto administratoriaus UAB „Vista Business Solutions“ rašte nurodyta, kad ieškovui nebus galimybės atgauti kreditoriniame reikalavime nurodytą sumą ar jos dalį, nes įmonė turto, lėšų ar realių debitorinių skolų neturi. Taigi, ieškovas yra išnaudojęs visus kitus paskolos sutartyje nurodytus pirminius paskolos grąžinimo užtikrinimo būdus, tačiau skolos atgauti jam nepavyko. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad subsidiari laiduotojo atsakomybė neužkerta kelio spręsti klausimą dėl skolos priteisimo iš subsidiaraus skolininko, kol nėra realiai užbaigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko, o laiduotojo atsakomybės subsidiarumas gali būti užtikrinamas vykdymo procese, išieškojimą pirmiausia nukreipiant į pagrindinio skolininko, ir tik vėliau į subsidiaraus laiduotojo turtą. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, pagal laidavimo sutartį atsakančio subsidiariai, ir šios aplinkybės reikalavo papildomo tyrimo.
34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje (CK 6.82 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo prašymo, nurodyto prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, neišsprendė. Tačiau tai nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje pagrindinio skolininko materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi dėl skolos priteisimo iš atsakovo po bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo. Ieškovo kreditorinis reikalavimas užfiksuotas ir nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pagrindinio skolininko skolos dydžio, jo paskaičiavimo pagrįstumo (nepagrįstumo). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad UAB „Domus Ignis“ bankroto procesas yra pasibaigęs, įmonė išregistruota, o ieškovo kreditorinis reikalavimas nepadengtas.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl jo teisės į nešališką teismą, rungimosi principo, procesinių teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija pirmos instancijos teismo šališkumo nagrinėjant bylą, išankstinio nuomonės turėjimo nenustatė. Apelianto, jo atstovės nepasitenkinimas bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmais turėjo būti išreiškiamas pačiame bylos nagrinėjimo procese. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas reiškė teisėjui nušalinimą. Dėl to galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tik priėmus nepalankų apeliantui sprendimą, jis suabejojo teisėjo nešališkumu.
36. Priešingai nei teigia apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abiem šalims buvo sudaryta galimybė teikti prašymus, paaiškinimus. Teismas tenkino ieškovo prašymą išreikalauti ieškovo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bendradarbiavimo sutartį, tyrė jos nuostatas ir vertino priimdamas sprendimą. Taip pat ir 2017-01-17 teismo posėdžio metu teisėjas klausė dėl įrodymų tyrimo papildymų, turimų klausimų, prašymų. Pažymėtina, kad proceso eiga ir koncentracija priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo proceso dalyvių. Atsakovo atstovė nesilaikė pirmininkaujančio nustatytos proceso eigos, į ką teismas atkreipė jos dėmesį. Nepaisant to, kad teismui kilo abejonių dėl atstovės teisės atstovauti atsakovą, jai ši teisė buvo suteikta, taip pat leista užduoti klausimus, teikti paaiškinimus ir prašymus. Apeliantas neįvardina, kokių konkrečiai prašymų, įrodymų jis turėjo ir jam nebuvo sudaryta galimybė juos pateikti. Pirmosios instancijos teismo padaryti įrodymų tyrimo pažeidimai gali būti ištaisomi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliantas neprašė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme metu, naujų prašymų, įrodymų nenurodė ir nepateikė (CPK 314 straipsnis). Todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl rungimosi, lygiateisiškumo principų pažeidimo nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.