Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. liepos 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 18‑ANR_N-956-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos grąžinimo institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 18‑ANR_N‑956-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes, įvertinus surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad šiuo atveju negauta objektyvių ir pagrįstų duomenų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje („Savavaldžiavimas“). Pažymėta, kad 2021 m. liepos 14 d. tikslinant įvykio aplinkybes ir bendraujant su pranešėja S. P., ji nurodė, kad vaiko tėvas gražino dukters Lietuvos Respublikos piliečio pasą, ji dukters tėvui pretenzijų neturi (b. l. 7–8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėja S. P. 2021 m. liepos 5 d. 12.56 val. kreipėsi teigdama, kad su dukros tėvu A. K. negyvena kartu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal teismo sprendimą vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Tėvui vykstant atostogauti su vaiku į užsienį, perdavė dukros dokumentą, pasą, tačiau jiems grįžus iš kelionės ir pareikalavus grąžinti dukros asmens dokumentą, A. K. informavo, kad dokumento negrąžins, jei neišpildys jo sąlygų. Ji su dukra ir visa savo šeima planuoja kelių savaičių atostogas užsienyje, ir kelionei reikalingas dokumentas. Kadangi atostogaus ir tuo metu, kai dukra turėtų būti pas tėvą, tėvas reikalauja, kad ji tas dienas kompensuotų. Bet kokiu atveju, tėvas neturi teisės pasisavinti vaiko dokumento, nes dukra gyvena su ja, taip pat jis negali vaikui trukdyti atostogauti su ja. Dar kartą paklausus, ar A. K. grąžins dokumentą, jis jai parašė, kad viską, t. y. sąlygas, jau aprašė SMS žinutėse (b. l. 9–10).

A. K. 2021 m. liepos 13 d. apklausos Institucijoje metu paaiškino, kad jis turi mažametę dukrą A. K.. Dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko motina S. P. (duomenys neskelbtini). Dėl bendravimo su dukra tvarkos yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas. 2021 m. birželio 4 d., jam su dukra vykstant atostogauti į užsienį, vaiko motina davė dukros asmens dokumentą – pasą. Po kelionės jis dukrą grąžino motinai, tačiau vaiko asmens dokumentas liko pas jį. 2021 m. birželio 23 d. jis iš vaiko motinos gavo el. laišką, kuriame ji prašė grąžinti dukros asmens dokumentą, nes ji taip pat planavo kelionę su dukra dviem savaitėms užsienyje. Jis, kaip tėvas, prašė, kad jam būtų nurodyta tiksli vaiko buvimo vieta kelionės metu, taip pat prašė, kad jam būtų pateikta dukros skrydžio bilieto kopija, nes norėjo įsitikinti, kad tikrai yra išvykstama dviem savaitėms, o ne ilgiau. Be to, vaiko motina pasirinko kelionę būtent tuo laikotarpiu, kai yra paskirti teismo sprendimu jo, kaip tėvo, pasimatymai su dukra. Vaiko motina nurodė, kad jam nekompensuos prarasto su vaiku laiko, nepateikė kelionės bilieto kopijos, nenurodė tikslios vaiko buvimo vietos kelionės metu. 2021 m. liepos 13 d. 17.00 val. jis vyksta pasimatyti su dukra pagal nustatytą grafiką ir grąžins vaiko dokumentą. Dokumento jis neslepia, vaikui kelionės bilietą į užsienį motina gali užsakyti ir be dukros asmens dokumento, nes visus reikiamus duomenis ji turi (b. l. 32).

Iš A. K. susirašinėjimo SMS žinutėmis su pareiškėja nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13).

Iš A. K. pateikto susirašinėjimo el. paštu su pareiškėja matyti (duomenys neskelbtini)<...>“ (b. l. 48‑49).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑812-1045/2019 buvo nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove S. P., taip pat nustatyta, kad ieškovas A. K. bendrauja su dukterimi pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, kurios 1.17 punkte nustatyta, jog „atostogų metu tėvas turi teisę dukrą vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro mamos sutikimo. Bet kuris iš tėvų, norėdamas išsivežti vaiką į užsienį ilgesniam nei 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą likus ne daugiau nei 2 (dviem) savaitėms iki planuojamo išvykimo. Vienam iš tėvų išvykus su vaiku į užsienį atostogų, jis įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis“, 1.26 punkte – „<...> Tuo atveju, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku“ (b. l. 14–30).

Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S‑1282‑273/2020 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies ir, be kita ko, sumažino S. P. paskirtos baudos dydį iki 200 Eur, kuri jai buvo paskirta pagal antstolio teikimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo (b. l. 69–76).

Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑233‑775/2021, be kita ko, priteisė iš atsakovės S. P. ieškovui A. K. 100 Eur neturtinės žalos, 105 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (205 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat įpareigojo atsakovę S. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parašyti ir išsiųsti ieškovo A. K. darbdaviui tekstą, paneigiantį jos el. laiške nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. K. (b. l. 50–59).

Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑1240‑1043/2021 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolės sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257, panaikino antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavė vaistų A. K., o 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku, kita skundo dalis atmesta. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 21–22 punktuose pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus – skambučių (atmestų) išklotinę ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog minėtos bendravimo su vaiku tvarkos 21 punkto pažeidimas padarytas net 37 kartus per keturių mėnesių laikotarpį, taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šio pažeidimo atsiradimui esminės įtakos turėjo nuolatinė motinos aktyvumo, kooperavimosi stoka, o ne vaiko valios trūkumas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti priešingai nei, kad skolininkė S. P. pažeidė nustatytą bendravimo tvarką. Konkrečiu atveju apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neužtikrino nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos vykdymo, nėra pateisinamos ir nėra objektyvios. Iš byloje esančių duomenų (pagalbos plano) matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, dėl ko bendravimas ir bendradarbiavimas klausimais, susijusiais su šalių vaiku, yra apsunkintas (b. l. 60–68).

Tenkinus pareiškėjos skunde suformuluotą prašymą, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byloje esant jų atsiliepimams į pareiškėjos skundą, taip pat teismui nekilus abejonių dėl proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes, įvertinus surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad šiuo atveju negauta objektyvių ir pagrįstų duomenų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje „Savavaldžiavimas“.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. 12.56 val. kreipimąsi į Instituciją, be kita ko, nurodant, kad A. K., jos dukters tėvui, vykstant atostogauti su dukra į užsienį, ji perdavė dukters dokumentą – pasą, tačiau jiems grįžus iš kelionės ir jai pareikalavus grąžinti dukters asmens dokumentą, A. K. informavo, kad dokumento negrąžins, kol ji neišpildys jo sąlygų. Tėvas reikalauja, kad ji kompensuotų nesimatymo su vaiku dienas. Tėvas neturi teisės pasisavinti vaiko dokumento, nes dukra gyvena su ja, taip pat jis negali vaikui trukdyti atostogauti su ja. Institucija 2021 m. liepos 13 d. apklausė A. K., kuris nurodė, jog dukters pasą grąžins, kai vyks pasimatyti su dukra, prašė pareiškėjos pateikti duomenis apie kelionės laikotarpį, kur bus vykstama, tačiau šių duomenų pareiškėja nepateikė, taip pat ji nurodė, kad nekompensuos tų dienų, kurias teismo sprendimu jis turėjo praleisti su dukra. Institucijos 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 14 d. buvo susisiekta su pareiškėja, ji nurodė, kad dukters pasas yra grąžintas, dukters tėvui pretenzijų neturi. Institucijos pateiktoje medžiagoje yra pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas su A. K. SMS žinutėmis, taip pat teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku patvirtinimo.

ANK 518 straipsnis „Savavaldžiavimas“ nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Institucija, įvertinusi pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. 12.56 val. kreipimąsi, kuriame skundžiamasi būtent tuo, A. K., reikalaudamas tam tikros informacijos, neperduoda jai dukros paso, kuris reikalingas vykstant atostogauti, pagrįstai vertino, ar A. K. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių, taip pat teisėtai, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nenustačiusi administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – požymių, nes, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, savavaldžiavimas pasireiškia tik aktyviais veiksmais, o A. K. šiuo atveju neveikė pareiškėjos pageidaujamu būdu, t. y. neperdavė jai dukros paso.

Nors pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Institucija turėjo tirti, ar A. K. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo („Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“) sudėties, tačiau, kaip jau buvo minėta, Institucija atliko tyrimo veiksmus pagal pačios pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. 12.56 val. kreipimąsi ir jame nurodytas aplinkybes, o šiame kreipimesi nėra nurodytų jokių aplinkybių, kad A. K. būtų (ne)panaudojęs tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 nurodė, kad „ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).“

Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad iš byloje esančių duomenų visumos (iš pareiškėjos ir A. K. pateiktų procesinių dokumentų, jų pateiktų susirašinėjimų SMS žinutėmis ir el. laiškais, teismų procesinių sprendimų) matyti, kad tarp pareiškėjos ir A. K. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiški santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jos vykdymo. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad A. K. neveikimas – dukros paso pareiškėjai neperdavimas/vėlesnis perdavimas – būtų nukreiptas vaiko atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. tiek SMS žinutėmis, tiek el. laiškais nurodė pareiškėjai, jog perduos jai vaiko pasą tuomet, kai ji jam pateiks tam tikrus duomenis, kad jis įsitikintų, jog bus laikomasi teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 1.17 ir 1.26 punktų reikalavimų – reikalavo pateikti bilietus, kurie patvirtintų, kad vaikas nebus išvežtas į užsienio valstybę be jo raštiško sutikimo ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, taip pat prašė nurodyti vaiko laikinos gyvenamosios vietos adresą bei kaip bus kompensuotos dėl atostogų su pareiškėja prarastos bendravimo su vaiku dienos. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių ne deklaratyvaus pobūdžio argumentų, kodėl prieš tai paminėtas A. K. reikalavimas pateikti tam tikrus duomenis, atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius ilgalaikius konfliktiškus santykius bei teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos reikalavimus, buvo nepagrįstas, perteklinis, pažeidžiantis jos ar nepilnamečio vaiko teises ar teisėtus interesus. Todėl, teismo manymu, situacija dėl nepilnamečio vaiko paso pareiškėjai neperdavimo buvo iš dalies nulemta/užtęsta ir dėl pareiškėjos nepakankamo bendradarbiavimo su A. K.. Nors teismas vertina, kad A. K., žinodamas apie pareiškėjos su dukra planuojamas atostogas, turėjo perduoti pareiškėjai nepilnamečio vaiko pasą, tačiau nemano, kad jo neveikimas minėto paso pareiškėjai neperduodant buvo nukreiptas būtent vaiko atžvilgiu. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, jog A. K. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. liepos 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 18-ANR_N-956-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. liepos 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 18‑ANR_N-956-2021 palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. P. skundo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.